Smulkus verslas, dideli iššūkiai: kaip užtikrinti produktyvumo šuolį Lietuvoje?
Apr 8, 2025 12:00 AM
Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė
Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė
Nesibaigiančių siurprizų iš už Atlanto fone, Europos lyderių galvose aiškėja mintis, kad savo gynyba turėsime rūpintis patys. Žaliojoje transformacijoje taip pat draugų turėsime mažiau. Todėl kaip niekad svarbus ES yra ekonominis augimas, o norint jį pasiekti reikia greičiau auginti ekonomikos produktyvumą.
ES produktyvumo atotrūkis nuo JAV, inovacijų ir technologinės pažangos lėtumas, didelių įmonių trūkumas ir investicijomis nepavirstančios gyventojų santaupos – esminiai klausimai naujoje ES ekonominėje strategijoje. Lygiai tos pačios problemos aktualios ir Lietuvoje – susiduriame su iššūkiais siekiant globalioje konkurencijoje atsiliekančios ES vidurkio. Mažesnį produktyvumą lemia pati mūsų ekonomikos struktūra ir vis didėjantis itin mažų įmonių skaičius, naująsias technologijas įsisaviname dar lėčiau ne vidutiniai europiečiai, o verslo investicijoms trūksta finansinių išteklių ir prieigos prie jų. Siekiant kryptingai kelti šalies ekonomikos pridėtinę vertę, turime daugiau dėmesio skirti įmonių auginimui, investuoti į technologines inovacijas bei kvalifikuotus specialistus, gebančius jomis naudotis.
Priežastys, lemiančios augantį produktyvumo atotrūkį nuo ES vidurkio
Lėtas produktyvumo augimas stabdo Europos pažangą, tad šių dienų geopolitiniame kontekste konkurencingumo kėlimas tampa būtinybe, o ne pasirinkimu. Tai pabrėžiama ir sausį Europos komisijos pristatytoje strateginėje iniciatyvoje „Europos konkurencingumo kompasas“ (angl. „EU Competitiveness Compass“). Vienas pagrindinių šios strategijos ramsčių – inovacijų atotrūkio bei per didelės priklausomybės nuo išorės veiksnių mažinimas. Praeitais metais publikuotoje e Mario Draghi ataskaitoje akcentuojama, kad Europoje trūksta didelių tarptautinių įmonių, per lėtai atsiranda ir auga inovatyvūs startuoliai. Viena iš to priežasčių – pažangių įmonių prieiga prie finansavimo. Kapitalo Europoje lyg ir netrūksta, bet jis sukasi daugiausiai bankų sistemoje, tuo metu inovatyvioms jaunoms įmonėms reikia daugiau pasiūlos rizikos kapitalo rinkoje.
Europos kontekste, Lietuva susiduria su panašiais iššūkiais. Prisijungę prie Europos Sąjungos itin sparčiai vijomės Bendrijos produktyvumo vidurkį. Piką pasiekėme 2021 m. (tada Lietuvos produktyvumas siekė beveik 85 proc. ES vidurkio), o pastaruosius porą metų matome gilėjantį atotrūkį – naujausiais duomenimis, šis rodiklis siekė tik 80,9 proc. ES vidurkio.
Tai galime sieti su Lietuvos verslo struktūra, kur vis dar dominuoja mažesnės pridėtinės vertės sektoriai, lyginant su pirmaujančiomis ES šalimis, tokiomis kaip Airija, Liuksemburgas, Belgija ar Švedija. Lietuvoje pramonės, informacijos ir ryšių bei mokslinės ir profesinės veiklos sektoriai sudaro apie trečdalį visos ekonomikos – pagal šį rodiklį atsiliekame nuo produktyviausių ES šalių narių, taip pat ir nuo Bendrijos vidurkio. O būtent šių sektorių įmonės pasižymi aukščiausiu produktyvumu, juose galima siekti didesnio ekonominio ir inovacijų proveržio.
Kita svarbi priežastis, ribojanti Lietuvos produktyvumo augimą yra verslo įmonių smulkėjimo tendencija. Smulkios ir vidutinės įmonės Lietuvoje sudaro daugiau kaip 99 proc. visų veikiančių įmonių. Visgi, nors mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje dominuoja, jų sukuriama pridėtinė vertė siekia kiek daugiau nei du trečdalius. Disbalansas tarp smulkių ir stambių įmonių skaičiaus ir jų kuriamos pridėtinės vertės itin didelis pačiuose produktyviausiuose sektoriuose – IRT ir apdirbamojoje gamyboje.
Smulkių ir vidutinių verslų (SVV) vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė taip pat yra mažesnė ir siekia 62 proc. stambių verslų produktyvumo. Panašios tendencijos pastebimos ir tarptautiniuose tyrimuose: pavyzdžiui, McKinsey instituto 2024 m. tyrime analizuotose aukšto ekonominio išsivystymo šalyse SVV produktyvumas siekė vidutiniškai 60 proc. stambių įmonių produktyvumo. Atotrūkis tarp smulkių ir didelių įmonių yra mažesnis kai kalbame apie sritis, turinčias daugiau tiesioginio kontakto su klientu (aptarnavimo, apgyvendinimo, maitinimo sektoriuose).
