ES skuba mažinti priklausomybę nuo žaliavų importo: kokios galimybės atsiveria Lietuvos verslui ir mokslui?

May 20, 2025 9:17 AM

Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ vadovė Teresė Škutaitė

Europos Sąjungai (ES) pereinant prie klimatui neutralios energetikos, vystant skaitmenines, gynybos ir kosmoso technologijas itin svarbiomis tampa joms reikalingos žaliavos. Jų gavyba dažniausiai yra sukoncentruotos besivystančiose pasaulio šalyse. Siekiant  spręsti ES priklausomybės problemą praėjusiais metais priimtas Europos svarbiausiųjų žaliavų aktas (angl. Critical Raw Material Act – CRMA). Jis naujų galimybių gali atverti ir Lietuvos pramonei bei inovacijų sektoriui.

Paklausa auga eksponentiškai

Europos Svarbiausiųjų žaliavų akte išskirtos 34 svarbiausios žaliavos. Iš jų 17 yra laikomos strateginėmis. Šiame sąraše – nuo daugeliui girdėto vario ir ličio iki egzotiškesnių cheminių elementų, tokių kaip galis ar bismutas.

Šios medžiagos yra svarbios Europos pramonei ir technologijų sektoriui – ypač atsinaujinančios energetikos, gynybos ir kosmoso srityse. Pavyzdžiui, litis, kobaltas ir nikelis yra reikalingas gaminant elektromobilių baterijas, boras naudojamas vėjo jėgainių pramonėje, o be silicio metalų puslaidininkių neapsieina jokios šiuolaikinės kompiuterinės technologijos ir išmanieji įrenginiai.

Prognozuojama, kad dėl minėtų technologijų svarbos nikelio paklausa ES 2030 m., lyginant su 2020 m., išaugs maždaug 10 kartų. Vario poreikis turėtų didėti daugiau nei 6 kartus, o aliuminio – virš 4 kartų. Panaši situacija ir su kitomis svarbiausiomis žaliavomis.

Siekis – savarankiškumo didinimas

Dėl augančios išskirtų žaliavų svarbos abejonių nekyla. Su ja didėja ir rizikos, kurias lemia šių resursų gavybos bei apdorojimo koncentracija tam tikrose šalyse. Pavyzdžiui, 100 proc. retųjų žemės elementų importo į ES tenka Kinijai. 98 proc. ES pasiekiančio boro atkeliauja iš Turkijos. Pietų Afrikos Respublika patenkina 71 proc. platinos poreikio.

Dėl geopolitinės situacijos, konfliktų, muitų politikos ar kitų priežasčių sutrikus tam tikrų svarbiausiųjų žaliavų tiekimui ar smarkiai išaugus jų importo kaštams kiltų grėsmė strateginėms ES iniciatyvoms, pramonės įmonių konkurencingumui ir Bendrijos ekonominiam bei geopolitiniam saugumui.

Dėl to Europos svarbiausiųjų žaliavų akte yra numatyti į ES savarankiškumo apsirūpinant svarbiausiomis žaliavomis didinimą orientuoti tikslai. Siekiama, kad iki 2030 m. bent 10 proc. per metus Bendrijos šalyse suvartojamų svarbiausiųjų žaliavų būtų išgaunama, o ne mažiau kaip 40 proc. – apdorojama ES. Taip pat numatytas tikslas iki 2030 m. bent ketvirtadalį metinio svarbiausiųjų žaliavų poreikio patenkinti iš Bendrijos šalyse vykdomo perdirbimo. Galiausiai, kiekvienos iš strateginių žaliavų tiekimas iš vienos trečiosios šalies turėtų sudaryti ne daugiau kaip 65 proc. ES metinio poreikio.

Strateginiams projektams – 22,5 mlrd. eurų investicijos

ES ketina sukurti bendrą svarbiausiųjų žaliavų įsigijimo sistemą, plėtoti laisvosios prekybos susitarimų tinklą, griežtinti nesąžiningos prekybos žaliavomis kontrolę. Didelis dėmesys taip pat skiriamas strateginių projektų ES šalyse įgyvendinimui. Tai projektai, susiję su svarbiausiųjų žaliavų išgavimu, apdorojimu ir perdirbimu bei alternatyvių medžiagų paieškomis.

Įgytas strateginio projekto statusas leis lengviau gauti nacionalinį finansavimą ir reikalingus leidimus. Iš viso per skirtingus finansavimo instrumentus tokiems projektams numatoma skirti 22,5 mlrd. eurų investicijų.

Pirmasis kvietimas strateginių projektų įgyvendinimui įvyko pernai ir sulaukė 170 paraiškų. Iš viso patvirtinti 47 strateginiai projektai, kurie bus įgyvendinami 13 ES šalių, tarp kurių ir kaimyninės Lenkija bei Estija. Pavyzdžiui, Lenkijoje yra vykdomas POLVOLT perdirbimo projektas, kuriuo siekiama prisidėti prie nikelio, vario, kobalto, ličio, platinos grupės metalų ir mangano tiekimo. O Estijoje – „CO2Graphite“ perdirbimo projektas, kurio tikslas yra prisidėti prie grafito tiekimo grandinės.

Naujos galimybės Lietuvai

Lietuvos įmonės dar nepasinaudojo šiomis galimybėmis. Nors Lietuva nėra labai turtinga iškasenomis, o ypač patenkančiomis į svarbiausiųjų žaliavų sąrašą, tai nereiškia, kad mūsų šalis negali prisidėti prie ES savarankiškumo apsirūpinant šiais resursais didinimo.

Lietuvos pramonės ir technologijų įmonės, startuoliai kartu su mokslo institucijomis bei visa inovacijų ekosistema tikrai gali pasiūlyti inovatyvius žaliavų apdorojimo, perdirbimo ir efektyvesnio panaudojimo sprendimus bei daug nuveikti alternatyvių medžiagų paieškose. Tai yra galimybių laukas aukštą vertę gebančiam kurti mūsų šalies verslui. Tačiau svarbu nepavėluoti į įsibėgėjantį žaliavų inovacijų traukinį.

Dėl to šiai sričiai daug dėmesio planuoja skirti ir Inovacijų agentūra. Siekdami paskatinti Lietuvos įmones dalyvauti antrajame Europos svarbiausiųjų žaliavų akto strateginių projektų kvietime, planuojame organizuoti informacinius renginius, o taip pat teikti konsultacijas ir visą reikiamą informaciją. Tad kviečiame įmones kreiptis, išnaudoti esamas galimybes ir prisidėti prie Lietuvos indėlio į ES žaliavų nepriklausomybę.