Finansų ministerijos užsakymu šiuo metu yra vykdoma projektų vykdytojų apklausa. Projektų vykdytojus, gavusius kvietimą užpildyti klausimyną, kviečiame aktyviai dalyvauti apklausoje. Kiekvienas atsakymas yra labai svarbus.
Lietuvoje veikiantys informacinių ir ryšių technologijų (IRT) startuoliai kviečiami pasinaudoti nauja finansavimo galimybe. Inovacijų agentūra skelbia kvietimą teikti paraiškas ir siūlo iki 62 046,60 Eur finansavimą inovatyvių technologinių sprendimų ar jų prototipų kūrimui. Paraiškas galima teikti iki 2025 m. kovo 6 d.
Nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauja Viešųjų pirkimų įstatymo 46 str. 2-1 nuostata (kuri taikoma ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymui pagal 59 str. 1 d.) dėl naujo pašalinimo pagrindo, jeigu tiekėjas yra neatlikęs jam teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Net 135 pradedantieji smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai 2024 m. dalyvavo Inovacijų agentūros regioninio verslo plėtros programoje „Verslo skrydis“. 8 mėnesius trukusi programa apėmė įvairiapusę pagalbą pradedantiesiems verslininkams iš 13 savivaldybių – plėtoti augimo planai, konsultuotasi rinkodaros ir pardavimų temomis, dalyvauta tinklaveikos renginiuose, semtasi pagalbos iš patyrusių mentorių, padedančių įveikti pagrindinius verslo iššūkius. Šiais metais Inovacijų agentūra kviečia prisijungti naujus dalyvius, pasiruošusius stiprinti savo kompetencijas ir įveikti pirmuosius iššūkius kartu.
Aukštųjų technologijų pasaulio centru vadinamame Silicio slėnyje veikiantis Inovacijų agentūros projektas „InnoHub Lithuania“ per pirmuosius veiklos metus tapo tikslinga platforma plėtros JAV siekiantiems Lietuvos verslams. Šiuo metu projektas vienija 21 aktyvią įmonę, yra subūręs 21 verslo mentorių tinklą ir padėjo daugiau nei 50 įmonių pasiruošti šuoliui į vieną konkurencingiausių pasaulio rinkų.
Lietuvoje veikianti „Energy Advice“ jau daugiau nei dešimtmetį jungia mokslą ir technologijas bei kuria praktiškus technologinius sprendimus pramonės įmonėms. Pasinaudojusi „Norway Grants“ finansavimo programa, įmonė žengė svarbų žingsnį tobulindama energetinio efektyvumo ir nuspėjamosios priežiūros technologijas. Anot įmonės įkūrėjo dr. Vytauto Šiožinio, šios inovacijos yra dalis platesnės vizijos – sukurti sistemas, kurios užtikrintų tikslumą ir efektyvumą be žmogaus įsikišimo.
Vos pramerkiate akis, o kavos aparatas jau laukia jūsų su šviežia kava – jis žino, kad vakar dirbote iki vėlumos. Spinta – pati išrenka drabužius pagal orų prognozę ir jūsų dienos planus. Mokslininkai sako, kad išmanieji sprendimai, ilgai laikyti prabangos prekėmis, masiškai žengia į mūsų kasdienybę ir jau nebėra fantastika. Ateityje greičiausiai turėsime ne tik išmaniuosius daiktus, bet ir „asmeninius asistentus, paremtus dirbtiniu intelektu, kurie kasdien subalansuos mūsų mitybą pagal tai, kaip miegojome ir ką vakar vartojome“, – Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ sako Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas dr. Šarūnas Grigaliūnas. Jis pastebi, kad tam svarbu tinkamai pasiruošti, nes kartu su laukiamais išradimais ateina ir grėsmės mūsų privatumui bei asmeninių duomenų saugumui.
Inovacijų agentūra per antrąjį praėjusių metų pusmetį pasirašė daugiau nei 730 finansavimo sutarčių, pagal kurias šalies verslui ir kitoms organizacijoms paskirstyta 258,3 mln. eurų. Net 91,5 proc. investicijų – nukreipta į Lietuvos regionus, o daugiausia projektų ketinama įgyvendinti Kauno apskrityje.
Lietuvos startuolių ekosistema ir toliau demonstruoja augimą, rodo naujausia Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ inicijuota „Dealroom“ apžvalga. Vien pernai bendra jos vertė padidėjo 2 mlrd. Eur, o per dešimtmetį nuo 2014 m. šalies startuolių vertė išaugo net 39 kartus. Lietuvos startuolių vertės augimas per pastaruosius penkerius metus buvo sparčiausias Vidurio ir Rytų Europos regione.
55 mln. Eur – tiek lėšų numatyta Lietuvos pramonės įmonėms, kurios atnaujins įrangą ir taip padidins savo energijos vartojimo efektyvumą. Numatoma, kad į šį finansavimą, kurį koordinuoja Inovacijų agentūra, galės pretenduoti visos šalyje veikiančios gamybos bendrovės, kurios investuos į taršios įrangos keitimą.
Lietuvoje sukurta automatizuota fermentacijos linija prisideda prie tvaraus ūkininkavimo visame pasaulyje. Lietuvos biotechnologijų įmonė „Nando“ įgyvendino įspūdingą projektą – pasinaudojusi Inovacijų Agentūros programos „Norway Grants“ finansavimu, bendrovė suprojektavo ir įdiegė automatizuotą fermentacijos liniją, kuri jau prisideda prie tvaraus bei efektyvaus ūkininkavimo tūkstančiuose ūkių visame pasaulyje.
Inovacijų agentūra antrąjį praėjusių metų pusmetį padėjo didinti tarptautiškumą daugiau kaip 100 Lietuvos verslų. Labiausiai mūsų šalies įmonės suspindėjo Švedijoje, kur užmezgė reikšmingas partnerystes, o viena iš jų virto 40 mln. eurų vertės bendradarbiavimo sutartimi. Taip pat pernai didelis dėmesys buvo skiriamas glaudesniam Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimui, ypač – gynybos inovacijų srityje.
Lietuvoje vystomos genų redagavimo technologijos stiprina pozicijas pasaulinėje rinkoje. Biotechnologijų bendrovė „Caszyme“, vystanti CRISPR-Cas baltymus, plačiai taikomus genų redagavimo srityje, praėjusių metų lapkritį paskelbė apie strateginę partnerystę su Ispanijos įmone „Integra Therapeutics“, o šiemet jau bus pradedami ikiklinikiniai tyrimai. Partnerystės susitarimas pasirašytas tarptautinėje gyvybės mokslų parodoje „BIO-Europe 2024“, kur Inovacijų agentūros organizuotame nacionaliniame stende Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus pasiekimus pristatė 12 įmonių, tarp jų ir „Caszyme“.
Socialinio verslo svarba Lietuvoje auga – jis ne tik sprendžia sudėtingus visuomenės iššūkius, bet ir stiprina vietos bendruomenes, kurdamas ilgalaikį teigiamą poveikį. Apie tai pasakoja patys socialiniai verslai – „MedFlow institutas“ ir „Mamų unijos Šeimos namai“, dalyvavę Inovacijų agentūros socialinio verslo akceleravimo programoje.
Betonas, medis ir plienas – pagrindinės statybinės medžiagos, iš kurių statomi mūsų šiandienos miestai – buvo pradėtos naudoti prieš kelis šimtmečius, kuomet svarbiausia buvo, kad pastatas nenugriūtų. Tačiau šiandien, perkant būstą, daugelis iš mūsų tikisi kur kas daugiau, o projektuotojams tenka galvoti ir apie tvarumą. Žengiame į naują erą, kai anksčiau naudotos medžiagos nebepatenkina mūsų poreikių. „Mums jau reikia turėti galimybę statyti pastatus ne tik pagal tai, ką šiandien turime „lentynoje“, o kurti naujas medžiagas arba modifikuoti jas pagal tai, ko mums tiksliai reikia“, – Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ sako VILNIUS TECH Inovatyviųjų statybinių konstrukcijų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Arvydas Rimkus.
Verslo pradžia reikalauja drąsos, kūrybiškumo ir atsidavimo. Tai žino Inovacijų agentūros įkurtų bendradarbystės centrų „Spiečius“ nariai, atstovaujantys interjero puošybos ir dizaino sritį – Julija Naradauskaitė-Brunickė, Greta Tylienė ir Dovydas Baltaduonis. Jų istorijos atskleidžia, kaip verslo įgūdžių stiprinimas ir palaikanti bendruomenė padeda įgyvendinti asmenines svajones.
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame atliekos, anksčiau laikytos niekam netinkamomis šiukšlėmis, tampa vertingais, inovatyviais ir aplinkai draugiškais produktais. Su Inovacijų agentūros parama, UAB „Aconitum“ įgyvendina unikalų, ES priemonės „Žaliasis eksperimentas“ finansuojamą projektą. Juo įmonė, perdirbdama odos atliekas ir fosfogipsą, kuria išskirtines statybines medžiagas.
Kaip atrodys pasaulis po dešimtmečio? Iš ko statysime savo ateities miestus? Ar mokslas galės „ištrinti“ genetines ligas dar joms neprasidėjus? Atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų ieškos nauja Inovacijų agentūros tinklalaidė „Ateities architektai“. Tinklalaidė suburs mokslo ir verslo atstovus pokalbiui apie laboratorijose gimstančias idėjas ir jų kelią iki sprendimų, keičiančių mūsų kasdienį gyvenimą.
2025 metais tvarių inovacijų proveržį Lietuvoje toliau skatins Inovacijų agentūros skelbiama finansavimo priemonė „Žaliasis eksperimentas+ Ecoinovacijos”. Bendra naujojo kvietimo suma – 10 mln. eurų. Dalyvauti gali labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės, veikiančios Vakarų ir vidurio Lietuvos regione. Didžiausia galima projekto finansavimo suma sudaro 565 tūkst. eurų, mažiausia – 50 tūkst. eurų.
Inovacijų agentūra kartu su dar 17 partnerių iš Lietuvos, Čekijos ir Ukrainos pradėjo įgyvendinti projektą „LASER-PRO“, kurio tikslas – transformuoti Europos aukštųjų technologijų pramonę pasitelkiant pažangias lazerių technologijas. Per ateinančius ketverius metus bus siekiama kurti bendras mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas, atliepti regioninius ir nacionalinius pramonės poreikius, bei auginti naująją srities profesionalų kartą.
Per praėjusius ketverius metus Skaitmeninės Europos programa paskatino daugybę Lietuvos verslų skaitmenizuoti kasdienius procesus, bei įkvėpė inovacijoms, kurios neša pokytį visai ekosistemai. Programos dėka buvo pritraukta 39,39 mln. eurų investicijų, iš kurių – apie 20,66 mln. iš Europos Komisijos. Inovacijų agentūra skelbia, kad kitas Skaitmeninės Europos etapas startuos jau visai netrukus, todėl įmonės jau gali pradėti planuoti savo projektus.
Praėjusių metų pabaigoje net du lietuvių startuoliai – „Biohifas“ ir „AQ22“ – grįžo iš prestižinės stažuotės JAV Silicio slėnyje. Čia jie dalyvavo pasaulinio lygio akceleratoriaus „Plug and Play“ GOAL programoje. Per šešias savaites trukusią programą, dalyviai iš esmės pakeitė požiūrį į startuolio tikslus ir viziją. Nepaisant to, kad programa reikalavo vidinės energijos ir stiprybės, rezultatai puikūs: šimtai naudingų susitikimų ir tūkstančiai kontaktų, galinčių padėti atverti duris į tarptautines rinkas.
Lietuvių įmonės „Ulsontech“ sukurtais ultragarso sprendimais jau domisi ne tik Europos, bet ir Azijos verslai. Sėkmingai į tarptautines rinkas žengiančios įmonės vadovas dr. Vykintas Samaitis sako, kad šis pasiekimas – ne tik nuoseklaus darbo, bet ir naujų skaitmenizacijos sprendimų diegimo rezultatas, kurį pasiekti padėjo Europos skaitmeninių inovacijų centras „EDIH4LT“ bei Inovacijų agentūra.
Inovacijų agentūra tęsią iniciatyvą, skirtą skatinti inovacijas ir startuolių plėtrą GameTech ir EdTech srityse. Jauniems, inovacijomis grindžiamiems startuoliams, registruotiems Lietuvoje ne ilgiau kaip penkerius metus, suteikiama galimybė gauti iki 62 046,60 eurų finansavimą inovatyvių produktų ar prototipų kūrimui. Paraiškos priimamos iki 2025 m. vasario 6 d. 17:00 val.
Tarptautinių indeksų analizė atskleidė, kad Lietuvos inovacijų ekosistema kryptingai progresuoja – auga išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, šalis pirmauja visame pasaulyje pagal vienaragių vertę. Nepaisant spartaus augimo, pastebinamos ir tobulintinos sritys, pavyzdžiui, Europos Sąjungos vidurkio nesiekiantis darbo efektyvumas ir mažėjantis inovacijas diegiančių įmonių skaičius.
Praėjusius 6 mėnesius šeši Lietuvos verslai dalyvavo „Global Access Program“ (GAP) Kalifornijos universitete Los Andžele. Bendradarbiaudami su verslo administravimo magistro studentų komandomis, verslai atliko rinkos analizę, rengė rinkodaros strategiją ir verslo planą. Trys programos dalyvių – „Doclogix“, „Oixio“ ir „OPTOMAN“ – atstovai sako, kad dalyvavimas programoje leido ne tik įsivertinti rinkos niuansus, bet ir savo galimybes.
Daugiau nei 1000 jaunųjų verslininkų „Litexpo“ parodų rūmuose sukūrė tikrą idėjų, ambicijų ir antreprenerystės festivalį. „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamos Kalėdinės eXpo parodos „Kosminės Kalėdos: atrask jaunųjų žvaigždžių idėjas“ metu atsiskleidė jaunimo gebėjimas kurti novatoriškus, drąsius ir ateities iššūkius sprendžiančius verslus. Didžiausias dėmesys šiais metais buvo skirtas EdTech produktams, technologiniams sprendimams, dirbtinio intelekto (DI) prototipams. Pagrindinį prizą laimėjo trys komandos: „Erdvė visiems“, „Antrepreneriai“ ir „S&D Basketball Skills Academy“.
Startuolių ekosistema Lietuvoje sparčiai auga – „Startup Lithuania“ 2024 metų gruodžio duomenimis, TOP 20 šalies startuolių iš viso pritraukė virš 1,12 mlrd. eurų investicijų. Didžiausios investicijos 2024 metais – net 20 mln. eurų – sulaukė lietuvių startuolis „Ovoko“, vystantis integruotą naudotų automobilių dalių prekybos platformą. Bendrovė skelbia apie plėtros planus ir tikslą priimti 100 naujų darbuotojų.
Inovacijų agentūra atliko Lietuvos pažangiųjų medžiagų ir konstrukcijų verslo bei inovacijų ekosistemos studiją. Tai – viena iš sumanios specializacijos koncepcijos prioritetinių tematikų. Studija buvo atlikta, kad prisidėtų prie skatinimo vykdyti šios srities mokslinius tyrimus, kurti inovacijas ir technologijas, taip didinant Lietuvos konkurencingumą ir plečiant įsitvirtinimą globaliose rinkose.
Unikalius sprendimus kurianti Lietuvos technologijų įmonė „Sensmetry“ skinasi kelią į Azijos šalių kosmoso rinkas. Šių metų lapkritį bendrovė buvo pripažinta viena iš 4 laimėtojų Europos Sąjungos ir Japonijos kosmoso startuolių konkurse. Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupės vadovė Eglė Elena Šataitė teigia, kad Lietuvos kosmoso pramonė sparčiai augina raumenis pasauliniu mastu ir ragina naujausius startuolius aktyviai dalyvauti Europos kosmoso agentūros (EKA) programose.
Lietuvoje įsikūrusios įmonės „VUGENE“ pasiekimai pasaulyje rodo, kaip nedidelė, tarpdisciplinines bioinformatikos, genetikos, mikrobiologijos, informatikos ir statistikos žinias turinti komanda kuria mokslininkų JAV bei Europoje naudojamus inovatyvius sprendimus. Šalia savarankiškų įmonės pastangų plėstis traptautinėse rinkose, savo pagalbą įvairiomis priemonėmis suteikia ir Inovacijų agentūra, organizuodama pasaulines parodas bei verslo misijas. „VUGENE“ įkūrėjas Juozas Gordevičius, prieš 3 metus grįžęs iš JAV į gimtą šalį su drąsia vizija įkurti įmonę, dabar stiprina jos poziciją tarptautinėje biotechnologijų rinkoje.
Per pastaruosius keletą metų Lietuvos pramonė patyrė įvairiausių iššūkių – augo žaliavų ir energijos kainos, vyksta Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Nepaisant to, 2023 m. patyrusi 8,8 proc. metinį nuosmukį, šalies pramonė rodo pozityvius atsigavimo ženklus. Lyginant su pernai, per 10 šių metų mėnesių ji augo 2,4 proc. Inovacijų agentūros ekspertų teigimu, prie to prisideda didėjantis įmonių dėmesys technologijų diegimui ir inovacijų kūrimui.
Beveik šimtmetį veiklą Alytuje vykdanti įmonė „Astra LT“ – viena iš nedaugelio Europoje, besispecializuojanti didelių talpyklų ir slėginių indų gamyboje. Dėl novatoriškų sprendimų ir nuoseklių investicijų ji sėkmingai konkuruoja tarptautinėse rinkose, tiekdama savo gaminius daugiau nei 40 šalių. Naujausias įmonės žingsnis į priekį – „Norway Grants“ finansinio mechanizmo dėka įgyvendintas modernizavimo projektas, leidęs ženkliai padidinti produktyvumą ir užtikrinti aukščiausią gaminių kokybę.
Jau dešimtmetį įgyvendinama Inovacijų agentūros Mentorystės programa šiemet sutraukė beveik 270 dalyvių – kompetencijas auginti siekiančių verslo atstovų ir jiems padėti pasiryžusių, patyrusių verslo mentorių. Daugiau nei pusmetį savo žiniomis besidaliję mentoriai susitiko jau tradicija tampančioje Inovacijų agentūros mentorystės dienoje, kur netrūko įspūdžių ir padėkų.
Europos Kosmoso agentūra (EKA) kartu su Inovacijų agentūra paskelbė naują Lietuvai skirtą finansavimo kvietimą, kurio vertė – 1 mln. eurų. Šios investicijos numatytos tiems, kas veikia ar turi potencialo veikti kosmoso srityje. Pernai skelbto finansavimo galimybėmis pasinaudojo 8 Lietuvos įmonės ir mokslo institucijos, jos kurs inovacijas, skirtas tiek kosmoso misijoms, tiek pritaikymui Žemėje.
Plėtojant verslą neišvengiamai kyla daugybė iššūkių, kuriuos įveikti gerokai lengviau turint patirtimi ir patarimais pasidalinti galinčius mentorius. Tai – viena iš jau dešimtmetį gyvuojančios ir daugiau nei 150 mentorių tinklą jungiančios Inovacijų agentūros mentorystės programos sėkmės priežasčių. Praėjusiais metais programoje sudalyvavo per 200 pradedančių ir augančių verslų atstovų bei jiems verslo vystymo kelyje padėti pasiryžusių kolegų, jau turinčių patirties bagažą. Kas motyvuoja tapti mentoriumi? Mintimis dalijasi mentorės Jūratė Labeckienė, Laura Budrienė ir Olga Štangej, Inovacijų agentūros mentorystės programoje padedančios augti Klaipėdos verslams.
Pasauliui ir technologijoms sparčiai žengiant pirmyn, nuo jų neatsilieka ir Lietuvos įmonės – vos prieš metus įsigijusi virtualios realybės (VR) filmavimui skirtą įrangą, kino paslaugas teikianti bendrovė „Litl Baz Pictures“ unikalių patirčių ištroškusiems žiūrovams jau pristatė ir du VR filmus, kurių vienas įtrauktas į šių metų Venecijos kino festivalio programą. Be to, jie neseniai gavo išskirtines teises kurti A. de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“ VR adaptaciją, kuris 2026 metais bus pristatyta visame pasaulyje.
Inovacijų agentūra kartu su „Civitta“ ekspertais atnaujino mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidų apskaitos vedimo ir MTEP projektų dokumentavimo rekomendacijas.
Tris dešimtmečius rinkoje veikianti įmonė „PakMarkas“ įgyvendino stambų – daugiau nei pusės milijono eurų vertės – projektą. Pasinaudojusi Norvegijos finansinio mechanizmo „Norway Grants“ finansavimu, pakavimo ir ženklinimo paslaugas siūlanti bendrovė įsigijo 9 naujos kartos gamybos įrenginius, taip padidindama savo konkurencingumą vietos ir tarptautinėse rinkose.
Inovacijų agentūros „ICT Lab“ skyriaus vadovas Martynas Survilas
2024 metais paskelbtame pasauliniame skaitmeninio konkurencingumo reitinge IMD Lietuva pašoko per 6 pozicijas ir užėmė 22 vietą iš 67 vertintų valstybių. Mūsų šalis įsitvirtina tarp Baltijos šalių lyderių, pranokdama Estiją ir Latvija, o geriausiai Lietuva vertinama pasiruošimo ateičiai kategorijoje – net 17 vieta.
Socialinio verslo akceleravimo programa, Inovacijų agentūros įgyvendinta antrąjį kartą, 15 įmonių suteikė progą sustiprinti savo verslo kompetencijas ir sužinoti, kaip paspartinti socialinio verslo augimą. Intensyvioje, beveik 2 mėn. trukusioje programoje socialiniai verslai gilinosi į verslo vystymo, finansų planavimo, partnerysčių ir investicijų, rinkodaros ir inovacijų temas, galėjo pasinaudoti ekspertų konsultacijomis.
Daugelis įmonių pripažįsta, kad šiandien verslo efektyvumas ir konkurencingumas priklauso ne tik nuo gamybos ar produktų, bet ir nuo gebėjimo skaitmenizuoti procesus, diegti reikalingas inovacijas. Tai neretai kelia iššūkių, tačiau Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Artūras Jakubavičius džiaugiasi, kad verslai vis dažniau ieško ekspertų pagalbos: vien į „EDIH LT“ centrą kreipėsi jau daugiau nei 650 įmonių ir kitų subjektų, o labiausiai įmonės vertina pagalbą priimant skaitmenizacijos sprendimus bei pritraukiant papildomą finansavimą.
Lietuvoje vystomi autonominių dronų stočių su integruotu dirbtiniu intelektu sprendimai jau greitai gali padėti išmanesniais paversti tokius inovatyvumu garsėjančius miestus kaip Dubajus. Lietuviškoms technologijoms kelią į JAE rinką padeda skintis ne tik nuoseklus įmonių darbas ieškant naujų eksporto galimybių, bet ir tikslinės verslo misijos. Būtent vienos iš jų – rugpjūtį Inovacijų agentūros Vilniuje organizuoto Lietuvos-JAE verslo forumo – metu šios Persų įlankos valstybės kompanijos atrado lietuvišką bepiločių orlaivių sprendimą „DBOX“.
Pirmadienį Lisabonoje prasidėjo 4 dienas truksianti viena didžiausių pasaulinių technologijų konferencijų „Web Summit“, kurioje mūsų šalies startuoliams skiriamas išskirtinis dėmesys. Lietuva turi nacionalinį stendą, siūlantį unikalią virtualią patirtį. Jame Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ atstovai supažindina tarptautinę auditoriją su šalies startuoliais ir jų inovacijomis.
Lietuvos pramonė vis daugiau dėmesio skiria žaliajai transformacijai. Per pastaruosius 4 metus šalies pramonės įmonės švariųjų technologijų diegimui ir vystymui iš viso pritraukė 376 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų. Inovacijų agentūros parengtas Pramonės švariųjų technologijų žemėlapis parodė, kad finansavimą gavo 459 įmonės. Didžiausios vienai bendrovei tekusios investicijos siekė 88,4 mln. eurų, o daugiausiai jų pavyko pritraukti pramonės įmonėms Telšių apskrityje.
Lietuvoje viešasis sektorius padedamas Inovacijų agentūros vis dažniau bendradarbiauja su startuoliais ir kitomis inovatyviomis įmonėmis. Šis bendradarbiavimas leidžia spręsti opias visuomenės problemas pasinaudojant galimybėmis, kurias kuria pažangios technologijos. Viena jų – dirbtinis intelektas. Ieškant daugiau būdų, kaip inovacijos galėtų dar labiau pasitarnauti viešajame sektoriuje, glaudžiai dirbame su kitomis šalimis, tarp kurių – svarbi partnerė Danija.
Valstybės duomenų agentūros paskutiniaisiais duomenimis, šalyje stebimas nors ir nedidelis, tačiau nuoseklus, pramonės atsigavimas. Tačiau institucijų ir sektoriaus specialistų teigimu, ši trajektorija jau dabar patiria iššūkių, kurie atsispindės ekonominiuose rodikliuose, jei valstybės lygiu nebus įdiegti reikalingi pokyčiai.
Šiemet 100 metų jubiliejų švenčianti bendrovė „Birštono mineraliniai vandenys“ (BMV) žvelgia į ateitį su optimizmu, plėsdama savo eksporto galimybes ir stiprindama tvarią veiklą. Nepaisant iššūkių, tokių kaip išaugusios gamybos sąnaudos, bendrovė rado naujų būdų optimizuoti veiklą ir didinti eksporto apimtis. Įvairiose Inovacijų agentūros eksporto programose dalyvaujanti įmonė pripažįsta, kad įtikti užsieniečių skoniui nėra paprasta, tačiau kitos šalys jau pradeda pamėgti tyrą ir natūralų lietuvišką vandenį.
Lietuvos moksleiviai ir vėl turės galimybę išbandyti savo jėgas konstruodami mokomuosius palydovus Europos kosmoso agentūros (EKA) organizuojamame tarptautiniame konkurse „CanSat“. Jame geriausiai pasirodžiusios komandos iš Lietuvos lauks kelionė į EKA padalinį Nyderlanduose, o visi konkurso dalyviai turės progą įgyti vertingų teorinių ir praktinių žinių, geriau susipažinti su kosmoso industrija ir joje egzistuojančiomis karjeros galimybėmis.
Romualda Stragienė, Inovacijų agentūros vadovė
Sudėtingėjantys socialiniai iššūkiai ir augantys vartotojų poreikiai kuria sąlygas spartesnei inovacijų plėtrai viešajame sektoriuje, tačiau ne visada rinkoje galima rasti reikalingų inovatyvių sprendimų. Siekiant padėti spręsti šį iššūkį, Inovacijų agentūra skatina viešąjį sektorių išbandyti vis dar praktikoje retai naudojamus ikiprekybinius pirkimus ir skelbia 7 mln. eurų finansavimo kvietimą inovatyvių sprendimų kūrimui bei pradeda teikti ekspertines konsultacijas.
Pasaulio ekonomikos forumo duomenys rodo, kad kone du trečdaliai vadovų (63 proc.) pripažįsta, kad tvarumo sprendimai neša realią naudą. Augimas didelis, nes 2022 metais taip manančių buvo vos 23 proc. Inovacijų agentūra pastebi, kad tvarumas tampa realiai veikiančiu verslo tobulinimo instrumentu ir Lietuvos įmonėms siūlo nemokamas konsultacijas apie tai, kaip transformuoti savo verslą paverčiant jį žalesniu.
Kiekviena verslo kelionė susiduria su iššūkiais, o individualiems verslininkams dažnai dar sunkiau juos įveikti. Vis dėlto, žmonių, pasiryžusių įgyvendinti solo verslo idėjas, nemažėja. Inovacijų agentūros įkurti bendradarbystės centrai „Spiečius“, kartu su nevyriausybine organizacija „WoW University“, ragina solo verslininkus įgyti pasitikėjimo, kompetencijų ir žinių pasinaudojant bendruomenės ir mentorių palaikymu.
Įmonės siekiančios sustiprinti savo eksporto komandų kompetencijas, kviečiamos dalyvauti Inovacijų agentūros įgyvendinamoje programoje „Sparnai“. Į perspektyvių eksporto specialistų ugdymą orientuota programa suteikia progą motyvuotoms Lietuvos įmonėms į savo komandą priimti Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto studentus, kurie nepertraukiamu 4 mėnesių laikotarpiu naujausiomis žiniomis dalinsis su įmonės darbuotojais ir prisidės prie konkretaus eksporto plėtros iššūkio įmonėje sprendimo.
Lietuva pagal vienaragių skaičių milijonui gyventojų jau prilygsta JAV, Izraeliui ar Estijai. Spartus biotechnologijų sektoriaus augimas signalizuoja, kad vienaragių gretas gali papildyti būtent šios srities verslas. Valstybė deda dideles pastangas, kad iki 2030 metų gyvybės mokslų sektoriaus sukuriama pridėtinės vertės dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėtų iki 5 procentų. Prie šio tikslo aktyviai prisideda Inovacijų agentūra, asociacija „LithuaniaBio“ ir visa ekosistema.
Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ yra pirmoji kompanija Europoje, atrinkta į NASA „Space-H“ akceleratoriaus programą, skatinančią pažangias kosmoso sveikatos priežiūros technologijas. Duris į ją padėjo atverti 2023 metais pasirašytas MTEPI kontraktas su Europos kosmoso agentūra (EKA), su kuria bendradarbiaudama įmonė pradėjo kurti cheminius junginius, apsaugančius astronautus nuo radiacijos gilaus kosmoso misijose. Kartu su NASA „Delta Biosciences“ prisidės prie novatoriškų sprendimų kosmoso sveikatos priežiūros srityje, padedančių pasirengti artėjančiam žmonijos civilizacijos šuoliui – misijoms į gilųjį kosmosą.
Siekiant mažinti CO2 emisijas ir prisidėti prie klimato neutralumo tikslų, 2022 m. „Akmenės cementas“, „KN Energies“, „SCHWENK Latvija SIA“, „Larvik Shipping AS“ ir „Mitsui O.S.K. Lines Ltd“ įkūrė „CCS Baltic“ konsorciumą, kurio tikslas – sukurti pirmąją Baltijos šalyse CO2 surinkimo ir saugojimo vertės grandinę. Pasak Inovacijų agentūros ekspertų, šis gegužę Europos Komisijos bendro intereso projekto (PCI) statusą gavęs projektas yra labai svarbus žingsnis siekiant mažinti pramonės taršą.
Kultūros, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Inovacijų agentūra susitarė bendradarbiauti, siekdamos skatinti inovacijas kultūros ir kūrybinėse industrijose (KKI).
Dirbtinis intelektas yra vis labiau neatsiejamas nuo įvairių verslo procesų ir tampa daugelio šiuolaikinių technologinių sprendimų pagrindu. Mokytis juos kurti ir dirbtinio intelekto pagalba spręsti įvairias verslo bei visuomenės problemas dar mokyklos suole šį rudenį galimybę turės ne mažiau kaip 100 Lietuvos 9-10 klasių moksleivių, kuriems skirta Inovacijų agentūros kartu su partneriais įgyvendinama programa „Drąsiau į verslą su DI“.
Lietuvos ambasadoje Lenkijoje atidaryta Inovacijų agentūros verslo bendradarbiavimo erdvė. Erdvė suteiks galimybę Lietuvos verslo ir mokslo atstovams bendradarbiauti, keistis žiniomis ir lengviau pasiekti kolegas kaimyninėje šalyje. Naujoje vietoje taip pat bus siūlomi tinklaveikos renginiai, mentorystės programos, prieiga prie investuotojų ir kitų finansavimo paslaugų, pritaikytų Lietuvos verslo, siekiančio plėstis Lenkijoje, poreikiams.
Nors tarptautiniuose vandenyse mentorystės sąvoka pradėta vartoti daug anksčiau nei Lietuvoje, šiandien jos svarba, rodos, jau nenuginčijama – profesinės augimą skatinančios programos padeda auginti verslus, susidėlioti efektyvią strategiją, užmegzti vertingus ryšius. Tuo metu patys ekspertai teigia, kad mentorystė teikia neabejotiną naudą ne tik pradedantiesiems verslininkams, bet ir patiems mentoriams – pastarieji šį kelią renkasi dėl savirealizacijos, galimybės tobulinti kompetencijas, ugdyti lyderystę, plėsti profesinį tinklą.
Siekdama plėtoti žaliąją energiją bei savo klientams pasiūlyti tvaresnius sprendimus, saulės modulių gamintoja „Soli Tek R&D“ pristatė efektyvią energijos kaupimo sprendimą – pasinaudojusi Norvegijos finansinio mechanizmo „Norway Grants“ suteiktomis galimybėmis ir daugiau nei 1,9 mln. Eur investicijomis, bendrovė sukūrė autonominę išmanią elektros kaupimo bateriją.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama Lietuvos įmones diegti netechnologines inovacijas, paskirstė beveik 15 mln. eurų 160 projektų. Verslas galės šias investicijas panaudoti prekių ženklų, įmonės proceso, dizaino ir organizacinėms inovacijoms kurti.
Inovacijų agentūra jau antrus metus iš eilės kviečia Lietuvos įmones dalyvauti eksporto kompetencijų auginimo programoje „ExportLAB“, skirtoje geriau pasirengti eksportui. Programos metu 15 Lietuvos įmonių, kuriančių ar taikančių inovacijas, su ekspertų pagalba galės pasiruošti arba atnaujinti turimą eksporto strategiją bei apsibrėžti pokyčių ir veiksmų planą ruošiantis eksportui į naują šalį.
Komentaras. Mantas Biekša, Inovacijų agentūros Inovacijų skatinimo skyriaus vadovas.
Didžiausias Lietuvoje startuolių ekosistemos renginys „Startup Fair. Pulse 2024“ į Vilnių šiemet pritraukė virš 4000 dalyvių ir 300 investuotojų iš 64 valstybių. Svarbiausia renginio akimirka – prestižinis „Pitch Battle“ startuolių prisistatymas, kurio metu geriausiai pasirodę mūsų šalies startuoliai „BrachyDOSE“, „CBRX“, „Freya Cultivation Systems“, „KaiSense“, „Ligence Heart“ ir „Psylink“ iš partnerių „LitBAN“, „Coinvest Capital ir „Baltic Sandbox Ventures“ gavo kvietimą derėtis dėl rekordinės 5,6 mln. eurų investicijų sumos.
Skaitmeninio verslumo ugdymas šalies mokyklose įgauna pagreitį – startuoja antrus metus iš eilės Inovacijų agentūros organizuojama skaitmeninio verslumo ugdymo programa, kuri 5-8 klasių mokinius supažindins su antrepreneriška mąstysena ir šiuolaikiniais technologiniais įrankiais. Tai – vienintelė mokymosi metodika Lietuvoje, kurios tikslas – gerinti praktinius mokinių verslumo, ekonomikos ir skaitmeninio raštingumo įgūdžius, išlaisvinti kūrybiškumą ir palydėti juos nuo idėjų iki realių skaitmeninių produktų kūrimo.
Šiandien, dieną prieš didžiausią Lietuvoje startuolių renginį „Startup Fair“, į Vilnių jau atvyko 250 investuotojų iš 15 pasaulio valstybių. Juos subūrė „Investor Camp“ – renginys investuotojams, kurio metu jie turės galimybę susipažinti su mūsų šalies inovacijomis, megzti pažintis ir glaudesnius ryšius su Lietuvos startuolių ekosistema. Investor Camp“ organizuoja Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ skyrius, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija (LT VCA) bei Lietuvos verslo angelų asociacija (LitBAN).
Siekiant skatinti inovacijas ir startuolių plėtrą EdTech ir GameTech srityse, Inovacijų agentūra skelbia naują finansavimo kvietimą. Jauniems, inovacijomis grindžiamiems startuoliams, registruotiems Lietuvoje ne ilgiau kaip penkerius metus, suteikiama galimybė gauti iki 62 046,60 eurų finansavimą inovatyvių produktų ar prototipų kūrimui. Paraiškos priimamos iki 2024 m. lapkričio 4 d.
