Lietuvos eksportuotojai: atsparūs smūgiams, bet atsargūs išbandydami naujus kelius
Mar 1, 2022 11:27 AM
Lietuvos eksportuojančios įmonės sugeba greitai prisitaikyti prie kintančių prekybos sąlygų ir išvengti didesnių praradimų, tačiau dėl pandemijos eksporto partnerių paieška tapo kiek sudėtingesnė. Tai parodė verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas, siekiant įvertinti COVID-19 pandemijos poveikį Lietuvos įmonių eksporto plėtrai.
Apklausos rezultatai parodė, kad bendrai pandemija didelio neigiamo poveikio įmonių finansiniams rezultatams neturėjo. Priešingai, net ketvirtadalio įmonių pardavimai užsienio klientams truputį arba smarkiai augo, 41 proc. – nesikeitė. 34 proc. įvardijo, kad jų pardavimai truputį arba stipriai krito. Apklausos duomenimis, atspariausias pandemijos iššūkiams buvo maisto ir gėrimo sektorius – net 58 proc. šio sektoriaus įmonių nurodė, kad jų pardavimų pandemija niekaip nepaveikė.
33 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių teigė, kad pandemija sukėlė tam tikrų trikdžių persiorientuojant į kitus užsienio pardavimų kanalus, bet jie buvo greitai įveikti. 26 proc. tvirtino, kad sklandžiai įveikti iššūkius padėjo geras pasiruošimas, o dar 23 proc. įvardijo, kad ir be didesnės ankstesnės patirties pavyko prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Vos 11 proc. tvirtino, kad adaptuotis buvo labai sudėtinga ir dėl to patirti nuostoliai.
„Praėjusiais metais Lietuvos eksportuojančios įmonės demonstravo įspūdingus eksporto veiklos rezultatus – tai rodo, kad trumpalaikėje perspektyvoje pandemijos iššūkiai buvo ne tik kad įveikti, bet dar ir išnaudoti sėkmingai verslo plėtrai. Vis dėlto siekiant išlaikyti pasiektą eksporto vertės augimo tempą reikia toliau diversifikuoti klientų portfelį, ieškoti naujų pardavimų kanalų ir siūlyti rinkai naujus produktus. Esame pasiruošę padėti verslui stiprindami ryšius su esamomis ir naujomis rinkomis per ekonominę diplomatiją ir siūlydami išnaudoti tokius naujus būdus kaip e. komercija ar kontaktų paieškos bazės“, – sako Rasa Uždavinytė, „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovė.
Iššūkis – naujų rinkų paieška
Beveik 75 proc. eksportuojančių įmonių nurodė, kad pandemijos metu rinkos išliko tos pačios. Tarp pagrindinių šalių verslas nurodė Vokietiją, Latviją, Estiją, Švediją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Lenkiją. Vos 4 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių pažymėjo, kad atsirado naujų rinkų, kurios tapo svarbios, dar 12 proc. apklaustųjų įžengė į naujas rinkas, tačiau jos nėra pagrindinės.
Anot R. Uždavinytės, pagrindinis veiksnys, kuris lemia sėkmingus pardavimus, yra paklausa ir siekiant valdyti verslo rizikas verta ieškoti kuo daugiau eksporto kelių. Tą rodo ir apklausos duomenys: net 81 proc. apklaustų įmonių nurodė, kad pagrindinė pardavimų augimo priežastis yra paklausos esamose eksporto rinkose augimas, o pagrindinė pardavimų kritimų priežastis yra paklausos esamose rinkose mažėjimas (86 proc.).
„Pastaruosius porą metų matome tendenciją, kad verslas ieško klientų pačiose artimiausiose rinkose. Tai suprantama, nes trūkinėjant tarptautinėms grandinėms kaimynes paprasčiau pasiekti. Tačiau šiuo metu situacija tokia, kad 80 proc. viso Lietuvos eksporto atitenka Europos Sąjungos šalims, o tai ilgalaikėje perspektyvoje mažina eksporto tvarumą. Pasaulio šalys labai skirtingos ir galimybės dirbti su jomis taip pat – vienos valstybės perspektyvos, nes yra turtingos ir ten paklausios aukštosios technologijos, kitos – nes atsiranda galimybė įsilieti į vertės grandines, o trečios – nes ne viską pačios gali pasigaminti ar užauginti“, – pažymi R. Uždavinytė.
Pardavimų kanalų plėtra
Ir iki pandemijos, ir jos metu dažniausiai pajamas eksportuojančios įmonės užsitikrino per tiesioginius pardavimus, tarpininkus ar e. prekybą. Tačiau R. Uždavinytė pabrėžia, kad nors pandemija iš esmės ir nesutrukdė išlaikyti senų klientų, pasaulinė situacija ir suvaržymai gerokai sumažino esamų pardavimų kanalų efektyvumą.
Pasiteiravus įmonių apie tai, kokios priežastys lėmė sudėtingesnę užsienio partnerių paiešką prasidėjus pandemijai, įmonės įvardijo tiesioginių kontaktų trūkumą, sumažėjusį galimybių skaičių tiesiogiai pademonstruoti produktą, dalyvauti parodose.
„Kai sumažėjo tiesioginių kontaktų galimybė, įmonės ėmė intensyviau naudoti tokias priemones kaip „šalti“ skambučiai, partnerių rekomendacijos, reklama, nuotolinės parodos. Pažymėtina, kad tokie sektoriai kaip aukštųjų technologijų inžinerija, biotechnologijos ir farmacija ar IT paslaugos, kurie dažniausiai dirba su verslo segmentu, atrado naują būdą parduoti savo produktus ar paslaugas – e. prekybą“, – sako R. Uždavinytė.
2022 metų pradžioje „Verslios Lietuvos“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos eksportuojančių įmonių apklausą atliko tyrimų bendrovė „Spinter Research“. Iš viso buvo apklaustos 404 lietuviškos kilmės prekes ar paslaugas eksportuojančios įmonės iš baldų, maisto ir gėrimų, tradicinės ir aukštųjų technologijų inžinerijos, IT paslaugų ir biotechnologijų sektorių.
2021 m. prekių eksporto rezultatai – rekordiniai
„Verslios Lietuvos“ atlikta statistinių prekių eksporto duomenų analizė rodo, kad naftos ir kitų žaliavų kainų stiprus augimas pasaulinėje rinkoje, tebesitęsianti COVID-19 pandemija bei sudėtinga geopolitinė situacija Rytuose didelės įtakos Lietuvos eksporto rezultatams 2021 m. nedarė. Praėjusių metų Lietuvos prekių eksporto rezultatai buvo vieni geriausių per pastarąjį dešimtmetį. O pagal prekių eksporto struktūrą didžiausią teigiamą įtaką bendram eksporto augimui darė lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. bendras Lietuvos prekių eksportas paaugo 20,5 proc. per metus (be naftos produktų – 16,4 proc. per metus). Lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas siekė 25,9 proc. per metus (be naftos produktų – 20,7 proc.), reeksportas augo 12,7 proc. (be naftos produktų – 10,6 proc.). Pagrindinės lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkos 2021 m. buvo Vokietija, JAV, Lenkija, Latvija ir Nyderlandai – jos kartu sudarė 40 proc. eksporto vertės. Skaičiuojama, kad 2021 m. į užsienį eksportavo beveik 5,6 tūkst. Lietuvos įmonių.