Lietuviško eksporto transformacija: aukštųjų technologijų šuolis ir naujos prekybos kryptys
Feb 12, 2025 10:38 AM
Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut
Lietuvos eksporto struktūroje vis svarbesnis vaidmuo tenka lietuviškos kilmės aukštosioms technologijoms, o šalies įmonės vis drąsiau žvalgosi į rinkas už Europos ribų. Remiantis naujausiais Lietuvos eksporto analizės duomenimis, per praėjusius metus lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų eksportas didėjo 17,8 proc. ir siekė 2,2 mlrd. eurų. Tai sudarė apie 9 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto, kai 2023 m. ši dalis siekė 7,6 proc.
Aukštųjų technologijų eksporto šuolis
Aukštųjų technologijų prekių eksportas reikšmingai ir nuosekliai auga jau keletą pastarųjų metų. Aukštosios technologijos, lyginant su žemesnės pridėtinės vertės produktais, yra mažiau jautrios nepalankiems išorės šokams, todėl vis aktyvesnis jų eksportas sudaro geresnes sąlygas tvariam šalies ekonomikos augimui bei rodo augančią inovacijų sektoriaus Lietuvoje svarbą.
2024-aisiais išsiskyrė elektros mašinų ir įrenginių eksportas, per metus paaugęs 17,2 proc. Sparčiu augimu taip pat pasižymėjo biotechnologijų sektoriaus lietuviškos kilmės prekių eksportas. Pavyzdžiui, 22 proc. augo diagnostinių reagentų, o 10 proc. – farmacijos produktų eksportas. Tai yra teigiamos tendencijos, rodančios laipsnišką Lietuvos ekonomikos struktūros transformaciją.
Vis drąsiau dairomasi į Azijos rinkas
Nors pagrindinėmis lietuviškos kilmės eksporto partnerėmis pernai išliko Vokietija (9,9 proc.), Lenkija (9,6 proc.), Nyderlandai (8,7 proc.), Latvija (7,7 proc.) ir JAV (6,8 proc.), pastebima tendencija, kad Lietuvos įmonės vis drąsiau siekia išnaudoti galimybes tolimesnėse rinkose.
2024 m. ženkliai išaugo lietuviškos kilmės eksportas į tokias prioritetines Lietuvos eksporto rinkas Azijoje kaip Indija (28,1 proc.), Pietų Korėja (26,1 proc.), Malaizija (21,6 proc.) ir Japonija (18,6 proc.). Be to, pernai apie 30 proc. augo lietuviškos kilmės eksportas į Australiją, Nigeriją ir Jungtinius Arabų Emyratus.
Nors eksportas į pastarąsias šalis kol kas tesudaro apie 4 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto, tačiau didėjančios jo apimtys rodo, kad verslas po truputį atranda šias didelio potencialo rinkas ir plečia prekybą į jas. Tiesa, lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų produktų eksportui, pagal eksporto galimybių modelį, daugiausiai potencialo turinčia rinka išlieka JAV. Augant JAV prekybos karų rizikai, Lietuvos verslams svarbu gerai įsivertinti plėtros planus ir prisiimamas rizikas bei toliau ieškoti galimybių rinkų diversifikavimui.
Visgi neramumai rinkose ne visuomet reiškia prastas eksporto prognozes, pavyzdžiui, nepaisant Vokietijos ekonomikos recesijos, lietuviškos kilmės eksportas į šią šalį praėjusiais metais augo 4 proc. ir siekė 2,4 mlrd. eurų.
Keičiasi Lietuvos, kaip tranzito šalies, vaidmuo
Naujausi Lietuvos eksporto rodikliai rodo dėl karo Ukrainoje ir sankcijų šalims agresorėms poveikio toliau mažėjantį Lietuvos, kaip tranzito šalies, vaidmenį.
2024 m. nuosekliai mažėjo eksportas į Rusiją ir Baltarusiją. Reeksporto į Rusiją apimtys smuko apie 70 proc., o į Baltarusiją – apie 40 proc. Taip pat mažėjo Lietuvos eksportas į valstybes, su kuriomis siejamas sankcionuotų prekių patekimas į Rusiją – Armėniją (66 proc.), Kirgiziją (62 proc.), Kazachstaną (58 proc.), Uzbekistaną (39 proc.), Turkiją (15 proc.) ir Gruziją (15 proc.).
Eksportas į Ukrainą per 2024 m. paaugo apie 1 proc., o lietuviškos kilmės prekių
– 5,4 proc. Jų per metus eksportuota už 1,3 mlrd. eurų.
Reeksporto mažėjimas buvo pagrindinė pernai bendrai 7,7 proc. susitraukusių Lietuvos eksporto apimčių priežastis. Lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinių produktų paaugo 2,6 proc. Didžiausią dalį lietuviškos kilmės eksporte ir toliau sudarė mineralinių produktų (18,1 proc.), baldų (10,9 proc.), paruoštų maisto produktų (10,5 proc.), mašinų ir įrenginių (9,1 proc.), plastikų (7,1 proc.) eksportas.
Šalies eksportas pernai iš viso sudarė 36,7 mlrd. eurų.