Naujosios geopolitikos lenktynės: kodėl Lietuvai svarbu nelikti DeepTech stebėtoja

Jul 24, 2025 11:43 AM

Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas

Esame įpratę šalių įtaką matuoti pagal jų finansinius pajėgumus, gamtos išteklius ir politinę lyderystę, tačiau šiandien aiškėja, jog geopolitinės įtakos epicentras slypi visai kitur – mokslo laboratorijose ir tyrimų centruose. Čia gimsta giliosios technologijos (angl. DeepTech), kurios lemia ne tik ekonominį, bet ir strateginį valstybių pranašumą ateityje. Lietuva dar stiprina pozicijas šioje srityje, tačiau tendencijos rodo, kad ateitis priklausys nuo šiandienos sprendimų.

Kas yra DeepTech ir kodėl tai svarbu?

DeepTech apima pažangius mokslo ir technologijų sprendimus – nuo kvantinių skaičiavimų, puslaidininkių ir biotechnologijų iki dirbtinio intelekto įrankių ir priemonių. Tai sritys, kur inovacijos reikalauja kelerius metus trunkančių tyrimų, didžiulių investicijų ir išskirtinių žinių. Dažnai tokios idėjos gimsta universitetų laboratorijose ir pamažu pereina ilgą kelią iki komercinės sėkmės. Technologijos ar produkto kūrimo ciklas gali trukti ir 5-10 metų.

Tokiam verslui reikalingos ne tik specializuotos žinios, bet ir didelės pradinės investicijos. Rizika didelė – ypač jei rinka dar nėra susiformavusi, produktas reikalauja vartotojų elgsenos pokyčių arba sprendimas diegiamas konservatyviose, reguliuojamose srityse. Tačiau, sėkmės atveju, tokios technologijos sukuria milžinišką konkurencinį pranašumą ir užsitikrina tvirtas pozicijas didelėse, nepakankamai išnaudotose arba naujai atsirandančiose rinkose.

Globalios lenktynės dėl ateities

Remiantis Dealroom.co duomenimis, praėjusiais metais DeepTech investicijos JAV, Europoje ir Kinijoje kartu sudėjus siekė daugiau nei 103 mlrd. JAV dolerių. Aiškia persvara pirmauja JAV (su 73,8 mlrd. JAV dolerių),  Europa kol kas ženkliai atsilieka (su 15 mlrd. JAV dolerių), tad dar tikrai turime kur pasitempti. Vis dėlto tendencijos geros – Europos DeepTech sektorius nuo 2019 m. augo net dvigubai greičiau nei bendra technologijų rinka. O pastaraisiais metais Europa praktiškai susilygino su Kinijos investicijomis.

Tai reiškia, kad Europa supranta šios srities progresyvumą ir aktyviai investuoja į strateginės reikšmės technologijas. Duomenys rodo, kad didžiausios DeepTech ekosistemos Europoje susiformavo Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, kur šios srities investicijos sudaro beveik trečdalį viso rizikos kapitalo srauto.

Baltijos šalys taip pat nelieka nuošalyje. „Baltic Deep Tech 2024“ apžvalga rodo, kad regiono DeepTech startuolių ekosistema per pastaruosius metus augo daugiau nei 3,5 karto – tai viršija Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ar likusios vidurio ir rytų Europos šalių startuolių augimą. Estija ir Latvija lyderiauja pagal investicijas vienam gyventojui, tačiau Lietuva taip pat turi kuo pasigirti.

Lietuvos proveržis ir pirmieji pavyzdžiai

Lietuva turi stiprų struktūrinį pagrindą. Ilgametė mokslinių tyrimų tradicija ir nacionalinės specializacijos sritys – gyvybės mokslai, informacinės technologijos bei pažangi gamyba – sutampa su globaliomis DeepTech tendencijomis. 

Analizuojant 12 Lietuvos DeepTech įmonių, minimų „Baltic DeepTech“ apžvalgoje, matyti, kad per dvejus metus (2022–2024 m.) šios srities įmonių pardavimų pajamos išaugo 20 % – nuo 57 mln. iki 68 mln. eurų. Įspūdingesni rezultatai fiksuoti kitose srityse: nuosavas kapitalas padidėjo beveik pusantro karto, o ilgalaikis turtas – net 4,5 karto.

Tokie skaičiai giliųjų technologijų srityje gali reikšti, kad įmonės stiprina tyrimų bazę ir ruošiasi rimtam šuoliui, arba rengia jau atrastas technologijas  komercinei gamybai.

Gerą tendenciją rodo ir tai, kad Lietuvoje veikia vis daugiau įmonių, kurios kuria ne tik mūsų rinkai įdomius, bet ir tarptautinį pripažinimą pelniusius sprendimus, pavyzdžiui, „Atrandi Biosciences“, Biomatter, „Litilit“, „Astrolight“, „Brolis Semiconductors“. Šios bendrovės dirba tokiose srityse kaip lazeriai, biotechnologijos, pažangūs puslaidininkiai – tai tokios technologijos, be kurių šiandien sunkiai įsivaizduojama ne tik valstybės pažanga, bet ir nacionalinis saugumas bei strateginės pramonės šakos.

Kodėl tai geopolitika, o ne tik verslas?

Šiuolaikinė geopolitinė realybė rodo, kad pažangios technologijos nebėra tik verslas. Tokiose srityse kaip kvantinė kompiuterija, sintetinė biologija, branduolinė sintezė, pažangios medžiagos ir dirbtinis intelektas, kuriamos ne tik verslo inovacijos, bet ir formuojami būsimi galios centrai.

Pavyzdžiui, pažangiausių litografijos įrenginių gamintoja, Nyderlandų bendrovė „ASML“, tapo kritiškai svarbia visos pasaulinės puslaidininkių grandinės dalimi. 2024 m. ji pati investavo 110 mln. eurų į fondą „DeepTechXL“, kuris finansuoja DeepTech startuolius. Šiandien ši įmonė yra ne tik technologine lyderė, bet ir geopolitinis įrankis – ji kritiškai svarbi grandis pasaulinėje puslaidininkių tiekimo grandinėje.

Tai, kad viena įmonė gali nulemti, kurios valstybės turi prieigą prie pažangiausių mikroschemų, yra geriausias pavyzdys, kaip technologijos persikelia iš rinkos į geopolitikos lauką ir perskirsto tiek ekonominės, tiek strateginės įtakos svertus.

Europoje turime daug gerų pavyzdžių, tačiau vis dar išlieka reikšmingas iššūkis – daug vėlyvosios stadijos DeepTech investicijų ateina ne iš ES šalių. Tai reiškia, kad įtaka gali lengvai pereiti į kitos rinkos rankas. Norėdami ją išlaikyti savo regione, turime skirti didelį dėmesį tam, kad strateginės reikšmės technologijų kontrolė neišslystų iš Europos rankų. Taigi Europos šalys diskutuoja, kaip padidinti Europos investicijų dalį vėlyvesniuose investavimo etapuose.

Kryptingas giliųjų technologijų vystymas gali ne tik sustiprinti ekonomiką, bet ir padaryti šalį atsparesnę globalioms krizėms. Lietuva turi mokslinę bazę, talentus ir pirmuosius sėkmingus pavyzdžius – telieka neuždelsti. Nes šiandien kuriami sprendimai rytoj gali tapti ne tik mūsų ekonomikos varikliu, bet ir saugumo garantu.