Lietuvos eksporto transformacija: kaip per penkerius metus pasikeitė šalies prekybos veidas

Jun 9, 2025 9:14 AM

Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos eksporto paveikslas keitėsi iš esmės parodė Inovacijų agentūros analitikų atlikta eksporto apžvalga. Ši transformacija buvo ne tik skaičių virsmas, bet ir vertybinis pokytis – priklausomybę nuo žemų technologijų ir tranzito funkciją keičia aukštesnės pridėtinės vertės kūrimas, paslaugų proveržis bei atsakingas žvilgsnis į tvarią ekonominę plėtrą. Šie metai tarsi apibendrina svarbiausias kryptis, kurias pasirinko Lietuvos verslas globalioje arenoje: diversifikaciją, technologinę pažangą ir lankstų prisitaikymą prie besikeičiančių aplinkybių.

Penkerių metų augimas – ne tik apimties, bet ir struktūros

Nuo 2019 m. iki 2024 m. Lietuvos prekių eksporto vertė padidėjo 7 mlrd. eurų ir pasiekė 36,8 mlrd. eurų. Tai nėra vien eksportuojamų prekių kainų didėjimo nulemtas augimas – ši raida atskleidžia esminius pokyčius pačioje eksporto struktūroje. Pagrindinį impulsą augimui suteikė lietuviškos kilmės prekių eksportas (be energetinių produktų), kuris didėjo beveik penktadaliu ir vidutiniškai augo po 7 proc. per metus. Tuo metu reeksporto svarba sumenko, o energetiniai produktai neteko ankstesnio svorio.

Šis augimas buvo paremtas stipriais sektoriais – inžinerinės, maisto, baldų ir chemijos pramonių proveržiu. Vien baldų eksportas per penkerius metus siekė 13,1 mlrd. eurų, o plastiko – 8,1 mlrd. eurų. Tai rodo, kad Lietuva ne tik sėkmingai integruota į pasaulines tiekimo grandines, bet ir išlaiko pozicijas ten, kur reikalingas meistriškumas, patikimumas ir efektyvumas.

Eksportuojančių įmonių skaičius balansuoja ties ta pačia riba

Kita vertus, ekonomikos sveikatai užtikrinti aktualu stebėti ne tik eksporto verčių ir ekonomikos šakų raidos tendencijas, tačiau ir dinamiką eksportuojančių įmonių lygiu. 2024 metais eksportuojančių įmonių Lietuvoje skaičius siekė apie 10 tūkst. įmonių. Nepaisant augančių eksporto verčių, įmonių statistika verčia atkreipti dėmesį – per pastaruosius penkerius metus šis skaičius susitraukė daugiau nei 300 įmonių arba vidutiniškai 0,7 proc. kasmet.

Lietuviškos kilmės prekes eksportuojančios įmonės yra kur kas atsparesnės įvairiems šokams ir pokyčiams užsienio rinkose. Per 2024 metus bendras eksportuojančių įmonių skaičius sumažėjo daugiau nei 900 įmonėmis, tačiau lietuviškos kilmės prekes eksportuojančių įmonių skaičius sumažėjo apie 40 įmonių.

Skaičiai rodo, kad tiek eksporto rinkose esančioms, tiek naujai besikuriančioms įmonėms reikalinga tikslinė pagalba įsitvirtinti ir išlikti globaliose rinkose, siekiant užtikrinti ilgalaikį šalies eksporto augimą.

Inžinerinė pramonė – eksporto flagmanas

Viena iš ryškiausių šio laikotarpio žvaigždžių – inžinerinė pramonė. 2024 m. šio sektoriaus produkcija sudarė daugiau nei ketvirtadalį viso lietuviškos kilmės prekių eksporto (27,1 proc.), o per penkerius metus buvo eksportuota gaminių už daugiau nei 23 mlrd. eurų. Tai – reikšmingas augimo šaltinis, kurio sėkmę lėmė tiek technologinė pažanga, tiek konkurencingumas globaliose rinkose.

