Diskusijos dėl globalaus pelno mokesčio įvedimo: 2021 m. sprendimai

Jan 28, 2022 12:26 PM

2021 m. pirmojoje pusėje pasaulinėje žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad jau 2021 m. didžiosios pasaulio valstybės gali pasiekti susitarimą dėl globalaus pelno mokesčio įvedimo.

Globalaus pelno mokesčio idėja atsirado stebint didžiųjų pasaulio kompanijų mokestinę elgseną – jos paprastai ieško būdų susimažinti mokestinę naštą, įkurdamos savo pagrindinę rezidenciją žemų mokesčių tarifų šalyse. Siekis sumokėti mažiau mokesčių deklaruojant pelną žemų mokesčių šalyse yra, žinoma, normalus verslo subjektų elgesys, tačiau šalys, kuriose šios įmonės uždirba pajamas, netenka biudžeto pajamų. Globalaus pelno mokesčio įvedimo pagrindinis tikslas būtų apmokestinti didžiąsias pasaulines įmones pelno mokesčiu ne tose šalyse, kuriose jos reziduoja, o tose šalyse, kuriose jos uždirba pajamas.

Diskusijos dėl globalaus pelno mokesčio įvedimo tarptautiniame lygmenyje buvo atnaujintos po to, kai JAV pasikeitė Prezidento kabinetas ir prezidentas Joe Bidenas sugrąžino šią šalį prie derybų stalo. Anksčiau, Prezidento Donaldo Trumpo administracija tokiam susitarimui prieštaravo, todėl tarptautiniu lygiu šio klausimo svarstymas buvo įstrigęs. Jau 2021 m. gegužės mėn. pasirodė informacija, kad septynių didžiausių išsivysčiusių ekonomikų grupė G7, kuriai priklauso JAV, Japonija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija ir Kanada, artėja prie tarptautinio susitarimo, kaip turėtų būti apmokestinamos didžiosios globalios įmonės. Buvo manoma, kad susitarimas G7 lygiu sudarytų sąlygas ir pasaulinei sutarčiai, kurios tikslas – jau 2021 m. sukurti naujas taisykles dėl didžiausiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo. [1]

2021 m. birželio mėn. Londone įvyko G7 grupės finansų ministrų susitikimas, kuriame iš esmės buvo susitarta dėl globalaus pelno mokesčio paketo. Šiame susitarime galima išskirti dvi svarbias dalis. Pirmojoje dalyje (ang. pillar one) apibrėžiama apmokestinimo šalis, o antrojoje (ang. pillar two) – nustatomas minimalus pelno mokesčio tarifas. G7 finansų ministrai sutarė, kad minimalus pelno mokesčio tarifas būtų 15 proc., nors iki susitikimo ir jo metu buvo nemažai diskusijų, kritikos ir pasiūlymų dėl kitokio tarifo dydžio. Pavyzdžiui, Prancūzijos atstovai reiškė poziciją, kad šalis sieks kiek galima didesnio mokesčio tarifo, o Airijos finansų ministras, prisijungęs prie G7 grupės susitikimo Londone, teigė, kad šalis gins 12,5 proc. mokesčio tarifo dydį. Skirtingos šalių pozicijos iš esmės yra susijusios su jų mokestinės sistemos ypatumais –  daugelis senųjų ES šalių turi pelno mokesčio tarifą didesnį nei 20 proc., o anglo-saksų šalyse tarifas yra mažesnis. Vis dėlto, G7 grupėje buvo apsispręsta dėl 15 proc. tarifo – tokiu mažiausiu tarifu būtų apmokestinamas didžiųjų globalių pasaulio bendrovių pelnas. Kita G7 bloko susitarimo dalis apibrėžė apmokestinimo šalis, ir buvo sutarta, kad didžiausiųjų pasaulio įmonių pelnas bus apmokestinimas ten, kur uždirbamos pajamos, o ne ten, kur įmonės reziduoja. [2]

Nors G7 grupėje susitarimas pasiektas, buvo aišku, kad ši pelno apmokestinimo strategija gali būti veiksminga tik tada, jei daugelis pasaulio šalių su ja sutiks. Todėl toliau buvo siekiama, kad šis G7 susitarimas būtų suderėtas ir patvirtintas tarptautiniu mastu – tarp 139 pasaulio valstybių. Taigi, G7 susitarimas buvo tik pirmasis, bet svarbus žingsnis, siekiant teisingesnio didžiųjų globalių pasaulio bendrovių pelno apmokestinimo.

