Galimybės Lietuvos verslui – kur eksportuoti pridėtinę vertę

Nov 13, 2017 2:46 PM

Nyderlandų ekonomistai sukūrė ir neseniai pristatė duomenų masyvą, leidžiantį  naujoviškai įvertinti eksporto reikšmę ekonomikai. Jį panaudoję, „Versli Lietuva“ analitikai atskleidė kitokį Lietuvos eksporto vaizdą ir galimybes verslui, nei iki šiol manėme. Pasirodo, Rusija, Latvija ir Lenkija yra ne tokios svarbios ir todėl ne tiek prioritetinės rinkos, kokiomis jas laikėme. Kita vertus, tolimesnių rinkų, tokių kaip JAV, Kinija ir Japonija, reikšmė yra kur kas didesnė. 

Tradiciškai Lietuvos eksporto reikšmė šalies ekonomikai nusakoma pagal prekių ir paslaugų eksporto vertės procentinę dalį nuo BVP. Su šiuo rodikliu susijusią problemą iliustruoja Liuksemburgo pavyzdys. 2016 m. Liuksemburgo BVP siekė 53 mlrd. eurų, o bendro eksporto vertė – 117,3 mlrd. eurų. Tačiau būtų neteisinga tvirtinti, kad Liuksemburgas yra 221 proc. priklausomas nuo eksporto. Mat eksporto ir BVP santykio koeficientu lyginami obuoliai su apelsinais: eksportas skaičiuojamas pagal apyvartą, o BVP – pagal pridėtinės vertės sąvoką. 

Lietuvos eksporto partnerių svarba taip pat dažnai matuojama pagal eksporto apyvartą. Tiesa, Lietuvos statistikos departamentas neįskaičiuoja reeksporto (į Lietuvą importuotos prekės tiesiog toliau eksportuojamos, mažai ir išvis nekeičiant jų sudėties) į bendrąją eksporto apyvartą. Vis dėlto lietuviškos kilmės prekių eksporto ir net paslaugų eksporto duomenys nėra visiškai objektyvūs, nes įskaičiuojami importuoti gaminiai, panaudoti eksportuojančių įmonių gamybos procese. 

Modernus būdas matuoti eksporto įtaką ekonomikai
Nyderlandų Karalystės Groningeno universiteto mokslininkai sukūrė duomenų masyvą: apjungė 43 valstybių, intensyviai dalyvaujančių tarptautinėje prekyboje, sąnaudų ir produkcijos lenteles. Jose aiškiai matyti prekių ir paslaugų srautai, keliaujantys tarp valstybių ir sektorių. Pagal pasaulinės prekybos sąnaudų ir produkcijos lenteles, „Versli Lietuva“ dar kartą įvertino Lietuvos priklausomybę nuo eksporto,  atsižvelgdama į Lietuvos vietą pasaulinėje vertės grandinėje pagal atskirus sektorius. Naujai sudarytas duomenų masyvas padėjo nustatyti rinkas, kurios Lietuvai svarbiausios, t.y. kur eksportas sukuria didžiausią pridėtinę vertę. 

Skirtumus tarp eksporto pagal pridėtinę vertę ir pagal tradicinę eksporto statistikos sampratą galima iliustruoti pavyzdžiu. Paimkime, pavyzdžiui, lietuvišką metalo apdirbimo įmonę. Ji gamina variklių dalis ir eksportuoja jas į Vengriją bendrovei, gaminančiai variklius „Volkswagen“ grupei. Toliau šie varikliai eksportuojami į Vokietiją – ten jie įmontuojami automobiliuose, o šie parduodami JAV rinkoje. Taigi, prie vokiškų automobilių, eksportuojamų į JAV, prisidėjo ir Lietuva. Remiantis tradicine eksporto statistikos samprata, sandoris vertinamas kaip eksportas į Vengriją, tačiau pagal sukurtą pridėtinę vertę – vertintinas kaip eksportas į JAV. 