Lietuvos aukštųjų technologijų įmonė „Sprana“ vis stipriau įsitvirtina pasaulinėje industrijos ekosistemoje – pasinaudojusi Inovacijų agentūros programos „Norway Grants“ finansavimu, bendrovė sukūrė inovatyvią PET pakuočių ruošinių tikrinimo sistemą. Dirbtiniu intelektu paremta technologija suteikia galimybę gaminti ekologiškesnes PET pakuotes bei ankstyvoje gamybos stadijoje aptikti juose esančias juodąsias dėmeles.
Dronai jau šiandien gerina kasdieninį vilniečių gyvenimą ir yra naudojami moderniems apsaugos bei gynybos sprendimams kurti. Pastebėję, kad dronų aptarnavimui reikalingas didelis žmogaus įsitraukimas, lietuvių įmonė „IT logika“ sukūrė inovatyvią autonominę stotį, leidžiančią bepiločius skrydžiams ruošti efektyviau.
Lietuva jau antrus metus iš eilės pasiekia Nacionaliniame pažangos plane išsikeltą tikslą - pasauliniame inovacijų indekse (angl. Global Innovation Index) užimti ne žemesnę nei 35-ą poziciją. Nepaisant neigiamo karo Ukrainoje poveikio investicinei aplinkai, pernai išaugusių palūkanų normų ir bendrų ekonomikos lėtėjimo nuotaikų Europoje ir pasaulyje, šiemet Lietuva užėmė 35-ą šią savaitę paskelbto įtakingo indekso vietą, beveik pakartodama rekordinį praėjusių metų pasiekimą, kuomet tarp 132-jų valstybių atsidūrė 34-oje pozicijoje.
Mėsainiai su augaline „mėsa“, 3D spausdintuvu atspausdinta žuvis ar sausainiai iš vabzdžių – maisto inovacijos šiandien vystosi kaip niekada sparčiai. Ekspertai pastebi, kad alternatyvių baltymų produktų tik daugės – mokslininkai jau kurį laiką tobulina „mėsos“ auginimo procesą laboratorijose ir ieško kitų alternatyvų, kurios sumažintų resursų poreikį gyvulininkystėje, prisidėtų prie gyvūnų gerovės ir mažintų poveikį klimatui.
Rugsėjo 25 d. į Kauno „Žalgirio“ areną susirinko bendradarbystės centrų „Spiečius“ nariai iš visos Lietuvos. Į ketvirtus metus organizuojamą, jau tradicija tapusį renginį, susirinko beveik 350 dalyvių – tiek jų vienija Inovacijų agentūros įkurtos aktyvaus verslo erdvės „Spiečius“.
Pilotiniame pakartotinio sveikatos duomenų panaudojimo startuoliams projekte išrinktas laimėtojas, kurio spartesnį sprendimo vystymą efektyvesnei vėžio terapijai padės vykdyti ir nuasmeninti lietuviški sveikatos duomenys. Tai – startuolis „BrachyDose“, vystantis dozimetrijos sistemą, skirtą gydymo kokybės užtikrinimui ir jos kontrolei vienam iš dažniausių vėžio gydymo būdų – brachiterapijos procedūroms.
Šiandien Vilniuje vykusioje Inovacijų agentūros konferencijoje „GovTech Leaders 2024“ technologijų ekspertai iš 20 šalių diskutavo apie tai, kaip technologijos keičia valstybės valdymą ir kaip pritaikyti geriausias patirtis Lietuvoje. Bendru ekspertų sutarimu, mažinti biurokratiją valstybėms gali padėti didesnė orientacija į rezultatus, vartotoją ir jo patirtį naudojantis viešosiomis paslaugomis bei besivystančios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas (DI).
Šiauliuose įsikūrusi įmonė „Ausnė“ – puikus įrodymas, kaip lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos poreikių gali atverti naujus verslo horizontus ir peraugti į sėkmės istorijas. 1998-aisiais savo kelionę pradėjusi kaip tekstilės gaminių gamintoja, šiandien bendrovė savo vietą po saule atrado rinkai siūlydama aukštos kokybės čiužinius ir antčiužinius.
Inovatyvių verslo idėjų turintys jaunuoliai iki 30 metų amžiaus ir vėl turi puikią galimybę jas įgyvendinti ir išauginti iki perspektyvių startuolių dalyvaudami bendradarbystės centrų „Spiečius“ jau antrą kartą įgyvendinamoje programoje „Kickstart LAB“. Programa šiemet apims ne tik Kauną ir Klaipėdą, bet ir Šiaulius. Dalyviai kviečiami registruotis jau dabar – ateiti su savo idėja, o programos pabaigoje išeiti su augimui pasiruošusiu startuoliu.
Rudenį startuoja jau trečiasis Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ startuolių akceleravimo programos, įgyvendinamos kartu su pasauline inovacijų platforma „Plug and Play“ ciklas. Pirmuose dviejuose programos etapuose jau sudalyvavo daugiau nei 20 įmonių, o trečiojo ciklo metu tikimasi atrinkti dar 15 ankstyvosios stadijos technologijų startuolių iš Lietuvos ir užsienio. Paraiškas galima teikti iki lapkričio 1 dienos.
Siekiant Lietuvos gynybos inovacijų sektoriaus augimo šią savaitę Inovacijų agentūra karu su Lietuvos kariuomene surengė „Miltech akademiją“. Keturių dienų renginyje dalyvavo regiono gynybos pramonės įmonės, investuotojai, mokslo ir tyrimų centrų, Lietuvos kariuomenės, Ukrainos karinių pajėgų, NATO ir kitų svarbių organizacijų atstovai. Taip pat buvo paskelbtas ir naujas finansavimas, skirtas skatinti Lietuvos įmones bendradarbiauti su Lenkija gynybos inovacijų srityje.
Rugsėjo 24 d. Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „GovTech Leaders 2024“, kuri suburs viešojo sektoriaus ekspertus ir inovacijų lyderius iš viso pasaulio. Vienas iš pagrindinių konferencijos pranešėjų – Mikey Dickerson, buvęs JAV prezidento Baracko Obamos patarėjas technologijų klausimais. Kartu su juo konferenciją atidarys Tamara Srzentic, buvusi Juodkalnijos viešojo administravimo, skaitmeninės visuomenės ir žiniasklaidos ministrė.
Spalio 3 d. Vilniuje jau 12 kartą vyks didžiausias Baltijos šalyse startuolių bendruomenę subursiantis renginys „Startup Fair”. Pulse 2024“. Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ skyriaus organizuojamame renginyje laukiama daugiau nei 2000 dalyvių ir virš 400 investuotojų iš daugiau nei 60 šalių, o pranešimus skaitys daugiau kaip 60 pranešėjų. Be pagrindinės konferencijos dalyvių taip pat lauks daugybė lydinčių renginių, tarp kurių – intriguojančios startuolių kovos jau tradiciniu tapusiame „Pitch Battle“ konkurse, tinklaveikos renginys investuotojams „Investor Camp“ ir oficialus uždarymo vakarėlis. Pagrindiniai renginio partneriai – SEB bankas, „Karma Ventures“ ir „Vilnius TechFusion“.
Šiandien paskelbtame IMD Pasaulio talentų reitinge Lietuva išlaiko tvirtą 23 poziciją tarp 67 vertintų šalių ekonomikų, tačiau jau galime matyti ir gilumoje esančius iššūkius. Nors didžiuojamės savo startuoliais, dalyvaujame įvairiose inovacijų programose, ar nėra taip, kad Lietuvos talentų iliuzija raibuliuoja tik vandens paviršiuje? Ar iš tiesų esame pasirengę iššūkiams, kuriuos atneša globalizacija ir vis labiau mus užkariaujantis dirbtinis intelektas (DI)?
Pirmą kartą organizuojamuose „Gyvybės mokslų pažangos apdovanojimuose“ pagerbti didžiausią proveržį gyvybės mokslų sektoriuje parodę Lietuvos mokslininkai, startuoliai bei labiausiai pasižymėjusios įmonės. Įvertinusi per pastaruosius kelerius metus šioje srityje vykusį augimą, Inovacijų agentūra paskelbė laureatus mokslo, startuolio, verslo proveržio, Lietuvos gyvybės mokslų ambasadoriaus bei metų energijos kategorijose.
Didžiausia regione laidų ir kabelių gamintoja AB „Lietkabelis“ baigė įgyvendinti „Norway Grants“ finansuotą projektą, kurio tikslas – automatizuoti įmonės veiklos procesus, klientams pasiūlyti aukštesnės pridėtinės vertės gaminius bei sumažinti gamtą teršiančių atliekų kiekį. Iš viso projekto metu buvo investuota 1,6 mln. Eur, iš kurių 600 tūkst. – Norvegijos finansinio mechanizmo investicijos.
Lietuvos kosmoso startuolis „Astrolight“ pateko į antrąjį NATO gynybos inovacijų akceleratoriaus DIANA etapą – įmonė atrinkta tarp 10 geriausių NATO šalių inovatorių ir sulauks iki 300 tūkst. eurų investicijų.
Norinčiam augti verslui gali kilti išties nemažai iššūkių ir klausimų, todėl Lietuvos regionų verslininkai palaikymo, žinių ir įkvėpimo semiasi bendraminčių bendruomenėse. Būtent jose naujų idėjų ir postūmį verslo plėtrai atrado jogos užsiėmimus Alytuje pradėjusi vesti Ernesta Paulauskienė bei unikalių medaus produktų e. parduotuvę Panevėžyje plėtojanti Karolina Razmutė-Gruzdienė. Verslininkės naujų galimybių verslui siekė atrasti dalyvaudamos bendradarbystės centrų „Spiečius“ verslo akceleravimo programoje.
Lietuvoje trūksta vandens valymo įrenginių, galinčių efektyviai ir saugiai išvalyti medikamentų likučiais užterštą vandenį, o mūsų šalyje jų koncentracija yra didžiulė. Įmonė „Bioksa“ gavo Europos sąjungos finansavimą ir sukūrė šią problemą sprendžiančios technologijos prototipą – dideliu efektyvumu pasižyminčią nanofiltracijos membranų ir pažangiosios oksidacijos sistemą.
Viso lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė pirmąjį metų pusmetį siekė 12,1 mlrd. Eurų ir buvo šiek tiek (1,2 proc.) mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Inovacijų agentūros ekspertų atliktos analizės duomenys rodo, kad Lietuvos aukštųjų technologijų eksporto vertė per metus išaugo net 12 proc., tad toks spartus augimas rodo didėjantį sektoriaus potencialą ir konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Tūkstantmečius psichodelinės arba enteogeninės medžiagos yra naudojamos įvairių kultūrų, o šiuo metu vyksta jų proveržis psichiatrijos srityje bei skinamas kelias į klinikinį pritaikymą. Daugėja įrodymų, kad psilocibinas – gamtoje aptinkamų grybų veiklioji medžiaga – išties gali būti efektyvus gydant depresiją ir nerimo sutrikimus. Tikslą vystyti naujus junginius, padėsiančius žmonėms, kurie serga sunkiais neurologiniais sutrikimais, kelia Lietuvos startuolis „Psylink“. Įmonė yra viena iš nedaugelio visoje Europoje, siekiančių komercializuoti naujas terapines priemones.
Rugsėjo mėnesį veiklą Lietuvoje oficialiai pradeda tarptautinis švietimo akceleratorius „Edu Challenger“. Jo tikslas – paremti švietimo inovacijas kuriančius startuolius padedant jiems rasti klientus, įeiti į užsienio rinkas ir pritraukti investicijas. Pirmoji programa prasidės jau lapkričio mėnesį, o iš viso planuojama atrinkti 30 startuolių iš Lietuvos ir viso pasaulio.
„Vienas iš procesų, kurį atliekame savo gamykloje, yra medienos džiovinimas. Su šiuo metu rinkoje esančiomis technologijomis jis užtrunka apie 5-7 paras bei reikalauja nemažo kiekio energijos. Mūsų tikslas šio projekto metu buvo paspartinti šį procesą bei medienos džiovinimo laiką sumažinti iki 2 parų, o tuo pačiu – tausoti gamtą bei sumažinti neigiamą poveikį aplinkai“, – dalijasi „Vli Timber“ generalinis direktorius Darius Lackus. Jo teigimu, aplinkosaugos tema, tvarus verslo vystymas bei socialinė atsakomybė – ašys, kurioms įmonė kasmet skiria vis daugiau dėmesio.
Daugiau nei 40 Lietuvos gynybos sektoriaus įmonių ir organizacijų dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos gynybos sektoriaus verslo misijoje Varšuvoje. Trijų dienų verslo misijos metu lietuviai buvo supažindinti su Lenkijos gynybos ekosistema, dalyvavo MSPO parodoje ir Lenkijos-Lietuvos verslo forume. Forume atidarymo kalbas sakė ir diskusijoje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Lietuvos pramonės įmonių atstovus kviečiame dalyvauti tyrime, kurio tikslas – išsamiai išanalizuoti švariųjų technologijų sektorių Lietuvoje.
Inovatyvūs Lietuvos verslai ir toliau sėkmingai skinasi kelią tarptautinėje rinkoje. Unikalius informacinių technologijų sprendimus kurianti bendrovė „Baltic Amadeus“ pasinaudojo valstybės finansavimu ir kartu su „BSW Group Technologies Israel“ ėmėsi dirbtiniu intelektu paremto įrankio kūrimo, padėsiančio didinti kibernetinį atsparumą.
Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriaus įmonės stiprina ryšius su Jungtiniais Arabų Emyratais. Ketvirtadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos–Jungtinių Arabų Emyratų forume dalyvavo daugiau nei 100 verslo atstovų iš Lietuvos bei per 40 verslininkų iš JAE. Forumo metu buvo pristatytos abiejų šalių verslo ekosistemos ir įvyko daugiau nei 50 tikslinių verslo susitikimų.
Vilniuje beveik pusė šimto startuolių spalio 3 d. turės išskirtinę progą prisistatyti daugiau nei 400 tarptautinių investuotojų kasmetiniame „Pitch Battle“ konkurse, kurio laimėtojams atsivers naujos investicijų pritraukimo galimybės. Startuolių pasirodymų kovos – „Pitch Battle“ – vyks didžiausio ir svarbiausio startuolių renginio Lietuvoje „Startup Fair. Pulse 2024“ metu. „Pitch Battle“ prizinis fondas siekia rekordinius 3 mln. eurų – tiek į pasirinktą vieną ar kelis startuolius yra pasirengę investuoti renginio partneriai.
Daugiau nei trejus metus produktus iš perdirbtų medžiagų kurianti „Provectus Redivivus“ žengė dar vieną svarbų žingsnį tvarumo link. Kartu su įmone „Avago“ ir partneriais iš Norvegijos sukūrė naujos kartos akustinę plokštę, pagamintą iš perdirbtų poliuretano, plastiko bei gumos atliekų. Bendrovės vadovo Artūro Juknos teigimu, klimato kaitos ir triukšmo taršos problemas sprendžianti plokštė – vienintelė pasaulyje.
Lietuvos startuolių ekosistema iki šiol yra išauginusi 3 vienaragius – daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių vertinamas kompanijas. Tai žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusios „Vinted“, „Nord Security“ ir „Baltic Classifieds Group“ sėkmės istorijos. Tačiau neseniai apie pasiektą vienaragio statusą paskelbus Lietuvoje didžiausią dalį darbuotojų turinčiam startuoliui „Flo Health“ su mūsų šalimi vienaip ar kitaip sietinų vienaragių būtų galima priskaičiuoti bent 3 kartus daugiau.
Lietuvos įmonėms atsiveria naujos galimybės pristatyti savo inovacijas Jungtinėse Valstijose. Inovacijų agentūra kviečia apie plėtrą JAV galvojančius verslus dalyvauti programose, padėsiančiose į vieną didžiausių technologijų rinkų žengti užtikrintai. Tam skiriamas 240 tūkst. eurų finansavimas.
Jau šeštą kartą organizuojama „BrandLAB“ programa kviečia Lietuvos įmones registruotis ir su ekspertų pagalba paruošti tvirtą bei veiksmingą prekės ženklo strategiją tarptautinėms rinkoms. Ši programa suteiks galimybę Lietuvos verslams sėkmingai plėstis į užsienio rinkas eksportuojant su nuosavu prekiniu ženklu.
Rugpjūčio 22 dieną Vilniuje vyks Lietuvos – Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) verslo forumas, kurio metu Lietuvos ir JAE verslo atstovai dalinsis verslo galimybėmis. Į Lietuvą atvyksta daugiau nei 20 JAE verslo atstovų, kurie veikia Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) rinkoje. Lietuvos įmonės forumo metu turės galimybę sudalyvauti tikslinėse verslo sesijose ir užmegzti vertingus verslo ryšius.
Inovacijų agentūros verslumo įgūdžių programa „Startuok nuo 50+“ jau trečius metus iš eilės sukvietė 50 m. ir vyresnius asmenis, norinčius pradėti savo verslą arba jau verslaujančius, bet siekiančius gilinti kompetencijas. Šiais metais prie programos prisijungė net 103 dalyviai. Didelė jų dalis susibūrė į baigiamąjį renginį Panevėžyje, kur dalijosi įspūdžiais, įveiktais iššūkiais ir ateities planais.
Patyrusių verslininkų mentorystė, ekspertinės konsultacijos ir individualūs verslo augimo planai – taip atrodo Inovacijų agentūros įgyvendinamos kompetencijų ugdymo ir patirties mainų programos „Verslo skrydis“ dalyvių kasdienybė. Jos suteikiamą naudą jaučia ne tik smulkieji regionų verslininkai, sulaukiantys vertingų patarimų bei visapusės pagalbos verslo plėtros klausimais, bet ir prie programos prisijungę mentoriai.
Inovacijų agentūra įgyvendins sumanių įgūdžių ugdymo projektą, skirtą labai mažoms, mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms. Jo tikslas – tobulinti inovacijų valdymo gebėjimus, padėsiančius verslams lengviau prisitaikyti prie rinkos pokyčių, spręsti sudėtingus iššūkius ir atverti galimybes plėstis į tarptautines rinkas. Per kelerius metus daugiau nei 1500 įmonių ir beveik 20 tūkst. jų darbuotojų gaus prieigą prie naujausių žinių nemokamai.
Atliekų perdirbimo ir antrinio panaudojimo apimčių didinimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) ir mūsų šalies tvarumo prioritetų. Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. pagal antrinio žaliavų panaudojimo indeksą pasyvyti ir pralenkti ES vidurkį, todėl dedamos didelės pastangos, kad pasiektume norimus rezultatus. Tikimasi, jog prie to svariai prisidės naujas didelės svarbos tarptautinis ES Regioninio inovacijų slėnio (Circular Innovation Valley – ECIV) projektas, kuriame dalyvauja ir Inovacijų agentūra.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir Inovacijų agentūra kviečia ankstyvos stadijos kibernetinio saugumo startuolius bei norinčius juos kurti į CyberUP startuolių akceleratorių. Atranką praėjusios komandos dalyvaus 3 mėnesių mokymų programoje, kuri prasidės rugsėjo 12 d.
Siekiant stiprinti Lietuvos įmonių tarptautinį bendradarbiavimą su Izraeliu, Inovacijų agentūra paskelbė 600 tūkst. eurų finansavimo kvietimą. Šalies įmonėms atveriamos galimybės jungtis į tarptautines mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) programas bei kartu su Izraelio partneriais kurti arba tobulinti inovatyvius produktus.
Europos Sąjunga (ES), įgyvendindama savo skaitmeninę strategiją, siekia reglamentuoti dirbtinį intelektą, kad užtikrintų geresnes šios novatoriškos technologijos kūrimo ir naudojimo sąlygas. Dirbtinis intelektas (DI) gali atnešti daug naudos, pavyzdžiui, užtikrinti geresnę sveikatos priežiūrą, saugesnį ir švaresnį transportą, efektyvesnę gamybą ir pigesnį bei tvaresnį energijos vartojimą. 2021 balandžio mėn. Europos Komisija pasiūlė pirmąją ES dirbtinio intelekto reguliavimo sistemą. Joje siūloma DI sistemas, kurios gali būti naudojamos įvairiose programose, analizuoti ir klasifikuoti pagal jų keliamą riziką naudotojams. Prie DI akto sukūrimo daugiausia prisidėjo Europos Parlamentas, Taryba ir įvairios ES institucijos, atspindinčios bendras pastangas formuoti DI naudojimą ir plėtrą. Skirtingi rizikos lygiai reiškia didesnį arba mažesnį reguliavimą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ komanda rengia naują 42 mln. eurų priemonę, kuri skirta dekarbonizacijos sprendimams pramonės įmonėse įgyvendinti. Inovacijų agentūroje įkurtas padalinys „GreenTech Hub“ jau dabar vieno langelio principu teikia visokeriopą pagalbą verslui, siekiančiam prisitaikyti prie pokyčių žaliosios transformacijos srityje.
Baigtos vertinti didelio susidomėjimo sulaukusio kvietimo „Gynybos inovaciniai čekiai“ paraiškos – finansavimas bus skirtas 10-iai gynybos srities įmonių. Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat svarsto finansuoti daugiau įmonių iš rezervinio sąrašo.
Siekdama didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę bei užtikrinti žemesnes šildymo kainas, daugiau nei dešimtmetį veiklą vykdanti įmonė „Biovatas“ užbaigė ketverius metus vykusį projektą ir Alytaus mieste įrengė kogeneracinę elektrinę. Projekto vertė – daugiau nei 13 mln. eurų, kurių didžioji dalis buvo finansuota iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Skaitmeninės Europos programa (Digital Europe Programme) finansuos platų spektrą paslaugų, susijusių su visos Europos Sąjungos (ES) kibernetiniu saugumu, skaitmeninių įgūdžių tobulinimu ir technologinių pajėgumų didinimu. Šioms išskirtinės svarbos kryptims bus skiriama 210 mln. eurų. Inovacijų agentūra ragina Lietuvos įmones ir viešojo sektoriaus įstaigas nepraleisti galimybės pasinaudoti šiuo finansavimu.
Paslaugas Lietuvos verslui teikianti Inovacijų agentūra pirmąjį šių metų pusmetį šalies įmonėms ir kitoms organizacijoms iš viso išmokėjo 42 mln. eurų iš ES finansavimo programų ir paskelbė finansavimo kvietimų, per kuriuos šalies organizacijos iš viso siekė pritraukti 153,4 mln. eurų. Be to, beveik šešioms dešimtims įmonių agentūra padėjo sudalyvauti 6 tarptautinės parodose ir suorganizavo 7 verslo misijas tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Pirmąjį šių metų pusmetį ypatingas dėmesys skirtas regionų verslo auginimui, gynybos inovacijų ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių skatinimui.
Siekdama didinti šalies konkurencingumą bei skatinti pramonės sektoriaus persiorientavimą į žiedinę ekonomiką, Inovacijų agentūra ragina verslus pasinaudoti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (ESIC) paslaugomis. Centrai įmonėms ir organizacijoms siūlo konsultacijas ir pagalbą šiose srityse: testavimas prieš investuojant, finansavimo paieška, įgūdžių ir kompetencijų tobulinimas, tinklaveikos galimybės. Paslaugos kofinansuojamos Europos komisijos ir RRF lėšomis.
LP EXPRESS, kartu su Inovacijų agentūra, antrus metus iš eilės skelbia nacionalinius Mylimiausios Lietuvos elektroninės parduotuvės rinkimus. Jau nuo šiandien nominuoti savo mylimiausią parduotuvę galima apsilankius adresu www.post.lt/mylimiausia-eparduotuve. Kaip ir pernai, apdovanotos bus ne tik e.parduotuvės, bet ir pirkėjai – už pareikštas simpatijas jų gali laukti prizai. Penkiems savo mylimiausią parduotuvę nominavusiems žmonėms burtų keliu bus įteikti 100 eurų vertės čekiai apsipirkti pasirinktoje e. parduotuvėje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pavedė Inovacijų agentūrai teikti paraišką dėl jungimosi prie Europos gynybos fondo projekto ir tapti gynybos akceleratoriumi, kuris padėtų augti pažangius sprendimus vystantiems Lietuvos ir Europos verslams. Planuojama, kad naujasis akceleratorius per dvejus metus išaugins apie 20 pradedančiųjų (angl. „start-up“) ir besiplečiančiųjų (angl. „scale-up“) gynybos ir saugumo sektoriaus verslų.
Šeši lietuviški verslai, kuriantys inovacijas medicinos, lazerių ir informacinių technologijų sektoriuose, dalyvaus programoje „Global Access Program“ (GAP) Kalifornijos universitete Los Andžele. Ateinančius šešis mėnesius programos dalyviai bendradarbiaus su verslo administravimo magistro studentų komandomis, kurie padės atlikti rinkos analizę, parengti rinkodaros strategiją ir verslo planą.
Naujai įkurta 200 kv. m. studija, suburta 14-os specialistų komanda, moderni įranga ir daugiau nei perpus išaugusios metinės pajamos – tokie pokyčiai vos per metus laiko įvyko Rokiškyje įsikūrusios grožio studijos „My Time“ įkūrėjos Justinos Vingrienės gyvenime. Ir tai – ne vienintelė sėkmės istorija, kaip verslininkai, prisijungę prie „Spiečiaus“ bendradarbystės centrų ir čia vykstančių programų, išplėtė savo vykdomas veiklas, įgijo trūkstamų kompetencijų bei atrado būrį bendraminčių.
Viešųjų pirkimų tarnyba ir Inovacijų agentūra liepos 12 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuri padės stiprinti abiejų įstaigų darbą, kuriant inovatyvių viešųjų pirkimų kompetencijų tinklą. Susitarimas taps pagrindu keistis gerąja praktika ir savo patirtimi dalintis su kitomis viešojo sektoriaus organizacijomis, tuo pačiu atvers inovacijų kūrėjams galimybes siūlyti naujausius technologinius sprendimus, kurie tobulins viešųjų paslaugų teikimą.
Baimė, žinių ir patirties trūkumas – neretai yra pagrindiniai veiksniai, trukdantys pradėti nuosavą verslą ar užsiimti vykdomos veiklos plėtra. Tačiau kai noras tampa didesnis už visas abejones, netrukus atsiranda ir sprendimai, padedantys išspręsti kylančius iššūkius. Tai patvirtina ir trijų drabužių kūrėjų patirtys, kurios, prisijungusios prie savo mieste esančių bendradarbystės centrų „Spiečius“, šiandien sėkmingai plėtoja savo nuosavus verslus.
Lietuvoje skaičiuojant per 170 socialinių verslų, Inovacijų agentūra jau antrą kartą kviečia šioje srityje veikiančius verslininkus registruotis į specialiai jiems skirtą akceleravimo programą. Socialinio verslo akceleratorius siekia padėti verslininkams visapusiškai stiprinti kompetencijas, gebėjimus, tinklaveiką ir įgalinti savojo verslo potencialą. Šios, praktiniais pavyzdžiais paremtos, mokymų programos nauda įsitikino ir pernai joje dalyvavę socialiniai verslininkai, kurių dalis turėjo progą įgyti tarptautinės patirties užsienio stažuotėje.
Europos kosmoso agentūra (EKA) kartu su Lietuvos delegacija patvirtino EKA Trečiųjų šalių programos (angl. Requesting party activities (RPA)) rekomenduojamų finansuoti projektų sąrašą, kuriame – net aštuonios Lietuvos verslo ir mokslo institucijų projektų paraiškos. Jų įgyvendinimui numatoma skirti beveik 1 mln. eurų.
Daugiau nei 21 mln. eurų – tiek verslui kainuos įgyvendinti naujo periodo ES struktūrinių fondų projektus, penktadienį vykusiame Verslo tarybos susirinkime pranešė Inovacijų agentūra. Jo metu organizacija, kartu su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) bei verslo asociacijų atstovais aptarė, kaip valstybinėms institucijoms sekasi mažinti verslo subjektams tenkančią administracinę naštą (AN), kokia pažanga įvyko per pastaruosius porą metų bei kur reikėtų daryti pokytį.
Daryti pokytį visuomenėje – tokį tikslą sau išsikėlė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai, dalyvavę Inovacijų agentūros ir universiteto inicijuotuose verslo iššūkių projektuose. Vieno jų metu Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino programos studentai siekė padėti mokykloms į ugdymo procesą įtraukti vaikus su specialiaisiais poreikiais bei kurti realius pokyčius įtraukiojo ugdymo srityje.
Inovacijų agentūros renginyje pristatytos finansavimo priemonės, kurios padės įmonėms pereiti prie tvaresnės gamybos bei taupyti energiją. Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra ir Aplinkos projektų valdymų agentūra kviečia įmones ir toliau konsultuotis dėl naujų finansavimo priemonių investicijoms į atsinaujinančių energijos išteklių bei švaresnės gamybos, energijos vartojimo efektyvumo technologijų diegimo projektus. Jie bus įgyvendinami pasitelkiant Europos Sąjungos Modernizavimo fondo lėšas.
Inovacijų agentūra kartu su 24 partneriais dešimtyje šalių skatins personalizuotos medicinos sektoriaus Europoje vystymąsi. Dalyvaudama PRECISEU (angl. PeRsonalised Medicine Empowerment Connecting Innovation ecoSystems across EUrope) konsorciumo veikoje Inovacijų agentūra prisidės prie didelės apimties projekto, kuriuo siekiama išnaudoti regioninių inovacijų ekosistemų potencialą sveikatos priežiūros sistemų Europoje transformacijai.
Norėdama paskatinti jaunimo verslumą Lietuvoje, Inovacijų agentūra kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) pakvietė studentus įsitraukti į verslo iššūkių projektus. Jų metu Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino programos studentai ėmėsi praktiškai spręsti iššūkius ir kurti realų pokyti įtraukaus ugdymo arba jaunimo iki 30 metų verslumo srityse.
Trečiadienį buvo pristatytos dvi naujos startuolių akceleratorių programos Lietuvoje – švietimo ir žaidimų technologijų. Jos paskatins auginti šiose srityse dirbančius šalies startuolius ir didinti jų potencialą įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje. Tarptautinius akceleratorius į Lietuvą pritraukė Inovacijų agentūroje veikianti „Startup Lithuania“ komanda.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teikia viešam aptarimui 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos 1 prioriteto „Pažangesnė Lietuva“ 1.2. uždavinio „Pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms, mokslinių tyrimų organizacijoms ir valdžios institucijoms“ siūlomų naujų veiklų, skirtų dirbtinio intelekto vystymui, aprašymus.
Nuo inovatyvaus sprendimo dvigubo finansavimo prevencijai iki virtualios realybės sprendimo gyvosios atminties išsaugojimui – tokius projektus planuoja įgyventi 10 Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų. Jos savo iššūkius, kuriuos siekia spręsti šiuolaikinių technologijų pagalba, pristatė trečiadienį Vilniuje vykusiame „GovTech iššūkių Demo Day“ renginyje.
Inovacijų agentūra, kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe, Gargžduose atidarė bendradarbystės centrą „Spiečius“. Tai – jau 15-asis centras šalyje, veiksiantis kaip erdvė, kurioje teikiamos nemokamos verslumo skatinimo paslaugos, buriama aktyvi ir versli regiono bendruomenė.
Sparčiai augantis Lietuvos finansinių technologijų („FinTech“) sektorius ir toliau stiprina ryšius su Taivanu – antradienį sostinėje vykusio Lietuvos-Taivano verslo forumo metu šalių delegacijos ieškojo bendrų sinergijos taškų ir aptarė ekonominio bendradarbiavimo galimybes.
Šveicarijos vadybos instituto IMD kasmet sudaromame pasaulio konkurencingumo reitinge – pozityvios naujienos Lietuvai. Ji pakilo per dvi pozicijas ir 2024 m. rikiuojasi 30-ta tarp 67 vertintų šalių. Lietuva taip pat įsitvirtino ir kaip Baltijos šalių lyderė užnugaryje palikusi Estiją bei Latviją.
Dinamiškos ir konkurencingos verslo aplinkos sąlygomis veikiančios įmonės vis dažniau ieško galimybių plėsti savąsias eksporto ir inovacijų vystymo kompetencijas. Individualias konsultacijas aukštųjų technologijų ir sumanios specializacijos įmonėms vykdančios Inovacijų agentūros atstovai pastebi, kad tinkamai išnaudodami visas prieinamas paslaugas bei priemones verslai turi didesnes galimybes įgyvendinti savo idėjas, užtikrinti tvarų verslo augimą ir konkuruoti ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje rinkoje.
Šių metų pirmą ketvirtį Lietuvos eksporto rezultatai buvo mažesni, palyginti su 2023 m. atitinkamu laikotarpiu. Per metus susitraukė tiek lietuviškos kilmės prekių eksportas, tiek ir reeksportas. Svarbu paminėti, kad Lietuvoje pagamintų prekių eksporto vertė susitraukė nežymiai, iš esmės tai lėmė sumažėjusios eksporto kainos, o ne kiekiai. Sugriežtinto sankcionuojamų prekių reeksporto kontekste, sparčiai sumenko reeksporto rezultatai, kurie turėjo didžiausią įtaką neigiamai bendro prekių eksporto kaitai.
14-ąjį NATO inovacijų iššūkį laimėjo Lietuvos įmonė BROSWARM, pasiūliusi inovatyvų sprendimą minų atpažinimui ir neutralizavimui nuotoliniu būdu. Trečiadienį Vilniuje vykusiame finaliniame renginyje tarptautinė komisija vertino 10 finalistų, tarp kurių buvo kompanijos iš Lietuvos, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Belgijos ir Latvijos.
Regionuose įkurtų bendradarbystės centrų „Spiečius“ nariai ir vėl kviečiami teikti paraiškas finansinėms subsidijoms gauti. Viso parama siekia 565 tūkst. eurų, kuriuos smulkieji ir vidutiniai regionų verslininkai galės išnaudoti veiklos skaitmeninimo ir optimizavimo sprendimų diegimui. Šią priemonę trečius metus iš eilės įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Inovacijų agentūra.
Lietuvoje pirmą kartą pradedama įgyvendinti „GovTech smėliadėžės“ programa, skirta praktiškai išbandyti dirbtinio intelekto (DI) technologija grįstų sprendimų galimybes viešajame sektoriuje. Birželio 5 d. Vilniuje vykusiame programos atidarymo renginyje 14 viešojo sektoriaus institucijų pristatė savus iššūkius, kuriuos planuoja spręsti pasitelkdamos dirbtinį intelektą. Taip pat buvo nagrinėjama, kokią įtaką dirbtinis intelektas gali turėti viešojo sektoriaus veiklai.
Pasauliui kiekvienais metais vis labiau žengiant į skaitmeninę erdvę, stiprėja ir Lietuvos „Fintech“ sektoriaus vaidmuo. Nuosekliai auga licencijuotų įmonių segmentas, plėtojami inovatyvūs sprendimai, o sėkmė šiame sektoriuje jau pripažįstama ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu – Lietuva pritraukia vis daugiau „Fintech“ įmonių, startuolių, užsienio investuotojų bei kuria gyvybingą finansinių technologijų ekosistemą.
Inovacijų agentūros įsteigti bendradarbystės centrai „Spiečius“ tęsia tradiciją ir visą vasarą kviečia nemokamai naudotis daugiau nei 100 patogių darbo vietų visoje Lietuvoje. Akcija „Vasara „Spiečiuje“ yra puiki galimybė siekiantiems pakeisti darbo aplinką, patogiai dirbti keliaujant po Lietuvą ar tiesiog ieškantiems įkvepiančių erdvių produktyviam savo ar nedidelės komandos darbui.