2021 m. liepos pradžioje pasirodė informacija, kad EBPO būstinėje Paryžiuje, po intensyvių diskusijų ir derybų, 130 pasaulio šalių palaikė susitarimą dėl globalaus pelno mokesčio įvedimo. Tik 9 iš 139 šalių atsisakė pasirašyti susitarimą. Visos G20 bloko šalys, paskatintos JAV, pritarė sutarčiai.  EBPO teigė, kad apmokestinimo taisyklės turėtų būti patvirtintos 2022 m. ir įgyvendintos 2023 m. Šis istorinis susitarimas tarp 130 šalių užtikrintų, kad didžiausios pasaulio kompanijos per metus papildomai sumokėtų 100-150 milijardų JAV dolerių mokesčių, o didelė šių mokesčių dalis tektų toms šalims, kuriose jos vykdo verslą. Iš šalių, atsisakiusių pasirašyti susitarimą, buvo trys ES šalys – Estija, Airija ir Vengrija. Kitos šalys buvo Barbadosas, Kenija, Nigerija, Šri Lanka ir Sent Vincentas ir Grenadinai. Peru susilaikė, nes tuo metu neturėjo vyriausybės, kuri galėtų priimtų sprendimus, o kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui Šveicarijoje ar Bahamose, sprendimų priėmėjai sulaukė politinio spaudimo. Pažymėtina, kad būtent tos šalys, kurios gali būti vadinamos pasaulio investicijų centrais, patyrė didelį politinį spaudimą dėl susitarimo pasirašymo. EBPO taip pat pabrėžė, kad šis susitarimas nereiškia, kad pasaulyje bus siekiama suvienodinti pelno mokesčio tarifą, šalys ir toliau galės turėti tokias mokesčių sistemas, kokias nori. [3]

2021 m. liepos mėn. 9-10 d. Venecijoje įvyko dvidešimties didžiausių išsivysčiusių ekonomikų grupės G20 susitikimas. Jis vyko kartu su centrinių bankų atstovais, o vienas iš šio susitikimo tikslų buvo „paspausti“ tas šalis, kurios atsisakė pasirašyti susitarimą dėl globalios mokesčių reformos. Jau iki šio susitikimo Peru pasirašė susitarimą, taigi, 131 pasaulio valstybės pritarė šiai iniciatyvai. Kitas susitikimo tikslas buvo patvirtinti patį susitarimą, nors dar iki šio G20 susitikimo buvo žinoma, kad birželio mėn. įvykęs G7 susitarimas gaus teigiamą atsiliepimą iš G20 šalių bloko atstovų. [4]

2021 m. spalio mėn. pasirodė informacija, kad anksčiau susitarimui nepritarusios ES ekonomikos – Airija, Estija ir Vengrija, vis dėlto sutiko jį pasirašyti. Šios žinios leido manyti, kad sutartis gali būti galų gale pasirašyta vienbalsiai, o pasirašius visoms ES šalims, jis galėtų virsti ir bendra ES teise. [5] Taip pat, spalio mėn. susitarimą jau buvo pasirašiusios 136 pasaulio valstybės – susilaikė tik Šri Lanka, Pakistanas, Kenija, Nigerija. Šis susitarimas, manoma yra didžiausia pelno mokesčio reforma per pastarąjį šimtmetį, kurią paskatino EBPO. Susitarimas nustato 15 proc. pasaulinio minimalaus efektyvaus pelno mokesčio tarifo normą bei naujas taisykles, priverčiančias didžiąsias pasaulio įmones deklaruoti pelną ir mokėti daugiau mokesčių tose šalyse, kuriose jos vykdo veiklą. Šis susitarimas yra EBPO kaip organizacijos didelis pasiekimas – ji daugelį metų sudėtingų derybų metu siekė sumažinti pelno mokesčio vengimą. [6] Pažymėtina, kad diskusijų eigoje buvo kalbama, kad ši apmokestinimo strategija bus taikoma tokios kompanijoms kaip Google, Facebook, Apple, eBay, Amazon, Microsoft, JPMorgan, Jonson & Jonsson, Glaxo, Samsung ir daugeliui kitų.

Parengė: Jurgita Pesliakaitė, „Versli Lietuva“ vyriausioji tyrėja

[1] Financial Times 2021-05-24. G7 is close to deal on taxation of world‘s largest companies. https://www.ft.com/content/577253ce-dd30-4de2-8e4b-d3c1277a9463

[2] Financial Times 2021-06-06. G7 tax deals is ‘starting point’ on road to global reform. https://www.ft.com/content/95dd0c00-7081-4890-bcef-b9642312db4d

[3] Financial Times 2021-07-01. World’s leading economies agree global minimum corporate tax rate. https://www.ft.com/content/d0311794-abcf-4a2a-a8a4-bcabfc4f71fa

[4] Financial Times 2021-07-10. G20 ratches up pressure on global corporate tax deal holdouts. https://www.ft.com/content/7960e852-8302-4819-ba25-f25fdd375aea

[5] Financial Times 2021-10-08. OECD close to final global deal on corporate tax. https://www.ft.com/content/3e3e6a7d-67d5-437d-a7b2-29c52ce9c78f

[6] Financial Times 2021-10-08. 136 nations agree to biggest corporate tax deal in a century. https://www.ft.com/content/5dc4e2d5-d7bd-4000-bf94-088f17e21936