Kokias galimybes Lietuvos įmonėms atvers reguliacinė dirbtinio intelekto smėliadėžė
Aug 28, 2025 10:48 AM
Inovacijų agentūros AI HUB vadovas Romanas Zontovičius
Dirbtinis intelektas (DI) šiandien jau keičia mūsų kasdienybę – nuo virtualių asistentų iki personalizuotos medicinos, kai jums asmeniškai gali būti sukuriami vaistai. Ar esame tikri, kad tai, ką mums duoda DI, yra patikrinta ir nekelia papildomų rizikų?
Naudojatės DI programėle, kuri padeda planuoti finansus, arba jūsų sveikatą stebi išmanusis prietaisas? Ar esate tikri, kad šie įrankiai veikia patikimai, jūsų duomenys yra saugūs, o algoritmai nedaro klaidų, kurios jums galėtų pakenkti. Tam kuriamos „reguliacinės smėliadėžės“ (angl. regulatory sandboxes) – saugios teisinės erdvės, kuriose inovatyvūs sprendimai bandomi dar prieš pasiekiant rinką.
Europinis požiūris į DI smėliadėžes
Kad inovacijos skirtingose šalyse judėtų pirmyn yra būtini bendri standartai. Europos Sąjungos DI reglamentas numato aiškią kryptį – iki 2026 m. kiekviena valstybė narė turės bent vieną reguliacinę smėliadėžę. Tai dalis europietiško DI modelio, kuriame derinama technologinė pažanga ir atsakomybė.
ES siekia sukurti aplinką, kurioje DI sprendimai būtų ne tik inovatyvūs, bet ir etiški, skaidrūs bei orientuoti į piliečių gerovę. Kitaip nei JAV ar Kinija, kur dominuoja arba rinkos greitis, arba griežta valstybės kontrolė, Europa renkasi trečią kelią – atsakingą inovacijų plėtrą, paremtą pasitikėjimu. Vartotojui tai reiškia aiškią žinią, kad technologijos, kurias jis naudoja, praėjo patikrinimą pagal vieningus europinius standartus.
Smėliadėžėse atrinkti dalyviai galės pasinaudoti ekspertų konsultacijomis bei prieiga prie aukšto našumo kompiuterių (HPC) infrastruktūros, būtinos sudėtingiems modeliams kurti ir testuoti.
Kaip smėliadėžės veikia praktikoje
Kad smėliadėžių poveikis nėra vien graži teorija, rodo Jungtinės Karalystės fintech sektoriaus patirtis. FCA modelis ne tik paspartino naujų paslaugų kelią į rinką, bet ir padidino jų patrauklumą investuotojams. Panašiu keliu eina Nyderlandai, Ispanija ir Vokietija, kur jau pradėtos taikyti DI smėliadėžės sveikatos, viešojo sektoriaus ar pramonės srityse. Tai signalas, kad ši koncepcija tampa bendru inovacijų ekosistemos standartu, o šalys, kurios ją įgyvendina pirmos, įgyja konkurencinį pranašumą.
Lietuva taip pat ketina būti viena iš lyderių. 2025 m. pradžioje Seimas patvirtino būtinus įstatymų pakeitimus, atveriančius kelią nacionalinei reguliacinei DI smėliadėžei. Už jos įgyvendinimą atsakinga Inovacijų agentūra.
Svarbu paminėti, kad Lietuvos smėliadėžė veiks kartu su Europos skaitmeninėmis inovacijų platformomis (EDIH), bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūra (TEF) bei kitais ES inovacijų rėmimo mechanizmais. Pirmasis pilotinis projektas startuos dar šių metų pabaigoje, planuojama, kad jame dalyvaus apie dešimt įmonių.
Nauda verslui, valstybei ir vartotojams
Smėliadėžės sukūrimas – tik pirmas žingsnis. Svarbiausia, kokią realią vertę ši aplinka suteiks įmonėms, valstybei ir kiekvienam iš mūsų.
Verslui smėliadėžė suteiks greitesnį kelią į rinką, mažins inovacijų kaštus ir suteiks galimybę pasinaudoti pažangia infrastruktūra. Valstybei tai bus galimybė geriau suprasti DI keliamas rizikas ir potencialą, kurti duomenimis grįstą reguliavimą bei stiprinti šalies ekosistemą. Vartotojui – daugiau pasitikėjimo DI produktais. Į jų rankas pateks tik kruopščiai patikrinti produktai, atitinkantys aukštus saugumo standartus.
Reguliacinė DI smėliadėžė Lietuvoje nėra vien techninis instrumentas, bet reali strateginė galimybė prisidėti prie europietiško modelio kūrimo – tokio, kuris derina inovacijas ir atsakomybę.
Kyla klausimas: kas laimės ateityje – tie, kurie bandys rizikuoti vieni, ar tie, kurie pasinaudos saugia erdve idėjoms auginti? Patirtis rodo, kad smėliadėžės suteikia akivaizdų pranašumą. Lietuva, pasirinkusi šį kelią, turi progą būti ne tik technologijų naudotoja, bet ir aktyvia jų formuotoja Europoje.