Lietuvos verslo asociacijos kviečiamos teikti paraiškas dėl finansavimo, skirto didinti Lietuvos įmonių eksportą bei tarptautinį konkurencingumą. Iš viso skiriama 400 tūkst. eurų, kuriais bus finansuojamas įmonių ir jų produkcijos pristatymas tarptautinėse parodose ir mugėse bei išvykstamųjų verslo misijų organizavimas.
Lietuva toliau įsitvirtina kaip viena sparčiausiai augančių ir tvirčiausių startuolių ekosistemų regione ir pasaulyje. Tai parodė naujausias „StartupBlink“ pasaulinio startuolių ekosistemų indeksas, kuriame Lietuva užėmė 16 vietą pasaulyje, Vilnius pakilo į 71 vietą pasaulyje. Šalies sostinė buvo išskirta kaip geriausias Europos Sąjungos miestas kibernetinio saugumo industrijai.
Siekdama didinti Lietuvos verslų, kuriančių inovatyvias paslaugas, gaminius ar technologijas, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, Inovacijų agentūra kviečia juos pasinaudoti 50 tūkst. eurų finansavimo krepšeliu. Įmonės gali padengti būsimas ar patirtas išlaidas už dalyvavimą renginiuose, skirtuose susipažinti su tarptautinėmis mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) programomis, ugdyti gebėjimus rengti tarptautinių projektų paraiškas, susirasti partnerių ar investuotojų.
Vilnius
Šaltibarščių porcija, kurią galima įsidėti į kišenę, nuskraidinti į kosmosą arba nusiųsti lauktuvių tetai į Ameriką. Geriausia Panevėžio regiono mokomąja bendrove pripažinta „Frostiq“ šią idėją pavertė realybe ir neketina sustoti – žada sukurti liofilizuotų lietuviškų patiekalų visiems metų laikams.
Siekiant skatinti pradedančiųjų smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektų kūrimąsi, augimą ir plėtrą Lietuvos regionuose, net 13-oje savivaldybių pradedama įgyvendinti verslo kompetencijų ugdymo ir patirties mainų programa „Verslo skrydis“. Pirmaisiais projekto metais laukia 7 mėnesius truksianti patyrusių verslininkų mentorystė, ekspertinės konsultacijos, tinklaveika, individualūs verslo augimo planai bei visoje Lietuvoje išplėtota bendradarbystės centrų „Spiečius“ infrastruktūra darbui ir susitikimams.
Šių metų balandžio 25 d. Europos Parlamentas priėmė Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą (angl. Net-Zero Industry Act – NZIA). Tikimasi, kad jis oficialiai įsigalios birželį, po to, kai jį patvirtins Europos Taryba. Šis aktas sudarys prielaidas ES žaliųjų technologijų pramonės sektoriaus augimui ir gamybos pajėgumų didinimui bei stiprins Europos konkurencingumą klimato neutralumui pasiekti reikalingų technologijų srityje. Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ grupės vadovė Teresė Škutaitė sako, kad NZIA atvers naujų galimybių ir Lietuvos verslui, o valstybė jau dabar ruošiasi šio teisės akto įsigaliojimui.
Siekiant stiprinti Lietuvos gynybos sektorių bei skatinti verslo, mokslo bendradarbiavimą sprendžiant Lietuvos kariuomenės iššūkius Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra skelbia kvietimą „Gynybos inovacinių čekių“ finansavimui, kuris skirtas smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams. Jis padės gynybos srities produktus vystančioms įmonėms įsigyti paslaugas inovacijoms iš mokslo ir studijų institucijų ar brandžiųjų inovatorių. Iš viso tam numatytos 300 tūkst. eurų investicijos.
Produkcijos pristatymui užsienio parodose ir eksportui skirtų produktų bei paslaugų sertifikavimui labai mažos, mažos ir vidutinės Vidurio bei vakarų Lietuvos įmonės siekė gauti daugiau nei 20,2 mln. eurų finansavimą. Pagal Inovacijų agentūros paskelbtą kvietimą „Expo galimybės“ sulaukta beveik 300 projektų įgyvendinimo planų (PĮP), iš jų – 171 įvertintas teigiamai. 147 projektams jau buvo skirtas 9,9 mln. eurų finansavimas, o likusiems projektams 1,4 mln. Eurų finansavimas bus paskirstytas iki birželio pabaigos.
Kviečiame dalyvauti Inovacijų agentūros organizuojamoje apklausoje. Jos tikslas – išsigryninti įmonių materialiojo turto (technologijų, įrenginių) poreikį, pagal kurį bus nustatyta Europos Sąjungos Modernizavimo fondo „Pramonės dekarbonizavimo“ finansavimo kryptis ir rengiama finansavimo schema. Ją formuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
14-ajame NATO inovacijų iššūkyje viso pasaulio įmonės buvo kviečiamos kurti nuotolines minų atpažinimo ir neutralizavimo technologijas. Jau paaiškėjo ir 11 finalininkų. Pirmą kartą tarp geriausius sprendimus pasiūliusių šalių yra Lietuvos vardas – į finalą pateko net penkios mūsų įmonės.
Gegužės 17 d. Inovacijų agentūros organizuotame renginyje skirtingų sričių mokslo ir verslo atstovų konsorciumai pristatė, kaip įgyvendins misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas. Jos efektyviai prisidės prie visuomenei opių onkologinių ir paveldimų ligų gydymo, klimato kaitos bei šalies kibernetinio atsparumo problemų sprendimo. Bendra visų trijų projektų vertė siekia 94,612 mln. Eurų.
Molėtų aerodrome įvyko Nacionalinis moksleivių mokomųjų palydovų konkurso „CanSat“ finalas, kuris subūrė net 16 komandų. Jos pristatė savo sukonstruotus palydovus, o pirmąją vietą ir galimybę atstovauti Lietuvą birželio mėnesį Nyderlanduose vyksiančiame tarptautiniame renginyje „Inžinierius vienai dienai“ iškovojo KTU inžinerijos licėjaus komanda „SpaceDroneSat“.
Šiandien, gegužės 15-ąją, sostinėje vyksta bene svarbiausias šalies kosmoso industrijos renginys „Vilnius Space Days 2024“. Antrus metus organizuojamoje konferencijoje, skirtoje skatinti tarptautines partnerystes, susibūrė šalies kosmoso elitas ir žinomiausios pasaulio organizacijos. Tarp jų – didžiojo Europos sistemų integratoriaus OHB SE koncerno atstovai bei kosmoso industrijos įmonės „Alter Technologies at TUV Nord“ atstovas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė oficialiai pasirašė JAV Valstybės departamento ir kosmoso agentūros NASA inicijuotą „Artemis“ susitarimą, kuriuo įtvirtinami praktiniai saugaus ir tvaraus kosmoso tyrinėjimo principai. Lietuva tapo 40-ąja šį susitarimą pasirašiusia šalimi.
Inovacijų agentūra drauge su Kauno technologijos universitetu (KTU) tęsia eksporto lyderių programos „Sparnai“ įgyvendinimą ir kviečia šalies įmones priimti studentus keturių mėnesių stažuotei, taip prisidedant prie eksporto srities specialistų auginimo ir šalies konkurencingumo didinimo. Per 10 metų programoje jau sudalyvavo 135 įmonės, tarp kurių – ir šimtametes tradicijas puoselėjantys „Birštono mineraliniai vandenys“ bei Lietuvos „fintech“ startuolis „Finomark“.
Prisistatymas investuotojams dar kitaip žinomas kaip „pitch’inimas” – neatsiejama startuolių pasaulio dalis, leidžianti suteikti savo idėjoms „kūną” arba suprasti, kada verčiau pradėti iš naujo. Inovacijų agentūros „Startup Lithuania” startuolių bendruomenės koordinatorė Milda Vilčinskaitė ir startuolio „Micapass” produkto vadovė Gintarė Košubienė pasakoja, kaip turi atrodyti geras pristatymas ir kokius kelius jis gali atverti sėkmės atveju.
Prie žaliosios transformacijos siekiančios prisidėti Lietuvos įmonės kviečiamos dalyvauti Bulgarijos sostinėje Sofijoje birželio 4-5 dienomis vyksiančiame renginyje „Business Cooperation and the European Green Deal“. Renginyje bus aptariamos verslo galimybės Europos Žaliojo kurso kontekste. Dalyvauti Inovacijų agentūros ir Norvegijos organizacijos „Innovation Norway“ kartu su partneriais organizuojamame renginyje įmonės gali pasinaudodamos Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo („Norway Grants“) programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ lėšomis.
Lietuvos ir Vidurio Europos ankstyvosios stadijos technologijų startuoliai vėl kviečiami dalyvauti „Startup Lithuania“ akceleravimo programoje, kuri įgyvendinama kartu su pasauline inovacijų platforma „Plug and Play“. Startuoliai jau gali teikti paraiškas ir prisijungti prie antrojo iš numatytų 5 akceleravimo ciklų bei gauti aukščiausio lygio mentorystės paslaugas, prieigą prie rizikos kapitalo ir pasaulinio bendradarbiavimo tinklo.
London Biotechnology Show
Atsižvelgdama į kasmet itin sparčiai augantį elektroninės prekybos sektorių, Inovacijų agentūra kviečia smulkiuosius ir vidutinius šalies verslininkus dalyvauti nemokamose e. komercijos dirbtuvėse „e.comGO“. Ketvirtą kartą vyksianti programa kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo, gerosiomis praktikomis dalijasi ir joje jau dalyvavę verslai.
Š. m. balandžio 29 d. Aplinkos ministerija paskelbė viešąją konsultaciją, skirtą surinkti informaciją apie šalies rinkoje naudojamus ekologiškumo teiginius ir aplinkosauginius ženklus. Ji vyks apklausos forma, dalyvauti kviečiami Lietuvos gamintojai, produktų ir paslaugų tiekėjai.
Platesnį mastą įgaunant ne tik kalboms, bet ir darbams, susijusiems su žaliąja ekonomika ir į ekologiją orientuotomis inovacijomis, lietuviško verslo sėkmės istorijų sąrašas vis pildosi. Daugiau nei šimtą metų veikiantis vaistažolių perdirbimo fabrikas „Švenčionių vaistažolės“ pasinaudojo Inovacijų agentūros priemone „Eco Inovacijos LT+“ ir į savo gamybos liniją įdiegė modernią įrangą, padėsiančią taupyti gamtinius išteklius, atsisakyti kenksmingų žaliavų ir plastiko naudojimo produktų gamyboje bei prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo.
Jau dešimtmetį skaičiuojanti Inovacijų agentūros eksporto lyderių programa „Sparnai“ kviečia kartu didinti Lietuvos konkurencingumą bei ugdyti talentus. Siekiant stiprinti eksporto pajėgumus, šalies įmonės yra kviečiamos registruotis į programą ir 4 mėnesių stažuotei priimti studentus, motyvuotus pradėti karjerą eksporto srityje.
London Biotechnology Show
Gegužės 8–9 d. vyks „London Biotechnology Show“ renginys, kurio metu mūsų pažangiausios gyvybės mokslų srities įmonės, sėkmingai taikančios inovatyvius sprendimus, prisistatys Lietuvos nacionaliniame stende.
Inovacijų agentūra kviečia smulkiuosius ir vidutinius šalies verslininkus dalyvauti jau ketvirtą kartą vyksiančiose praktinėse e. komercijos dirbtuvėse „e.comGO“. Penkias savaites truksiančios programos metu dalyvių laukia teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, padėsiantys verslininkams patobulinti savo elektronines parduotuves, įgyti naudingų žinių bei konkurencinį pranašumą tiek vietos, tiek tarptautinės vertės grandinėse.
Startuoliai ir inovatyvūs verslai gali reikšmingai prisidėti sprendžiant aktualius viešojo sektoriaus iššūkius Europoje. Balandžio 24 d. Vilniuje vykusiame projekto „GovTech4All“ „DemoDay“ renginyje 6 Europos miestų savivaldybių atstovai pristatė savo specifinius su energiniu efektyvumu ir klimato kaita susijusius iššūkius, kuriuos siekia spręsti technologijų pagalba.
Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijų iniciatyva Lietuvoje dar labiau stiprinamos gynybos inovacijos. Tai įtvirtinta trišaliu susitarimu, kurį pasirašė Inovacijų agentūros, Lietuvos kariuomenės ir Gynybos resursų agentūros atstovai. Susitarimas taps pagrindu didinti gynybos technologijų pažangą, sudarys sąlygas augti šios srities pramonei ir stiprinti nacionalinius pajėgumus.
Balandžio 22 d. Inovacijų agentūra pradeda registraciją į trečius metus iš eilės vyksiančią verslumo įgūdžių programą „Startuok nuo 50+“. Ši programa skirta 50 m. ir vyresniems asmenims, nedrįstantiems pradėti savo verslo, arba tokį jau turintiems – atnaujinti savo verslumo žinias. „Startuok nuo 50+“ metu dalyviai ne tik sužinos daug naudingos ir aktualios informacijos, bet taip pat turės galimybę konsultuotis su patyrusiais mentoriais bei užmegzti vertingas verslo pažintis.
Gegužės 15 d. Lietuvoje vyks „Vilnius Space Days 2024“ – Inovacijų agentūros organizuojamas tarptautinis renginys, sostinėje subursiantis šalies kosmoso elitą ir žinomiausias pasaulio organizacijas, tarp kurių – ir kosmoso pramonės flagmanu Europoje laikomo OHB SE koncerno atstovai. Antrus metus vyksianti konferencija kvies susipažinti su kasmet vis labiau augančiu kosmoso sektoriumi, ateities tendencijomis bei užmegzti naudingas tarptautines partnerystes.
Inovacinę veiklą vykdančių įmonių vaidmuo Lietuvos ekonomikoje tampa vis svarbesnis. Kaip rodo naujausi Valstybinės duomenų agentūros duomenys, nors su inovacijomis susijusias veiklas 2020-2022 m. laikotarpiu, išskyrus statybų sektorių, vykdė pusė (53 proc.) šalies įmonių, jų apyvarta sudarė net 84 proc. visų šalyje veikiančių bendrovių (be statybų sektoriaus) apyvartos. Ši dalis nuo 2018 m. išaugo 15,6 proc., o nuo 2020 m. – 1,4 proc. Inovacijų sektoriaus svarbą šalies ekonomikai liudija ir faktas, kad inovacinėse įmonėse 2022 m. dirbo net 78 proc. visų Lietuvos įmonių darbuotojų – 6,6 proc. daugiau nei 2018 m. Tad koks Lietuvos inovacijų sektoriaus paveikslas ryškėja?
Balandžio 11 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyko Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumas, į kurį susirinko daugiau nei 900 svečių iš Trijų jūrų regiono ir partnerių šalių. Renginyje vyko ne tik dinamiškos diskusijos, bet ir daugiau nei 300 B2B/B2G susitikimų bei 20 susijusių renginių, kurie atvėrė plataus masto verslo bendradarbiavimo galimybes. Vienas svarbiausių verslo forumo rezultatų – 5 šalių pasirašytas antrojo Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo steigimo ketinimų protokolas, numatantis 155 mln. eurų finansavimą skirti regiono ekonominiam augimui.
Lietuvos kosmoso verslo sektorius ir toliau veržiasi į priekį – radarinius palydovų duomenis apdorojančios ir panaudojančios įmonės UAB „Geomatrix“ ir UAB „Coetus“ tapo Europos kosmoso agentūros (EKA) inicijuojamo projekto, skirto Baltijos jūros regionui (Baltic GTIF) kovoti su klimato kaitos iššūkiais, konsorciumo dalimi. Kaip teigia prie projekto įmonėms padėjusios prisijungti Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupės ekspertas Eigirdas Sarkanas, tai – itin reikšmingas įvykis, prisidėsiantis prie Lietuvos kosmoso ekosistemos augimo ir šalies konkurencingumo didinimo.
Šiemet Lietuvoje pirmą kartą vyks Trijų jūrų iniciatyvos (3Seas) verslo forumas. Be kitų regionui svarbių temų, tokių kaip energetinis saugumas, klimatui neutralios ekonomikos kūrimas, transatlantinio bendradarbiavimo skatinimas, dalyvaujančių šalių integracija transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, renginio metu didelis dėmesys bus skiriamas karo niokojamos Ukrainos atstatymui.
Balandžio 3 d. Vilniuje vyko „Inovacijų agentūros“ startuolių padalinio „Startup Lithuania“ ir JAV įmonės „Plug and Play“ organizuotas renginys „Accelerator Kick-Off“, pažymėjęs pirmąjį akceleravimo programos ciklą Lietuvoje. Jo metu vienuolika perspektyviausių šalies startuolių, atrinktų „Plug and Play“ investicijų komiteto, turėjo galimybę pristatyti savo idėjas ir užmegzti naudingus ryšius su potencialiais investuotojais.
Siekdama skatinti verslumo ugdymą nuo pat mokyklos suolo, Inovacijų agentūra, bendradarbiaudama kartu su antreprenerystės ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, kviečia šalies mokyklas prisijungti prie praktinio verslumo ugdymo programos. Jos metu 9-12 kl. mokiniams suteikiama galimybė įgyti realios verslo kūrimo patirties, išmokti priimti svarbius sprendimus ir kartu su pedagogų-mentorių bei verslo praktikų pagalba įgyvendinti visus verslo vystymo etapus.
Šių metų pradžioje NATO paskelbė 14-ąjį tarptautinį inovacijų iššūkį, kurio metu Lietuvos ir kitų šalių įmonės kviečiamos kurti technologijas, galinčias nuotoliniu būdu atpažinti sprogstamosiomis medžiagomis užterštas vietas ir jas neutralizuoti. Organizacijos savo pasiūlymus gali teikti iki š. m. balandžio 17 dienos – vienas iš finalininkų sprendimų bus toliau plėtojamas ir pritaikomas NATO.
Inovacijų agentūra kviečia startuolius pasinaudoti 150 tūkst. eurų subsidija, skirta jų kelionėms į technologijų, startuolių ir tarptautinius renginius finansuoti. Pernai tarptautinėje parodoje „WEB Summit“ dalyvavusio pasaulyje pripažinto startuolio „Ondato“ vadovas Liudas Kanapienis pabrėžia, kad dalyvavimas tokiuose renginiuose yra itin naudingas pritraukiant naujus partnerius ir klientus bei kuriant verslui naudingus ryšius.
Skaitmeninės Europos programą (Digital Europe Programme) Lietuvoje koordinuojanti Inovacijų agentūra informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje veiklas vykdančias ar planuojančias vykdyti įmones bei viešojo sektoriaus įstaigas kviečia pasinaudoti 261,5 mln. eurų investicijomis. Į 22 naujus finansavimo kvietimus gali pretenduoti organizacijos įgyvendinančios projektus duomenų ir dirbtinio intelekto, debesijos, pažangių skaitmeninių įgūdžių bei kibernetinio saugumo srityse.
Baltijos šalyse lyderiaujanti vonios baldų ir jų detalių gamintoja UAB UAB „Raguvos baldai ir Ko“ koja kojon žengia ne tik su pasaulinėmis mados tendencijomis, tačiau ir inovatyviais gamybos sprendimais. Daugiau nei 30 metų savo veiklą vykdanti bendrovė pasinaudojo Inovacijų agentūros priemone „Pramonės skaitmeninimas“ ir įsigijo naują įrangą, padėjusią automatizuoti gamybos procesus, padidinti darbo našumą bei užtikrinti tvaresnę įmonės veiklą.
Prisidėdama prie Nacionalinės pažangos programoje iškelto tikslo iki 2030 metų bent 30 proc. viešųjų paslaugų perduoti socialiniams verslams arba nevyriausybinėms organizacijoms įgyvendinimo, Inovacijų agentūra kviečia Lietuvos savivaldybes dalyvauti viešųjų paslaugų perdavimo projekte. Jo metu net šešių atrinktų savivaldybių atstovai turės galimybę įgyti vertingų žinių apie viešųjų paslaugų perdavimo procesą, susipažinti su pokyčio teorija, konsultuotis su patyrusiais ekspertais bei kartu su teisininkų pagalba parengti viešųjų pirkimų dokumentus.
„Išmanymas, darbštumas ir meilė saldainiams – trys kertinės vertybės, lydinčios mus nuo pat įkūrimo pradžios“, – sako ilgiausiai Lietuvoje veikiančio šokolado fabriko „Rūta“ direktorė Rūta Gilaitienė. Jos teigimu, šiandien 250 darbuotojų turinti įmonė stengiasi ne tik puoselėti šimtametes tradicijas, išlaikyti savo gaminių kokybę ir pirkėjų pasitikėjimą, bet taip pat – išnaudoti technologijų teikiamas galimybes ir investuoti į inovacijas.
Skatinant Lietuvos gynybos pramonės plėtrą ir mokslo institucijų įsitraukimą kuriant Lietuvos kariuomenei ir Ukrainos paramai aktualias gynybos technologijas, Krašto apsaugos ministerija kartu su Inovacijų agentūra skelbia naujus finansavimo kvietimus pagal Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021–2027 m. programą. Projektų finansavimui planuojama skirti iki 670 tūkst. eurų.
Inovacijų agentūra paskelbė kofinansavimo kvietimą inovatyvių produktų, skirtų neekonominei veiklai vykdyti, įsigijimui. Kvietimas skirtas pirkimų vykdytojams (perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams), o numatoma kvietimo kofinansavimo suma sieks iki 4 184 950 eurų.
Prieš daugiau nei 20 metų mažame sandėlyje veiklą pradėjusi plastikinių pakuočių gamintoja „Plastiksė“ šiandien – tarptautinis verslas, teikiantis novatoriškus pakuočių sprendimus didžiausioms Lietuvos ir užsienio bendrovėms. Vievyje įsikūrusi gamykla per mėnesį pagamina per 10 mln. vienetų PET pakuočių, kurios iškeliauja į įvairias Europos šalis, Aziją ir netgi Šiaurės Ameriką.
Inovacijų agentūroje įkurtas naujas padalinys „GreenTech Hub“. Jo komanda padės Lietuvos verslui prisitaikyti prie reguliacinių pokyčių žaliosios transformacijos srityje, skatins taikyti žaliąsias technologijas, konsultuos įmones dėl finansavimo galimybių. Naujajam padaliniui vadovaus Inovacijų agentūros pramonės ekspertė Teresė Škutaitė.
Po keleto ieškojimų ir eksperimentavimo metų fotovoltinius modulius gaminanti įmonė „Via Solis“ koja kojon žengia su pasaulio energetikos lyderiais ir pirmoji pasaulyje į savo gamybos liniją integruoja naują technologiją, kurioje naudojamas skystasis silikonas. Nusprendę technologiją patobulinti taip, kad gamybos metu būtų sunaudojama mažiau energijos, o pats produktas būtų draugiškesnis aplinkai, gamintojai pasinaudojo Inovacijų agentūros priemone „Eksperimentas“, skirta mokslinių tyrimų, eksperimentinės veiklos (MTEP) skatinimui.
Inovacijų agentūra skelbia du finansavimo kvietimus viešojo sektoriaus organizacijoms eksperimentuoti skaitmeninių technologijų srityje. 2024 m. „GovTech“ (inovatyvių viešojo sektoriaus technologijų) sprendimų kūrimui ir testavimui numatoma skirti iki 781 200 eurų investicijų.
Stiprėjantis Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius turi vis didesnį svorį šalies ekonomikoje, o IT paslaugų eksporto augimas yra pagrindinė to priežastis. Vien per 2022 metus Lietuvos IRT sektoriaus eksporto apimtys išaugo 41 proc. o pajamos nuo 2018 m. kasmet vidutiniškai didėjo 22 proc. Su daugiau kaip tūkstančio startuolių – tarp kurių ne vienas vienaragis – ekosistema ir virš 40 tūkst. IT talentų Lietuva taip pat pelno vis didesnį tarptautinį pripažinimą ne tik kaip IT kompetencijų, bet ir inovacijų centras. Tad kas lemia Lietuvos IRT sėkmę?
Kovo 13 d. Inovacijų agentūra pasirašė susitarimo memorandumą (angl. Memorandum of Understanding (MoU)) su Nyderlandų asociacija „Cell Agriculture Europe“ dėl alternatyvių baltymų plėtros skatinimo Lietuvoje ir visoje Europoje. Juo siekiama perimti gerąją praktiką iš pasaulinių lyderių ir stiprinti inovacijas maisto sektoriuje.
Pusei šimto Lietuvos įmonių, veikiančių aukštos pridėtinės vertės sektoriuje, atverti kelią į tarptautines rinkas padės Europos Sąjungos (ES) investicijos. Inovacijų agentūros ekspertai 50 pagal kvietimą „Expo galimybės pažangiems“ pateiktų projektų įvertino kaip tinkamus finansuoti. Iš viso verslo prašomas finansavimas siekia 4,35 mln. eurų.
Inovacijų agentūra skelbia du naujus finansavimo kvietimus inovacijas kuriančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms. Produktų, sukurtų vykdant inovatyvias veiklas, pateikimo į rinką skatinimui numatytas 600 tūkst. eurų finansavimas. „Inovacinių čekių“ skirtų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paslaugų, reikalingų jau pradėtam kurti įmonės produktui vystyti, įsigijimui suplanuota 220 tūkst. eurų investicijų. Paraiškas galima teikti iki šių metų balandžio 5 d.
Inovacijų agentūra kviečia pasinaudoti 7 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų aukšta pridėtine verte grįstų klasterių auginimui. Pagal kvietimą „InoKlaster“ projektų įgyvendinimo planus iki šių metų birželio 21 d. teikti ir į finansavimą pretenduoti gali aukšta pridėtine verte grįstų brandžių inovacijų klasterių koordinatoriai visoje Lietuvoje.
Šiandien įvykusios ceremonijos metu buvo apdovanotos lietuvių įmonės, sukūrusios geriausius inovatyvius sprendimus bendradarbiaujant su partneriais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pirmoji vieta ir pagrindinis 10 tūkst. eurų piniginis prizas, komisijos sprendimu, atiteko startuoliui „Inovatyvi medicina“, sukūrusiam išmanią robotinę sistemą „Sentante“ endovaskulinės chirurgijos procedūroms.
Tvarumas, inovacijos ir, žinoma, daug darbo – ant šių kertinių akmenų pastatę savo verslą, du lietuviai garaže startavusią bendrovę sėkmingai užaugino iki lyderės Lietuvoje ir regione. Tačiau jie neslepia, kad sustoti neketina – planuoja tapti pasaulinio lygio žaidėjais.
Mūsų šalis imasi NATO DIANA lyderystės itin svarbioje gynybos inovacijų skatinimo srityje – Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovė Sigutė Stankevičiūtė išrinkta vadovauti vienai iš trijų DIANA grupių.
Siekdama pritraukti užsienio investuotojų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos vykdymui Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, Inovacijų agentūra kviečia teikti paraiškas finansavimui gauti pagal priemonę ,,TUI Invest“. Iš viso tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui bus paskirstyti 6 mln. eurų, o didžiausia galima finansavimo suma vienam projektui siekia 2 mln., rašoma Inovacijų agentūros pranešime spaudai.
Inovacijų agentūra kviečia eksportuotojus prisistatyti jungtiniuose nacionaliniuose Lietuvos stenduose tarptautinėse verslo parodose. 2024 metais atrinktos aštuonios tikslinės tarptautinės parodos užsienyje, kuriose bus pristatomos Lietuvos informacinių ryšių ir technologijų, finansinių technologijų, gyvybės mokslų, lazerių, gynybos ir saugumo, sumanaus miesto bei inžinerijos sektorių eksporto galimybės.
Savo novatoriškais tyrimais ir ambicinga vizija garsėjantis Lietuvos biotechnologijų startuolis „Genomika“ sparčiai skinasi kelią į sėkmę. Neseniai pritraukusi daugiau nei 5 mln. eurų Europos Sąjungos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės investicijų, bendrovė, bendradarbiaudama su Inovacijų agentūra, dalyvaus Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vyksiančioje gyvybės mokslų parodoje „Bio International Convention 2024“.
Lietuva pirmininkauja Trijų jūrų iniciatyvai ir 2024 m. balandžio 11 d. organizuoja Trijų jūrų iniciatyvos vadovų viršūnių susitikimą bei neatsiejamą visos iniciatyvos dalį – tarptautinį Verslo forumą Vilniuje. Iniciatyvos tikslas – skatinti spartesnį šio regiono vystymąsi ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių junglumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV. Pirmininkavimo metu Lietuva ypatingą dėmesį skirs Ukrainai ir transatlantių ryšių stiprinimui.
Komentaras. Eigirdas Sarkanas, Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupės ekspertas
NATO paskelbė 14-ąjį tarptautinį inovacijų iššūkį – kviečia įmones kurti technologijas, galinčias nuotoliniu būdu atpažinti sprogstamosiomis medžiagomis užterštas vietas ir jas neutralizuoti. Šio iššūkio finalas, kurį kartu su NATO organizuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir Inovacijų agentūra, birželį įvyks Lietuvoje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama pritraukti užsienio investuotojų vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, skelbia 6 mln. eurų kvietimą.
Tebesitęsiančio karo Ukrainoje, kylančių palūkanų normų ir lėto pasaulio ekonomikos augimo kontekste, 2023 m. eksporte palyginti su 2022 m. laikotarpiu, atitinkamai atliepė pasaulinė situacija. Su ekonominiais sunkumais susiduria dauguma pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių. Tačiau sudėtingos ekonominės aplinkos kontekste, tam tikrų aukštųjų technologijų produktų eksportas, kaip rodo 2023 m. duomenys, yra mažiau jautrus nepalankiems išorės šokams palyginus su žemesnės pridėtinės vertės produktais.
Nors 2023-ieji vis dar pasižymėjo ekonomikos neapibrėžtumu ir įtempta geopolitine situacija, „Dealroom“ duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistema su trimis vienaragiais stabiliai stiebiasi toliau ir yra viena lyderiaujančių Vidurio ir Rytų Europoje. Pernai Lietuvos startuoliai pritraukė solidžias investicijas, išlaikė veiklos sektorių dinamiką, taip pat rodė prisitaikymą prie rinkos poreikių.
Lietuvos įmonės ieškodamos geresnių augimo galimybių vis dažniau naudojasi Inovacijų agentūros teikiamomis paslaugomis. Kaip rodo bendrovės „Rait“ atlikto tyrimo duomenys, populiariausios iš jų yra verslumo skatinimo ir finansavimo paslaugos, kuriomis praėjusiais metais naudojosi atitinkamai 39 proc. ir 37 proc. klientų. Inovacijų agentūros verslui teikiamas paslaugas teigiamai vertina 9 iš 10 pernai jomis pasinaudojusių įmonių.
Nedidelės vertės (vadinamąją de minimis) valstybės paramą siekiantys gauti verslai nuo šių metų pradžios gali pretenduoti į didesnę paramos sumą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo atnaujintas Europos Komisijos de minimis reglamentas. Vienas iš esminių pokyčių jame – nuo 200 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų didėjanti paramos suma vienai įmonei.
Paskelbtas pirmasis pilotinis projektas, siekiantis palengvinti startuoliams prieigą prie nuasmenintų antrinių sveikatos duomenų rinkinių. Ši prieiga padės inovatoriams treniruoti novatoriškus medicininius dirbtinio intelekto modelius, bei kurti sveikatos duomenimis grįstus biotechnologijų sprendimus - taip skatinant inovacijų vystymą bei proveržį sveikatos srityje.
Atrinktos 26 komandos, kurios dalyvaus Europos kosmoso agentūros inicijuotame mokomųjų palydovų konkurse „CanSat“ Lietuvoje. Laimėjusi komanda mūsų šalį atstovaus tarptautiniame renginyje „Inžinierius vienai dienai“ Nyderlanduose.
Prie Vidurio ir Vakarų Lietuvos startuolių ekosistemos vystymo prisidės daugiau nei 3 mln. eurų ES investicijų. Jos bus skirtos 4 projektų įgyvendinimo planus pagal Inovacijų agentūros kvietimą „Startuolis“ pateikusiems pareiškėjams, kurie teiks startuolių preakceleravimo ir inkubavimo paslaugas bei skatins inovatyvių produktų idėjų vystymą per hakatonus.
Silicio slėnyje (JAV) Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Inovacijų agentūros iniciatyva oficialiai atidarytas „InnoHub Lithuania“, kuris padės Lietuvos inovatyviems verslams, pažangių technologijų kūrėjams užmegzti ir plėtoti ryšius su partneriais JAV, o Lietuvos aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų eksportuotojams – įsitvirtinti strategiškai svarbioje JAV rinkoje. „InnoHub Lithuania“ prisijungė prie jau beveik dešimtmetį sėkmingai JAV veikiančio „Nordic Innovation House“.
Dešimtmetį veikianti ir lazeriais didžiąsias pasaulio laboratorijas ir net gynybos sektoriaus atstovus aprūpinanti bendrovė „Quantum light instruments“ pagamino naują įrenginį, kuriuo galės naudotis ne tik puslaidininkių pramonės, bet ir biomedicinos tyrimų įmonės. Naujausias įmonės projektas – didelio pasikartojimo dažnio derinamo bangos ilgio lazeris – DIDADELA.
Baltijos-Amerikos laisvės fondas (BAFF) ir JAV ambasada Lietuvoje kartu su Inovacijų agentūra kviečia teikti paraiškas Lietuvos-Amerikos inovacijų apdovanojimui laimėti. Pretenduoti gali Lietuvos verslai, aukštojo mokslo įstaigos ir kitos organizacijos ar fiziniai asmenys, kurie bendradarbiaudami su partneriais JAV sukūrė inovatyvų, moksliniais tyrimais grįstą sprendimą. Apdovanojimo prizinį fondą sudaro 15 tūkst. eurų.
Inovacijų agentūros skyrius „Startup Lithuania“ kartu su garsia JAV įmone „Plug and Play“ nuo šiandien kviečia startuolius teikti paraiškas į pirmąjį akceleravimo programos ciklą Lietuvoje. Jos tikslas – auginti ankstyvosios stadijos technologijų startuolius, padedant jiems pritraukti investicijas ir atveriant tarptautines galimybes.
Jau dešimtus metus skaičiuojanti Inovacijų agentūros verslo mentorystė išsiplėtė į virš 150 mentorių tinklą, apimantį įvairių sričių ekspertus. Ilgamečiai šios programos dalyviai dalijasi savo patirtimi ir pabrėžia, kad mentorystės esmė yra noras dalintis savo žiniomis bei individualus požiūris į kiekvieną verslą.
Lietuvos medicinos įmonė „Zive“, sėkmingai įgyvendino projektą „Ilgalaikio širdies stebėjimo dirbtinis intelektas – HEART AI“, skirtą ankstyvai širdies ligų diagnostikai. Projekto metu buvo sukurti išmanūs prietaisai, suteikiantys galimybę gauti kardiologinės diagnostikos ir prevencijos priemones tiesiog namuose, o juose integruotas dirbtinis intelektas – efektyviai išanalizuoti gautus duomenis bei suteikti gydytojams vertingos informacijos.
Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD pristatomame pasaulio skaitmeninio konkurencingumo indekse Lietuva užėmė 28 vietą iš 64 valstybių – tai viena iš aukščiausių pozicijų per penkerius metus. Šioje srityje mūsų šalies stiprybė yra žinios, reikalingos naujų technologijų atradimui, supratimui ir kūrimui.
Ryškėja naujas žemės ūkio ir maisto pramonės verslų susidomėjimo objektas – jau kurį laiką jų akį traukia agromaisto sektorius, orientuotas į inovatyvius aukštos pridėtinės vertės produktus. Inovacijų agentūros ekspertai, apžvelgę pasaulines agromaisto tendencijas, sako, kad tai nulėmė poreikis kurti tvarias maisto sistemas. Jos atlieptų naujus vartojimo įpročius ir turėtų mažesnį poveikį aplinkai.
