Lietuvos verslų tarptautiškumo proveržis: milijoninės sutartys ir stiprėjantis bendradarbiavimas su Lenkija

Jan 27, 2025 9:18 AM

Inovacijų agentūra antrąjį praėjusių metų pusmetį padėjo didinti tarptautiškumą daugiau kaip 100 Lietuvos verslų. Labiausiai mūsų šalies įmonės suspindėjo Švedijoje, kur užmezgė reikšmingas partnerystes, o viena iš jų virto 40 mln. eurų vertės bendradarbiavimo sutartimi. Taip pat pernai didelis dėmesys buvo skiriamas glaudesniam Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimui, ypač – gynybos inovacijų srityje.

„Tarptautiškumo didinimas ir naujų partnerysčių užsienyje mezgimas yra viena iš Lietuvos verslo ir inovacijų ekosistemos augimo sąlygų. Siekiant gerinti Lietuvos eksporto rodiklius, didinti mūsų šalies įmonių konkurencingumą, svarbu skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriantį tarptautinį bendradarbiavimą – ypač tokiose šiandien itin aktualiose srityse kaip gynyba ir saugumas. Šios pastangos atitinka Lietuvos technologinės pažangos ir tvarios ekonomikos skatinimo prioritetus“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Lietuvos ekonomiką transformuoti siekiantį planą START, kurio tikslas – užtikrinti šalies ekonomikos spartesnį augimą. Jame numatytos priemonės, kurios skatins technologinę pažangą ir inovacijas, sustiprins regionų ekonominį potencialą, kurs vienodas sąlygas tiek vietos, tiek tarptautiniams investuotojams.

Naujos galimybės parodose

Antrąjį 2024 m. pusmetį Inovacijų agentūra suorganizavo 13 išvykstamųjų ir atvykstamųjų verslo misijų bei Lietuvos įmonėms padėjo prisistatyti 7 tarptautinėse parodose.

„Vienas įsimintiniausių pusmečio renginių buvo tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Bio Europe“ Stokholme. Čia Lietuvos bendrovė „Caszyme“ pasirašė svarbią 40 mln. eurų vertės licencijavimo sutartį su Ispanijos kompanija „Integra Therapeutics“. Prie didžiausių ir reikšmingiausių renginių galima priskirti ir tarptautinę sumanaus miesto parodą „Smart City Expo World Congress“ Barselonoje, kurioje Lietuva dalyvavo bendrame Baltijos ir Šiaurės šalių stende. Mūsų finansinių technologijų sektorius pirmą kartą pristatytas „Singapore Fintech Festival“, – dalinasi Inovacijų agentūros Tarptautinių partnerysčių skyriaus vadovė Indrė Balčiūnaitė.

Planuojama, kad šiais metais Inovacijų agentūra organizuos Lietuvos verslų išvykas bent į 17 tarptautinių parodų visame pasaulyje. Vienu didžiausių akcentų taps dalyvavimas „Expo 2025“ parodoje Osakoje, Japonijoje.

Stiprino bendradarbiavimą gynybos srityje

Antrąjį praėjusių metų pusmetį taip pat buvo žengti svarbūs žingsniai stiprinant Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą gynybos srityje. Daugiau nei 40 Lietuvos gynybos sektoriaus įmonių ir organizacijų rugsėjį dalyvavo Inovacijų agentūros inicijuotoje verslo misijoje Varšuvoje. Jos metu sutarta dėl regioninės gynybos inovacijų „smėlio dėžės“ kūrimo, apjungiant Lietuvoje steigiamą akceleratorių su Lenkijoje plėtojamu „Defence Living Lab“.

„Lenkija yra ne tik svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje, bet ir didžiulė rinka mūsų šalies įmonėms, veikiančioms gynybos sprendimų sektoriuje. Siekiant paskatinti abipusį bendradarbiavimą, planuojama įgyvendinti bendrus projektus, ieškome finansavimo mechanizmų“, – sako I. Balčiūnaitė.

Lietuvos gynybos inovacijų kūrėjų potencialą užsienyje puikiai iliustruoja kosmoso startuolio „Astrolight“ sėkmė – praėjusiais metais jis pateko į antrąjį NATO gynybos inovacijų akceleratoriaus DIANA etapą. Startuolis atrinktas tarp 10 geriausių NATO šalių inovatorių ir sulauks iki 300 tūkst. eurų investicijų.

Lietuvos verslui – daugiau galimybių Lenkijoje

Stiprinant verslo ryšius su Lenkija, Lietuvos ambasadoje Varšuvoje Inovacijų agentūros iniciatyva pernai taip pat atidaryta speciali verslo bendradarbiavimo erdvė. Joje mūsų šalies verslo ir mokslo atstovai gali keistis žiniomis, dalyvauti tinklaveikos renginiuose ir mentorystės programose.

„Dvišalis Lietuvos ir Lenkijos įmonių bendradarbiavimas, be kitų privalumų, suteikia galimybes gauti bendrą ES finansavimą inovacijų plėtrai bei efektyviau vystyti pažangius, aukštą pridėtinę vertę kuriančius sprendimus. Būtent su partnerysčių plėtojimu ir konsorciumais vis dažniau siejamos ES finansavimo programos, todėl labai svarbu rasti tinkamus partnerius ir išnaudoti visas galimybes“, – teigia I. Balčiūnaitė.