Panašios tendencijos matomos ne tik Lietuvoje – McKinsey tyrime analizuotose šalyse su aptarnavimo veikla susiję sektoriai taip pat demonstravo mažiausią produktyvumo atotrūkį nuo stambių įmonių ar netgi jas lenkė darbo našumu. Čia atkreipiamas dėmesys, kad smulkios įmonės kaip tik turi pranašumų – jos yra arčiau kliento, yra mažiau biurokratiškos, gali lanksčiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių nei stambios įmonės.
Apskritai garsusis teiginys, kad smulkus ir vidutinis verslas yra „Europos ekonomikos stuburas“ yra teisingas, šiose įmonėse dirba didžioji dalis visų dirbančiųjų ES ir Lietuvoje, jų ekonominė ir socialinė vertė tikrai niekur nedingo. Tačiau siekiant veržlesnio ekonomikos ir produktyvumo augimo, šiuo metu itin svarbu, kad įmonės augtų.
Veiksniai, ribojantys smulkaus ir vidutinio verslo produktyvumo augimą
Vienas pagrindinių veiksnių, ribojančių smulkaus ir vidutinio verslo produktyvumo augimą yra nepakankami finansai. Jau ne vienerius metus įvairūs tyrimai pabrėžia, kad Lietuvos verslas turi labiau apribotą prieigą prie finansų nei daugelio kitų Europos šalių įmonės. Lietuvos banko įmonių apklausos duomenys rodo, kad smulkiam ir vidutiniam verslui yra sunkiau pasiskolinti iš bankų – paskutinės įmonių apklausos duomenimis, kas antra SVV teikta paskolos paraiška buvo atmetama arba patenkinama tik iš dalies. Koncentruota bankų rinka, mažai išvystyta kapitalo rinka, sudėtinga prieiga prie tarptautinių finansavimo šaltinių – visa puokštė apsunkinančių skolinimąsi veiksnių.
Spartesniam produktyvumo augimui trūksta ir investicijų į mokslo technologijas ir eksperimentinę plėtrą. Jos Lietuvoje, tiesa, palaipsniui auga, tačiau daugiausiai stambių įmonių dėka. Natūralu, kad mažiausios įmonės pasyviausiai investuoja į MTEP veiklas, o ir nuosavų lėšų investicijom turi mažiausiai.
Konkurencingumą užtikrins technologijos ir jomis mokanti naudotis darbo jėga
Pažvelgus į duomenis, smulkios ir vidutinės įmonės mažiau naudoja naujausias technologijas, , ypač sparčiai besiplečiančius dirbtinio intelekto (DI) įrankius. Lietuvos verslas pagal dirbtinio intelekto įrankių naudojimą tarp ES šalių rikiavosi šeštoje vietoje nuo galo – Eurostat duomenimis, pernai vos dešimtadalis įmonių naudojo DI savo veikloje. Žvelgiant giliau į Lietuvos skaičius, stambių įmonių, savo veikloje naudojančių DI įrankius, buvo trečdalis, o tarp smulkių – vos 6,5 proc.
Pasaulyje itin sparčiai besivystant DI įrankiams, tai galėtų tapti didele paspirtimi mažoms įmonėms – automatizuojant rutininius procesus, geriau paskirstant turimus išteklius, produktyviau planuojant veiklą ir pan. Ir tam, kad mažos įmonės efektyviai išnaudotų dirbtinį intelektą, nebūtinai reikalingos didelės investicijos – rinkoje jau yra galybė DI grįstų įrankių, kurie galėtų smarkiai palengvinti mažų įmonių gyvenimą, ypač pradinėse verslo stadijose.
Tam, kad įmonės galėtų efektyviai jais pasinaudoti taip pat reikia vadybinių ir technologinių kompetencijų. Į šių įgūdžių ugdymą nukreiptos programos ir valstybės finansavimas galėtų prisidėti prie produktyvumo augimo, ypač didelę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose (pvz.: informacijos ir ryšių, inžinerinės pramonės, biotechnologijų, bendrai apdirbamosios gamybos).
Jau minėtame Europos konkurencingumo kompase akcentuojama, kad konkurencingumo mažėjimo iššūkius būtina spręsti investuojant į žmones. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą įgūdžių ir darbo rinkos poreikių atitiktį, Komisija pateiks iniciatyvą kurti „Gebėjimų sąjungą“ (angl. „Union of Skills“), kurioje daugiausiai dėmesio bus skiriama mokymuisi visą gyvenimą, ateities įgūdžių kūrimui ir išsaugojimui, taip pat suvienodinti sertifikavimą mokymuose, kad žmonės galėtų dirbti visoje ES.
Norėdami pasivyti ir pralenkti Bendrijos vidurkį, negalime tiesiog laukti ES iniciatyvų ir jose dalyvauti. Turime proaktyviai didinti savo ekonomikos produktyvumą – auginti įmones, skatinti inovacijas, didinti prieigą prie finansų. Ir siekiant šių tikslų savo vaidmenį turi tiek politikos formuotojai, tiek verslas ir jame dirbantieji.