Inovacijų agentūros Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovės pareigas gruodžio 29 d. palieka Jolita Mažeikienė. Ją šiose pareigose nuo sausio 2 d. keičia komunikacijos profesionalė Giedrė Buivydaitė.
Inovacijų agentūros analitikai kasmet parengia sumaniosios specializacijos stebėsenos ataskaitą, apimančią makroekonominę analizę, sumaniosios specializacijos tikslų ir uždavinių analizę bei prioritetų pajėgumo ir pažangos analizę. Stebėjimo rezultatai leidžia tiksliau nukreipti finansavimą į sritis, turinčias didžiausią potencialą ir užtikrinančias galimybes verslui ir mokslui augti bei investuoti į inovacijas.
Inovacijų agentūra, siekdama skatinti viešųjų paslaugų perdavimą socialiniams verslams ir nevyriausybinėms organizacijoms, jau ketvirtus metus Lietuvos savivaldybėms organizuoja plačios apimties daugiau kaip pusės metų trukmės programą. Jos metu savivaldybės su teisininkais ir kitų sričių ekspertais konsultavosi bei augino kompetencijas, reikalingas efektyviam viešųjų paslaugų perdavimui.
Lietuvoje startavo atranka į Europos kosmoso agentūros inicijuotą mokomųjų palydovų konkursą „CanSat“, skirtą 14–19 m. moksleiviams. Organizatoriai tikisi, kad konkurse įgyta patirtis jaunuoliams ne tik suteiks daugiau žinių apie kosmoso sektorių, bet ir paskatins domėtis karjeros galimybėmis.
Inovacijų agentūra pasirašė bendradarbiavimo sutartis su trimis Lietuvos universitetų suburtais konsorciumais. Jie įgyvendins misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, kurios svariai prisidės prie aktualių visuomenės problemų sprendimo. Bendra trijų projektų vertė siekia 94,7 mln. eurų, didžioji dalis šios sumos – 88,46 mln. eurų – bus finansuojama Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei LR biudžeto lėšomis.
Inovacijų agentūros projektas „TechHub“ baigiasi. Beveik ketverius metus ši startuolių pre-akceleravimo ir verslo konsultavimo programa teikė pagalbą inovacijas kuriantiems bei diegiantiems verslams, be to, jiems padėjo pritraukti beveik 7 mln. Eur finansavimą.
Lietuvos pramonės įmonės, gamybos procese siekiančios didinti energijos vartojimo efektyvumą ir pasiryžusios CO2 emisiją sumažinti 30 proc. ar daugiau, galės pasinaudoti ES investicijomis, kurių vertė – 40 mln. eurų. Pagal Inovacijų agentūros paskelbtą kvietimą „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas pramonės įmonėse (EVE)“ projektų įgyvendinimo planus gali teikti visoje Lietuvoje veikiančios įvairaus dydžio pramonės įmonės.
Lietuvos Vyriausybė turi ambicingą užduotį – siekti antrinių žaliavų panaudojimo lygio, ne mažesnio nei ES vidurkis, o ilgalaikis Lietuvos įsipareigojimas yra iki 2050 m. sukurti klimatui neutralią ekonomiką. Naujoje inovacijų agentūros analitikų parengtoje studijoje siekiama sistemiškai ištirti Lietuvos pramonės antrinių žaliavų rinkų galimybes ir iššūkius – buvo atliktas aštuonių antrinių žaliavų rinkų (stiklo, medienos, plastiko, metalų, tekstilės, statybų ir griovimo, biologiškai skaidžių žaliavų, popieriaus ir kartono) funkcionalumo vertinimas. Taip pat išanalizuotos gerosios šioje srityje pirmaujančių šalių – Belgijos ir Nyderlandų – praktikos, bei pateiktos rekomendacijos Lietuvos pramonės sektoriui.
Lietuvos mokslo taryba (LMT) planuoja skelbti naujus Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programos „Eureka“ kvietimus, skirtus kurti ir plėtoti inovatyvius produktus, technologijas ar paslaugas. Iš viso iki 2029 metų šiam kvietimui numatoma skirti 16 mln. eurų, arba beveik 3 kartus daugiau nei praėjusį finansavimo laikotarpį, kai buvo skirta 5,7 mln. eurų. Kvietimus numatoma skelbti 2024 m. pradžioje.
Praeitą savaitę Inovacijų agentūros projekto „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriaus dalyviai investuotojams pristatė savo kuriamus produktus ir paslaugas. Devintojo ir paskutinio ciklo laimėtoju tapo startuolis „Nord Signum“, garsinę reklamą (pvz. radijuje) padarysiantis prieinamesnę mažiems ir vidutiniams verslams.
Kviečiame Jus dalyvauti mūsų klientų kiekybiniame tyrime, kurį vykdo mūsų patikimas partneris. Tyrimo tikslas – suprasti savo klientų kelionę ir geriau atliepti kliento poreikius.
Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius turi didelį potencialą augti, o siekiant jį realizuoti svarbu investuoti į šalies inovacijų ekosistemos vystymą. Tai akcentuojama Lietuvos IRT ekosistemos dalyvių kartu su Inovacijų agentūros ekspertais išgrynintose IRT sektoriaus kelrodžio rekomendacijose. Jų įgyvendinimas sudarys sąlygas pasiekti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iškeltą tikslą iki 2030 m. Lietuvos IRT sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalį padidinti nuo 4,1 proc. iki 6,2 proc.
Pasibaigus investicijų kvietimui „Lietuvos įmonių eksporto konkurencingumo augimo skatinimas“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija finansuos penkis sumanios specializacijos srityje veikiančių Lietuvos verslo asociacijų projektus už daugiau nei 460 tūkst. Eur. Verslo asociacijos įgyvendins 12 tarptautinių partnerysčių plėtros iniciatyvų – organizuos įmonių ir jų produktų pristatymus užsienyje vykstančiose tarptautinėse parodose ir mugėse.
Klaipėdos universitetas kartu su partneriais iš Latvijos ir Estijos pasirašė sutartį su Europos Kosmoso agentūra (EKA) dėl Žemės stebėjimo duomenų Baltijos platformos viešajam sektoriui kūrimo. Pasak prie sutarties sąlygų derinimo prisidėjusios Inovacijų agentūros, projektas ilgainiui padės teikti efektyvesnes palydoviniais Žemės stebėjimo duomenimis grįstas viešąsias paslaugas ir taupyti valstybės lėšas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos drauge su Inovacijų agentūra inicijuotos verslumo ugdymo programos jau trečius metus į Lietuvos mokyklų klases atneša integruotas, aktualias, kūrybiškas informatikos ir verslumo pamokas moksleiviams. Kalėdinė moksleivių bendrovių mugė „eXpo“ vienai dienai tapo vienaragių vardo vertu idėjų centru, kuriame savo verslo prototipus pristatė 5–12 klasių moksleiviai.
Siekiant sudaryti galimybę Lietuvos įmonėms tapti inovatyvesnėms, o jų darbuotojams – kelti savo kvalifikaciją, smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai kviečiami pasinaudoti finansavimu, skirtu mažų, labai mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) darbuotojų įgūdžių ugdymui ar jų persikvalifikavimui. Iš viso tam planuojama paskirstyti 7,5 mln. eurų, o didžiausia galima finansavimo suma vienam projektui siekia 100 tūkst. eurų.
Į smulkaus ir vidutinio verslo Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione skatinimą orientuotų programų kūrimui bei įgyvendinimui bus suteiktas beveik 2,5 mln. eurų vertės ES finansavimas. Jis bus skirtas septyniems pagal Inovacijų agentūros paskelbtą kvietimą „Verslo pradžia“ projektų įgyvendinimo planus pateikusioms organizacijoms. Planuojama, kad iš viso finansuojamų projektų veiklos pritrauks daugiau kaip 1500 smulkaus ir vidutinio verslo subjektų, kurie galės pasinaudoti verslo pradžiai reikalingomis paslaugomis.
Antradienį „Litexpo“ parodų rūmuose vyko pirmoji tarptautinė konferencija „ES+U“, kurioje aptartos Europos Sąjungos investicijų aktualijos bei perspektyvos Lietuvos ir Europos ekonomikai. Konferencijos pranešėjai ir diskusijų dalyviai pažymėjo, kad naujuoju ES finansavimo periodu Europos laukia rimti ekonominiai iššūkiai. Vis dėlto jie taip pat atvers ir naujų galimybių, kuriomis galės pasinaudoti tiek privatus, tiek viešasis sektorius.
Inovacijų agentūroje vadovaujamės nuline dovanų politika, todėl artėjančių didžiųjų metų švenčių proga atkreipiame dėmesį ir raginame dėkingumą išreikšti žodžiais, o ne daiktais.
Labai mažos, mažos ir vidutinės Vidurio ir Vakarų Lietuvos įmonės galės pasinaudoti ES finansavimu veiklos procesų tobulinimui ir originalių dizaino sprendimų bei prekės ženklų kūrimui ir atnaujinimui. Pagal Inovacijų agentūros paskelbtą kvietimą „Netechnologinės inovacijos“ numatyta suteikti 5 mln. eurų vertės finansavimą. Norėdamos juo pasinaudoti įmonės iki 2024 m. vasario 29 d. turi pateikti savo projektų įgyvendinimo planus.
Inovacijų agentūra sukūrė finansinių priemonių vedlį, kuris verslui padės paprasčiau rasti finansavimą. Nemokamas įrankis verslui paremtas tuo, kad vienoje vietoje yra surinktos ir bus nuolat atnaujinamos įvairios finansinės priemonės. Atsakius kelis paprastus klausimus apie verslo veiklos sritį bei dydį, vedlys pasiūlys tinkamiausius finansavimo variantus.
15 Lietuvos socialinio verslo įmonių pasinaudojo galimybe sudalyvauti socialinio verslo akceleravimo programoje, kurią šiemet pirmą kartą įgyvendino Inovacijų agentūra. Intensyvi dviejų mėnesių trukmės mokymų programa, kuri yra skirta padėti socialiai orientuotiems verslininkams visapusiškai stiprinti savo verslo kompetencijas ir paspartinti socialinio verslo augimą, suteikė įmonėms vertingas ekspertų konsultacijas, progą išgryninti savo veiklos modelį ir išmokti geriau planuoti finansus, o taip pat naujas tinklaveikos ir bendradarbiavimo galimybes.
Šių metų rugsėjo 29 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimą, skirtą sumažinti taršiausio Lietuvos pramonės subjekto akcinės bendrovės „Achema“ išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius. Inovacijų agentūra jau atlieka gauto projekto įgyvendinimo plano vertinimą
Neseniai Lisabonoje pasibaigė viena didžiausių ir svarbiausių tarptautinių technologijų konferencijų „Web Summit“, kuri subūrė daugiau kaip 70 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio. Šiemet joje dalyvavo rekordinis skaičius Lietuvos startuolių ekosistemos atstovų – arti pusės tūkstančio. Jie grįžo ne tik užmezgę naudingų kontaktų, bet ir pasisėmę vertingų įžvalgų, kurios ateityje gali padėti dar geriau išnaudoti tokio lygio renginius.
Inovacijų agentūra dalyvavo konferencijoje „Tvari ateitis 2023“, kur Inovacijų agentūros atstovai dalyvavo diskusijose bei skaitė pranešimą šiuo metu kaip niekad aktualia žiedinės ekonomikos tema. Buvo pristatyta Inovacijų agentūros analitikų komandos parengta studija apie antrinių žaliavų rinkų vystymą bei panaudojimo pramonėje galimybes.
Mažeikiuose įsikūrusi aliuminio liejimo įmonė UAB „ABF LT“ ne tik viena didžiausių šios srities įmonių Baltijos šalyse, bet dar ir viena inovatyviausių. Ambicinga, inovacijas kurianti ir savo veikloje taikanti įmonė atrado savo konkurencinį pranašumą, todėl rinkoje pastebimos recesijos patys nejaučia – netgi priešingai: ateinančiais metais planuoja 30 proc. augimą. Įmonė 2020 m. prisijungė prie Inovacijų agentūros projekto, skatinančio gamybos procesų pramonėje skaitmenizavimą ir savo gaminių kokybės standartus kelia periodiškai įgyvendindama inovatyvius arba poveikį aplinkai mažinančius projektus – artimiausiuose planuose saulės elektrinės įrengimas bei perteklinės šilumos energijos panaudojimas apšildant pastatus.
Vis daugiau Lietuvos įmonių kaip niekad aktuali tampa užsienio partnerių paieška ir narystė įvairiuose tarptautiniuose klasteriuose ar vertės grandinėse. Tai vyksta dėl siekio pritraukti užsienio investuotojus inovacijoms kurti, jas plėtoti bei žengti į tarptautines rinkas. Tačiau kaip vykdyti veiklas užsienyje ir tai atlikti su kuo mažesne finansine rizika? Kaip įmonei pritraukti finansavimą ir išplaukti į tarptautinius vandenis nesant klasteryje? Atsakymus į šiuos klausimus įmonės galėjo išgirsti Lietuvos inovacijų agentūros ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos įgyvendindamo projekto InterInoLT renginyje „Bendradarbiavimas be sienų: klasteriai, inovacijos ir tarptautiniai finansavimo sprendimai“
Jau rytoj Baltijos šalių finansų ministrai, Europos Komisijos ekspertai, futuristai ir kiti specialistai Vilniuje vykstančioje pirmojoje tarptautinėje Europos sąjungos investicijų konferencijoje „ES+U“, diskutuos apie ateities tendencijas ir investicijų naudą visuomenei. Vieną iš jau dabar aktualių ateities temų – žaliosios investicijos, pristatys Inovacijų agentūros atstovai.
Inovacijų agentūra sulaukė 62 projektų įgyvendinimo planų iš labai mažų, mažų ir vidutinių Vilniaus regiono įmonių, siekiančių pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) investicijomis aukštos pridėtinės vertės gaminių ir produktų eksporto apimčių didinimui bei plėtrai į tarptautines rinkas. Iš viso projektų įgyvendinimo pasiūlymus pateikusios įmonės pretenduos į 5 mln. eurų finansavimą.
Daugiau kaip 700 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių visoje Lietuvoje nepraleido progos pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) investicijomis e. prekybos sprendimų diegimui ir produktų bei paslaugų vizualizacijoms kurti. Atsiliepdamos į Inovacijų agentūros šių metų birželio pabaigoje paskelbtą 12 mln. vertės kvietimą labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės iš viso pateikė net 751 projektų įgyvendinimo planą. Bendra pateiktų projektų finansavimo privačiomis ir ES lėšomis suma siekia beveik 30 mln. eurų.
Azijoje lankęsi Inovacijų agentūros atstovai į Lietuvą grįžo su geromis žiniomis: sutarta dėl bendradarbiavimo su Pietų Korėjos, Singapūro ir Taivano organizacijomis, atsakingomis už inovacijų skatinimą. Susitarimai Lietuvos įmones paskatins šiose šalyse rasti partnerių, vystyti bendrus projektus, o kartu įsitvirtinti ir viso pasaulio tiekimo grandinėse.
Siekdama verslui padėti išnaudoti ES finansinio laikotarpio galimybes bei kvietimus, Inovacijų agentūra praėjusį trečiadienį surengė „Valstybės pagalbos dirbtuves“. Jose agentūros ekspertai organizacijų atstovams detaliai pasakojo, kaip vyksta į finansavimą pretenduojančių įmonių vertinimas ir atsakė į svarbiausius klausimus.
Kaip Lietuva išnaudoja „Norway Grants“ programos finansavimą, kaip dirbtinis intelektas (DI) keičia mūsų kasdienybę ir kokių iššūkių DI nepavyksta išspręsti – šie klausimai gvildenti ketvirtadienį vykusiame Norvegijos – Lietuvos prekybos rūmų organizuotame verslo forume. Jame įžvalgomis dalinosi verslo ir valstybės įstaigų atstovai iš Lietuvos ir Norvegijos.
Startuolio kelionė yra kupina nuolatinių iššūkių. Pavyzdžiui, startuolis jau veikia, generuoja pirmus pardavimus, plečia komandą, tačiau vadovams vis dar neaišku, ar jie veikia sėkmingai. Ką reikėtų matuoti: pelną, pajamas, klientų skaičių, investicijas, verslo augimą? Viską kartu? O gal dar kitus rodiklius? Apie startuolio rezultatų rodiklius plačiau pasakoja Alex Nechoroskovas, Inovacijų agentūros projekto „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentorius, dėstantis metrikų temą.
Lapkričio 14–15 d. Vilniuje Europos klasterių bendradarbiavimo platforma kartu su „AgriFood Lithuania“ ir Inovacijų agentūra surengė ketvirtąją klasterių bendradarbystės laboratoriją (toliau – „C2Lab“) . „C2Lab“ padėjo užmegzti naujus partnerystės ryšius dalyviams iš Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos ir Ispanijos. Tarp išplėtotų idėjų – su skaitmeninių technologijų taikymu atsekamumui sektoriuje didinti, maisto atliekomis, agromaisto vertės grandinių tvarumu, tvaria energija, mediena ir baldais, bendradarbiavimu per tinklus susiję projektai.
Siekdama pritraukti Lietuvos verslininkus pasinaudoti ES investicijų galimybėmis, Inovacijų agentūra rudenį šalies įmonėms suorganizavo specialų renginių ciklą apie naujus finansavimo kvietimus. Rugsėjį ir spalį vykusiuose renginiuose dalyvavo daugiau nei 300 verslo atstovų iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos.
Inovacijų agentūros sukurtas skaitmeninis verslo diagnostikos įrankis papildytas 2021 metų Lietuvos statistikos duomenimis ir leidžia vos per 20 minučių atlikti savo verslo vertinimą.
Lapkričio 28 d. Vilniuje įvyks pirmoji tarptautinė konferencija, kurioje trijų Baltijos šalių finansų ministrai, patyrę tarptautiniai profesionalai ir Europos Komisijos ekspertai diskutuos apie Europos Sąjungos (ES) investicijas Lietuvoje, Sanglaudos politikos ateitį ir apžvelgs ateities tendencijas bei pristatys investicijų naudą žmonėms, verslui, viešajam sektoriui.
Inovacijų agentūra smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams siūlo atnaujinti bei stiprinti savo verslumo žinias. Šiais metais praktinių verslo mokymų platformą „Verslo e. gidas“ papildė nauja tema apie verslo skaitmenizaciją.
Mažai girdėtas faktas – daugiau nei 80 pasaulio valstybių odontologai savo darbe naudoja lietuviškas odontologines medžiagas, kurios juos pasiekia iš Šiaulių. Čia įsikūrusi vienintelė tokia Baltijos šalyse odontologinių medžiagų gamybos įmonė „Medicinos linija“. Bendrovė, pasinaudojusi Inovacijų agentūros kvietimu investuoti, tapo pirmąja įmone sėkmingai įgyvendinusia projektą iš naujojo 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos finansavimo laikotarpio.
Žiedinėje ekonomikoje pagrindinis tikslas yra maksimaliai padidinti ekonomikoje judančių produktų ir medžiagų vertę, naudojant kuo mažiau išteklių ir išmetant kiek galima mažiau atliekų. Siekiant sumažinti ekonominėse veiklose naudojamų neatsinaujinančių gamtos išteklių apimtis, kaip svarbiausi klausimai yra akcentuojami atliekų prevencija, susidarymas ir perdirbimas.
Įmonės, siekiančios didinti žinomumą globaliose rinkose ir vystyti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų projektus (MTEPI), sulaukė papildomo finansavimo iš valstybės. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atsižvelgusi į didelį verslo susidomėjimą, nuo 300 000 eurų iki 480 000 eurų didina finansavimą pagal ES priemonę „InoConnect“.
Iki lapkričio 30 d. Lietuvos įmonės dar gali pasinaudoti Inovacijų agentūros administruojamu 50 tūkst. eurų finansavimo krepšeliu ir padengti būsimas ar patirtas išlaidas už dalyvavimą renginiuose, skatinančiuose mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas (MTEPI). Valstybė kompensuoja nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 10 d. patirtas išlaidas. Šios investicijos jau padėjo Lietuvos įmonėms užmegzti vertingus kontaktus ir imtis bendrų projektų su užsienio partneriais.
Inovacijų agentūra Kaune pristatė jau 14-tą bendradarbystės centrą „Spiečius“ Lietuvoje. Tinklo plėtrai pasirinktas Kaunas ir tai bus pirmas tokio pobūdžio „Spiečius", orientuotas į studentų ar studijas baigusių jaunuolių verslo idėjų testavimą ir jų vystymą su profesionalų pagalba. Naujasis „Spiečius“ paslaugas teiks jaunimui iki 30 metų ir padės užtikrintai žengti pirmuosius verslo žingsnius.
Startuolių kūrėjai verslo pradžioje dažnai susikoncentruoja į idėją, komandą, investicijų paiešką, tačiau verslo modelio klausimą pasilieka tolesniam laikui. Visgi, tinkamai ir laiku neišsigryninus, kaip startuolis uždirbs pinigus, gali ir niekada nepavykti tapti vienaragiu. Inovacijų agentūros „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentorius Mantas Lozuraitis padeda ankstyvos stadijos startuoliams nepraleisti šio svarbaus žingsnio.
Reaguodama į COVID-19 pandemijos metais išaugusį poreikį dezinfekuoti liečiamus paviršius, kad mažiau plistų virusas, bendrovė „Gluk Media“ ėmėsi kurti futuristinę rankomis valdomą hologramą. Pasinaudojusi programos „Norway Grants“ suteiktomis galimybėmis ir 155 tūkst. Eur investicijomis, bendrovė pavertė savo idėją realybe – sukūrė pirmąją pasaulyje rankomis valdomą hologramą. Šiuo metu inovacija jau taikoma muziejuose, tačiau ateityje gali būti panaudojama visur, kur yra įrengti liečiami ekranai.
Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) kviečiamos teikti projektų įgyvendinimo planus 67 mln. eurų vertės Europos sąjungos investicijoms. Inovacijų agentūros skelbiamu kvietimu į Akmenės, Jonavos ir Mažeikių savivaldybes siekiama pritraukti tvarias vietos ir užsienio investicijas su dideliu darbo vietų kūrimo potencialu. Įmonės projektų įgyvendinimo planus gali teikti iki šių metų gruodžio 11 dienos, 17 val.
Startuolių akceleratorius iš JAV „Plug and Play“, su kuriuo buvo pasirašyta sutartis, šiandien oficialiai pristatė akceleravimo programą ir planus Lietuvoje. Kaip numato sutartis, per beveik trejus metus žymi Silicio slėnio įmonė Lietuvoje išaugins 60 inovatyvių verslų.
Bendros išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) Lietuvoje pernai augo dešimtadaliu ir siekė 691 mln. eurų. Daugiausiai MTEP veikloms išleido verslo įmonės. Prognozuojama, kad šiais ir ateinančiais metais šios išlaidos augs dar sparčiau, o tam įtakos turės didelis dėmesys inovacijų skatinimui – Inovacijų agentūra stiprina į MTEP orientuotas veiklas, o naujajame Europos Sąjungos (ES) finansavimo periode skirta net 263 mln. eurų inovacijoms Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda bei atstovai iš verslo, mokslo organizacijų ir Inovacijų agentūros trečiadienį dalyvavo pirmajame Australijos Viktorijos valstijos ir Lietuvos verslo ir mokslo forume. Melburne vykstantis renginys jau per pirmąją dieną Lietuvos verslininkams ir mokslininkams leido susipažinti su turtinga Australijos rinka ir padėjo megzti partnerystes su vietos organizacijomis.
Vidurio ir vakarų Lietuvos pramonės įmonės turės galimybę sumažinti savo taršą ir padidinti konkurencingumą – tam skirtas naujasis ES investicijų kvietimas „Žaliasis eksperimentas“. Įmonės kviečiamos kurti technologijas, leidžiančias perdirbti gamybines atliekas, ir kurti aplinkai palankius, tvaresnius produktus.
Inovacijų agentūros eksporto lyderių programa „Sparnai“ jau 10-tus metus sėkmingai stiprina eksporto kompetencijas įmonėse. Nuo 2022 m. į programą įsitraukus Kauno technologijų universiteto (KTU) studentams, įmonėms teikiama dar kokybiškesnė stiprių ir motyvuotų būsimų eksporto srities specialistų pagalba. Inovacijų agentūra jau paskelbė registraciją įmonėms dalyvauti 2024 m. eksporto lyderių programoje.
Metų pradžioje startavęs ES investicijų kvietimas ,,AEI pramonei“ kone triskart viršijo finansinius lūkesčius. Verslininkai, kurie investavo į atsinaujinančius energijos išteklius, džiaugiasi, kad per metus sutaupys iki 30 proc. energijos sąnaudų, o greitesnį įrangos atsipirkimą lems ir elektros kainos biržoje.
Šį rudenį Inovacijų agentūra pradeda naują jaunimo verslo idėjų testavimo ir vystymo programą „Come+Test+Grow“. Ši programa tikslingai vyks Klaipėdoje, kur veikia bendradarbystės centras „Spiečius“ ir Kaune, kur netrukus duris atvers naujas jaunimui skirtas „Spiečius“. Tai pirmoji ir išskirtinė tokio pobūdžio programa Lietuvoje, suteikianti galimybę studentams, ar studijas baigusiems jaunuoliams kuo anksčiau pasitikrinti savo verslo idėjų potencialą ir vystyti verslą su profesionalų pagalba.
Jonės Kalendienės, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės, komentaras. Vertinant inovacijų ekosistemos išsivystymą, Pasauliniame inovacijų indekse (angl. Global Innovation Index) Lietuva šiemet pakilo penkiomis pozicijomis – užėmė 34 vietą iš 132 pasaulio valstybių. Tokiam ilgai lauktam ir rekordiniam šuoliui įtakos turėjo nuoseklus startuolių ekosistemos augimas bei valstybės teigiama kryptimi nukreiptas verslo aplinkos gerinimas.
Startavo naujoji Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinė sistema INVESTIS. Jos duomenų mainų svetainėje (DMS) „Ecoinovacijos“ bei „MVĮ skaitmeninimas“ kvietimų paraiškėjai jau gali teikti projektų įgyvendinimo planus.
Kvietimo „MVĮ skaitmeninimas“, skirto didinti elektroninių parduotuvių saugumą ir patrauklumą pirkėjams, terminas pratęstas iki š.m. spalio 30 d. Nuo rugsėjo 29 d. projektų įgyvendinimo planai (PĮP) turi būti teikiami tik per 2021-2027 m. finansinio laikotarpio Duomenų mainų svetainę (DMS).
Inovacijų agentūros analitikai apibrėžė MTEPI prioritetų stebėsenos ir vertinimo gaires, tai padės mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovams rasti stipriausias ir daugiausiai potencialo turinčias MTEPI augimo sritis. Sumanioji specializacija yra Europos Sąjungos (toliau – ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų (toliau – MTI) politikos koncepcija, siekiant tvaraus, inovacijomis grįsto ekonomikos augimo per didžiausią potencialą turinčių MTI prioritetų tikslinį finansavimą.
Inovacijų agentūros analitikų parengta antrinių žaliavų rinkos Lietuvoje situacijos apžvalga atskleidė, kad 2021 m. Lietuvoje susidarė daugiau kaip 3 mln. tonų atliekų, o didžiausi jų kiekiai fiksuojami mineralinių atliekų, metalų atliekų ir įvairių atliekų kategorijose. Pirmoje studijos dalyje aptariama antrinių žaliavų rinkos koncepcija, ES antrinių žaliavų rinkos rodikliai, ir vystymosi barjerai. Taip pat analizuojama perdirbamų žaliavų ir atliekų prekyba ES ir Lietuvoje. Antroje dalyje pateikiama pramoninių atliekų susidarymo Lietuvoje iki 2030 m. prognozė ir išanalizuota gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų Lietuvoje perdirbimo situacija 2021 m.
Šiais metais pagal pasaulio inovacijų indeksą, vertinant inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį, Lietuva užėmė 34 vietą tarp 132 pasaulio valstybių. Per metus Lietuvos pozicija pagal pasaulio inovacijų indeksą pakilo rekordiškai – net per 5 vietas.
Lietuvai turint didelių ambicijų kosmoso srityje ir tapus Europos kosmoso agentūros (EKA) asocijuota nare, šalies gyventojams atsivėrė kur kas daugiau karjeros galimybių. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad norint įsidarbinti šioje srityje, nebūtina būti mokslininku, inžinieriumi ar IT specialistu, čia reikalingi įvairių sričių darbuotojai. Susipažinti su tarptautinėmis karjeros galimybėmis Lietuvos jaunimas ir visi norintys galės rugsėjo 28 dieną Inovacijų agentūros organizuojamame renginyje „Vilnius Space Days“.
Pasauliniame IMD Talentų reitinge Lietuvos pozicija pakilo į 23 vietą tarp 64 šalių ir tai yra aukščiausias šalies rezultatas per pastaruosius 5 metus. Reikšmingas reitingo augimas laikosi jau antrus metus iš eilės, kas leidžia manyti, jog Lietuvos progresas talentų konkurencingumo srityje nėra vien tik atsitiktinis.
Rugsėjo 20-21 d. Vilniuje vykęs „Life Sciences Baltics“ forumas pritraukė daugiau nei 800 dalyvių iš 30 pasaulio šalių. Didžiausias Baltijos šalyse vykęs gyvybės mokslų renginys sutraukė tarptautinę sprendimų priėmėjų, mokslininkų, startuolių, investuotojų bei talentų auditoriją vienoje vietoje. Įspūdingas renginys domino ir užsienio žiniasklaidą – renginio nušviesti atvyko žurnalistai iš kaimyninių šalių, taip pat – Jungtinės Karalystės, Izraelio, Ispanijos, Italijos, Graikijos, Vokietijos, Taivano. Forumą vainikavo „Startup Pitch Battle“ konkursas, kuriame vieną pagrindinių prizų laimėjo Lietuvos startuolis „#hitEnergy“, pasirengęs proveržiui biotechnologijų ir žiedinės ekonomikos srityse.
Inovacijų agentūros ketvirtoji eksporto lyderių programa „Sparnai“ juda link finišo: eksporto kompetencijų stiprinimo specializaciją pasirinkę Kauno technologijų universiteto (KTU) studentai pradėjo antrąją paskutinę stažuočių rotaciją Lietuvos įmonėse. Rotacijų metu programos dalyvių įgytos žinios ir praplėstos eksporto kompetencijos būsimiems eksporto specialistams padeda lengviau įsitvirtinti įmonėse, o Lietuvos įmonėms – stiprinti eksporto kompetenciją.
Penktadienį, rugsėjo 22 d., ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiks su Japonijos pažangių tyrimų instituto „Advanced Telecommunications Research Institute International“ (ATR) delegacija.
Inovacijų agentūra kartu su Finansų ministerija kviečia dalyvauti geriausių Europos Sąjungos fondų investicijų projektų rinkimų konkurse „Europos burės 2023“. Jau penkioliktą kartą vykstančiu konkursu siekiama įvertinti ir visuomenei pristatyti geriausius, didžiausią vertę žmogui, kraštui, valstybei duodančius ES fondų lėšomis finansuojamus projektus.
Kaune, rugsėjo 22 d. bendradarbystės centrų „Spiečius“ nariai susirinko į jau trečius metus vykstantį renginį „Spiečiamės‘23“. Renginys skirtas suvienyti beveik 300 regionų verslininkų, kurie aktyviai naudojasi Inovacijų agentūros sukurta platforma, skirta verslo auginimui ir plėtrai.
Lietuvos tikslas – per artimiausius metus 10 kartų išauginti kosmoso sektorių. Prie jo įgyvendinimo prisidės rugsėjo 27–28 dienomis Inovacijų agentūros organizuojamas tarptautinis renginys „Vilnius Space Days“, kuriame susiburs pasaulyje žinomiausių kosmoso organizacijų atstovai. Su jais susitikti, sužinoti apie tarptautines programas ir finansavimo galimybes kviečiami Lietuvos ir kitų šalių verslininkai bei mokslininkai.
Šiandien Vilniuje prasidėjo jau šeštą kartą organizuojamas didžiausias Baltijos šalyse gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“. Šiemet renginyje lankosi apie 750 dalyvių, iš kurių didelė dalis – užsienio kompanijos, startuolių atstovai, investuotojai, mokslininkai ir valstybių pareigūnai.
Startavo švietimo ir mokymosi programos „Vedliai“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) bendras projektas – kuriama pirmoji ir vienintelė Lietuvoje skaitmeninio verslumo mokymosi metodika. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos drauge su Inovacijų agentūra inicijuota programa į Lietuvos mokyklų klases atneš integruotas, aktualias, kūrybiškas informatikos ir verslumo pamokas 5-8 klasių mokiniams.
Informacinių ir ryšių technologijos (IRT) pasaulyje yra nepamainomos ir toliau plečia galimybių ribas, iš esmės keičia gyvenimo, darbo ir bendravimo būdus. IRT yra šiuolaikinės visuomenės pamatas ir būdas žengti į neribotų galimybių erą. Lietuva taip pat juda šia kryptimi.
Inovacijų agentūros skaičiavimu, Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė per paskutinius penkerius metus vidutiniškai auga po 36 proc. kasmet. Sparčiai augantis Lietuvos gyvybės mokslų sektorius tampa nauju traukos centru Europoje dėl išskirtinių kompetencijų.
Inovacijų agentūra kartu su antreprenerystės ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ tęsia moksleivių verslumo įgūdžių ugdymo programą „accelerator_x“. Trečius metus prie šios programos įgyvendinimo prisidedanti Inovacijų agentūra savo investicijomis šiemet leis daugiau nei 1600 moksleivių išbandyti nuosavo verslo kūrimą.
Nuo rugpjūčio 22 iki rugsėjo 13 dienos Lietuvos gyventojai buvo kviečiami atrasti teigiamus pokyčius savo miestuose – žmonės galėjo siųsti nuotraukas, balsuoti ir išrinkti per paskutiniuosius 10-imt metų Europos Sąjungos (ES) investicijų dėka labiausiai pasikeitusį miestą. Bendras viso konkurso balsų skaičius siekė net 100 565, o daugiausiai dalyvių simpatijų sulaukusio „Pokyčių miesto“ Jonavos lauks nemokamas renginys ir dovanos, paskatinsiančios tolimesnį pokyčių vėją
Labai mažos, mažos ir vidutinės (MVĮ) įmonės, veikiančios Lietuvoje, skatinamos komercializuoti inovatyvius produktus, pasinaudojant nauja finansavimo galimybe. 200 tūkst. eurų skiriami kompensuoti rinkodaros ir dizaino paslaugų, intelektinės nuosavybės apsaugos ir teisių į ją įsigijimo bei kitas išlaidas. Didžiausia galima finansavimo suma vienam projektui – iki 10 tūkst. eurų.
Kasmet rugsėjį Jungtinėje Karalystėje vykstanti tarptautinė gynybos ir saugumo paroda „DSEI“ prieš keletą metų atvėrė naujas galimybes vienai sėkmingiausių Lietuvos gynybos pramonės įmonių – „Brolis Semiconductors“. Verslui įveikus JK rinkos aukščiausių standartų kartelę, Lietuva vis labiau įsitvirtina pasaulyje kaip inovatyvių gynybos sektoriaus produktų kūrimo šalis.
Baigėsi vienuoliktas rekordinio lankomumo sulaukęs tarptautinis startuolių renginys „Startup Fair. Adapt 2023“. Šiemet jame apsilankė beveik du tūkstančiai startuolių, technologijų ekspertų, entuziastų ir investuotojų iš įvairių pasaulio šalių. Renginį vainikavo tradicinis „Pitch Battle“ konkursas, kurio nugalėtoju tapo dirbtinį intelektą komunikacijai gerinti pasitelkęs startuolis „Vocal Image“.
