Inovacijų agentūros projektas „TechHub“ baigiasi. Beveik ketverius metus ši startuolių pre-akceleravimo ir verslo konsultavimo programa teikė pagalbą inovacijas kuriantiems bei diegiantiems verslams, be to, jiems padėjo pritraukti beveik 7 mln. Eur finansavimą.
Inovacijų agentūra pasirašė bendradarbiavimo sutartis su trimis Lietuvos universitetų suburtais konsorciumais. Jie įgyvendins misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, kurios svariai prisidės prie aktualių visuomenės problemų sprendimo. Bendra trijų projektų vertė siekia 94,7 mln. eurų, didžioji dalis šios sumos – 88,46 mln. eurų – bus finansuojama Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei LR biudžeto lėšomis.
Lietuvoje startavo atranka į Europos kosmoso agentūros inicijuotą mokomųjų palydovų konkursą „CanSat“, skirtą 14–19 m. moksleiviams. Organizatoriai tikisi, kad konkurse įgyta patirtis jaunuoliams ne tik suteiks daugiau žinių apie kosmoso sektorių, bet ir paskatins domėtis karjeros galimybėmis.
Inovacijų agentūra, siekdama skatinti viešųjų paslaugų perdavimą socialiniams verslams ir nevyriausybinėms organizacijoms, jau ketvirtus metus Lietuvos savivaldybėms organizuoja plačios apimties daugiau kaip pusės metų trukmės programą. Jos metu savivaldybės su teisininkais ir kitų sričių ekspertais konsultavosi bei augino kompetencijas, reikalingas efektyviam viešųjų paslaugų perdavimui.
Inovacijų agentūros analitikai kasmet parengia sumaniosios specializacijos stebėsenos ataskaitą, apimančią makroekonominę analizę, sumaniosios specializacijos tikslų ir uždavinių analizę bei prioritetų pajėgumo ir pažangos analizę. Stebėjimo rezultatai leidžia tiksliau nukreipti finansavimą į sritis, turinčias didžiausią potencialą ir užtikrinančias galimybes verslui ir mokslui augti bei investuoti į inovacijas.
Inovacijų agentūros Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovės pareigas gruodžio 29 d. palieka Jolita Mažeikienė. Ją šiose pareigose nuo sausio 2 d. keičia komunikacijos profesionalė Giedrė Buivydaitė.
Vis daugiau Lietuvos įmonių kaip niekad aktuali tampa užsienio partnerių paieška ir narystė įvairiuose tarptautiniuose klasteriuose ar vertės grandinėse. Tai vyksta dėl siekio pritraukti užsienio investuotojus inovacijoms kurti, jas plėtoti bei žengti į tarptautines rinkas. Tačiau kaip vykdyti veiklas užsienyje ir tai atlikti su kuo mažesne finansine rizika? Kaip įmonei pritraukti finansavimą ir išplaukti į tarptautinius vandenis nesant klasteryje? Atsakymus į šiuos klausimus įmonės galėjo išgirsti Lietuvos inovacijų agentūros ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos įgyvendindamo projekto InterInoLT renginyje „Bendradarbiavimas be sienų: klasteriai, inovacijos ir tarptautiniai finansavimo sprendimai“
Ryškėja naujas žemės ūkio ir maisto pramonės verslų susidomėjimo objektas – jau kurį laiką jų akį traukia agromaisto sektorius, orientuotas į inovatyvius aukštos pridėtinės vertės produktus. Inovacijų agentūros ekspertai, apžvelgę pasaulines agromaisto tendencijas, sako, kad tai nulėmė poreikis kurti tvarias maisto sistemas. Jos atlieptų naujus vartojimo įpročius ir turėtų mažesnį poveikį aplinkai.
Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD pristatomame pasaulio skaitmeninio konkurencingumo indekse Lietuva užėmė 28 vietą iš 64 valstybių – tai viena iš aukščiausių pozicijų per penkerius metus. Šioje srityje mūsų šalies stiprybė yra žinios, reikalingos naujų technologijų atradimui, supratimui ir kūrimui.
Lietuvos medicinos įmonė „Zive“, sėkmingai įgyvendino projektą „Ilgalaikio širdies stebėjimo dirbtinis intelektas – HEART AI“, skirtą ankstyvai širdies ligų diagnostikai. Projekto metu buvo sukurti išmanūs prietaisai, suteikiantys galimybę gauti kardiologinės diagnostikos ir prevencijos priemones tiesiog namuose, o juose integruotas dirbtinis intelektas – efektyviai išanalizuoti gautus duomenis bei suteikti gydytojams vertingos informacijos.