2023 m. pradžioje prekių eksportą augino nelėtėjantys reeksporto tempai

May 11, 2023 12:00 AM

Tebesitęsiančio karo Ukrainoje, augusių energijos kainų, kylančių palūkanų normų ir lėtėjančios pasaulio ekonomikos kontekste, 2023 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos prekių eksporto rezultatai, palyginti su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, nebuvo stiprūs, tačiau teigiami: bendra Lietuvos prekių eksporto vertė paaugo 2,8 proc.  Kainų įtaka eksporto vertės raidai tebebuvo reikšminga, bet gerokai nuosaikesnė nei anksčiau. Jei per 2022 m. eksporto kainos paaugo daugiau nei 12 proc., tai 2023 m. pradžioje jų augimas sulėtėjo iki 8 proc.

Eksporto augimą lėmė (6,7 proc. p. iš 2,8 proc.) spartus reeksportuojamų prekių verčių didėjimas. 2023 m. pirmąjį ketvirtį prekių reeksportas paaugo 19,1 proc. (lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu). Iš esmės, 2023 m. pradžios tendencijos yra labai panašios į 2022 m. antrojo pusmečio reeksporto raidą.  Pagal rinkas,  daugiausia reeksportuota į Rusiją, Latviją, Baltarusiją, Lenkiją ir Estiją. 2023 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, reeksporto vertė į Rusiją mažėjo -13,9 proc. (95,0 mln. eurų), į Baltarusiją didėjo 162,0 proc. (286,8 mln. eurų).  Reeksporto vertė į Vidurio Azijos šalis tebeaugo (kartu 246,2 proc. – 357,3 mln. eurų), kaip ir į Turkiją (224,5 proc. – 60,5 mln. eurų), Armėniją (1175,3 proc. – 53,2 mln. eurų), Sakartvelą (435,6 proc. – 25,9 mln. eurų), JAE (135,0 proc. – 10,4 mln. eurų). Galimai ši stebima tendencija rodo eksporto sankcijų į Rusiją apėjimo kanalus, nes reeksporto vertės prieaugis į minėtas šalis iš esmės padengė reeksporto vertės sumažėjimą Rusijos rinkoje. Tikėtina, jog tokia tendencija išliks dar kurį laiką, o antrąjį ketvirtį matysime itin sparčius reeksporto augimo tempus dėl žemos 2022 m. bazės, kai prasidėjus plataus masto karui ir įvedus sankcijas agresoriams prireikė laiko susiorganizuoti kitus tiekimo kanalus.

Lietuvoje pagamintų prekių eksporto vertės pokytis buvo neigiamas (-6,0 proc.).  Vis dėlto, pastebėtina, kad praėjusių metų pirmąjį ketvirtį, tik prasidėjus karui Ukrainoje, lietuviškos kilmės eksporto vertė augo itin sparčiai (38,2 proc.). Todėl 2023 m. pradžios rezultatui didelę įtaką daro aukštos praeitų metų bazės efektas.

2023 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką lietuviškos kilmės prekių eksporto augimui darė chemijos ir vaistų pramonės produktai; šio sektoriaus eksporto rezultatai iš esmės ir nulėmė beveik visą lietuviškos kilmės eksporto krytį (-8,4 proc. p.). Tam reikšmingos įtakos turėjo problemos trąšų ir susijusių chemikalų gamybos įmonėse (sustabdyta AB Lifosa veikla ir nuo gruodžio mėn. sustabdyta gamyba AB Achema) bei jau minėta aukšta palyginamoji bazė, nes trąšų ir susijusių cheminių medžiagų eksportas labiausiai augino rezultatus prieš metus. Mažiau, bet neigiamai prie eksporto kaitos prisidėjo medienos ir popieriaus pramonė (-0,9 proc. p.), naftos pramonė (-0,7 proc. p.) bei baldai (-0,3 proc. p.).  

Tačiau ne visi Lietuvos gamintojai susidūrė su vienodais iššūkiais užsienio rinkose. Būtinųjų prekių eksportas toliau augo: maisto, gėrimų ir tabako pramonės eksportas padidėjo 8,7 proc. (1,2 proc. p.), žemės ūkio – 17,2 proc. (0,9 proc. p.) Taip pat sparčiai auga inžinerinės pramonės gaminių eksportas: 13,7 proc. ir tai lėmė 2,5 proc. p. lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo. Šis sektorius dėl gaminamų aukštųjų technologijų produktų nėra toks jautrus kaštų kilimui, o taip pat paklausą augina didėjantis poreikis karo pramonėje, kuri finansuojama valstybių lėšomis ir nėra tokia jautri ekonomikos pakilimams ir nuosmukiams.

Pagal rinkas, 2023 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia eksportuota į Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Latviją ir JAV.  Eksporto vertės kaita į ES-27 šalių bloką buvo neigiama (-4,8 proc.), o ši rinka sudarė du trečdalius viso eksporto vertės (66,0 proc.). JAV rinkos dalis 2023 m. pradžioje sudarė 6,5 proc.; eksporto vertė per metus sumenko -36,5 proc. Lyginant su kitais prekybos partneriais, būtent eksporto krytis į JAV, dėl itin sumenkusio (-56,1 proc.) chemijos ir vaistų pramonės produktų eksporto (pasibaigus COVID viruso poveikiui eksporto kaitai), buvo viena svarbiausių priežasčių nulėmusių neigiamą viso lietuviškos kilmės prekių eksporto raidą. Karo Ukrainoje kontekste, lietuviškos kilmės prekių eksportas į šalis agresores Rusiją ir Baltarusiją, toliau menko. Į Rusiją, lietuviškos kilmės prekių eksportuota 60,5 proc. mažiau (45,6 mln. eurų) nei pernai tuo pačiu metu, į Baltarusiją – eksportas sumenko 8,1 proc. (1,6 mln. eurų).  Į Ukrainą, eksporto vertė paaugo 140,7 proc. (133,1 mln. eurų) ir ši šalis pakilo į 9-ą vietą svarbiausių lietuviškos kilmės eksporto rinkų sąraše (2022 m. – 11-a vieta).