Inovacijų agentūra kviečia verslininkus nemokamai gauti individualizuotas verslo konsultacijas rinkodaros, pardavimų, skaitmeninės verslo transformacijos, finansų, teisės ir žalinimo klausimais. Kiekvienam verslo atstovui bus sudarytas jo konkrečius poreikius atitinkantis, iki 20 val. apimties konsultacijų planas. Planuojama, jog iki metų pabaigos konsultacijų galimybe pasinaudos ir savo verslo kompetencijas sustiprins daugiau nei 150 Lietuvos verslų.
Šiandien Vilniuje prasidėjo jau vienuoliktą kartą organizuojamas tarptautinis startuolių renginys „Startup Fair. Adapt 2023“. Čia vyksta konferencija, gyvai susitinka investuotojai ir inovatyvių verslų kūrėjai, jie užmezga vertingus ryšius ar net susitaria dėl investicijų. Spėjama, kad šiemet renginyje lankysis rekordinis skaičius dalyvių, rezervuotų bilietų – per 3 tūkstančius, laukiama apie 400 investuotojų.
Šiemet padvigubėjęs verslo angelams ir rizikos kapitalo investuotojams skirtas renginys „Investor Camp“ subūrė beveik 20 pranešėjų ir 300 investuotojų. Šiandien susipažinti su augančia Lietuvos startuolių ekosistema ir jos potencialu, megzti ryšius su mūsų bei kitų šalių investuotojais dalyviai atvyko iš JAV, Taivano, Izraelio bei kitų šalių.
Spalio mėnesį Kaune savo duris atvers 14-as Inovacijų agentūros bendradarbystės centras „Spiečius“. Šio centro veikla bus skirta jaunų, iki 30 m. asmenų verslumo kompetencijų auginimui. „Spiečius“ veiks kaip verslo idėjų testavimo, verslo kūrimo ir vystymo, verslumo įgūdžių stiprinimo erdvė, skirta tiek individualiam, tiek komandiniam darbui.
Lietuvos pramonės įmonėms atsiveria galimybė perdirbant atliekas kurti inovatyvius, aplinkai palankius ir tvarius produktus bei technologijas. Tam Ekonomikos ir inovacijų ministerija suplanavusi paskirstyti 8 mln. eurų.
Ketvirtadienį Lietuvoje vyks didžiausias startuolių renginys Baltijos šalyse „Startup Fair. Adapt 2023“. Jis į sostinę sukvies gausų būrį startuolių bei daugiau nei 250 investuotojų iš įvairių pasaulio šalių. Tarp jų – Julianas von Eckartsbergas, į du Lietuvos vienaragius – „Nord Security“ bei „Vinted“ – investavusio fondo „Burda Principal Investments“ vykdomasis direktorius Europos šalyse, ir į startuolį „Watalook“ investavusio fondo „byFounders“ atstovas Magnusas Hambletonas. Abu jie dalijasi savo įžvalgomis apie Lietuvos startuolių ekosistemą, jos potencialą bei atskleidžia, kodėl ir vėl sugrįžta į Lietuvą.
Inovacijų agentūra skelbia naują finansavimo kvietimą „Expo galimybės“. Juo pasinaudoti kviečiamos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) veikiančios Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (VVL). 5 mln. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) investicijomis norima padėti verslui didinti eksporto mastą bei skatinti veiklos tarptautiškumą.
Kas yra ta vienintelė e.parduotuvė, sukelianti daugiausiai simpatijų tarp internetu apsiperkančių tautiečių? Šį klausimą padės išsiaiškinti šiandien pirmą kartą startuojantys Mylimiausios Lietuvos elektroninės parduotuvės rinkimai. Jų organizatoriai nominuoti geriausiai dirbančias šalies e.parduotuves kviečia visus norinčius. Pasak jų, tai ne tik būdas atsidėkoti mylimiausiems verslams, bet ir galimybė laimėti prizų.
Inovacijų agentūra kviečia inovatyvias įmones, startuolius ir kitus Lietuvos inovacijų ekosistemos dalyvius siūlyti technologinius sprendimus viešojo sektoriaus organizacijų iškeltiems iššūkiams. Geriausi sprendimai pretenduos į 150 tūkst. Eur prizinį fondą, o technologijų kūrėjai turės galimybę ištestuoti sprendimus realioje aplinkoje sprendžiant viešojo sektoriaus institucijoms aktualias problemas.
Inovacijų agentūra kviečia regionų verslininkus, siekiančius spartesnio savo verslo augimo, dalyvauti jau trečiąjį kartą vyksiančioje verslo akceleravimo programoje. Programa, kuri skirta tobulinti tiek teorines verslo kūrimo ir plėtros žinias, tiek išbandyti praktinius verslo valdymo įrankius, vyks 13-oje miestų veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 5 mln. eurų kvietimą Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šiomis investicijomis bus skatinamas minėtų įmonių veiklos tarptautiškumas ir naujų eksporto rinkų paieška bei esamų rinkų plėtra.
Inovacijų agentūra kviečia 50 m. ir vyresnius asmenis išdrįsti pradėti savo verslą, o jau turinčius – atnaujinti ir sustiprinti savo verslumo žinias bei įgūdžius. Antrus metus iš eilės organizuojama ir praėjusiais metais didelio populiarumo sulaukusi „Startuok nuo 50+” programa skirta reikšmingos gyvenimo patirties sukaupusiems asmenims įgyti papildomų verslo kūrimo ir vystymo kompetencijų. Programa nemokamai vyks 6-iuose miestuose – Alytuje, Šiauliuose, Plungėje, Tauragėje, Ukmergėje ir Panevėžyje veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija į Lietuvą pritraukė vieną žinomiausių pasaulyje įmonių iš JAV „Plug and Play“, kuri Lietuvoje dirbs su pradedančiaisiais inovatyviais verslais. Planuojama, kad per trejus metus JAV kompanija investuos 5,9 mln. eurų į ne mažiau kaip 45 startuolius.
Inovacijų agentūra kviečia dalyvauti jau trečiąjį kartą organizuojamose praktinėse e. komercijos dirbtuvėse „e.comGO“ – patobulinti savo elektroninę parduotuvę ir įgyti konkurencinį pranašumą tarp kitų e. komercijos sektoriaus žaidėjų. Tarp smulkiųjų ir vidutinių verslininkų jau didelio populiarumo sulaukusi programa vyks trylikoje miestų veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius“.
2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos prekių eksporto rezultatai, palyginti su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, išliko panašūs: bendra Lietuvos prekių eksporto vertė sumažėjo 0,6 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė smuktelėjo 6,6 proc. Tokį rezultatą lėmė lėčiau augusios pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikos, ypač jų pramonės, taip pat stabtelėjo ir eksportuojamos produkcijos kainų augimas, tačiau jau kitąmet galima tikėtis visos pramonės ir eksporto atsigavimo.
Duomenų surinkimas ir apdorojimas yra pamatinė daugybės verslų dalis, visgi tokiose srityse kaip energetika ar civilinė inžinerija tai tebėra lėtas ir nepakankamai automatizuotas procesas. Lietuvių bendrovė AISPECO kuria dirbtiniu intelektu grįstą sprendimą, kurio elementus panaudoję bendrovės klientai Ispanijoje galėjo greičiau sufotografuoti vietos tinklų infrastruktūrą, nei valdant kamerą rankomis – finalizavus sprendimą, planuojama, kad greitis išaugs dešimteriopai. Autonominė duomenų rinkimo platforma „Smart Falcon“ turi platų panaudojimą, ja domisi verslai Vakarų Europoje ir JAV. Ambicingą 1,7 mln. Eur vertės projektą bendrovė galėjo įgyvendinti pasinaudojusi Norvegijos finansinio mechanizmo „Norway Grants“ programos suteiktomis galimybėmis ir 900 tūkst. Eur investicijomis.
Inovacijų agentūra paskelbė Lietuvos pramonės transformacijos iki 2030 m. ataskaitą, kurioje apžvelgiamas pramonės viešosios politikos laukas bei strategijos Lietuvos pramonės transformacijos užtikrinimui. Ataskaitoje pateikiami trys tematiniai kelrodžiai - pramonės skaitmeninimas, žiedinė ekonomika ir integravimasis į tarptautines vertės grandines. Taip pat pristatomos išsamios rekomendacijos Lietuvos pramonės sektoriui.
Inovacijų agentūra skelbia naują kvietimą „EcoInovacijos“, kuriuo mažos, labai mažos ir vidutinės (MVĮ) pramonės įmonės Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione skatinamos investuoti į aplinkosauginių sprendimų diegimą savo ekonominėje veikloje. Finansavimu siekiama padėti gamybos įmonėms mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos modelio.
Inovacijų agentūros regionuose įsteigtų bendradarbystės centrų Spiečius nariai kviečiami teikti paraiškas finansinėms subsidijoms, skirtoms verslo skaitmeninimo ir optimizavimo sprendimų diegimui, gauti. Tai galimybė smulkiesiems ir vidutiniams regionų verslininkams pasinaudoti iki 15 tūkst. eurų parama, kuri iš viso sieks 500 000 eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama, kad kuo daugiau Sostinės regione veikiančių Lietuvos labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galėtų pasinaudoti finansavimu ir tarptautinėse parodose pristatytų savo gaminius ir paslaugas, palengvino kvietimo „Expo galimybės pažangiems“ sąlygas. Jos tapo palankesnės verslui – nustatyti fiksuotųjų įkainių dydžiai pakeisti į didesnius.
Pasibaigus ES investicijų kvietimui „InoStartas“, vienuolikai jaunų ar mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) patirties neturinčių verslų paskirstyta 1,71 mln. eurų. Dar 36-iems teigiamai įvertintiems projektams bus skirtas papildomas 5,78 mln. Eur finansavimas, kurį Inovacijų agentūra paskirstys antrame etape. Kvietime aktyviausiai dalyvavo ir daugiau nei pusę visų projektų įgyvendinimo planų pateikė ir projektus įgyvendins Kauno rajone veikiančios įmonės, o populiariausia projektų tema tapo – dirbtinis intelektas ir didieji duomenys.
Pramonės įmonės Kauno, Šiaulių ir Telšių regionuose kviečiamos diegtis alternatyvaus kuro sprendimus. Priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti ir įrangai atnaujinti skiriami 42 mln. Eur ES investicijų lėšų.
Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupė kviečia studentus ir neseniai baigusius absolventus pasinaudoti išskirtine galimybe įžengti į tarptautinę kosmoso industrijos areną – dalyvauti vienerių metų trukmės apmokamoje stažuotėje Europos kosmoso agentūroje, o už pasiektus rezultatus gauti 12 tūkst. eurų stipendiją.
Inovacijų agentūra kviečia socialinius verslininkus registruotis į specialiai jiems sukurtą socialinio verslo akceleravimo programą. Tai socialiniam verslui svarbiausias temas apimanti, praktiniais pavyzdžiais paremta mokymų programa, skirta padėti socialiniams verslininkams visapusiškai stiprinti verslo kompetencijas ir pagreitinti savo verslo augimą. Dalis programos dalyvių turės progą įgyti tarptautinės patirties užsienio stažuotėje.
Startuolius, turinčiuosius bet kurių sričių inovatyvių verslo idėjų, Inovacijų agentūra kviečia registruotis į dar vieną ir paskutinį „TechHub“ pre-akceleratoriaus ciklą. Intensyviuose 12 savaičių mokymuose komandos su lektorių ir mentorių pagalba galės idėjas paversti realiu produktu, pasisemti verslo kūrimo žinių, prisistatyti investuotojams.
Inovacijų agentūros ekspertai atliko informacinių ir ryšių technologijų (IRT) pasaulinių tendencijų apžvalgą. Pastebėta, kad didžioji dalis IRT sričių gali turėti reikšmingą poveikį įvairioms pramonėms šakoms, o dirbtinis intelektas – visoms. Įvertindama IRT svarbą, Europos Sąjunga (ES) planuoja ją stiprinti didindama investicijas. Vien Lietuvoje 2023–2030 m. laikotarpiu šis sektorius galės pasinaudoti net 1 mlrd. Eur finansavimu.
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) kviečiamos kurti ekologiškus produktus. Ekonomikos ir inovacijų ministerija į tai planuoja investuoti 1 mln. eurų. Tai dar viena priemonė iš Lietuvos ekonomikai numatyto 1 mlrd. eurų plano, kuriuo siekiama sukurti daugiau galimybių Lietuvai.
Baigėsi misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų partnerių atranka – atrinkti trys stipriausi konsorciumai, kuriems keliamas tikslas svariai prisidėti prie visuomenės problemų sprendimo. Bendra laimėjusių konsorciumų planuojamų įgyvendinti projektų suma siekia beveik 130 mln. Eur, o daugiau nei pusė sumos bus finansuojama iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano. Programas inicijuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) patirties turintiems verslams siunčiama nauja ES investicijų banga ir suteikiama galimybė didinti konkurencinį pranašumą rinkoje. Naujieji 15 mln. Eur ir 20 mln. Eur vertės kvietimai InoPažanga ir InoBranda tęsia pernai skelbto kvietimo InoStartas pradėtas veiklas. Pareiškėjai gali sulaukti iki 2 mln. Eur finansavimo savo MTEP projektams įgyvendinti, taip pat siekti de minimis finansavimo patentavimo ar produkto parengimo rinkai veikloms. Į lėšas gali pretenduoti sunkumų nepatiriantys Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione veikiantys verslai – pažengę arba brandūs inovatoriai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pagal priemonę „InoStartas“ paskirstė beveik 1,8 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų lėšų 11-ai pradedančiųjų inovatorių projektų. Finansavimą gavo Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestuose, Alytaus, Klaipėdos, Utenos, Mažeikių, Panevėžio ir Utenos rajonuose bei Kazlų Rūdos savivaldybėje veikiančios įmonės.
Pasibaigus ES investicijų kvietimui ,,AEI pramonei“, Inovacijų agentūra sulaukė 266 unikalių projektų įgyvendinimo planų, iš kurių penktadalį pateikė didelės įmonės, o likusius – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ). Viso Lietuvos pramonės bendrovės prašė skirti beveik 39 mln. Eur atsinaujinančių energijos išteklių diegimui, nors kvietime buvo numatyti – 10 mln. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija finansavimą padidino iki 31,87 mln. Eur visiems 226 reikalavimus atitinkantiems projektams finansuoti – jau pasirašomos pirmosios sutartys ir paskirstyta beveik 20 mln. eurų.
Paskelbtas 42 mln. eurų kvietimas gauti finansavimą pramonės įmonėms, veikiančioms Kauno, Šiaulių ir Telšių regionuose. Šiomis lėšomis bus mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro naudojimo ir atnaujinama įranga – ji taps ekologiškesnė ir pritaikyta mažiau taršiam kurui.
Rugsėjo 7-ąją jau 11-ąjį kartą vyks tarptautinis ir didžiausias Lietuvoje startuolių reginys „Startup Fair. Adapt 2023“. Šiemet scenoje pranešimus skaitys žinomi ekspertai iš JAV, Olandijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių. Planuojama, kad renginyje dalyvaus dar daugiau tarptautinių investuotojų – su startuoliais jie susipažins individualiuose susitikimuose ir stebėdami startuolių pasirodymų kovas „Pitch Battle“.
Inovacijų agentūros ekspertai parengė naują studiją, kurioje apžvelgiamos vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir naudojimo Lietuvos pramonėje galimybės. Remiantis skirtingais scenarijais, prognozuojama, kad ateityje – nuo 2026 m. iki 2050 m. – galėtų būti pagaminta nuo 20 tūkstančių iki net 320 tūkstančių tonų vandenilio iš atsinaujinančios energijos šaltinių. Šis potencialus vandenilio gamybos augimas galėtų padėti sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Inovacijų agentūra skelbia 8,5 mln. Eur vertės kvietimą, kuriuo siekia paskatinti startuolių vystymąsi ir plėtrą Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Čia startuolių kūrimasis bus skatinamas rengiant hakatonus bei teikiant preakseleravimo ir inkubavimo paslaugas. Pastarąsias startuoliams teiks inovacinę veiklą vykdantys mokslo ir technologijų parkai, atviros prieigos centrai, verslo inkubatoriai, verslo informaciniai centrai ir kiti juridiniai subjektai, kurie projektinėms veikloms įgyvendinti galės prašyti nuo 200 tūkst. iki 850 tūkst. eurų ir šiomis lėšomis finansuoti galės iki 85 proc. projekto metu patirtų išlaidų.
NATO ryšių ir informacijos agentūra (NCIA) kviečia pelno nesiekiančias organizacijas, pavyzdžiui, nacionalines gynybos laboratorijas ir mokslo bei tyrimų institucijas, dalyvauti naujoje pelno nesiekiančios organizacijos (NKPF) sistemoje. Ši sistema leis pelno nesiekiančioms organizacijoms dalyvauti NATO pirkimų procesuose ir gauti finansavimą savo projektų vykdymui.
Praėjusią savaitę Inovacijų agentūros projekto „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriaus absolventai investuotojams pristatė savo kuriamus produktus ir paslaugas. Komandos siekia proveržio įvairiose srityse – dirbtinio intelekto, blokų grandinių (angl. blockchain), mados, mitybos, tvarumo ir kitose sferose. Aštuntojo ciklo laimėtoju šįkart tapo startuolis „Micapass“, kuriantis įrankį, kuris atlieka automatizuotą pinigų plovimo (AML) patikrinimą kriptovaliutų rinkos dalyviams.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia kvietimus įmonėms, planuojančioms įgyvendinti inovacijų projektus Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Pagal kvietimą „InoPažanga“, skirtą pažengusiems inovatoriams, planuojama paskirstyti 20 mln. eurų, o pagal kvietimą „InoBranda“ brandiems inovatoriams – 15 mln. eurų investicijų. Šios priemonės – iš suplanuoto beveik 1 mlrd. eurų plano, kuriuo siekiama sustiprinti Lietuvos ekonomiką.
Kitą savaitę, liepos 20-21 dienomis Vilnius taps elektroninės prekybos milžinės „Amazon“ geriausių pardavėjų susitikimo vieta. Inovacijų agentūros kartu su „Orange Klik“ organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Seller Fest Baltics“ savo sėkmės istorijomis dalinsis pranešėjai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Izraelio, Airijos, Lenkijos ir Baltijos šalių.
Inovacijų agentūra skelbia 12 mln. Eur vertės kvietimą „MVĮ skaitmeninimas“, kuriuo mažos, labai mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) visoje Lietuvoje galės finansuoti elektroninės prekybos sprendimų diegimą, o taip pat produktų ir paslaugų vizualizacijos kūrimą. Pernai Lietuvoje, Duomenų agentūros duomenimis, beveik pusė (46,2 proc.) vidutinių ir trečdalis (34,9 proc.) mažų įmonių vykdė elektroninę prekybą, todėl kvietimas yra aktualus reikšmingam skaičiui bendrovių.
Europos Komisija paskelbė 2023 m. Europos inovacijų švieslentės rezultatus. Lietuvos inovacijų ekosistema pasiekė aukščiausią išsivystymo lygį per visą istoriją. Pagal ilgalaikę inovacijų ekosistemos pažangą mūsų šalis šiemet užima 6-tą vietą tarp kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, o bendrai šioje švieslentėje Lietuva išlaikė savo poziciją ir yra 19-oje vietoje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 5 mln. eurų kvietimą „Expo galimybės pažangiems“ Sostinės regione veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).
Europos Komisija pristatė naują Skaitmeninės Europos programą (angl. Digital Europe programme), skirtą skatinti skaitmeninę transformaciją Europoje ir įgyvendinti ilgalaikę strategiją siekiant ekologiškesnės ir labiau skaitmeninės Europos.
Startuolių kasdienybėje netrūksta iššūkių – konkurencingoje aplinkoje jie privalo būti novatoriški, greiti, kūrybingi. Visgi, populiarėjant dirbtiniam intelektui (DI), daugelis startuolių (ir ne tik) jau įtraukia DI įrankius į savo kasdienes užduotis. Šiame straipsnyje apžvelgsime DI sprendimus, ateitį ir įrankius, kurie gali padėti startuoliams skaitmeninės rinkodaros srityje: analizuoti klientų duomenis, numatyti ateities tendencijas, automatizuoti procesus, kurti suasmenintą klientų patirtį.
Jau galima susipažinti su nauja Inovacijų Agentūros analitikų parengta ataskaita pagal studiją „Lietuvos pramonės žalioji transformacija 2050: Didžiausią ŠESD pėdsaką turinčių apdirbamosios pramonės sektorių analizė, scenarijai ir rekomendacijos“.
Birželio 29 d., po pietų, Inovacijų agentūros svetainė kc.inovacijuagentura.lt bus išjungta kelioms valandoms. Bus vykdomi techniniai darbai, po kurių Inovacijų agentūros namai internete pakeis savo adresą iš kc.inovacijuagentura.lt į inovacijuagentura.lt ir bus gerokai atnaujinti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 12 mln. eurų kvietimą gauti finansavimą elektroninės prekybos sandorių sprendimams diegti ir vaizdinei konfigūracijai kurti ir tobulinti.
Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė
Įmones, ketinančias teikti projekto įgyvendinimo planus pagal kvietimą „Expo klasteris“, Inovacijų agentūra kviečia į individualias nuotolines konsultacijas.
Reaguodama į itin didelį verslo poreikį pasinaudoti atsinaujinančių energijos išteklių priemone, Ekonomikos ir inovacijų ministerija iškart ėmėsi veiksmų ieškodama sprendimo, kaip galėtų padidinti galimą finansavimą. Vietoj suplanuoto 10 mln. eurų finansavimo, rastas sprendimas sumą padidinti iki 31,87 mln. eurų, kad visi 226 reikalavimus atitikę pramonės įmonių projektai gautų prašomą finansavimą.
Atsinaujinusi Inovacijų agentūros eksporto lyderių programa „Sparnai“ įpusėjo: eksporto kompetencijų stiprinimo specializaciją pasirinkę Kauno technologijų universiteto (KTU) studentai baigė pirmąją stažuočių rotaciją eksportuojančiose Lietuvos įmonėse. Studentai įmonėse atliko tikslinių rinkų analizes, dalyvavo tarptautinėse verslo parodose, padėjo ieškoti naujų užsienio partnerių ir panaudodami studijų žinias plėtė savo kompetencijas tarptautinių pardavimų srityje.
Paskelbtas kvietimas startuoliams ir inovatoriams teikti paraiškas ir dalyvauti NATO gynybos inovacijų akceleratoriaus Šiaurės Atlanto regionui (DIANA) iššūkių programoje. Veiklą pradedančios įmonės ir visi inovatoriai gali dalyvauti trijuose bandomuosiuose iššūkiuose.
Šiandien paskelbto „Startup Genome“ 2023 m. reitingo duomenimis Lietuvos startuolių ekosistema lyginant su praėjusiais metais pakilo į 20 pozicijų aukštesnę grupę. Tarp 100 kylančių viso pasaulio startuolių ekosistemų mūsų šalis dalinasi vietas nuo 41 iki 50, kai pernai buvome 61–70 vietos grupėje.
Atlikus išsamų Lietuvos startuolių sektoriaus tyrimą paaiškėjo, kad didžioji dalis startuolių savo veiklą vykdo verslui skirtos programinės įrangos, finansinių technologijų ir sveikatingumo srityse. Nuo šiol visa pagrindinė informacija apie Lietuvos startuolius pasiekiama atnaujintoje Lietuvos startuolių duomenų bazėje.
Pastaraisiais metais ekonominių veiklos sunkumų patiriančios ir nuo pandemijos dar neatsitiesusios Lietuvos regionų mažos ir vidutinės (MVĮ) įmonės sieks greitesnio atsigavimo su ES investicijų pagalba. Inovacijų agentūra atrinkto 64 įmones, kurios gaus ES finansavimą įsigyti profesionalias konsultacijas antikriziniam veiklos valdymo planui sudaryti ir įsipareigoja jo laikytis.
Inovacijų agentūros analitikai atnaujino Lietuvos savivaldybių verslumo rodiklių duomenų bazę ir regioninės ekonomikos apžvalgas. Ekspertai nustatė ekonominius skirtumus ir atotrūkį tarp šalies apskričių, o tam stabilizuoti ir subalansuoti rekomenduojama didinti aukštesnio produktyvumo veiklų potencialą apskrityse.
Traukos sistemas komerciniam transportui gaminanti bendrovė „Elinta motors“ sukūrė 600 kW elektrinę galios sistemą su inovatyviu silicio karbido variklio valdikliu. Pastaroji leis inovatyvų variklį pritaikyti ne tik vilkikams ir kitam komerciniam transportui, bet ir autobusams, žemės ūkio, statybų technikai ar net laivams. Dalį savo projektų veiklų bendrovė įgyvendino pasinaudojusi ES investicinėmis lėšomis, o matydama investicijų į MTEPI naudą, toliau ketina didinti investicijas su Inovacijų agentūros pagalba.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva bus pradėta kurti praktinių technologinių žinių ir sprendimų apsikeitimo platforma „Industry 4.0 Lab“, kuri prisidės prie Lietuvos pramonės sektoriaus perorientavimo į žiedinę ekonomiką. Šiai platformai kurti Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs 3,5 mln. eurų.
Kovo mėnesį buvo pasirašytas Lietuvos ir Izraelio dvišalio bendradarbiavimo susitarimas. Šiuo susitarimu siekiama skatinti abiejų šalių smulkaus bei vidutinio verslo įmones dirbti drauge, kuriant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla grįstus produktus, pritaikytus tarptautinei rinkai. Inovatyvios smulkaus ir vidutinio verslo įmonės bendradarbiaudamos su Izraelio įmonėmis projektus gali rengti iki rugsėjo 11 d.
Inovacijų agentūros įsteigti bendradarbystės centrai „Spiečius“ skelbia jau tradicija tapusią „Vasara Spiečiuje“ akciją ir kviečia iki pat rudens nemokamai naudotis beveik 100 darbo vietų. Visi, keliaujantys po Lietuvą ir ieškantys sau ar komandai įkvepiančios darbo erdvės, gali darbuotis bet kuriame „Spiečiuje“, kurie veikia net trylikoje miestų.
Inovacijų agentūrai keliamas ambicingas tikslas iki 2025 metų transformuoti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir suformuluota ilgalaikė vizija iki 2030 metų išvystyti globaliai stiprią Lietuvos inovacijų ekosistemą. Tai numatyta ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės patvirtintoje 2023 – 2025 m. laikotarpio Inovacijų agentūros veiklos strategijoje.
Inovacijų agentūra atliko tarptautinių inovacijų indeksų analizę – pastebėta, kad stipriausi Lietuvos skaitmenizacijos aspektai yra aukštas interneto ryšio prieinamumas verslui bei viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizacija. Nors inovacijų srityje augame, tačiau bendras Europos Sąjungos šalių progresas didėja dar sparčiau. Ekspertai pastebi, kad prie didesnio proveržio gali prisidėti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities stiprinimas – ji šiuo metu ir yra vienas iš Sumanios specializacijos prioritetų.
Inovacijų agentūra skelbia naują 4 mln. Eur vertės kvietimą „Expo klasteris“. Investicijomis planuojama skatinti į eksportą orientuotų labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) tinklo kūrimą ir augimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Finansuojamos veiklos, nukreiptos į MVĮ klasterių stiprinimą ir žinomumo didinimą, jungimąsi į tarptautinius tinklus, naujų eksporto rinkų paiešką ir esamų plėtrą. Paraiškas gali teikti klasteriams priklausančios MVĮ, klasterių koordinatoriai, kaip verslo asociacijos, prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma – 320 tūkst. Eur, mažiausia – 170 tūkst. eurų.
Lietuvos regionuose įsikūrę verslai susiduria su įvairiausiais iššūkiais – pavyzdžiui, darbo jėgos sumažėjimu, konkurencija, žinių trūkumu. Inovacijų agentūros projekto „TechHub“ inovacijų ekspertės, ne kartą vedusios konsultacijas regionų verslams, pastebi pasikartojančius jų sunkumus ir teigia, kad nukreipus verslą tinkama linkme, jis gali sėkmingai augti ir nebijoti pokyčių rinkoje.
Jeigu kuriate ar neseniai pradėjote verslą, vertėtų nieko nelaukus išnaudoti Inovacijų agentūros sukurtų elektroninių įrankių galimybes. „Verslui atsakymai reikalingi čia ir dabar, o agentūros sukurti įvairūs elektroniniai įrankiai, platformos padeda greitai juos surasti ir sutaupyti laiko“, – sako Patricija Reut, Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė. P. Reut pristatė įrankių galimybes bei nurodė, kuriais el. įrankiais pravartu naudotis verslams, norintiems būti priešakyje konkurentų.
Vilniaus universiteto Verslo mokykla, Inovacijų agentūra, Vyriausybės ir Seimo atstovai kartu su ekspertais, kitų šalių diplomatais, įmonių vadovais bei investuotojais šiandien vykusiame forume „Pasaulio verslumo įžvalgos: Lietuvos perspektyvos ir iššūkiai“ dalinosi Pasaulio verslumo stebėsenos (angl. Global Entrepreneurship Monitor, GEM) rezultatais, Lietuvos verslumo pokyčiais bei ateities tendencijomis. Lietuva į GEM tyrimą sugrįžo po beveik dešimtmečio pertraukos 2022 metais ir rikiuojasi tarp pirmaujančių šalių verslumo srityje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama startuolių kūrimą, vystymą ir plėtrą, skelbia 8,5 mln. eurų kvietimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslui ir viešąsias paslaugas šiame regione teikiančioms viešosioms ir privačioms įstaigoms. Investicijos bus skirtos startuolių preakceleravimui ir inkubavimui, taip pat sudaroma galimybė startuoliams dalyvauti hakatonuose.
Jei įmonė naudoja elektroninį paštą, mobiliuosius telefonus ir kompiuterius su interneto ryšiu, turi interneto svetainę – jau gali tapti programišių taikiniu. Siekdami sustiprinti verslo atsparumą kibernetinėms grėsmėms „Google” kartu su Inovacijų agentūra pradeda bendradarbiavimą. Bendradarbiavimo pradžią žymi nuotoliniai mokymai visoms Lietuvos įmonėms „Saugus verslas internete: sužinok ir pritaikyk”.
Pasibaigus 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo kvietimui „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“, Inovacijų agentūra sulaukė 26 paraiškų iš labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), siekiančių didinti savo konkurencingumą investuojant informacinių ir ryšių technologijų srityje. Kvietime buvo numatyta skirti iki beveik 3 mln. Eur Norvegijos finansinio mechanizmo investicijų, kurios bus skirtos pirmiesiems šešiems projektams, nepriklausomų ekspertų vertinimu surinkusiems didžiausius naudos ir kokybės balus.
Inovacijų agentūra skelbia kvietimą viešojo sektoriaus organizacijoms eksperimentuoti skaitmeninių technologijų srityje – bus skiriamas finansavimas įsigyti GovTech (inovatyvių viešojo sektoriaus technologijų) sprendimams. 2023 m. sprendimų kūrimui ir testavimui numatoma skirti iki 962 700 eurų.
Kosmoso sektorius yra vienas sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje: vadovaujantis „Euroconsult” duomenimis, 2022 m. kosmoso ekonomika siekė apie 464 milijardus dolerių ir iki šio dešimtmečio pabaigos numatomas augimas iki 737 milijardų dolerių. Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupės ekspertas Eigirdas Sarkanas pasidalino įžvalgomis apie šiandieninę kosmoso industriją ir galimybes lietuviams bei apžvelgė savo 3 savaičių stažuotės po JAV kosmoso sektorių įvykius.
Praėjusių metų pabaigoje Inovacijų agentūros organizuota verslo misija į Japoniją vienai iš Lietuvos robotikos įmonių jau atnešė pirmąjį kontraktą. Viešnagės metu viena Japonijos robotikos įmonė išreiškė susidomėjimą Lietuvoje sukurtu robotu, o šių metų pradžioje jį nusipirko.
Europos kosmoso agentūra (EKA) paskelbė rekomenduojamų finansuoti projektų sąrašą, į kurį įtrauktos net šešios Lietuvos verslo ir mokslo institucijų paraiškos. Lietuvos planuojamiems įgyvendinti projektams numatyta paskirstyti iki 1 mln. eurų.
Pasibaigus Inovacijų agentūros misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų partnerių atrankos paraiškų teikimo etapui, gautos aštuonios konsorciumų paraiškos. Iki birželio vidurio bus atrinkti trys stipriausi, kurie padės spręsti aktualias visuomenės problemas. Programų įgyvendinimui numatyta skirti net 77,7 mln. eurų. Jas inicijuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Kartu su Lietuvos pristatymo užsienyje strategija „Lithuania Co-create“ sukurtas šalies kilmės prekės ženklas „Co-created in Lithuania“ paruoštas naudojimui. Lietuvos eksportuotojai ir eksportui besiruošiančios įmonės savo produktų pozicionavimą gali sustiprinti naudodami papildomą vertę teikiantį šalies kilmės prekės ženklą.
1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai: klasterių įmonių eksportui skatinti – 4 mln. eurų Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 4 mln. eurų kvietimą pagal priemonę „Expo klasteris“ į klasterius susibūrusiam Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslui. Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bus sudaroma galimybė įsitraukti į tarptautines tinklų grandines, siekiant rasti naujų eksporto rinkų. Tai dar viena priemonė iš numatyto beveik 1 mlrd. eurų plano, kuriuo siekiama sustiprinti Lietuvos ekonomiką.
Europos Sąjungos siekis užtikrinti ekonomikos konkurencingumą mažinant jo įtaką klimato kaitai, nubrėžė dvi aiškias darbotvarkės kryptis: skaitmeninimą ir žaliąjį kursą. Keliami ambicingi tikslai ir reikalavimai palies ir pramonės sektorių, kuris yra vienas taršiausių bei labiausiai prisidedančių prie šiltnamio efekto. Vis dėlto griežtėjantys reikalavimai kartu sukuria ir daugiau galimybių verslui.
Netyčinis mygtuko paspaudimas, užkrėsto priedo atsisiuntimas, tas pats slaptažodis asmeninėms ir darbo paskyroms – žmogaus klaidos lemia daugiau nei 85 proc. kibernetinių incidentų. Siekdami padėti verslui apsaugoti savo veiklą, „Google“ drauge su Inovacijų agentūra pradeda nemokamus nuotolinius mokymus „Saugus verslas internete: sužinok ir pritaikyk”.
Startuolis be darniai veikiančios komandos nepasieks sėkmingų rezultatų. Tačiau kokia turi būti ideali startuolio komanda? Kokiomis savybėmis turi pasižymėti jos nariai? Kaip jie gali motyvuoti vienas kitą? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Inovacijų agentūros „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentorė, verslo konsultantė ir inovacijų ekspertė Lijana Valančienė.
Inovacijų agentūros apžvalga parodė, kad Sumanios specializacijos prioritetinėse srityse veikiančios įmonės turi didelį potencialą ir demonstruoja daug žadančius rezultatus. Jų pridėtinė vertė ir darbuotojų skaičius auga daug greičiau nei Lietuvos ekonomikoje bendrai. Nors šių įmonių progresas didelis, pasiekti pasaulinius tempus trukdo pastaraisiais metais lėtėjantis jų eksporto ir apyvartos augimas.
Balandžio 25–26 d. Vilniuje vyks kas du metus Lietuvoje organizuojamas tarptautinis gynybos technologijų renginys „Baltic Miltech Summit“. Šių metų gynybos sektoriaus įmonių, politikos formuotojų ir inovatorių net iš 32 pasaulio šalių susitikimo tema itin jautri – visuomenių saugumas. Tad renginyje netruks temų tiesiai iš karo lauko, o diskusijose bus ieškoma sprendimų, kaip stiprinti regioninę gynybos technologijų ekosistemą.
