Dirbtinio intelekto proveržis: 2025 pavasario apžvalga
May 26, 2025 9:23 AM
Romanas Zontovičius, Inovacijų agentūros „ICT Lab“ srities vadovas
2025-ųjų pavasaris žymi dar vieną intensyvų etapą dirbtinio intelekto (DI) evoliucijoje. Pastarieji mėnesiai buvo kupini strateginių manevrų, reikšmingų investicijų ir aštrėjančių diskusijų apie šios transformuojančios technologijos ateitį. Nuo Europos ambicijų tapti pasauline lydere iki globalių pastangų suvaldyti etinius ir saugumo iššūkius – DI neabejotinai įsitvirtino kaip kertinis XXI amžiaus reiškinys. Ši apžvalga nušviečia svarbiausius įvykius ir tendencijas, formuojančias DI kraštovaizdį Europoje ir pasaulyje šį pavasarį.
Europa intensyvina pastangas DI lyderystei užtikrinti
Europos Sąjunga demonstruoja ryžtą neatsilikti nuo JAV ir Kinijos globaliose DI lenktynėse. Vasarį Paryžiuje vykusiame aukšto lygio susitikime Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatyta „InvestAI“ iniciatyva yra galingas signalas. Ambicingas tikslas sutelkti 200 mlrd. eurų investicijų į DI ekosistemą, įskaitant 20 mlrd. eurų skirtų strateginės reikšmės DI gigafabrikams, yra beprecedentis žingsnis. Šie centrai, planuojama, talpins apie 100 000 pažangiausių DI lustų, suteikdami Europai kritiškai svarbią skaičiavimo galią, reikalingą didelių kalbos modelių ir kitų sudėtingų DI sistemų vystymui bei treniravimui.
Lygiagrečiai investicijoms, Briuselis aktyviai formuoja reguliacinę aplinką. Pradėtos viešos konsultacijos dėl Debesijos ir DI plėtros akto bei platesnės DI taikymo strategijos rodo ES siekį kurti „europietiškąjį DI modelį“ – inovatyvų, tačiau kartu etišką, skaidrų ir orientuotą į piliečių gerovę bei teises. Tai subtili pusiausvyra tarp technologinės pažangos skatinimo ir potencialių rizikų valdymo.
Globalus dialogas
DI vystymas yra globalus reiškinys, reikalaujantis tarptautinio atsako. Singapūras, pristatydamas „Singapūro konsensusą dėl pasaulinių DI saugumo tyrimų prioritetų“, žengė svarbų žingsnį link koordinuoto požiūrio į saugesnių DI sistemų kūrimą. Šis sutarimas pabrėžia būtinybę sutelkti tarptautinės mokslininkų bendruomenės pastangas į opiausias saugumo problemas.
Tuo metu technologijų gigantė OpenAI su iniciatyva „OpenAI for Countries“ siekia padėti valstybėms kurti nacionalinę DI infrastruktūrą, pabrėždama demokratinių vertybių svarbą. Nors šis žingsnis gali būti vertinamas ir kaip strateginis įtakos plėtimas, jis taip pat atveria galimybes mažesnėms šalims pasinaudoti pažangiausiomis technologijomis.
Į diskusiją apie DI ateitį vis aktyviau įsitraukia ir ne tik technologijų ar politikos, bet ir dvasiniai lyderiai. Naujasis popiežius, savo neseniai pasakytoje svarbioje kalboje akcentavo DI keliamus fundamentalius iššūkius žmoniškumui. Jo raginimas plėtoti technologijas atsakingai, nepamirštant etinių ir dvasinių dimensijų, rezonuoja su plačiai visuomenėje augančiu susirūpinimu dėl DI poveikio darbo rinkai, socialiniams ryšiams ir pačiai žmogaus prigimčiai.
DI gynybos ir saugumo arenose
Dirbtinis intelektas sparčiai transformuoja ir gynybos bei saugumo sritis. Europos gynybos technologijų startuoliai, pavyzdžiui, Vokietijos „Helsing“, atlieka pionierišką darbą. Jų bendradarbiavimas su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, kuriant autonominius taikinių nustatymo ir smūgių dronus, demonstruoja realų DI potencialą moderniame konflikte – didinant efektyvumą, greitį ir tikslumą, tačiau kartu keliant sudėtingus klausimus dėl autonominių ginklų sistemų kontrolės.
Kita medalio pusė – augančios saugumo grėsmės. Jungtinės Karalystės vyriausybės atstovai vis garsiau įspėja apie kibernetinių atakų, kurioms pasitelkiamas DI, masto ir sudėtingumo didėjimą. DI įrankiai gali būti naudojami kuriant įtikinamesnes „phishingo“ atakas, automatizuojant pažeidžiamumų paiešką ar koordinuojant didelio masto dezinformacijos kampanijas. Tai verčia valstybes ir verslą permąstyti kibernetinės gynybos strategijas.
Ekonominė transformacija
Ekonomistai ir analitikai sutaria – DI poveikis pasaulio ekonomikai bus milžiniškas. Konsultacijų bendrovės „PwC“ prognozė, kad iki 2035 m. DI gali padidinti pasaulio BVP net 15 %, prilygsta XIX a. industrializacijos sukeltam ekonominiam šuoliui. Tai ne tik abstraktūs skaičiai – tai signalas apie artėjančius seisminius pokyčius darbo rinkoje, verslo modeliuose ir produktyvumo lygiuose.
DI vis aktyviau integruojamas ir į žiniasklaidos bei komunikacijos sektorius. Didžiosios Britanijos transliuotojo BBC sprendimas sudaryti 40 mln. svarų sterlingų vertės sutartį su „Serco“, numatančią DI panaudojimą žiūrovų skundų analizės ir tvarkymo procesams optimizuoti, iliustruoja praktinę DI naudą gerinant klientų aptarnavimą ir veiklos efektyvumą.
Tačiau DI kelia ir iššūkių žiniasklaidai. Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir kitos pasaulinės medijų organizacijos vis aktyviau ragina DI technologijų kūrėjus bendradarbiauti kovoje su dezinformacija. Gebėjimas generuoti realistiškus, tačiau melagingus tekstus, vaizdus ir vaizdo įrašus kelia rimtą grėsmę faktinės žurnalistikos patikimumui ir visuomenės informaciniam raštingumui.
Žvilgsnis į netolimą ateitį
2025-ųjų pavasaris rodo, kad DI trajektorija išlieka staigiai kylančia kreive. Europa, sutelkusi politinę valią ir finansinius išteklius, siekia tapti ne tik reikšminga žaidėja, bet ir standartų kūrėja šioje technologinėje revoliucijoje. Tačiau iššūkiai – nuo etinių dilemų ir darbo rinkos pokyčių iki saugumo grėsmių ir dezinformacijos sklaidos – yra globalūs ir reikalauja bendrų pastangų.
Ateinantys mėnesiai ir metai parodys, kaip sėkmingai pasauliui pavyks suderinti milžinišką DI potencialą su būtinybe užtikrinti atsakingą, skaidrų ir į žmogų orientuotą šių galingų technologijų vystymą ir taikymą. Išmintis, įžvalgumas ir tarptautinis bendradarbiavimas bus kertiniai veiksniai, lemsiantys, ar DI taps klestėjimo, ar naujų pavojų šaltiniu.