„Versli Lietuva“ analitikai: pernai prekių eksporto šuolis buvo didžiausias per 5 metus

Feb 9, 2018 2:42 PM

„Versli Lietuva“ analitikų vertinimu, 2017 m. pasižymėjo ypač geromis tendencijomis pasaulio ekonomikoje ir pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose: pernai augo didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos, atsigavo Rusijos importas, augo eksportuojamų prekių kainos. Visa tai paskatino Lietuvos įmonių pardavimus eksporto rinkose.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. bendras prekių eksportas per metus augo 16,9 proc. – sparčiausiai nuo 2012 m. Lietuviškos kilmės prekių eksportas (be energetinių produktų) padidėjo 12,8 proc., tai buvo šiek tiek daugiau nei prognozavo „Versli Lietuva“ analitikai.

Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertę didino ir pakilusios eksportuojamų prekių kainos, ir išaugę kiekiai. Per metus labiausiai augo energetinių produktų, tabako ir maisto produktų kainos. Inžinerijos pramonės gaminių, išskyrus metalų, kainos šiek tiek mažėjo. „Kainų įtaka buvo svarbesnė 2017 m. pirmame ketvirtyje, tuomet sparčiausiai per metus augo naftos produktų kainos (2016 m. pradžioje naftos kainos buvo žemiausiame lygyje), o vėlesniais metų ketvirčiais svarbesnis veiksnys buvo eksporto apimčių augimas“, – sako Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Pagal ūkio šakas, didžiausią įtaką Lietuvoje pagamintų prekių (be energetinių produktų) eksporto augimui darė inžinerinės pramonės sektorius, maisto ir gėrimų pramonė bei baldų ir medienos sektoriai. Šiems sektoriams teko beveik 70 proc. viso lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto augimo.

2017 m. pagrindinėmis įmonių eksporto plėtros kryptimis buvo esamos užsienio rinkos. Inžinerijos pramonė didino eksportą į Švedijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos bei Nyderlandų rinkas. Labiausiai augo transporto priemonių uždegimo sistemų laidų, puspriekabių ir gaminių iš plastikų eksportas.

Maisto bei gėrimų pramonės įmonės daugiau eksportavo į Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Latvijos bei Belgijos rinkas. Labiausiai augo pieno produktų, žuvies bei malybos (glitimo, salyklo, dribsnių) produkcijos eksportas, o labiausiai mažėjo gėrimų eksporto vertė.

Baldų ir medienos gaminių eksporto plėtra buvo nukreipta į Švedijos, JAV, Latvijos, Danijos bei Prancūzijos rinkas. Labiausiai augo baldų, apdorotos žaliavinės medienos bei medinės taros ir padėklų eksportas.

2018 m. – palankūs investicijoms į gamybos pajėgumų plėtrą

„Versli Lietuva“ analitikų teigimu, palankios pasaulinės ekonomikos tendencijos sudarys geras sąlygas tolimesnei eksporto plėtrai. Įvairios tarptautinės institucijos numato, kad pasaulinės ekonomikos augimas šiais metais bus sparčiausias nuo 2011 m. Jau nuo 2016 m. spartėjančiam pasaulinės ekonomikos augimui ir intensyvesnei pasaulinei prekybai įtaką daro istoriškai aukšti ekonominio pasitikėjimo rodikliai euro zonos ir JAV rinkose. Be to, gerėjo verslo kreditavimo sąlygos, o nedarbas išsivysčiusiose šalyse beveik pasiekė prieškrizinį lygį.

Pagrindinėms Lietuvos eksporto partnerėms – ES ir Rusijai – taip pat prognozuojama palanki ekonomikos raida. ES rinka turėtų augti 2,1-2,3 proc., o Rusijai prognozuojamas 1,6-2 proc. ekonomikos augimas. Į ES eksportuojama daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje pagamintų ir eksportui skirtų prekių, o Rusija yra didžiausia rinka reeksportu užsiimančioms Lietuvos įmonėms.

„Visgi Lietuvos eksporto augimas šiais metais turėtų būti lėtesnis nei pernai. Tam įtakos labiausiai turi įtempta padėtis Lietuvos darbo rinkoje ir palyginamosios bazės efektas. Nedarbo lygis Lietuvoje tebėra gana aukštas – 2017 m. siekė 7,1 proc., o užimtumas neauga, pernai net šiek tiek sumažėjo. Tuo tarpu darbo užmokesčio augimas yra spartus. Šie veiksniai atspindi darbo rinkos struktūrines problemas – tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stoką. Spartus darbo sąnaudų augimas gali daryti neigiamą įtaką šalies konkurencingumui užsienio rinkose ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako V. Ivanovas.

„Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas taip pat atkreipia dėmesį, kad istoriškai Lietuvoje gamybos pajėgumų panaudojimo lygis pernai buvo aukščiausias.

„Tai rodo, kad investicijos į gamybos plėtrą šiuo metu yra ypač svarbios, o ir bendra makroekonominė aplinka bei skolinimosi sąlygos yra palankios. Jei įmonės nesiryš investuoti į gamybos pajėgumų didinimą, ilgalaikėje perspektyvoje tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos šalies konkurencingumui užsienio rinkose“, – teigia V. Ivanovas.