Bendrovė „Stansefabrikken Automotive“ įgyvendino savo pirmąjį mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektą – pasitelkusi mokslininkus bei automatikos specialistus įdiegė inovatyvią metalo štampavimo proceso stebėjimo įrangą. Lietuvoje sukurti išmanieji įrankiai ir kontrolės įtaisai neturi atitikmenų Europoje ir leido bendrovei užtikrinti tikslesnę kokybės kontrolę kiekviename gamybos etape, sumažti gamybos prastovas ir didinti konkurencingumą Europos automobilių komponentų ir atsinaujinančios energetikos įrenginių rinkose. Į atnaujinimus bendrovė investavo 715 tūkst. Eur, iš jų – 178 tūkst. Eur skyrė Inovacijų agentūra iš ES investicijų lėšų pagal priemonę „Intelektas“.
Inovacijų agentūra paskelbė naują finansavimo kvietimą „Verslo pradžia“, skirtą Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione veiklą vystančių pradedančių verslų augimui paspartinti. Verslo pradžiai reikiamas paslaugas teiks verslo skatinimo organizacijos, kurios ir įgyvendins projektus.
Kaip Lietuvos verslininkams savo prekėmis ar paslaugomis sudominti pačios didžiausios pasaulyje rinkos vartotojus? Kodėl verta investuoti Lietuvoje? Ko reikia norint patekti į JAV rinką? Kokie yra patikimų verslo partnerių paieškos niuansai? Atsakymų į šiuos ir daugelį kitų aktualių klausimų bus ieškoma birželio 7 – 8 d. Čikagoje vykstančiame Šiaurės Amerikos Lietuvos verslo forume 2023 (North American Lithuanian Business Forum (NALB Forum)).
Tiek verslą pradedantys, tiek ilgesnį laiką verslaujantys asmenys, ieškodami atsakymų į jiems aktualius klausimus, susiduria su informacijos gausa, iš kurios atsirinkti jiems aktualiausią yra nelengva. Tokiais atvejais jų gidu tampa Inovacijų agentūra: verslininkams gelbėja ne tik agentūros konsultantai, bet ir pluoštą paslaugų bei įrankių verslui vienijanti „Verslininko kortelės“ platforma.
Šiandien Gamybos inovacijų slėnyje vyko atvirų durų diena, kurios metu verslo atstovai susipažino su gamybos inovatorių ekosistema, čia įsikūrusiomis gamybos įmonių laboratorijomis, apžiūrėjo ir išbandė virtualios realybės akinius, kurių pagalba Inovacijų agentūros iniciatyva demonstruojamos inovatyvios gamybos linijos.
Nuo balandžio 1 d. įsigaliojo nauja Inovacijų agentūros organizacinė struktūra, kurioje atsirado naujų į klientus orientuotų padalinių, optimizuota administracinė dalis, susistemintas organizacijos valdymas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 3,8 mln. eurų kvietimą, kurio investicijomis bus stiprinamas Lietuvos Vidurio ir vakarų regione veikiantis smulkusis ir vidutinis verslas. Tai dar viena priemonė iš numatyto beveik 1 mlrd. eurų plano, kuriuo siekiama sustiprinti Lietuvos ekonomiką.
Įgyvendinant projektą, penkiolika pradedančiųjų dizainerių gavo stipendijas ir vertingos darbo patirties, o penkiolikai labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) – suteikta nefinansinė parama. Dizaineriai įmonėms sukūrė skaitmeniniais, inovacijų ir žiedinės ekonomikos principais grįstus dizaino sprendimus, padėsiančius didinti verslo konkurencingumą. Projekto veikloms skirtas 788,5 tūkst. Eur finansavimas, jį iniciavo Lietuvos kultūros taryba su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, administruoja – Inovacijų agentūra.
Vertinant inovacijų sistemą šalyje, dažniausiai stebimi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos rodikliai. Inovacijų agentūros atlikta apžvalga parodė, kad MTEP veiklai skiriamos išlaidos Lietuvoje sparčiai auga, o daugiausiai jų turi verslo įmonių sektorius – 2021 m. jam teko didžiausia MTEP išlaidų dalis, kuri siekė net 49 proc. Nors tokia tendencija džiugina, 66 proc. Europos sąjungos vidurkio dar nepasiekėme.
Baigėsi paskutinis 2014 – 2021 Norvegijos finansinio mechanizmo („Norway Grants“) programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ informacinių ir ryšių technologijų srityje” kvietimas teikti projektus finansavimui gauti. Inovacijų agentūra sulaukė 26 paraiškų iš įmonių, siekiančių investuoti į naujus technologinius sprendimus, skirtus gamybos procesų skaitmeninimui, automatizavimui ir robotizavimui. Bendra prašoma finansavimo suma siekia 10 mln. Eur.
Siekdama plėsti Lietuvos startuolių ekosistemos potencialą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijavo 13 mln. eurų vertės pirkimą tarptautiniu mastu pripažintam akceleratoriui iš užsienio pritraukti.
Eksporto apimtys išlieka gana stabilios, o pagal vertę – kyla dėl augančių kainų. Inovacijų agentūros pristatytos eksporto prognozės nuteikia viltingai – lietuviškų prekių, paslaugų ir reeksporto vertė tebeaugs ir 2023, ir 2024 metais.
Tvarumo ekspertė, Inovacijų agentūros vykdomo projekto „TechHub“ mentorė ir lektorė, „ChangemakersON“ įkūrėja Simona Šimulytė buvo nominuota apdovanojimui „TOP 100 WOMEN in Social Enterprise“ socialinių inovacijų kategorijoje ir pateko į laimėtojų 100-uką. Simona yra pirmoji nominuota lietuvė tokiam apdovanojimui socialinių inovacijų kategorijoje per 15 metų. Tvarumo srityje dirbanti jau daugiau nei 13 metų, Simona dalijasi savo įžvalgomis apie tvarų verslą – koks jis iš tiesų turi būti.
Inovacijų agentūros vystomas projektas „TechHub“ per beveik trejus savo veiklos metus suorganizavo septynis pre-akceleratoriaus ciklus startuoliams – dabar projekto komanda ruošiasi paskutiniam, aštuntajam ciklui. Per šį laiką „TechHub“ pre-akceleravimo programą baigė 140 startuolių. Dalis jų jau sugebėjo pritraukti daugiau nei 5,7 mln. Eur lešų iš rizikos kapitalo fondų, verslo angelų ar ES paramos.
Lietuvos įmonės turi galimybę lengviau įsitraukti į tarptautines mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) iniciatyvas – verslų dalyvavimui tarptautiniuose šios tematikos renginiuose Inovacijų agentūra skirs 300 tūkst. Eur ES investicijų.
Inovacijų agentūros projekto „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriaus absolventai investuotojams pristatė savo kuriamus produktus ir paslaugas. Inovatyvių technologijų pagalba jie siekia proveržio įvairiose srityse – tvarumo, dezinfekcijos, restoranų ir viešbučių, popieriaus, teisės ir kitose sferose. Šio ciklo favoritas buvo startuolis, sukūręs realų bakterijas naikinančio įrenginio prototipą.
Vakar buvo pasirašytas Lietuvos ir Izraelio dvišalio bendradarbiavimo susitarimas. Juo siekiama skatinti mūsų šalies ir Izraelio smulkaus bei vidutinio verslo įmones dirbti drauge, kuriant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla grįstus inovatyvius produktus, orientuotus į tarptautinę rinką. Šis šalių bendradarbiavimas pradedamas jau patvirtintu projektu, kurio vertė – 1 mln. eurų.
Ne tik eksporto naujokams, bet ir pardavimų užsienio rinkose lyderiams aktualu žinoti bei sekti savo įmonės eksporto brandą. Inovacijų agentūros Eksporto diagnostikos įrankio dėka laiku pastebėtos silpnybės arba įžvelgtos naujos galimybės padeda verslui priimti sėkmingus eksporto plėtros sprendimus ir išlaikyti konkurencingumą.
Pasibaigus ES investicijų kvietimui ,,MVĮ atsigavimas“, Inovacijų agentūra sulaukė 98 paraiškų iš labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), patyrusių finansinių sunkumų 2019-2021 m. laikotarpiu. Vidurio ir Vakarų regiono Lietuvos regiono įmonės prašo beveik 1 mln. Eur investicijų tolimesniam atsigavimui užtikrinti.
2022 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu patvirtino naują 2021-2027 m. Sumanios specializacijos koncepciją, kurios tikslas – stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus, kurti naujas technologijas bei auginti šalies konkurencingumą ir pozicijas globaliose rinkose.
Jau galite susipažinti su Inovacijų agentūros ekspertų paruošta Sumanios specializacijos strategijos (S3) stebėsenos ataskaita, kurioje rasite svarbiausių rodiklių analizę ir ekspertines įžvalgas apie S3 progresą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 300 tūkst. eurų kvietimą, kuriuo pasinaudojusios tiek Sostinės regione, tiek Vidurio ir vakarų Lietuvos regione veikiančios įmonės galės gauti finansavimą dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) iniciatyvose. Tai dar viena priemonė iš suplanuoto 1 mlrd. eurų plano skatinti Lietuvos ekonomiką.
Asociacijos „LitBAN“ vykdomasis direktorius, Inovacijų agentūros „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentorius Justinas Pašys kasdien dirba su verslo angelais bei startuoliais – padeda kurti ryšius bei populiarinti ir pritraukti investicijas į juos Lietuvoje. Pakvietėme Justiną paprognozuoti Lietuvos startuolių ateitį bei pasidalinti vertingomis įžvalgomis su tais, kurie svarsto jį įkurti.
Mėnesį trukusio Inovacijų agentūros organizuoto Nacionalinio verslumo iššūkio rezultatai patvirtina, kad Lietuvos moksleiviai domisi verslu ir turi puikių verslo idėjų. Verslumo iššūkį priėmė 5 tūkst. šalies moksleivių iš 300 mokyklų, o didžiosios dalies mokinių rezultatai puikūs. Į iššūkį aktyviausiai įsitraukę Vilniaus Pilaitės gimnazijos moksleiviai jai iškovojo versliausios šalies mokyklos vardą, o Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos moksleivis – perspektyviausios verslo idėjos vardą.
Įvairių sričių startuolius ir inovatorius, turinčius verslo idėjų, Inovacijų agentūra kviečia registruotis į „TechHub“ pre-akceleratorių. Intensyvių dvylikos savaičių trukmės mokymų metu atrinktos komandos galės paversti savo idėjas realiu produktu bei prisistatyti investuotojams. Aštuntasis pre-akceleratoriaus ciklas yra paskutinis – vyks nuotoliniu būdu, anglų kalba.
PET pakuočių gamybos bendrovė „Putokšnis“, valdanti prekinį ženklą „Doloop“, savo klientams gamina visiškai perdirbamas PET pakuotes, kurių gamybai sunaudoja iki 100 proc. perdirbamo plastiko. Išlaikyti pasaulinį konkurencingumą ir eksportuoti į daugiau nei 20 pasaulio šalių įmonei padeda maksimalus aplinkosauginio efektyvumo siekimas. Inovacijų agentūros ES investicijos įmonei padeda savo veikloje taikyti žiedinės ekonomikos principus ir mažinti neigiamą gamybos poveikį aplinkai.
Kiekvieno verslo tikslas – sėkmingi pardavimai. Tačiau pardavimo kelias nėra lengvas, nes susiduriama su didele konkurencija, ribotais ištekliais, finansavimo klausimais. Inovacijų agentūros vykdomas projektas „TechHub“ 2023 m. kovo 21 d. kviečia regioninio verslo vadovus dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamame praktinių verslo auginimo įgūdžių seminare. Jo metu ekspertai suteiks įvairių žinių: nuo produkto vystymo, marketingo, pardavimų iki verslo finansavimo galimybių.
Nors mūsų šalies startuoliams, kaip ir daugeliui verslų, 2022-ieji metai buvo kupini iššūkių ir rekordinio 2021-ųjų metų investicijų lygio nepasiekė, „Dealroom“ duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistema yra viena iš greičiausiai augančių Centrinėje ir Vidurio Europoje bei turi jau tris vienaragius. Pernai startuoliai padidino pajamas, įvyko iki šiol didžiausias lietuviško startuolio pardavimas, į valstybės biudžetą jie sumokėjo net 50 proc. daugiau mokesčių.
Moksleiviai vis dažniau ir drąsiau dar būdami mokyklos suole pradeda kurti verslus. Idėjų moksleiviams netrūksta – atkakliausiems pavyksta jas paversti ambicingais verslais. Šiuo metu visi Lietuvos moksleiviai gali greitai ir paprastai pasitikrinti, ar turi pakankamai žinių verslo pradžiai – dalyvauti Inovacijų agentūros organizuojamame Nacionaliniame verslumo iššūkyje.
Pagal Europos inovacijų švieslentę (EIS), Lietuva yra nuosaikių inovatorių šalių grupėje. Tačiau išsamiau pasižiūrėjus į Lietuvos regionų inovatoriškumą matyti didžiuliai skirtumai: sostinės regione veikia stipri inovacijų ekosistema, o likusiame Vakarų ir Vidurio Lietuvos regione kol kas inovacijų ekosistemos dar tik besiformuoja. Todėl siekiant mažinti Lietuvos regionų atotrūkį nuo sostinės, Inovacijų agentūra iki 2027 m. planuoja net 418 mln. Eur ES investicijų suma pastiprinti inovacijų diegimą regiono verslo įmonėse.
Kas du metus Lietuvoje organizuojamas tarptautinis gynybos technologijų renginys „Baltic Miltech Summit“ šiemet vyks jau trečią kartą. Balandžio 25–26 d. Vilniuje susitiks ir bendradarbiavimo galimybių ieškos Lietuvos, Baltijos regiono bei kitų NATO ir Europos Sąjungos šalių gynybos pramonės įmonės, politikos formuotojai, mokslinių tyrimų centrai ir inovatoriai.
Šiandien prasidėjo Inovacijų agentūros partnerių atranka misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimui, kurioms numatyta skirti net 77,7 mln. eurų. Programų iniciatorės Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia mokslo ir studijų institucijas bei verslo subjektus burtis į konsorciumus ir kartu spręsti aktualias visuomenės problemas.
Inovacijų agentūros drauge su Kauno technologijos universitetu (KTU) įgyvendinamos eksporto lyderių programos „Sparnai“ dalyviai baigė teorinį eksporto vadybos pasiruošimą ir pradeda praktines stažuotes Lietuvos eksportuojančiose įmonėse.
Prasidėjo registracija į Inovacijų agentūros organizuojamą verslo mentorystės programą, kuri vyks 13-oje miestų veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius”. Ilgiau nei pusmetį trunkančios verslo mentorystės programos metu, pažangos siekiantys smulkieji regionų verslininkai drauge su patyrusiais mentoriais spręs savo verslo problemas bei sieks išsikeltų tikslų. Prie šios programos taip pat kviečiami prisijungti ir ekspertai, norintys pasidalinti savo žiniomis bei papildyti 200 narių verslo mentorių tinklą.
Inovacijų agentūra kviečia dalyvauti 2023 m. intelektinės nuosavybės „WIPO Global Awards‟ apdovanojimuose, organizuojamuose Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos.
Lietuva turi ambicingą tikslą – iki 2030 m. įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių ir pasiekti, kad šis sektorius kurtų 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Dar palankesnės sąlygos Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemai inovuoti ir augti bus sudarytos rudenį, kai šio sektoriaus plėtros potencialas ir vertė užsienio auditorijai bus pristatoma per didžiausią Baltijos šalyse gyvybės mokslų renginį „Life Sciences Baltics“.
Inovacijų agentūra kviečia eksportuotojus prisistatyti jungtiniuose nacionaliniuose stenduose tarptautinėse verslo parodose. Šiemet atrinktos septynios tikslinės tarptautinės parodos užsienyje, kuriose bus pristatomos Lietuvos informacinių ryšių ir technologijų, gyvybės mokslų, lazerių, gynybos, inžinerijos sektorių eksporto galimybės.
Inovacijų agentūra kviečia 9-12 kl. moksleivius pasitikrinti savo verslumo žinias ir dalyvauti nacionaliniame verslumo iššūkyje. Iššūkio metu bus renkama ir versliausia Lietuvos mokykla bei didžiausio potencialo turinti moksleivio verslo idėja. Visų verslumo iššūkį priėmusiųjų mokinių ir į kampaniją įsitraukusių mokyklų atstovų laukia dovanos.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį Vilniuje susitikusi su Taivano skaitmeninių reikalų ministre Audrey Tang daugiausia dėmesio skyrė bendrų projektų įgyvendinimui skaitmeninio raštingumo ugdymo, finansinių technologijų ir inovacijų viešajame sektoriuje, skaitmeninimo srityse.
Inovacijų agentūra jau antrus metus iš eilės užtikrina „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamos praktinės moksleivių verslumo įgūdžių ugdymo programos „accelerator_x“ įgyvendinimą Lietuvos mastu. Pernai pratęsus finansavimą, „accelerator_x“ programoje verslumo įgūdžius sustiprino 1901 mokinys ir buvo įsteigtos net 488 mokomosios bendrovės.
Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau kalbama apie įvairias kosmoso inovacijas, technologijų spartą bei lietuvių norą ir galimybes savo jėgas išbandyti šioje industrijoje. Pirmuoju žingsniu šalies studentams ir jauniesiems mokslininkams į tarptautinę kosmoso areną galėtų tapti Europos kosmoso agentūros (EKA) siūlomos stažuotės. Šiuo metu jose dalyvaujantys lietuviai atkreipia dėmesį, kad EKA dirba gana nedaug Lietuvos piliečių, o agentūra siekia išlaikyti šalių-narių atstovų proporcijas, todėl galimybių čia patekti turime kur kas daugiau nei Vakarų Europos šalių atstovai.
Inovacijų agentūra skelbia kvietimą mažoms ir vidutinėms įmonėms teikti paraiškas ir įgyvendinti gamybos procesų automatizavimo, robotizavimo ir skaitmeninimo projektus. Pagal 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ numatyta paskirstyti 2,99 mln. eurų.
Žingsnių iššūkių kūrimo platforma „Walk15“ metus užbaigia pritraukusi 600 tūkst. eurų investiciją. Prie į platformą investavusių prisijungė Europos inovacijų ir technologijų institutas, įgyvendinantis „EIT Urban Mobility“ iniciatyvą. Tai – pirmoji didžiausio Europos darnaus judumo fondo investicija Lietuvoje.
Jauniems ar mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) patirties neturintiems verslams skiriama finansinė pagalba ir suteikiama galimybė įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje. Į paskelbto 1,8 mln. Eur vertės kvietimo lėšas gali pretenduoti Lietuvos Vidurio ir vakarų regione veikiantys jauni ar MTEP anksčiau nevykdę verslai. Pareiškėjai gali sulaukti iki 200 tūkst. Eur finansavimo savo MTEP projektams įgyvendinti.
Inovacijų agentūros finansinių subsidijų priemonė, skirta bendradarbystės centrų „Spiečius“ nariams, sulaukė didelio regionų verslininkų susidomėjimo – gautos 79 paraiškos, o prašoma suma verslo skaitmenizavimo ir procesų optimizavimo veikloms siekė daugiau nei 741 tūkst. eurų. Iš viso buvo atrinktos ir finansuotos 24 paraiškos ir regionų verslų plėtrai jau skirta 337 tūkst. eurų suma.
Šalies pramonės įmonės, pasiryžusios sumažinti savo CO2 emisiją trečdaliu ir daugiau, jau teikia pirmuosius projektų įgyvendinimo planus dėl investicijų iš ES fondų. Inovacijų agentūra, prieš šventes paskelbusi 35 mln. Eur vertės kvietimą pramonės įmonėms, jaučia didelį verslininkų susidomėjimą.
ES investicijos paspartino bendrovės „Caszyme“ mokslinių tyrimų eigą, Cas baltymų duomenų bazės išplėtimą ir padidino įmonės konkurencingumą rinkoje. Lietuvių startuolio siūlomi sprendimai padeda verslams pasirinkti optimalius genų redagavimo technologijos panaudojimo būdus. „Genų žirklės“ jau taikomos daugelyje tyrimų sričių, tarp kurių medicinoje, genetinių bei onkologinių ligų gydymui, bei žemės ūkyje – išvedant augalų rūšis atsparias ligoms, kenkėjams ir klimato kaitos poveikiui.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 1,8 mln. eurų kvietimą jaunoms įmonėms, planuojančioms įgyvendinti inovacijų projektus Vidurio ir vakarų regione. Tai dar viena priemonė iš suplanuoto 1 mlrd. eurų plano Lietuvos ekonomikai skatinti.
ES investicijos padėjo technologijų bendrovei „Oxipit“ sukurti radiologijai skirtą „ChestLink“ dirbtinio intelekto (DI) sprendimą. „ChestLink“ automatiškai atpažįsta sveikų pacientų rentgeno nuotraukas ir parengia galutinius jų aprašus. Tai pirmasis pasaulyje DI radiologijai skirtas sprendimas, gebantis diagnozuoti pacientą be jokio gydytojo įsikišimo.
Kritinės žaliavos yra būtinos Europos ekonomikos augimui bei aplinkosauginiams tikslams pasiekti, tačiau dėl pagrindinių šalių-tiekėjų politinės, geografinės, ekonominės situacijos bei kitų aplinkybių kyla šių žaliavų tiekimo sutrikimų rizika. Didėjant geoekonominiam pavojui, Europa turi stiprinti savo nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių žaliavų tiekimo. Tai pažymima Inovacijų agentūros paskelbtoje 2022 m. III ketvirčio kritinių žaliavų pasiūlos ir paklausos apžvalgoje.
Naujoji elektroninė Europos Sąjungos (ES) investicijų administravimo informacinė sistema INVESTIS pradės veikti jau ateinančių metų pirmąjį ketvirtį. Ji pakeis šiuo metu naudojamą SFMIS sistemą ir bus skirta administruoti 2021-2027 metų ES fondų investicijų programą ir planą „Naujos kartos Lietuva“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia kvietimą verslui naujų ir aplinkai palankių technologijų įrangai diegti ar esamiems procesams atnaujinti. Šiuo tikslu numatyta paskirstyti 35 mln. eurų.
Po Brexit į Jungtinę Karalystę toliau eksportuojančios ir norinčios eksportuoti Lietuvos įmonės nuolat susiduria su klausimais: kokie keliami nauji reikalavimai produktų tiekimui, ženklinimui, sertifikavimui ir pan. Nuo šiol suprasti JK rinkos subtilybės bus paprasčiau – Inovacijų agentūroje startavo informacinis ir konsultacijų langas B2BREXIT
Finansinių sunkumų 2019-2021 m. laikotarpiu patyrusios įmonės aktyviai domisi Inovacijų agentūros paskelbta finansine dotacija, kuri turėtų padėti išlaikyti verslo pajamas ir konkurencingumą. Finansinė pagalba skirta labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, verslą vykdančioms Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione.
Įgyvendinant vieną iš Inovacijų agentūros projektų, buvo paruošta kritinių žaliavų pasiūlos ir paklausos apžvalga. Šioje apžvalgoje pateikiama naujausia informacija apie su kritinių žaliavų tiekimu susijusias rizikas pramonės sektoriams Europoje ir Lietuvoje.
Finansavimą gali gauti asociacijos, verslo ir mokslo organizacijos, kurios šiais metais dalyvavo mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos Horizontas“ partnerysčių veiklose, įskaitant ir Europos inovacijų ir technologijų instituto žinių ir inovacijų bendrijos (EIT ŽIB) narystę. Paraiškas organizacijos turi pateikti Inovacijų agentūrai iki šių metų gruodžio 12 d.
Pasinaudojusi ES investicijomis į atsinaujinančių energijos išteklių diegimą, UAB „Biržų duona“ įsirengė saulės jėgainių parką, kurį artimiausiu metu žada išplėsti daugiau nei dvigubai. 180 tūkst. Eur investicija ne tik atnešė ekonominės naudos, bet ir suteikė energetinės nepriklausomybės pandemijos ir geopolitinių sukrėtimų laikotarpiu.
Inovacijų agentūra primena, kad gamyba užsiimantis verslas kviečiamas investuoti į saulės jėgainių diegimą ir taip reikšmingai sumažinti savo išlaidas elektros energijai. Lapkričio viduryje paskelbtas kvietimas sulaukė itin didelio susidomėjimo: įmonės puola spręsti energetinius iššūkius investuodamos.
Lietuvos įmonės Inovacijų agentūros iniciatyva dažnai kviečiamos vykti į verslo misijas užsienio šalyse. Neseniai iš verslo misijos Japonijoje, kuri paprastai laikoma ypač uždara šalimi, grįžusių Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių atstovai dalijasi įspūdžiais. Pasak jų, oficiali misija į Japoniją padėjo užmegzti pažintis, kurias pavieniui sukurti būtų sudėtinga.
Pasaulio bankas sudarė 2022 m. skaitmeninės transformacijos viešajame sektoriuje GovTech brandos indeksą, kuriame Lietuva – viena iš lyderių pasaulyje, iš 39-tosios vietos pakilusi į 8-tąją. Indekso 1-ąją vietą užėmė Pietų Korėja, Estija liko 6-ta, o kaimyninė Latvija pasiliko 27-oje vietoje.
Klasteriams skirtas projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ skaičiuoja paskutines savo dienas. Inovacijų agentūros koordinuojamas projektas veikė net šešerius metus (2016-2022 m.) ir prisidėjo prie ryškių pokyčių Lietuvos klasterių ekosistemoje.
Inovacijų agentūra, VšĮ (prieš reorganizaciją Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra) kartu su partneriais: Lietuvos inovacijų centru, VšĮ, Kauno mokslo ir technologijų parku, VšĮ, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parku, VšĮ, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parku, VšĮ, Visorių informacinių technologijų parku, VšĮ, Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, VšĮ, Northtown Vilnius, VšĮ (Šiaurės miestelio technologijų parku), Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija įgyvendino projektą „Inovacijų konsultacinės ir paramos paslaugos verslui (InoSpurtas)“, kuriame buvo teikiamos inovacijų konsultacinės ir paramos paslaugos Lietuvos verslui.
Inovacijų agentūra paskelbė MITA Tvarios ekonomikos ir analitikos centro parengtą 2022 m. I ketvirčio Lietuvos puslaidininkių sektoriaus apžvalgą. Joje identifikuojamos prielaidos tvariai šalies puslaidininkių ekosistemos plėtrai, galimos proveržio kryptys ir aptariamos su puslaidininkių vertės grandine susijusių Lietuvos sektorių stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės.
Artėjant metų pabaigai Lietuvos klasterių bendruomenė jau šeštąjį kartą susibūrė į tradicinį Baltijos klasterių forumą. Jo metu užduotas dalyvio klausimas apie tai, ar verta kurti naują transporto klasterį gavo netikėtą atsakymą – ne.
Krašto apsaugos ministerijoje veikiantis Nacionalinis koordinavimo centras (NKC) kviečia teikti paraiškas finansavimui gauti pagal „Skaitmeninės Europos“ programos (angl. Digital Europe Programme (DIGITAL)) Kibernetinio saugumo darbo programą.
Lietuvos įmonės, veikiančios ir siekiančios galimybių bei plėtros kosmoso pramonės srityje ir dalyvaujančios įvairiose inovacijų programose, gali gauti finansavimą dalyvavimo išlaidoms padengti. Paraiškas įmonės gali teikti Inovacijų agentūrai iki š. m. gruodžio 6 d.
Tyrimas rodo, jog reikšminga dalis Lietuvos 9-12 klasių moksleivių norėtų pradėti savo verslą, tačiau didžiąją dalį stabdo baimė patirti nesėkmę. Inovacijų agentūra, siekdama padėti išspręsti šią problemą, sukūrė specialų puslapį moksleiviams, skirtą supažindinti su verslo kūrimo etapais bei padrąsinti moksleivius savo idėjas paversi verslu.
Siekiant paskatinti greitesnį labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atsigavimą po ekonominio nuosmukio Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione, startuoja priemonė „MVĮ atsigavimas“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš suplanuotų 1 mlrd. eurų ekonomikai skelbia 10 mln. eurų vertės kvietimą atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) diegimui pramonėms įmonėms Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
Lietuvos startuoliai gali gauti kompensaciją, kuria padengiamos dalyvavimo užsienio renginiuose ir akceleravimo programose, vykusiose 2022 m. rugpjūčio 23 – lapkričio 30 d., išlaidos. Šiai priemonei skirta 145 tūkst. valstybės biudžeto lėšų. Paraiškas startuoliai gali teikti Inovacijų agentūrai iki š. m. lapkričio 30 dienos.
Kviečiame susipažinti su ekspertiniu trijų kelrodžių – strateginio skaitmeninimo, vertės grandinių ir žiedinės ekonomikos – integravimo apžvalgos tęsiniu, kuriame pateikiamos kelrodžius rengusių ekspertų rekomendacijos bei siūlomi vertinimo rodikliai.
Inovacijų agentūra paskelbė Lietuvos inovacijų centro parengtą Pramonės skaitmeninimo tendencijų Lietuvoje studiją. Joje apibendrinti tyrimai, kuriuose identifikuojamos ir įvertinamos skaitmeninių technologijų plėtros tendencijos bei jų reikšmė Lietuvos pramonės sektoriui. Studijoje pažymima, kad siekiant išlaikyti ir didinti Lietuvos bei Europos įmonių konkurencingumą, pramonės sektorius privalo būti atviras skaitmeninei transformacijai ir jos siūlomoms galimybėms.
Spalį paskelbti 2022 m. III ketvirčio BVP augimo duomenys parodė, kad Lietuvos ekonomikai pavyko išvengti techninės recesijos. Tikėtina, kad prie to prisidėjo ir šalies gamintojai bei eksportuotojai, nes Lietuvos eksporto augimas šiemet išlieka aukštas.
Į valstybę orientuotų technologijų kompanija PUBLIC paskelbė tris geriausias GovTech komandas pasaulyje. Tarp jų – ir Lietuvos „Govtech laboratorijos“ komanda, skatinanti inovatyvių sprendimų kūrimą bei pritaikymą Lietuvos viešajame sektoriuje.
Inovacijų agentūra lapkričio mėnesį visus moksleivius kviečia dalyvauti jaunimo verslumui skatinti skirtuose renginiuose „Drąsiau į verslą“ Šiauliuose, Marijampolėje ir Panevėžyje!
Inovacijų agentūros projektas „TechHub“ įmones kviečia į nemokamas ekspertų konsultacijas verslui. Jų metu profesionalai patars inovacijų kūrimo ir diegimo, rinkodaros, pardavimų ir strategijos klausimais, papasakos apie verslo finansavimo priemones, mokesčių lengvatas ir padės sėkmingai vykdyti kitas veiklas. Konsultacijomis jau sėkmingai pasinaudojo virš 200 verslų.
Ketvirtadienio vakarą Energetikos ir technikos muziejuje vykusiame renginyje paskelbti šių metų Lietuvos-Amerikos inovacijų apdovanojimo nugalėtojai.
Inovacijų agentūra pradeda įgyvendinti „Lietuva 2030“ viziją pagal trimis misijomis grįstą programą. Viena iš misijų – „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“, kurios pagrindiniai tikslai: mažinti Lietuvos energetinę priklausomybę, taip prisidedant prie susidariusios energetinės krizės sprendimo visoje Europos bendrijoje. Taip pat, ketinama imtis veiksmų sprendžiant klimatinę krizę ir kovoti su globaliniu atšilimu.
Šiuo metu pasaulinėje el. prekybos platformoje „eBay“ prekiauja apie 12 000 lietuvių pardavėjų ir kas 10 sekundžių įvykdo pardavimą. Vis tik daugeliui Lietuvos įmonių tai vis dar neišnaudotas tarptautinės prekybos kanalas. Kaip jį pasitelkti savo verslo plėtrai, lapkričio 10 d. „eBay“ atstovai pristatys Vilniuje bendrai su Inovacijų agentūra organizuojamame renginyje.
Iš ekonomikai numatytų 1 mlrd. eurų misijomis grįstoms mokslo ir inovacijų programoms bus skirta 77,7 mln. eurų. Ruošiantis šio naujo visuomenei svarbių problemų sprendimo finansavimo įrankio startui, viešam aptarimui pateiktas šio projekto finansavimo sąlygų aprašas.
Projektas „Dizaino sparnai“, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo, skelbia papildomą kvietimą įmonėms iki 2022 m. lapkričio 17 d. teikti paraiškas nefinansinei paramai gauti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija įvertino 2022 m. rugsėjo 7–23 d. vykusio kvietimo metu pateiktų paraiškų skaičių ir bendrą paraiškose prašomo skirti finansavimo sumą ir priėmė sprendimą vykdyti papildomą kvietimą dėl lietuviškos kilmės gaminių persertifikavimo.
Nors kūryba lydėjo nuo mažumės, tačiau „Spiečiaus“ narė ir „LinArt studija“ įkūrėja Agnė Linartė visuomet buvo pagal standartus gyvenantis žmogus. Baigi mokyklą – stoji mokytis. Tokia ir buvo jos profesinio gyvenimo pradžia: pirma buhalterinės apskaitos studijos, vėliau ekonomikos bakalauro studijos, o kūryba buvo likusi antrame plane, nors ir nepamiršta. Tačiau į pirmą planą sugrįžus kūrybai, Agnė ne tik įkūrė savo verslą, tačiau ir prisijungė prie „Spiečiaus“ bendruomenės Ukmergėje, dalyvavo verslo akceleravimo programoje, o dabar dalyvauja Mentorystės bei e.comGO programose.
Siekdama padėti nuo karo Ukrainoje nukentėjusiam Lietuvos verslui, nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pradeda teikti paskolas apyvartinėms lėšoms ir investiciniams projektams finansuoti pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skatinamąją finansinę priemonę „Tiesioginės paskolos nuo karo nukentėjusiems verslo subjektams“. Šiai priemonei numatyta 50 mln. Eur INVEGOS fondo lėšų.
Iki metų pabaigos Inovacijų agentūra planuoja paskelbti iki 10 naujų finansinių kvietimų verslui ir pratęsti 1 ankstesnį kvietimą. Bendra šių metų investicijų kvietimų vertė sieks apie 55 mln. Eur, į kuriuos įmonės galės pretenduoti bet kuriame verslo brandos etape – nuo itin mažų iki brandžių pramonės bendrovių.
Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD kasmet pristatomame pasaulio skaitmeninio konkurencingumo indekse Lietuva atsispyrė iš keletą metų nuolat užimamos 29-30 vietos ir pakilo į 25 poziciją tarp 63 šalių.
Verslininkus, norinčius palengvinti ir pagreitinti savo verslo administravimo procesus, Inovacijų agentūra kviečia naudotis verslininko kortele. Tai „vieno langelio“ principu veikianti platforma, kurioje prieinamos populiariausios verslui el. paslaugos, verslo pradžiai ir plėtrai skirti el. įrankiai, matoma personalizuota konkretaus verslo informacija, o iškilus poreikiui yra galimybė patogiai konsultuotis.
Rugsėjo 28-29 dienomis vyks kasmetinis Europos Komisijos organizuojamas renginys Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų dienos 2022.
Inovacijų agentūra pradeda įgyvendinti „Lietuva 2030“ viziją pagal trimis misijomis grįstą programą. Viena iš misijų – „Sumani ir įtrauki e. visuomenė“, kuri sprendžia visuomenės atsparumo kibernetiniam saugumui iššūkius. Misijos įgyvendinimas grindžiamas verslo ir mokslo bendradarbiavimu – sutelkiant žinias ir verslumą viename kompetencijų centre.