Be to, svarbų indėlį į eksporto struktūrą įnešė ir maisto bei gėrimų, baldų ir medienos pramonės šakos. Šie sektoriai pasižymi ne tik apimtimi, bet ir atsparumu ekonominiams svyravimams – jų produkcija nuolat randa paklausą tarp užsienio vartotojų.

Paslaugų sektorius – eksporto augimo variklis

Dar vienas išskirtinis aspektas – paslaugų eksporto proveržis. Per penkerius metus paslaugų eksporto vertė padidėjo 10,5 mlrd. eurų ir 2024 m. pasiekė 22,4 mlrd. eurų. Šis segmentas augo vidutiniškai po 13,5 proc. per metus – sparčiau nei prekių eksportas. Ypač reikšmingas augimas fiksuotas transporto, verslo, informacinių ir finansinių paslaugų srityse. Tokia plėtra atskleidžia Lietuvos paslaugų sektoriaus gebėjimą kurti aukštą pridėtinę vertę ir konkuruoti globaliai ne tik prekėmis, bet ir intelektu, sprendimais bei kompetencijomis.

Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos šalys, tapo pagrindine Lietuvos paslaugų eksporto kryptimi – vien 2024 m. į šias rinkas nukeliavo net 74 proc. visų paslaugų eksporto. Per šį laikotarpį eksporto į Europos Sąjungos šalis dalis išaugo beveik 18 proc. Eksportas į Šiaurės Amerikos ir Azijos regionus yra pakankamai pastovus. Tiek vidutiniu, tiek ilguoju laikotarpiais Šiaurės Amerikos regiono užimama rinkos dalis auga apie 2 proc., Azijos – po 1 proc. Siekiant dar didesnio paslaugų sektoriaus augimo, geografinė eksporto diversifikacija į mažai pažįstamas, tolimas rinkas tampa vis aktualesnė.  

Aukštosios technologijos: dvigubai greitesnis augimas

Neabejotinas pastarųjų metų laimėjimas – aukštųjų technologijų sektoriaus proveržis. Šių prekių eksportas 2024 m. sudarė 2,2 mlrd. eurų ir sudarė 9 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto. Dar svarbiau – šis sektorius augo dvigubai greičiau nei bendras eksportas: vidutiniškai po 15,8 proc. kasmet.

Didžiausią įtaką šiam augimui turėjo elektronikos ir telekomunikacinės įrangos eksportas – per penkerius metus jo vertė augo 660 mln. eurų, taip pat sparčiai augo mokslinių prietaisų ir elektros įrenginių eksporto apimtys. Be to, keitėsi ir sektoriaus struktūra – mažėjo priklausomybė nuo farmacijos ir chemijos produktų, o išaugo tikrai inovatyvių, žinioms imlių gaminių svarba.

Pagrindinės aukštųjų technologijų prekių eksporto partnerės per penkerius metus buvo Vokietija, Lenkija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Tikslinės rinkos – potencialo daug, bet ten dar dominuoja žemos technologijos

Apie 80 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės tenka tikslinėms rinkoms – tai rodo kryptingą valstybės ir verslo politiką, siekiančią stiprinti pozicijas strategiškai svarbiose šalyse. Tačiau šiame eksporte vis dar dominuoja žemų technologijų ar ištekliais pagrįsti produktai. Nors aukštųjų technologijų prekių eksporto augimo tempai šiose rinkose buvo sparčiausi, jų dalis vis dar nėra didelė –  8,6 proc.

Ketvirtadalį eksporto į tikslines rinkas sudaro baldai ir plastikai. Trečioji populiariausia prekių kategorija ilgus metus buvo mediena ir jos gaminiai, tačiau nuo 2023 metų į labiausiai eksportuojamų prekių trejetuką patenka elektros mašinos ir įranga.

Bendrai žvelgiant pasiskirstymą tarp prekių kategorijų, siekiant ilgalaikio konkurencingumo, būtina skatinti aukštųjų technologijų eksporto dalies didėjimą net ir tradiciškai stipriose ir Lietuvos verslui gerai pažįstamose rinkose.