Bet kokių sričių startuolius ir inovatorius, turinčius verslo idėjų, Inovacijų agentūra kviečia registruotis į „TechHub“ pre-akceleratorių. Intensyvių dvylikos savaičių trukmės mokymų metu atrinktos komandos galės paversti savo idėjas realiu produktu bei prisistatyti investuotojams. Septintasis programos ciklas prasidės lapkričio mėnesį.
Nepaisant sudėtingos politinės ir ekonominės aplinkos pasaulio ekonomikoje ir pagrindinėse Lietuvos eksporto partnerėse, mūsų šalies eksportuotojų produkcija nepraranda paklausos. Eksporto apimtys išlieka gana stabilios, o pagal vertę – kyla dėl brangstančių išteklių. Kitų metų prognozės nuteikia viltingai – 2023 m. turėtų pradėti augti ir eksporto apimtys.
Inovacijų agentūros „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriaus absolventai investuotojams pristatė savo kuriamus produktus ir paslaugas. Inovatyvių technologijų pagalba jie siekia proveržio įvairiose srityse – nuo laisvalaikio, akvakultūros iki teisinių paslaugų. Tačiau dominavo naminiams gyvūnėliams skirti sprendimai.
Inovacijų agentūra kviečia dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse (angl. Hackathon) „Innovation Hack. The Future Starts Now“, kuris vyks 2022 m. rugsėjo 23-25 d. VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto „TechHub“ erdvėje.
Įmonėje „Garlita“ šiuo metu pats karštymetis. Garliavoje įsikūrusi įmonė uniformomis jau daugelį metų aprūpina Lietuvos švietimo įstaigose besimokančius vaikus.
Inovacijų agentūra kviečia 50 m. ir vyresnius asmenis dalyvauti naujoje tikslinių verslumo įgūdžių programoje „Startuok nuo 50+”. Ši intensyvi, motyvuojanti ir praktiniais pavyzdžiais paremta mokymų programa skirta reikšmingos gyvenimo patirties turintiems asmenims įgyti ar tobulinti esminius verslo kūrimo ir vystymo įgūdžius, konsultuotis bei užmegzti vertingas verslo pažintis. „Startuok nuo 50+” programa nemokamai vyks 7-iuose miestuose – Klaipėdoje, Tauragėje, Šiauliuose, Marijampolėje, Panevėžyje, Kėdainiuose ir Alytuje veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius“.
Inovacijų agentūra drauge su Kauno Technologijų universitetu (KTU) tęsia eksporto lyderių programos „Sparnai“ įgyvendinimą. Prasideda įmonių registracija ir galimybė sustiprinti eksporto kompetencijas. Įmonės kviečiamos į savo komandas penkių mėnesių laikotarpiui priimti motyvuotą KTU studentą, jau turintį specifinių eksporto plėtros žinių.
Nuo š. m. rugsėjo 1 d. Inovacijų agentūra perima Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ” koordinavimą ir administravimą. Iki šiol, šią programą koordinavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
Šiauliuose beveik tris dešimtmečius veikianti bendrovė „Pramuštgalvis“ pasinaudojusi ES struktūrinių fondų parama sustiprino savo konkurencinį pranašumą rinkoje. Įmonė turėjo aiškią plėtros viziją – atsisakyti aplinkai taršių gamybos sprendimų, kokybiniam pokyčiui tereikėjo tik papildomų investicijų, kurias suteikė Inovacijų agentūra.
Lietuvos verslo ir mokslo bendradarbiavimui kosmoso technologijų srityje ateina finansinis pastiprinimas. Jau spalio pradžioje startuos Inovacijų agentūros drauge su Europos kosmoso agentūra (EKA) kuruojamas kvietimas teikti projektus finansavimui. Kvietimo suma solidi – 1 milijonas eurų, arba net trečdalis metinio Lietuvos įnašo į EKA biudžetą.
Globaliu mastu fotonikos pramonei žadamas spartus augimas. Prognozuojama, kad iki 2028 m. fotonikos rinka sieks 1,267 kvadrilijono JAV dolerių [1]. Tokį šuolį gali lemti vis didėjanti fotonikos reikšmė ir panaudojimo galimybės įvairiose srityse – nuo fotonikos technologijas naudojančių sveikatos apsaugos prietaisų iki savaeigių automobilių, kuriems lazerio veikimo spinduliais paremta technologija LiDAR (angl. “Light Detection and Ranging”) yra kritiškai reikalinga.
Rimai Kasnauskytei „CiuCiu“ verslo idėją sufleravo jos augintinė Dina. Ieškodama širdžiai mielos veiklos bei nusprendusi išnaudoti savo įgimtą siuvėjos talentą, Rima pradėjo siūti ir sėkmingai prekiauti drabužiai šunims. Augant verslui, „CiuCiu“ įkūrėja pajautė žinių stygių, todėl susidomėjusi Inovacijų agentūros verslo mentorystės programa prisijungė prie Šiauliuose veikiančio bendradarbystės centro „Spiečius“. Naujo produkto sukūrimas, ištobulinta pakuotė, pasiruošimas didmeninei prekybai bei atsakyti klausimai ir įžvalgos – tokiais mentorystės rezultatais jau džiaugiasi Rima, kuri neabejoja, jog kelionę į verslo pasaulį reikia pradėti nuo mokymosi.
Baltijos-Amerikos laisvės fondas (BAFF) ir JAV ambasada Lietuvoje kartu su Inovacijų agentūra skelbia kvietimą teikti paraiškas 2022 m. Lietuvos-Amerikos inovacijų apdovanojimui. Siekiama išskirti ir atkreipti dėmesį į Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą, kartu kuriamus sprendimus ir inovacijų dėka sprendžiamas problemas įvairiose srityse, įskaitant mokslą, technologijas ir verslą.
Nuo rugpjūčio 1 d. klasteriams skirtas ir iki šiol Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) koordinuojamas ir kartu su Lietuvos inovacijų centru (LIC) įgyvendinamas projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ pereina į Inovacijų agentūros rankas. Tai reiškia, kad Inovacijų agentūros teikiamų paslaugų spektras pasipildys klasteriams, jų vystymui ir tarptautinio bendradarbiavimo plėtrai skirtomis konsultacijomis bei veiklomis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuoja misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, padėsiančias kryptingai investuoti į mokslą ir inovacijas bei kartu spręsti aktualias visuomenės problemas. Iki 2026 metų šioms programoms bus paskirstyta 77,7 mln. eurų iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). Pristatomieji šių misijų įgyvendinimo renginiai numatomi jau rugpjūčio mėnesį ir rugsėjo pradžioje, o projektų atranką ketinama paskelbti rudenį.
Rugpjūčio 10 d. įvykusiame pirmajame Inovacijų agentūros valdybos posėdyje išrinkta valdybos pirmininkė. Ja tapo dr. Agnė Paliokaitė, mokslinių tyrimų instituto „Visionary Analytics“ vadovė.
Kviečiame susipažinti su Inovacijų agentūros projekto „ Smart InoTech pramonei“ ekspertų paruošta apžvalga, kurioje sugretinami kelrodžiai, formuojantys Lietuvos pramonės transformacijos link klimato neutralumo darbotvarkę. Lietuvos inovacijų ekosistemai tai leis efektyviau siekti proveržio numatytose srityse.
Lietuvos eksportas per 2022 m. pirmąjį pusmetį paaugo 27,4 proc. lyginant su 2021 m. pirmu pusmečiu. Tokį rezultatą lėmė sparčiai didėjantis lietuviškos kilmės prekių eksportas ir išlaikytas reeksporto augimo tempas.
Inovacijų agentūra kviečia smulkiuosius ir vidutinius šalies verslininkus dalyvauti antrus metus iš eilės vyksiančiose praktinėse mėnesio trukmės e. komercijos dirbtuvėse „e.comGO”. Dirbtuvės skirtos padėti verslininkams įsivertinti ir maksimaliai ištobulinti savo elektronines parduotuves ir įgijus reikšmingų teorinių bei praktinių e. komercijos žinių, padidinti savo prekybos apimtis. Ši programa nemokamai vyks visoje Lietuvoje, 13-oje miestų veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius“.
Iki šiol verslininkai užsisakyti reikiamas verslo e. paslaugas ar pateikti dokumentus galėdavo tik atskirų institucijų interneto puslapiuose. Inovacijų agentūra sukūrė populiariausias verslui skirtas elektronines paslaugas vienijančią kontaktinio centro informacinę sistemą, kuri, tikimasi, palengvins ir pagreitins verslo steigimo, vystymo ir administravimo procesus.
Beveik ketveri metai aplink pasaulį, kelionei pasitelkiant tik saulės energiją, ir per tą laiką aplankytose valstybėse surinkta 1000 tvarumo inovacijų idėjų. Tokį tikslą išsikėlusi Šveicarijos klimato kaitos aktyvistų ekspedicija „SolarButterfly“ pirmadienį lankėsi Vilniuje, kur prie Baltojo tilto susirinkusiems smalsuoliams aprodė savo unikalų mobilų namelį, sukonstruotą iš perdirbto vandenynuose surinkto plastiko.
Praėjusiais metais bendra verslumo situacija Lietuvoje gerėjo – smarkiai išaugo naujų įmonių skaičius, o bankrotų, nors 2020 metais buvo prognozuota priešingai, skaičius nuosekliai mažėjo. Šių metų pradžioje veikiančių įmonių skaičius Lietuvoje taip pat sparčiai paaugo, labiausiai per visą laikotarpį nuo 2016 metų. Augant įmonių skaičiui – jos smulkėja, tad pradeda ryškėti mažesnio ekonominio efektyvumo požymis.
Verslų, kurie imasi inovatyviais būdais spręsti visuomenės problemas, Lietuvoje vis daugėja, tačiau oficialių skaičiavimų, kiek tokių verslų turime, nėra. Šalies socialinius verslininkus Inovacijų agentūra siekia suburti po vienu virtualiu stogu – vysto specialią e. platformą, prie kurios jau yra prisijungę per 100 socialinių verslų ir beveik 200 kitų asmenų, besidominčių socialinio verslo kūrimo galimybėmis. Šioje platformoje galima atrasti ir susipažinti su socialiniais verslais, įgyti bazines verslumo žinias, sužinoti, kaip sukurti tvarų socialinio verslo modelį bei išmokti pamatuoti savo verslo kuriamą poveikį visuomenei.
Saulės energiją kelionei aplink pasaulį pasitelkę Šveicarijos klimato kaitos aktyvistai su savo nulinių emisijų nameliu ant ratų „SolarButterfly“, pirmadienį, liepos 25 d. lankysis Vilniuje. Apsilankymo proga 15 val. prie Baltojo tilto vyks Inovacijų agentūros, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos inovacijų centro kartu vykdomo projekto „InterIno LT“ organizuojamas renginys, kuriame pasaulinio turo komanda susitiks diskusijai su politikais, verslo, mokslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Šiandien Seimo Europos reikalų komitete (ERK) finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė pristatys Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo pažangą. Posėdyje taip pat dalyvausiančios ministerijos detaliai pristatys atitinkamų sektorių pažangą.
Inovacijų agentūros regionuose įsteigtų bendradarbystės centrų „Spiečius” nariai kviečiami pasinaudoti nauja priemone – finansinėmis subsidijomis verslui. Smulkieji ir vidutiniai regionų verslininkai gali gauti iki 15 tūkst. eurų finansinę subsidiją savo verslo augimui ir plėtrai, susijusiai su verslo skaitmeninimo sprendimų diegimu. Ši parama iš viso sieks 340 000 Eur.
Šią savaitę daugeliui Lietuvos institucijų patyrus kibernetinę ataką, taip pat nukentėjo Inovacijų agentūros valdomos internetinės svetainės www.verslilietuva.lt duomenų bazė.
Trylikoje miestų veikiantys Inovacijų agentūros įsteigti bendradarbystės centrai „Spiečius“ ir šiemet atveria savo duris visiems, vasaros metu planuojantiems darbostogas Lietuvoje. Keliaujantys po Lietuvą bei ieškantys sau patogios darbo vietos gali atvykti į bet kurį „Spiečių“ ir naudotis modernia, pilnai įrengta darbo vieta visiškai nemokamai. Darbo vietą sau ar visai savo komandai šiemet galima gauti dar paprasčiau ir greičiau.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketverių metų kadencijai paskyrė naujosios Inovacijų agentūros valdybos narius. Valdybą sudarys 7 nariai: 3 – deleguotieji, 4 – nepriklausomi.
Siekiant didinti Lietuvos įmonių inovacijų plėtrą ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes, Inovacijų agentūra ragina Lietuvos gamybos įmonės pasinaudoti įvairiomis inovacijų finansavimo galimybėmis. Viena jų – jau birželio 30 d. startuosiantis Europos Sąjungos finansuojamo „Change2Twin“ projekto kvietimas teikti paraiškas ir gauti iki 10 tūkst. eurų įmonės skaitmenizacijos lygio analizei ir pasiruošimui diegti skaitmeninio dvynio (angl. „digital twin“) sprendimus.
Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD kasmet pristatomame pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva atgavo aukščiausią iki šiol turėtą poziciją – rikiuojasi 29 vietoje tarp 63 šalių.
„TechHub“ pre-akceleratoriuje savo idėjas vystę startuoliai žengė į konferencijos LOGIN sceną, kur pristatė perspektyviausias programos metu vystytas inovatyvaus verslo idėjas. Didžiausią dėmesį nauja verslo karta skiria sveikatos technologijoms, kurių plėtrą paskatino pandemija.
Lietuvos verslo konkurencingumo partnerė Inovacijų agentūra ir užsienio lietuvių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ kviečia lietuviškus verslus dalyvauti programoje „Verslo patarėjai“. Jos dalyviai gaus nemokamas konsultacijas iš tikslinių diasporos profesionalų dėl verslo plėtros užsienyje.
Rinkos tyrimų įmonės sutaria – pasaulinis robotikos sektorius iki 2030 m. patirs spartų augimą. Nors šis sektorius Lietuvoje dar tik pradinėse vystymosi stadijose, ekspertai skatina paversti jį strategine sritimi ir taip sparčiau skaitmenizuoti pramonę bei kitus sektorius.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pagal geriausią užsienio šalių praktiką įkurta Inovacijų agentūra pradeda veiklą. Pirmadienį vykusiame naujosios agentūros biuro atidarymo renginyje pristatyta ir agentūros vadovė – didelę patirtį versle sukaupusi Romualda Stragienė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įkurtai Inovacijų agentūrai vadovaus didelę patirtį versle sukaupusi Romualda Stragienė.
Inovacijų agentūra kartu su jaunimo antreprenerystės ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ tęsia praėjusiais metais „Verslios Lietuvos“ iniciatyva visoje Lietuvoje įgyvendintą praktinio moksleivių verslumo įgūdžių ugdymo programos „accelerator_x“ plėtrą. Dėka šios plėtros įsisteigs 400 mokomųjų bendrovių, projekte sudalyvaus ne mažiau kaip 1500 moksleivių, o investicijų vertė sieks 430 000 Eur. „Lietuvos Junior Achievement“ planuoja, jog iš viso iki metų pabaigos Lietuvos mokyklose turėtų pradėti veikti 800 mokomųjų bendrovių.
Inovacijų agentūra paskelbė MITA Tvarios ekonomikos ir analitikos centro parengtą 2022 m. I ketvirčio Lietuvos puslaidininkių sektoriaus apžvalgą. Joje identifikuojamos prielaidos tvariai šalies puslaidininkių ekosistemos plėtrai, galimos proveržio kryptys ir aptariamos su puslaidininkių vertės grandine susijusių Lietuvos sektorių stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės.
Gegužės 26 d. įvyko ilgai lauktas ir įspūdingą startuolių bei investuotojų skaičių subūręs pagrindinis tarptautinis startuolių renginys Lietuvoje „Startup Fair. Connect 2022”, kurio metu dėl geriausiojo startuolio vardo varžėsi net 40 inovatyvių verslų. Po įtemptos „Pitch Battle“ kovos nugalėtoju tapo Azerbaidžane įkurtas ir dabar Lietuvoje veikiantis startuolis „Whelp“ – dirbtiniu intelektu pagrįsta klientų aptarnavimo platforma.
Jau dešimtąjį kartą organizuojamas tarptautinis ir didžiausias Lietuvoje startuolių ekosistemos renginys „Startup Fair“ šiandien, gegužės 26 dieną, sugrįžta su trenksmu. Šiemet renginys po vienu stogu suburs dar gausesnį nei pernai dalyvių ratą, daugiau nei 150 investuotojų bei perspektyviausius Lietuvos ir užsienio startuolius, kurie, pristatydami savo idėjas, varžysis jau tradicija tapusiame „Startup Fair Pitch Battle“ konkurse. Renginyje visi norintys gali dalyvauti tiek gyvai , tiek prisijungti nuotoliniu būdu.
Startavo projektas „Dizaino sparnai“, kurį įgyvendina Lietuvos kultūros taryba, parengusi šią priemonę kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Pradedantieji dizaineriai kviečiami teikti paraiškas stipendijoms, o labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės – paraiškas nefinansinei paramai gauti, kuria būtų siekiama didinti verslo konkurencingumą kuriant ir diegiant skaitmeniniais, inovacijų ir žiedinės ekonomikos principais grįstus dizaino sprendimus. Juos kurs stipendijas gavę ir norintys patirties darbo rinkoje įgyti dizaineriai per 10-ties mėnesių trukmės laikotarpį, kuriame vyks mokymai ir du kūrybinės veiklos etapai.
Kiek daugiau nei prieš pusmetį „Verslios Lietuvos“ pradėta ir Inovacijų agentūros tęsiama verslo akseleravimo programa jau sukūrė vertę, kurią teigia gavę joje dalyvavę regionų smulkaus ir vidutinio verslo atstovai. Siekiant toliau stiprinti Lietuvos verslo kompetencijas, praktinė verslo akseleravimo programa ir šiemet vyksta visoje Lietuvoje veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius“.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) tapus Inovacijų agentūros dalimi, į naująją struktūrą jau perkelta dalis verslo inovacijas skatinančių paslaugų. Inovacijų agentūroje nuo šiol veikia „Smart InoTech pramonei“, „InterInoLT“ ir „TechHub“ projektai, agentūra yra atsakinga už veiklas, susijusias su akceleravimo programomis užsienyje ir verslo dalyvavimu tarptautiniuose renginiuose, išvadų dėl pelno mokesčio lengvatų MTEP vystančioms įmonėms teikimą bei į pramonės poreikius orientuotą doktorantūrą.
Iki šio penktadienio, gegužės 20 dienos, laukiama paraiškų į įkurtos naujos Inovacijų agentūros nepriklausomų valdybos narių pareigas.
Šie metai Lietuvos startuolių ekosistemai buvo išties išskirtiniai: vos prieš kelias savaites Lietuvą apskriejo puiki žinia – turime jau du oficialius vienaragius, pritraukusius milijonines investicijas, o greičiausiai augančių Europos bendrovių sąrašuose vis dažniau puikuojasi ir lietuviški verslai, minantys ant kulnų pasauliniams gigantams.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė patvirtino Inovacijų agentūros struktūrą. Agentūrai vadovaus direktorius, ją sudarys 6 departamentai, 4 skyriai bei su Norvegijos finansinio mechanizmo programa susijęs padalinys.
Pirmąjį 2022 m. ketvirtį bendras Lietuvos prekių eksportas augo sparčiai. Lyginant su atitinkamu 2021 m. laikotarpiu eksportas padidėjo 30,5 proc. Nepaisant vasario pabaigoje prasidėjusių Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje ir po to sekusių ekonominių sankcijų šalims agresorėms eksporto augimas išliko spartus visus tris mėnesius. Sparčiausias jis buvo sausį – metinis augimas siekė 37,1 proc., vasarį – 20,7 proc., o kovo mėnesį – 33,7 proc.
E. prekybos platforma „eBay“ kartu su Inovacijų agentūra (buvusia „Verslia Lietuva“) ir kitais partneriais pradeda pirmąją Baltijos šalyse nemokamą „eBay“ akademiją, skirtą smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV). Projekto tikslas – padėti Lietuvos SVV įmonėms pasiekti beveik 150 mln. pirkėjų visame pasaulyje ir suteikti įrankių sėkmingai verslo plėtrai.
Gegužės 26 d. tarptautinio ir didžiausio Lietuvoje startuolių ekosistemos renginio „Startup Fair. Connect 2022“ metu vyksiantis „Pitch Battle“ konkursas suburs Lietuvos ir užsienio startuolius, kurie prisistatys tarptautinių investuotojų būriui bei varžysis dėl geriausiųjų titulo ir galimybės laimėti 40 000 eurų vertės prizus. Šiemet į konkursą, į kurį startuoliai kviečiami registruotis iki gegužės 9 d., atvyks daugiau nei 150 įvairių šalių investuotojų, ieškančių investavimo galimybių.
„Jeigu paklausite mūsų, kokia didžiausia sektoriaus stiprybė, atsakymas yra bendradarbiavimas. Jis vyksta ne tik tarp kompanijų, bet ir tarp kompanijų ir mokslo. Technologine prasme mes konkuruojame, tačiau tuo pačiu metu mes apjungiame jėgas bendruose projektuose ir parodos stenduose,“ – sako Kęstutis Jasiūnas, EKSPLA generalinis direktorius.
Kiekvieno verslo tikslas – sėkmingai parduoti savo produktus ir paslaugas. Tačiau kelias link šio tikslo nėra paprastas, ypač regioniniam verslui, susiduriančiam su didele konkurencija, ribotais ištekliais, informacijos gausa ir laiko trūkumu. „TechHub” kviečia regioninio verslo vadovus nemokamai dalyvauti penkiuose Lietuvos miestuose vyksiančioje intensyvioje 1 dienos praktinių verslo kūrimo ir auginimo įgūdžių programoje „TechHub ant ratų”, kurios metu ekspertai suteiks įvairių sričių verslo vystymo žinių ir kompetencijų, reikalingų žengiant žingsnius inovacijų link.
Lietuvos valstybinės institucijos, mokslo įstaigos ir verslai, vykdantys viešojo ir privataus sektorių partnerystės iniciatyvas, šiais metais vėl gali dalyvauti Europos Komisijos organizuojamų Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinėje atrankoje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija ieško profesionalų, galinčių stoti prie vienos stipriausių viešojo sektoriaus organizacijų vairo ir gebančių sukurti efektyvią Lietuvos inovacijų ekosistemą bei sudaryti sąlygas mūsų šalies įmonių proveržiui tarptautiniu mastu. Pretendentų eiti viešosios įstaigos Inovacijų agentūros direktoriaus pareigas paraiškų laukiama iki balandžio 26 dienos.
Gegužės 26-ąją dieną jau dešimtąjį kartą vyks tarptautinis ir didžiausias Lietuvoje startuolių ekosistemos renginys „Startup Fair. Connect 2022“, kuris šiemet suburs ir leis gyvai „susijungti“ dar gausesniam nei pernai Lietuvos ir užsienio startuolių ekosistemos dalyvių ratui. Jau vyksta registracija į tradicinį startuolių pasirodymų konkursą „Startup Fair Pitch Battle“, kurio metu investuotojams prisistatys ir bus išrinkti geriausi bei didžiausią potencialą turintys startuoliai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įkurta Inovacijų agentūra oficialiai pradeda veiklą. Agentūra bus atsakinga už Lietuvos inovacijų ekosistemą ir inovacijų skatinimą visuose verslo vystymo etapuose – nuo idėjų plėtojimo iki produktų pateikimo galutiniams vartotojams.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ analitikų komanda pablogino Lietuvos eksporto prognozę 2022 ir 2023 metams. Prognozuojama, kad šiemet lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės augs 11,1 proc., o paslaugų eksportas – 3,8 procento. Sparčiau augti eksportui trukdys susiformavę neapibrėžtumai dėl karinių veiksmų Ukrainoje, papildomų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei žaliavų rinkų kainų pokyčiai.
Karo Ukrainoje akivaizdoje Lietuvos eksportuotojai susiduria su dviem iššūkiais – vėl besikeičiančiomis tiekimo grandinėmis ir naujų žaliavų tiekėjų paieška. „Versli Lietuva“ kviečia Lietuvos įmones aktyviau naudotis agentūros turimomis prieigomis prie tarptautinių rinkos tyrimų, milijonų verslo kontaktų duomenų bazių resursų ir surasti naujus potencialius verslo partnerius kitose šalyse.
Pasitinkant Kovo 11-ąją verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ kviečia Lietuvos verslą ir žmones jungtis prie visuotinės akcijos „Kovo 11-osios el. pašto autoatsakiklio žinutė pasauliui“ ir savo verslo partneriams, kolegoms, draugams užsienyje neįprastu būdu nusiųsti žinutę apie šios šventės svarbą Lietuvai, mūsų šalies laisvę, saugumą ir solidarumą su Ukraina.
Siekdama skatinti Lietuvos startuolių ir įmonių žinomumą tarptautiniuose vandenyse bei padėti susirasti partnerių tarptautinėms priemonėms, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia į renginį „Horizontas pasiekiamas ranka: tarptautinių projektų pristatymas Lietuvos GMI sektoriui“, kurio metu bus aptartos Lietuvos gyvybės mokslų tarptautinės plėtros galimybės.
Lietuvos eksportuojančios įmonės sugeba greitai prisitaikyti prie kintančių prekybos sąlygų ir išvengti didesnių praradimų, tačiau dėl pandemijos eksporto partnerių paieška tapo kiek sudėtingesnė. Tai parodė verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas, siekiant įvertinti COVID-19 pandemijos poveikį Lietuvos įmonių eksporto plėtrai.
Įgyvendinant Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 m. strategiją ir užtikrinant bendrą šalies pozicionavimą „Open for co-creation“ („Atviri kurti kartu“), verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ Lietuvos verslo forume pristatė šalies kilmės prekės ženklą ir vieningo nacionalinio šalies eksporto stendo koncepciją „Co-created in Lithuania“.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ atlikta metinių Lietuvos ir Kinijos prekybos rezultatų analizė rodo, kad situacija nėra dramatiška. Bendrai per metus Lietuvos prekių eksportas į Kiniją sumažėjo 28 proc., o iš Kinijos importuojamų prekių vertė paaugo 34 procentus. Taigi šios rinkos reikšmė tiesioginėje prekyboje išliko nedidelė.
Kadangi eksportas yra neatsiejamas nuo rizikų, kurių negali išvengti nei vienas verslas, kovo 9 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti informaciniame renginyje „Eksporto rizikų valdymas ir atsparumo išorės veiksniams didinimas“.
„Verslios Lietuvos“ sukurta ir administruojama nemokama eksportuotojų duomenų bazė atsinaujino ir pakeitė pavadinimą. Tarptautinių verslo pažinčių platforma „B2Lithuania“ pradeda tarptautinę kampaniją, kviečiančią Lietuvos verslus eksportuoti, o užsienio bendroves rinktis jų produkciją. Kampaniją lydėsiančiose vizualizacijose iš paukščio skrydžio kūrybiškai vaizduojami Lietuvos įmonių gaminiai, sunkvežimiu keliaujantys į užsienį. Vizualinį sprendimą sukūrė populiarumo sulaukusio projekto „Karantino portretai“ autorius Adas Vasiliauskas.
„Verslios Lietuvos“ atlikta statistinių duomenų analizė rodo, kad naftos ir kitų žaliavų kainų stiprus augimas pasaulinėje rinkoje, tebesitęsianti COVID-19 pandemija bei sudėtinga geopolitinė situacija Rytuose didelės įtakos Lietuvos eksporto rezultatams 2021 m. nedarė.
2021 metai Lietuvos startuolių ekosistemai nestokojo investicijų, kelis kartus išaugusių pardavimų, eksporto bei įmonių pardavimo sandorių (angl. exit), tačiau nepaisant to, didelė dalis inovatyvių verslų vis tiek susidūrė su nemenkais iššūkiais. Patys startuoliai pagrindine ir dažniausia priežastimi apsunkinančią verslą vis dar įvardija finansinių resursų trūkumą. Tačiau ne ką mažesne ir sparčiai augančia problema inovatyvių verslų tarpe tampa ir talentų trūkumas. Tai parodė VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ užsakymu atlikta Lietuvos startuolių apklausa.
Eksporto veikla daro didelį teigiamą poveikį visos Lietuvos ekonomikos augimui ir atsparumui. Tai taikytina ir mūsų šalies atskirų apskričių ekonomikoms, nes būtent per eksporto veiklą regionai gali užtikrinti tvarią, ilgalaikę ir tolygią ekonomikos plėtrą ir vystymąsi bei mažinti ekonominius bei socialinius netolygumus. Lietuvos ekonomikos augimui greta paslaugų eksporto, svarbiausia prekių eksporto grupė yra lietuviškos kilmės prekių eksportas.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” kviečia verslo proveržio siekiančius smulkiuosius šalies verslininkus dalyvauti verslo mentorystės programoje. Programa, kurios metu 6-8 mėnesius patyrę mentoriai padės verslininkams siekti ambicingų tikslų, vyks 13-oje miestų veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius“. Registracija į programą vyksta iki vasario 14 d. Prie šios programos kviečiami prisijungti ir ekspertai, norintys pasidalinti savo žiniomis bei papildyti beveik 200 mentorių tinklą.
2021 m. pirmojoje pusėje pasaulinėje žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad jau 2021 m. didžiosios pasaulio valstybės gali pasiekti susitarimą dėl globalaus pelno mokesčio įvedimo.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ pristato naują skaitmeninį įrankį smulkiajam ir vidutiniam verslui – e. platformą, kurioje vos per 20 minučių galima atlikti savo verslo diagnostiką. Šis skaitmeninis įrankis sugeneruoja konkrečiam verslui skirtas išsamias išvadas, pagal kurias verslininkas gali pasitikrinti savo verslo brandą, identifikuoti tobulintinas sritis, palyginti savo finansinius rodiklius su kitomis Lietuvos įmonėmis bei gauti rekomendacijas tolimesniam verslo vystymui.
Nuo sausio 10 d. mažos ir vidutinės įmonės, taip pat startuoliai (paramą gali gauti ir asmenys, kurie turi individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą ar ūkininko pažymėjimą), gali gauti finansinę paramą iš „Ideas Powered for Business“ MVĮ fondo.
Lietuva yra maža atvira ekonomika, todėl nemenka ekonomikos dalis yra priklausoma nuo eksporto. Tokioms ekonomikoms yra labai svarbu dalyvauti eksporto veiklose ir būti pasaulinės gamybos grandinės dalimi, nes būtent dalyvavimas joje prekių gamybos ar paslaugų kūrimo procese padeda šaliai išlikti konkurencingai pasaulinėje rinkoje, gauti naudos iš technologijų perdavimo ir išlaikyti tvarų ekonomikos augimą. Didelę savo sukurtos pridėtinės vertės dalį Lietuva eksportuoja į kitas šalis, taigi, ekonominio aktyvumo kaita yra labai susijusi su šalies dalyvavimo pridėtinėse vertės grandinėse potencialu.
Verslus įkūrę moksleiviai jau nėra retenybė – šiemet daugiau nei 3 tūkst. mokinių dalyvavo „accelerator_x“ praktinio verslumo ugdymo programoje, kurios metu realizavo savo verslo idėjas. Ši programa – ne verslo simuliatorius, o galimybė sukurti realų verslą: moksleivis Laurynas Bielevičius vysto kibernetinio saugumo sprendimą, Liutauras Kervys kuria platformą tinklalaidžių kūrėjams, o Gabija Urnaitė savo hobį siūti pavertė tvarios mados verslu. Jaunieji verslininkai bendraamžius ragina išdrįsti įgyvendinti savo verslo idėjas, nebijoti iššūkių ir nuolat semtis patirties.
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos moksleivis Liutauras Kervys drauge su komanda kuria „SimpleTime“ tinklalaidžių platformą, kuria siekia padėti smulkiesiems tinklalaidžių kūrėjams išgarsėti, o vartotojams – gauti kuo daugiau kokybiško turinio. Jaunasis verslininkas pripažįsta, kad norint pradėti verslą dar mokykloje reikia drąsos, bet džiaugiasi, jog viskas susidėliojo į savas vietas įkūrus savo jaunąją bendrovę. Liutaurui ir jo komandai realizuoti idėją padėjo „accelerator_x“ programa, kurios metu moksleivių komanda užmezgė kontaktus su investuotojais bei turėjo progą konsultuotis su patyrusiais verslininkais.
Austėja Ričkutė dar mokyklos suole išdrįso išmėginti savo, kaip verslininkės, jėgas. Nors pirmasis verslas nepasisekė, Austėja nenuleido rankų ir įkūrė jau metus veikiančią „Moki Doki“ jaunąją bendrovę. Šią platformą, siūlančią moksleiviams korepetitorių paslaugas, mergina sukūrė praktinio verslumo ugdymo programos „accelerator_x“ metu. Visiems, dar mokykloje trokštantiems sukurti savo verslą, Austėja pataria drąsiai bandyti naujas sritis ir nepasiduodi nesėkmės akivaizdoje.
Aštuoniolikmetė Gabija Urnaitė džiaugiasi hobį siūti pavertusi verslu – dvyliktokė „accelerator_x“ programos metu įgijo verslo vystymo patirties ir įkūrė jaunąją bendrovę „JEDIG“. Moksleivė kuria ir prekiauja rankų darbo aksesuarais ir jau spėjo parengti savo drabužių kolekciją, kurią šiemet pristatė Jūros šventės metu.
Lukas Kaminskis užaugo verslininkų šeimoje ir apie savo verslą pradėjo galvoti būdamas vos keturiolikos metų. Dar mokykloje pradėjęs lavinti IT įgūdžius ir „accelerator_x“ programos metu įgijęs verslo kūrimo patirties, dabar 24-erių metų jaunuolis yra šios programos mentorius ir tarptautinės programavimo mokyklos „Turing College“ įkūrėjas. Siekiantiems pradėti verslą dar mokyklos suole, Lukas pataria tai daryti ne vieniems, burti talentingų žmonių komandą ir jungtis į „accelerator_x“ programą.
Laurynas Bielevičius dar mokyklos suole sukūrė savo verslą – paskutinėje Alytaus Jotvingių gimnazijos klasėje besimokantis jaunuolis drauge su komanda įkūrė kibernetinio saugumo bendrovę „Trusty“. Laurynas jau gali džiaugtis ne tik sėkminga verslo pradžia, bet ir inovatyvia paslauga patraukęs investuotojų dėmesį. Moksleivis visiems, svajojantiems sukurti verslą pataria nepramiegoti galimybės – pasirinkti žinomą sritį, įsigilinti į konkurentų veiklą, rinką ir startuoti.
Verslas nėra tik suaugusių užsiėmimas – tuo įsitikinę jaunieji verslininkai, savo verslus pradėję dar mokyklos suole. Austėja Ričkutė ir Lukas Kaminskis – verslumo ugdymo programos „accelerator_x“ alumnai – neabejoja, jog pradedant savo verslą svarbiausia išdrįsti žengti pirmąjį žingsnį, būti aktyviems, nuolat ieškoti partnerių ir nebijoti prašyti kitų pagalbos.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” pristato naują įrankį smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams – praktinių verslo e. mokymų platformą „Verslo e. gidas“. Mokymų platformą sudaro teorinė medžiaga, interaktyvios praktinės užduotys bei verslui skirti įrankiai, o savo žiniomis čia dalinasi patyrę verslo konsultantai. E. platformoje visapusiškai sustiprinti verslumo žinias gali tiek savo pirmąjį verslą kuriantys, tiek jau verslo patirties sukaupę verslininkai.
Įvyko finalinis praktinės verslumo ugdymo programos „accelerator_x“ renginys – projektą vainikavo kasmetinė „eXpo” mugė, kurioje moksleiviai pristatė bei prekiavo savo sukurtais produktais ir paslaugomis. „eXpo“ mugėje šiemet dalyvavo rekordinis moksleivių skaičius – beveik 400 geriausių „accelerator_x“ projekto dalyvių, įkūrusių net 130 mokomųjų bendrovių. Ši „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojama programa dėka „Verslios Lietuvos” inicijuotos plėtros šiemet išaugo net tris kartus.
Kitų metų pavasarį verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ padės Lietuvos įmonėms pradėti elektroninę prekybą Taivano rinkoje. Lietuviškiems verslams bus sudaryta galimybė atsidurti vienoje didžiausių Taivano e. prekybos platformų „PC Home“.
Jonė Kalendienė, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldžios verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė nuo gruodžio 10 d. palieka agentūrą ir sugrįžta dirbti į privatų sektorių.
Rizikos kapitalo investicijos į Lietuvos startuolius šiais metais siekia neregėtas aukštumas. 2021 metų Lietuvos rizikos kapitalo investicijų augimas 2,2 karto viršijo prieš tai buvusį 2018 metų rekordą ir pasiekė 428 mln. Eur. Investicijos į ankstyvosios stadijos startuolius taip pat neatsiliko, o užsienio investuotojų susidomėjimas Lietuvos startuoliais nuosekliai didėjo.
Nuo šiol Lietuvos eksportuotojams užmegzti ryšį su partneriais ar klientais užsienyje bus lengviau – šį mėnesį startavo atnaujinta verslo kontaktų platforma „B2Lithuania”. Nemokamoje, verslumą ir eksportą skatinančios agentūros „Versli Lietuva“ platformoje jau yra užsiregistravusios beveik 2,6 tūkst. įvairios Lietuvos eksportuojančios įmonės, po kurių profilius gali naršyti ir čia pat virtualius susitikimus organizuoti potencialūs užsienio partneriai.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ šį pavasarį inicijavo „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamos praktinės verslumo ugdymo programos „accelerator_x“ įgyvendinimą visos Lietuvos mastu. Programos metu pasiekti rezultatai sumušė visus mokyklų verslumo rekordus: šiemet „accelerator_x“ programoje sudalyvavo beveik 3200 moksleivių, kurie įkūrė 825 mokomąsias bendroves, o į programos įgyvendinimą įtraukta ir apmokyta per 130 mokytojų.
Patyrę ir sėkmingi šalies verslininkai ragina kolegas nebijoti dalytis savo patirtimi ir tapti jaunųjų verslininkų mentoriais – taip ne tik padėti augti mažiau patyrusiems verslams, bet ir patiems pasisemti naujos patirties. Verslininkai ir įvairių sričių specialistai kviečiami prisijungti prie „Verslios Lietuvos“ suburto ir vystomo verslo mentorių tinklo, kurį šiuo metu sudaro daugiau nei 180 mentorių, šiemet pagelbėjusių net 130 Lietuvos verslų.
Verslo kūrimas patirties neturintiems žmonėms – didelis iššūkis. Siekiant padėti Lietuvos startuoliams jų kūrimosi pradžioje, „Startup Lithuania“, „Vienaragiai LT“ ir „LT VCA“ kartu su žymiausiomis Lietuvos teisininkų kontoromis sukūrė visiems prieinamą teisinių dokumentų šablonų platformą.
2021 metai tampa įsimintini visai Lietuvos startuolių ekosistemai: pritraukta rekordinė investicijų suma, viršijanti 420 mln. Eur, kelis kartus išaugę pardavimai bei fiksuoti 5 startuolių įmonių pardavimai (angl. „exit“). Siekiant pažymėti šiuos išskirtinius Lietuvos startuolių ekosistemos metus „Startup Lithuania“ kartu su „Go Vilnius“ kviečia apžvelgti inovatyvių verslų pasiekimus ir apdovanoti geriausius Vilniaus startuolius renginyje „Wrap Up of 2021 & Startup Awards“, kuris šiais metais vyks gruodžio 9 dieną.
Inovacijų agentūra paskelbė 2021 m. III ketvirčio žaliavų rinkų apžvalgą. Joje analizuojamas žaliavų poreikis ir suvartojimas Lietuvoje, identifikuojamos svarbiausios nacionaliniu mastu žaliavų grupės ir žaliavos, vertinamos jų kainų kitimo tendencijos ir perspektyvos bei antrinių žaliavų panaudojimas šalyje. Konstatuojama, kad spartus didžiausių pasaulio ekonomikų atsigavimas 2021 m. lėmė staigų energetinių išteklių paklausos šuolį, dėl kurio energetinių išteklių kainos pasiekė rekordines per pastarąjį dešimtmetį kainas.
Nors pasaulyje stinga žaliavų, jų kainos kyla, ES toliau taiko sektorines sankcijas Baltarusijai, o Lietuvos ir Kinijos politiniai bei ekonominiai santykiai išlieka įtempti, Lietuvoje pagamintų prekių eksporto vertė toliau sparčiai auga. Tai labiausiai lemia didelis pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ES ekonomikų ir JAV ekonominis aktyvumas. Lietuvos eksporto augimo potencialo nemažina ir tai, kad kai kurioms svarbioms Lietuvos prekybos partnerėms tarptautinės institucijos pastaruoju metu kiek pablogino ekonominę prognozę. Tikimasi, kad 2021 m. eksporto augimas bus dviženklis.
Lapkričio 3 d. Šveicarijos mieste Bazelyje Lietuvos gyvybės mokslų industrijos atstovai prisistatė Šveicarijos gyvybės mokslų sektoriuje lyderiaujančioms įmonėms.
Lietuvos startuolių ekosistemoje šiais metais toliau fiksuojamos rekordinės pritrauktų investicijų apimtys ir pardavimų augimas. Per šiuos metus Lietuvos startuoliai jau pritraukė daugiau nei 420 mln. Eur investicijų, o apibendrinti pusmečio pardavimų rezultatai yra beveik tris kartus didesni nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Išskirtiniai šių metų startuolių pasiekimai bus plačiai apžvelgti renginyje „Wrap up of 2021 & Startup Awards“ gruodžio 9 d.
Daina Kleponė, „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Verslo pusryčių Dubajuje istorija pagaliau atkreipė visų dėmesį į Lietuvos eksporto politikos įgyvendinimą ir visi sužinojo apie eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ organizuojamas verslo misijas, verslo forumus, tarptautinius renginius. Tokių renginių, skirtų eksporto skatinimui, tarptautinių ryšių mezgimui, potencialių verslo kontaktų paieškai, prieš pandemiją per metus suorganizuodavome apie pusšimtį. Įvairiose pasaulio šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje priimant užsienio verslo misijas.
Per pastarąjį ketvirtį Lietuvos matomumas užsienio šalių naujienų portaluose sparčiai augo, tam įtakos daugiausia turėjo valdymo (vidaus ir užsienio politikos), kultūros ir ekonomikos srities aktualijos. Viena iš matomiausių temų – nereguliarios migracijos srautai į šalį. Šios temos kontekste Lietuva buvo minima daugiausiai kontekstinio ir neutralaus pobūdžio pranešimuose. Ekonomikos srities pranešimai lėmė didžiausią teigiamo tono pranešimų apie šalį skaičių, o kultūros srities teigiamo tono pranešimais buvo pasiekta didžiausia skaitytojų auditorija. Tą rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės ir šalies viešojo sektoriaus institucijų atlikta šalies skaitmeninio matomumo ir žinomumo analizė.
Tarptautinėje parodoje „Expo 2020“ Lietuva šiemet prisistato per tvarumo prizmę ir, remdamasi Lietuvos pozicionavimo užsienyje strategija „Co-Create“ („Atvira kurti kartu“), kviečia pasaulio šalis drauge kurti tvarią ateitį. Lietuvos nacionalinės dienos parodoje ašimi tapo Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų verslo forumas, kuriame dalyvauja pusšimtis lyderiaujančių Lietuvos įmonių ir verslo atstovų. Vizito metu taip pat numatyti verslo susitikimai aptarti dvišalės prekybos ir investicijų galimybes.
Kviečiame į antrąjį aukcioną, kuriame bus parduodamas nereikalingas, netinkamas (negalimas) naudoti turtas. Antrasis aukcionas vyks lapkričio 10 d. A. Goštauto g. 40A, Vilnius, 10.00 val., dalyvių registracija pradedama lapkričio 10 d. 9.30 val.
Pirmojo karantino metu iš poreikio padėti pandemijos paralyžiuotam verslui „Verslios Lietuvos“ komandos sutelkta ir iki šiol gyvuojanti pagalbos verslui iniciatyva „Internete karantino nėra“ skinasi kelią Europos Komisijos konkurse – pateko į Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų trumpąjį sąrašą. Lietuva finale yra vienintelė iš Baltijos šalių, o savo kategorijoje „Investavimas į verslumo įgūdžius“ susitinka su Vokietija ir Italija.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama, kad Lietuvoje įsikurtų kuo daugiau inovacijas diegiančių įmonių, taip pat skatindama šalies verslą aktyviau vykdyti inovacinę veiklą ir užmegzti abipusiškai naudingus bendradarbiavimo ryšius, skelbia papildomus kvietimus teikti paraiškas pagal priemones „Inostartas“ ir „Inočekiai“. Šioms priemonėms numatyta skirti beveik 2 mln. eurų investicijų.
Kiekvienais metais po Europos didmiesčius keliaujantis Europos industrinės biotechnologijos ir bioekonomikos forumas EFIB penkioliktą kartą kitąmet spalį vyks Lietuvos sostinėje Vilniuje. Tai Vienoje vykusio renginio metu pranešė organizatorius Europos biotechnologijų pramonės įmonių asociacija „EuropaBio“.
Kaip sukurti inovaciją? Dažniausiai tam neužteks perskaityti kelių vadovėlių. Kritinis mąstymas, komandiškumas, antreprenerystė – kompetencijos, kurios reikalingos ne tik inovacijų sukūrimui, bet taip pat bus nepakeičiamos ateities darbo rinkoje. Kaip jų įgauti, atrodo, atsakymą turi versliausi Lietuvos mokytojai.
Nors šiuo metu netrūksta verslo finansavimo galimybių, tačiau finansinių lėšų trūkumas inovatyvaus verslo vystymui – viena pagrindinių viso pasaulio startuolių problemų, kuri neaplenkia ir Lietuvos.
Lietuvos gynybos technologijų pramonė dar labai jauna, tačiau ekspertai sutaria, kad ji turi gerą potencialą augti. Jau dabar daugiau nei 40 lietuviškų įmonių konkuruoja nacionalinėje ir tarptautinėse gynybos rinkose, jų produktai ir paslaugos optikos, lazerių, elektronikos ir IRT srityse atitinka pasaulinės gynybos rinkos poreikius.
Spalio 1 dieną Dubajuje prasidėsianti ir pusę metų truksianti pasaulinė paroda „EXPO 2020“, tikimasi, taps didžiausiu ir labiausiai lauktu šių ir ateinančių metų tarptautiniu renginiu.
Siekiant pritraukti užsienio investicijų į šalies mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) sritį šiandien paskelbtas kvietimas paraiškoms teikti pagal priemonę „SmartInvest LT+”.
Tvarumui tampant ne tik rinkodaros triuku, bet ir pažangos sinonimu, verslai vis aktyviau ieško būdų, kaip sukurti aplinkai draugiškesnes gaminių pakuotes. Ne išimtis ir naudojamos medžiagos: jos turi būti lengviau perdirbamos bei reikalaujančios mažiau išteklių. Neretai tenka ieškoti aukso vidurio tarp pakuotės funkcionalumo, produktams suteikiamos apsaugos ir mažesnio poveikio aplinkai. Nors vieno visiems tinkamo tvarumo recepto kol kas nėra ir vargu ar bus, rinkoje atsiranda vis daugiau problemų, ypač aktualių e-komercijos verslams.
Finansų ministerija pagal DNR plano veiksmą „Skaitmeninės ekonomikos inovacijų rinkos kūrimas finansuojant inovatyvius viešuosius pirkimus „GovTech“ sprendimams ir skatinant žaliąsias inovacijas“ kvietė viešojo sektoriaus organizacijas teikti paraiškas siekiant finansuoti viešuosius pirkimus įgyvendinant „GovTech“ sprendimus. „GovTech“ sprendimai – tai įvairūs inovatyvūs sprendimai viešojo sektoriaus ir socialinėms problemoms spręsti. „GovTech“ terminas apima inovacijas teisėkūros, energetikos, kultūros, turizmo, mokesčių, socialinės gerovės, sveikatos apsaugos, transporto, teisingumo ir policijos, švietimo bei aplinkos apsaugos srityse.
Finansų ministerija pagal DNR plano veiksmą „Skaitmeninės ekonomikos inovacijų rinkos kūrimas finansuojant inovatyvius viešuosius pirkimus „GovTech“ sprendimams ir skatinant žaliąsias inovacijas“ kvietė viešojo sektoriaus organizacijas teikti paraiškas siekiant finansuoti viešuosius pirkimus įgyvendinant „GovTech“ sprendimus. „GovTech“ sprendimai – tai įvairūs inovatyvūs sprendimai viešojo sektoriaus ir socialinėms problemoms spręsti. „GovTech“ terminas apima inovacijas teisėkūros, energetikos, kultūros, turizmo, mokesčių, socialinės gerovės, sveikatos apsaugos, transporto, teisingumo ir policijos, švietimo bei aplinkos apsaugos srityse.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ kviečia labai mažo, mažo ir vidutinio verslo atstovus nemokamai gauti tikslines verslo konsultacijas teisės, finansų, verslo strategijos, pardavimų ir rinkodaros temomis. Verslams konsultacijas teiks išoriniai verslus konsultuojantys profesionalai. Bendra konsultacijoms numatyta suma siekia net 1 400 000 eurų ir planuojama, jog iki šių metų pabaigos konsultacijomis pasinaudos bei savo verslo kompetencijas sustiprins daugiau nei 350 verslo atstovų.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“, siekdama skatinti regionuose veikiančių verslų augimą, inicijavo verslo akseleravimo programą, kuri vyks 13-oje Lietuvos miestų veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius“. Programos metu verslininkai ne tik patobulins teorines verslo vystymo žinias, bet taip pat išbandys įvairius praktinius verslo valdymo įrankius. Šioje akseleravimo programoje, kurios vertė siekia 225 000 eurų, galės dalyvauti 200 regionų verslininkų. Registracija į programą jau vyksta.
Kas dvejus metus Lietuvoje rengiamas ir jau penktą kartą įvyksiantis didžiausias Baltijos šalyse gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“ šiemet bus virtualus, o gyvybės mokslų kūrėjai, inovatoriai ir politikos formuotojai susitiks, diskutuos ir keisis idėjomis net visą savaitę rugsėjo 20-24 dienomis.
Nei užsitęsusi pandemija, nei gręsiantys nauji karantino suvaržymai neveikia Lietuvos verslo prekybos su užsienio partneriais apimčių. Priešingai, pandemija atvėrė didesnes galimybes kai kuriems sektoriams, o tai pagerino bendras eksporto apimtis ir prognozes.
Spalio gale Lietuvą aplankys didžiausia istorijoje Taivano verslo delegacija, kuri domėsis galimybėmis investuoti Lietuvoje, bendradarbiauti su mūsų šalies įmonėmis, pirkti lietuvišką produkciją ir organizuoti Taivano gyventojų turistines keliones į mūsų šalį.
„Verslios Lietuvos“ pagalbos verslui iniciatyva „Internete karantino nėra“ kviečia Lietuvos gamintojų ir kūrėjų e. parduotuves išbandyti naujo formato e. prekybos skatinimo būdą – pirkėjams prisistatyti laikiname Lietuvos e. parduotuvių prekybos salone (angl. Showroom), kuris įsikurs Kaune spalio 15-17 d. vyksiančioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“.
„Versli Lietuva“ analitikų sukurta Savivaldybių duomenų bazė, kurioje pateikiama detali informacija apie ekonominį Lietuvos regionų vystymąsi, buvo atnaujinta ją papildžius 2020 m. duomenimis apie vidutinį neto ir bruto darbo užmokesčius. Ši informacija atskleidžia, jog praėjusiais metais visose Lietuvos apskrityse vidutinis darbo užmokestis augo.
Pasaulyje bene visos valstybės pasirinko skirtingus kelius, kaip valdyti COVID-19, kurią sukelia virusas SARS-CoV-2, pandemiją. Vienos užsidarė atvykėliams ir ribojo judėjimą šalies viduje, kitos netaikė griežtų priemonių, trečios, vos atsiradus galimybei, suskubo visuotinai skiepyti gyventojus. Šiais metais tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ pandemijos valdymo praktikos skirtingose šalyse bus viena svarbiausių tarptautinės konferencijos temų.
Kaip ir kitiems sektoriams, baldų sektoriaus įmonėms teko prisitaikyti prie naujos realybės, skaitmeninių partnerystės bei prekybos kanalų. Tačiau beveik du metus trukusi pauzė nuo gyvų tarptautinių parodų baigėsi. Rugsėjo 9-13 dienomis Paryžiuje vykstančios parodos „MAISON & OBJET“ organizatorių atlikta apklausa parodė, kad įmonės laukia dalyvavimo gyvose parodose. Šioje parodoje „Verslios Lietuvos“ organizuojamame Lietuvos nacionaliniame stende prisistato ir 8 Lietuvos įmonės.
2021 m. pirmoje pusėje pasaulio ekonomika pasižymėjo itin sparčiu žaliavų kainų kilimu. Brangsta, atrodo, viskas: metalai, mediena, žemės ūkio produkcija. Kas tai sąlygoja ir ko tikėtis per šiuos ir ateinančius metus?
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę Miunchene susitiks su Vokietijos automobilių pramonės įmonių vadovais ir pakvies juos aktyviau investuoti Lietuvoje bei bendradarbiauti su vokiečių automobilių gamintojais jau dirbančiomis Lietuvos įmonėmis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas ES paramai gauti pagal priemonę „E. komercijos modelis COVID-19“. Pagal šią priemonę verslas gali diegti informacines technologijas verslo sandoriams valdyti elektroniniu būdu. Priemonei skirta 40 mln. eurų.
Klaipėdoje vykusios kūrybinės dirbtuvės – „Įjunk poveikį“ socialinio verslo sprintas – subūrė 12 komandų, tiek turinčių socialinio verslo idėjų, tiek jau vystančių savo socialinius verslus. Dvi komisijos atrinktos komandos pateko į antrąjį projekto etapą, kuriame galės toliau stiprinti savo verslus ir gauti iki 15 000 eurų vertės finansinį krepšelį, skirtą reikiamos įrangos įsigijimui ir ekspertinei pagalbai.
Verslūs ukmergiškiai buriasi miesto centre įsikūrusiame bendradarbystės centre „Spiečius“. Prie „Spiečiaus“ prisijungę nariai gali ne tik nemokamai naudotis darbo erdve, bet ir pilnu verslumo skatinimo paslaugų paketu – individualiomis verslo konsultacijomis, mentorystės programa, dalyvauti renginiuose ir įvairiuose verslumo įgūdžių mokymuose bei programose. „Spiečius“, kurį įkūrė verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“, Ukmergės verslininkų laukia adresu Kęstučio a. 2-2 / Vienuolyno g. 14-2.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” kviečia dalyvauti specialiai smulkiesiems ir vidutiniams šalies verslininkams sukurtose mėnesio trukmės pradedančiųjų e.komercijos dirbtuvėse – „e.comGO“, kurios vyks trylikoje bendradarbystės centrų „Spiečius“ visoje Lietuvoje. „E.comGO“ dirbtuvės skirtos verslininkams, dar tik planuojantiems ar pradedantiems e.komercijos veiklas, pažingsniui susipažinti su e.komercijos subtilybėmis ir atrasti praktinius įrankius sėkmingam verslo vystymui elektroninėje erdvėje.
Šiais metais Lietuvos startuoliai turi kuo didžiuotis, per pirmąjį 2021 m. pusmetį pritrauktos rekordinės lėšos – daugiau nei 311 mln. Eur investicijų iš užsienio ir Lietuvos investicinių fondų, o net 61 proc. Lietuvos startuolių apyvarta augo daugiau nei dvigubai. Tai leidžia optimistiškai prognozuoti ir antrąjį metų pusmetį.
Nepaisant neapibrėžtumo tarptautinėje aplinkoje, susijusio su pasauliniu žaliavų stygiumi ir jų kainų kilimu bei ES pritaikytų sektorinių ekonominių sankcijų Baltarusijai, Lietuvos eksportuotojai puikiai prisitaiko prie neapibrėžtumo ir reikšmingai prisideda prie Lietuvos BVP augimo. Tai Lietuvai padeda išlikti lydere ir „Euromonitor“ rengiamame tarptautiniame ekonominio atsigavimo indekse: Lietuva šiame indekse pagal antrojo ketvirčio duomenis yra 4-oje vietoje.
Siekiant padėti nuo pandemijos nukentėjusiam vietinio turizmo sektoriui, iš Vyriausybės rezervo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirta 5 mln. Eur. Šias lėšas ministerija planuoja paskirstyti įvairiems vietinį turizmą skatinantiems projektams.
Rugpjūčio 3 d. startuoja nauja verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ tinklalaidė „Sentient“, kviečianti patirti, kaip gyvybės mokslai keičia mūsų gyvenimus, ir sužinoti, kaip prie to prisideda Lietuvos gyvybės mokslo lyderiai. Kiekvieną savaitę pasirodysiančioje tinklalaidėje inovacijų ir mokslo gerbėjai išgirs naujausias Lietuvos mokslininkų tyrimų idėjas ir sužinos sėkmingo verslo ir mokslo bendradarbiavimo formules. Tinklalaidė yra transliuojama anglų kalba.
Siekdama identifikuoti realią verslumo situaciją šalyje ir paskatinti startuolių plėtrą, po kelerių metų pertraukos Lietuva vėl dalyvaus globalaus verslumo stebėsenos tyrime (angl. „Global Entrepreneurship Monitoring“ (GEM)).
Šiuolaikiniame pasaulyje inovacijos atlieka labai svarbų vaidmenį organizacijoms, siekiančioms išspręsti kritines problemas, išlikti konkurencingoms rinkoje ir prisidėti prie ekonomikos augimo.
„Versli Lietuva“ skelbia 2020 m. Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų prekybinių santykių apžvalgą. Joje pateikiami pagrindiniai dvišalių prekybinių santykių rodikliai, apžvelgiama JAE ekonomika ir analizuojami perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių eksportui.
Savaitgalį startavus Ankstyvojo perspėjimo sistemai (APS), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atliko įmonių (PVM mokėtojų) vertinimą ir nustatė, jog 195 veiklą vykdančioms bendrovėms šiuo metu yra iškilusi grėsmė tapti nemokiomis. Šias įmones apie nemokumo riziką VMI informuos asmeniškai, o verslo atstovai, galės kreiptis į verslumo ir eksporto plėtros agentūrą „Versli Lietuva“ konsultacijoms dėl tolimesnių įmonės veiksmų.
Šį savaitgalį vykusiame „Įjunk poveikį“ socialinio verslo sprinte susibūrė Panevėžio apskrities socialiniai verslininkai, kurie beveik 3 dienas intensyviai tobulino savo socialinių verslų idėjas ir verslo modelius. Šiose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusi „Dūšios“ komanda, kuri pristatė santykių gerinimo žaidimą, buvo pripažinta stipriausia ir turinčia didžiausią potencialą daryti teigiamą poveikį visuomenei. Komanda pateko į antrąjį etapą, kuriame toliau stiprins savo socialinį verslą ir gaus net 15 000 eurų vertės finansinį krepšelį ekspertų konsultacijoms ir reikalingai įrangai įsigyti.
Įsivažiavus ekonomikai ir eksporto augimui, rinkoje auga ir eksporto specialistų poreikis – darbuotojų, kurie būtų dedikuoti darbui su eksportu ir tikslingai plėstų įmonės veiklą į užsienį. Per tris „Versli Lietuva“ organizuojamas eksporto lyderių programas „Sparnai“ išryškėjo tam tikros kompetencijos, būdingos sėkmingiems eksporto specialistams. Šios savybės padėjo dalyviams pirmąjį trečiosios programos pusmetį sugeneruoti kontraktų už daugiau nei 9 mln. Eurų.
Lietuvos verslas per mažai išnaudoja tarptautinių viešųjų pirkimų galimybes kaip dar vieną pardavimų kanalą ieškant potencialių verslo partnerių ir stabilių pajamų, įsitikinusi verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“. Europinės tendencijos taip pat palankios – perkančiosios organizacijos vis dažniau pasitelkia ne vietinius, bet užsienio tiekėjus.
Asociacijos „Infobalt“ duomenimis, kasmet mūsų šalyje trūksta nuo 3 000 iki 4 000 informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų. Naujausi skaičiavimai rodo, kad iki 2030 metų Lietuvoje IRT darbuotojų poreikis turėtų užaugti iš viso iki daugiau nei 70 tūkst. darbo vietų. Vietinei rinkai sugebant parengti vos apie 2 000 IRT specialistų, bendrovių ir viešojo sektoriaus žvilgsniai vis dažniau krypsta į užsienio rinkas ir būdus, galinčius padėti prisivilioti trūkstamus IRT specialistus.
Lietuvoje nuo liepos vidurio startuoja Ankstyvojo perspėjimo sistema (APS), kurią įgyvendina Finansų ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei VšĮ „Versli Lietuva“. Planuojama, jog ši sistema prevenciškai padės su finansiniais iššūkiais susidūrusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui išvengti nemokumo – išlaikyti dar gyvybingą verslą bei išsaugoti sukurtas darbo vietas.
Seimas šiandien pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam įstatymo „Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų“ projektui. Juo institucijos įpareigotos nemokamai atverti visus duomenis, kuriais jos disponuoja, viešasis sektorius taps atviresnis inovacijoms, o verslui, mokslininkams ir visuomenei bus sudaryta daugiau galimybių prisidėti prie ekonomikos plėtojimo, darbo vietų kūrimo. Įstatymo pakeitimai įsigalios šių metų liepos 17 dieną.
Jokių vizitinių kortelių, lankstinukų, rankų paspaudimų, mažiausiai 1,5 metro atstumas tarp žmonių, skaitmeniniai dalyvių pažymėjimai, COVID-19 testai kas 72 valandas, nuolatos dėvimi FFP2 respiratoriai – tokia naujoji verslo parodų realybė. Su ja pasaulinėje telekomunikacijų technologijų parodoje „Mobile World Congress“ Ispanijoje susipažįsta 9 Lietuvos informacinių ryšių ir technologijų įmonės
Net trylikos bendradarbystės centrų „Spiečius“ tinklas visoje Lietuvoje vasarą atveria duris kiekvienam, norinčiam keliauti po Lietuvą ir tuo pačiu darbuotis ne iš ofiso ar namų, bet skirtingų Lietuvos miestų.
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 dienos kai šalyje buvo paskelbtas karantinas iki birželio 28 dienos Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,15 mln. eurų, savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,6 mln. eurų subsidijų. Ministerijos inicijuotas ir nuo gegužės 24 d. Lietuvoje įsigaliojęs Galimybių pasas leido verslams net ir karantino sąlygomis dirbti pilnesniu pajėgumu, o žmonėms naudotis platesniu paslaugų ratu.
„Versli Lietuva“ skelbia 2020 m. Lietuvos ir Singapūro bei Lietuvos ir Pietų Korėjos prekybinių santykių apžvalgas. Jose pateikiami pagrindiniai dvišalių prekybinių santykių rodikliai, apžvelgiamos Singapūro ir P. Korėjos ekonomikos ir analizuojami perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių eksportui.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kviečia savivaldybėse ir regionuose įgyvendinamų projektų dalyvius teikti paraiškas Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinei atrankai, kurią organizuoja Europos Komisija. Šių apdovanojimų tikslas – pripažinti ir apdovanoti išskirtines viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo iniciatyvas, kuriomis skatinamas verslumas. Tai ne tik konkursas – juo taip pat siekiama išplėsti verslumo sampratą, skatinti palankių verslo sąlygų kūrimo politiką ir jos įgyvendinimą bei akcentuoti verslo sėkmės istorijas.
Lietuva pagal inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį padarė didelę pažangą ir pakilo iki 92 proc. nuo ES vidurkio – tai rodo Europos Komisijos atlikto ES inovacijų švieslentės tyrimo rezultatai. Šiemet Lietuva pagal inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį užima 18 vietą tarp 27 ES valstybių narių, Latvijai atiteko 25 vieta, o Estijai – 9 vieta visoje ES.
„Versli Lietuva“ skelbia 2020 m. Lietuvos ir Baltarusijos prekybinių santykių apžvalgą. Joje pateikiami pagrindiniai dvišalių prekybinių santykių rodikliai, apžvelgiama Baltarusijos ekonomika ir analizuojami perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių eksportui.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 21 d. iš viso yra patvirtinusi 160,5 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 121 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 31,8 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,15 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,6 mln. eurų subsidijų.
Šiais metais Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD sudaromame pasauliniame konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo iš 31 į 30 vietą tarp 64 valstybių. Aukščiausią vietą reitinge Lietuva užima pagal tarptautinės prekybos konkurencingumą ir pakilo iš 7 į 5 poziciją pasaulyje. Sustiprinti bendrą Lietuvos konkurencingumą ir išeiti iš vidutinio konkurencingumo ruožo Lietuvai padės ryškėjantys inovatyvios šalies bruožai.
„Versli Lietuva“ skelbia 2020 m. Lietuvos prekybinių santykių su Latvija ir Estija apžvalgas. Jose pateikiami pagrindiniai dvišalių prekybinių santykių rodikliai, apžvelgiama Latvijos ir Estijos ekonomikos ir analizuojami perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių eksportui.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 14 d. iš viso yra patvirtinusi 155,2 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 116 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 31,49 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,14 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,6 mln. eurų subsidijų.
Ilgą laiką nevykstant gyviems renginiams, birželio 3-4 dienomis Vilniuje įvyko ilgai laukta hibridinė tarptautinė Lietuvos startuolių konferencija „Startup Fair: Recharge 2021“, kurios metu dėl geriausio startuolio vardo varžėsi net 40 inovatyvių verslų. Po įtemptų dviejų dienų kovų nugalėtoju tapo lietuvių sukurtas startuolis „Cogastro“, sukūręs pirmąją pasaulyje vabzdžių fermų stebėjimo ir valdymo programą.
„Versli Lietuva“ skelbia 2020 m. Lietuvos prekybinių santykių su Kinija ir Japonija apžvalgas. Jose pateikiami pagrindiniai dvišalių prekybinių santykių rodikliai, apžvelgiama Kinijos ir Japonijos ekonomikos ir analizuojami perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių eksportui.
Gegužę Vyriausybei pritarus Inovacijų agentūros koncepcijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje bei „Verslioje Lietuvoje“ prasidėjo paruošiamieji naujos agentūros kūrimo darbai. Pirmieji rezultatai jau pristatyti iš suinteresuotų šalių ir nepriklausomų inovacijų ekspertų suburtai patariamajai grupei.
Daina Kleponė, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė: COVID-19 pandemijos metai buvo sėkmingiausi metai Lietuvos gyvybės mokslų sektoriui per visą jo vystymosi laikotarpį. Ar pagavę sėkmės bangą galime tikėtis, kad ji vilnys ilgai?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo šiol viešai skelbia duomenis apie verslo priežiūros institucijas bei jų veiklos vertinimą. Su verslo priežiūros institucijų pažangumo rodikliais galima patogiai ir paprastai susipažinti ministerijos puslapyje skelbiamoje interaktyvioje švieslentėje.
„Versli Lietuva“ skelbia 2020 m. Lietuvos prekybinių santykių su Jungtine Karalyste ir Prancūzija apžvalgas. Jose pateikiami pagrindiniai dvišalių prekybinių santykių rodikliai, apžvelgiama Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos ekonomikos ir analizuojami perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių eksportui.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu, Lietuvos prekių eksporto vertė paaugo 5,2 proc. , be naftos produktų – 7,2 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo dar sparčiau – 8,5 proc., o be naftos produktų augimas buvo dviženklis – didėjo net 13,3 proc.
Kitų metų pradžioje veiklą turėtų pradėti Inovacijų agentūra, kuri taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą ir visus inovacinės veiklos etapus – nuo idėjos plėtojimo iki produktų pateikimo rinkai. Inovacijų agentūros koncepcijai trečiadienį pritarta Vyriausybės pasitarime.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“, siekdama skatinti verslumo ugdymą nuo pat mokyklos suolo, inicijavo praktinės verslumo ugdymo programos „AcceleratorX“ įgyvendinimą visos Lietuvos mastu. Jau šį rudenį programoje galės dalyvauti 3 tūkst. 9-12 klasių moksleivių – visiems jiems bus suteiktos galimybės realizuoti savo verslo idėjas ir įkurti mokinių mokomąsias bendroves. Programą, kurios realizavimui skirta 840 tūkst. eurų, įgyvendins jaunimo verslumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“. Mokyklų registracija dalyvauti programoje jau prasidėjo ir vyks iki gegužės 7 d.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja mažąsias bendrijas, kad šiuo metu subsidiją pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ gali gauti tos mažosios bendrijos, kurios turi samdomų darbuotojų. Subsidijos suma skaičiuojama nuo 2019 m. sumokėtos GPM sumos.
Šiandien Vyriausybė pritarė patikslintai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtai subsidijų labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms koncepcijai. Patikslinimai leis išplėsti galimų paramos gavėjų skaičių ir padidins maksimalią išmokos sumą įmonėms, kurių veikla buvo iš esmės paralyžiuota karantino metu.
Pagal šio mėnesio pradžioje startavusią turgavietės mokesčio kompensavimo priemonę, kurios pagalba turgaviečių prekiautojai gali gauti vienkartinę 300 eurų kompensaciją, vien per pirmąją savaitę jau paskirstyta 788,1 tūkst. eurų kompensacijų 2627 turgavietės prekiautojams.
Nuo penktadienio dėl subsidijų gali kreiptis ir nuo karantino apribojimų nukentėjusios susijusios įmonės – kontroliuojamos kitos bendrovės arba pačios turinčios akcijų kitoje įmonėje.
Nepriklausomai nuo Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių derybų baigties, nuo 2021 metų sausio 1 dienos tarp šių šalių atsiras laisvo prekių judėjimo kliūčių, kurių šiuo metu nėra. Nuo kitų metų pradžios JK nebedalyvaus ES bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje bei nesinaudos ES tarptautinių susitarimų teikiamais pranašumais. Todėl su JK rinka dirbantis Lietuvos verslas turėtų rimtai domėtis laukiančiais pokyčiais – primena Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Jungtinė Karalystė Lietuvai yra labai svarbi eksporto rinka ir eksporto potencialas išlieka milžiniškas. Tačiau norėdamas išnaudoti esamas ir atsiveriančias galimybes, Lietuvos verslas turi gerai pasiruošti artėjantiems pokyčiams – nuo 2021 m. sausio 1 d. laisvas prekių, paslaugų ir asmenų judėjimas tarp Europos Sąjungos (ES) šalių ir Jungtinės Karalystės nutrūks pasibaigus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES sutartyje numatytam pereinamajam laikotarpiui.
„Versli Lietuva“ analitikų vertinimu, 2017 m. pasižymėjo ypač geromis tendencijomis pasaulio ekonomikoje ir pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose: pernai augo didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos, atsigavo Rusijos importas, augo eksportuojamų prekių kainos. Visa tai paskatino Lietuvos įmonių pardavimus eksporto rinkose.
Lietuvos moksliniame leidinyje „Pinigų studijos“, kurį leidžia Lietuvos bankas, naujausiame numeryje paskelbtas „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės komandos tyrėjo Thomas E. H. Notten straipsnis apie Lietuvos reeksportą.