Būtent pridėtinės vertės kūrimo statistika (pagal galutinį gavėją) rodo tikrąjį lietuviškos kilmės eksporto sąlytį su tiesiogine ir netiesiogine paklausa įvairiose pasaulio šalyse. Pasitelkus Nyderlandų ekonomistų sudarytą duomenų masyvą, „Versli Lietuva“ neseniai atliko tyrimą – pasaulinių vertės grandinių tyrimą, kurio tikslai buvo objektyviai išmatuoti, kokią svarbą Lietuvos ekonomikai turi eksportas ir atnaujinti Lietuvai prioritetinių eksporto rinkų reitingą. 

JAV ir Azija svarbesnės, ES mažiau svarbi 
Pagal pridėtinę vertę, eksporto reikšmė yra kur kas menkesnė nei manyta. 2014 m. (naujausi turimi duomenys) 40,3 proc. visos Lietuvoje sukurtos pridėtinės vertės buvo skirta užsienio rinkoms, o tai maždaug perpus mažiau, nei teigia tradicinė eksporto statistika. Tuo metu 2000 m. eksporto dalis Lietuvos BVP siekė vos 19 proc. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad Lietuva vis labiau integruojasi į pasaulio rinkas.

Žemiau pateikiamas šalių reitingas atskleidžia, kad pagal pridėtinę vertę Rusija nėra dominuojanti Lietuvos eksporto rinka. Ji išlieka svarbiausia mūsų eksporto partnerė, tačiau jos dalis pridėtinės vertės eksporte yra daugiau nei dukart mažesnė nei skaičiuojant pagal tradicinę eksporto statistiką. Eksporto dalis į Latviją pagal pridėtinę vertę taip pat daugiau nei dvigubai mažesnė, o tai lemia, kad ši prekybos partnerė yra nebe antroje, kaip įprasta manyti, bet ketvirtoje pozicijoje. Tuo metu Vokietija kyla iš trečiosios į antrąją vietą. Lenkija krenta iš ketvirtos į šeštą vietą, o Estija ir Nyderlandai iš viso nebepatenka į dešimtuką.

Vertinant pagal eksportuotų prekių ir paslaugų apyvartą, 2014 m. 54,6% Lietuvos eksporto buvo skirta Europos Sąjungos valstybėms. Tuo metu pagal eksporto sukuriamą pridėtinę vertę ši dalis tesudarė 37%. Pastebėtina, kad pagal pridėtinę vertę JAV pakilo iš aštuntosios į trečią vietą. Taip pat įdomu, kad besivystančios rinkos yra kur kas svarbesnės Lietuvai nei dažnai teigiama: Kinija jau nebe dvyliktoje, o dešimtoje vietoje, Japonija kyla iš dvidešimt devintosios į septynioliktąją vietą. Brazilija ir Indija rikiuojasi žemai, bet vis tiek gerokai aukščiau, jei vertinsime pagal eksporto sukuriamą pridėtinę vertę, o ne pagal tradicinę statistiką. Į visa tai reikia atkreipti dėmesį, nes auganti besivystančių ekonomikų reikšmė mums nepaprastai svarbi – šios rinkos milžiniškos. 

Lietuvos eksportas pagal šalis 2014 m., proc. 

Šaltinis: „Eurostat“, „World Input-Output Database“ (WIOD) ir „Versli Lietuva“ skaičiavimai. Baltarusija, Ukraina ir Kazachstanas neįtraukti, nes jų nėra WIOD duomenų bazėje.

Vertinant pagal pridėtinę vertę, nuo 2000 m. vidutinis metinis Lietuvos eksporto augimas siekia 14 proc. Kinija yra tarp sparčiausiai augančių mūsų užsienio rinkų (22 proc. vidutinis metinis augimas), jau 2014 m. patekusi į mūsų didžiausių eksporto rinkų dešimtuką. Dar sparčiau eksportas augo į Balkanų šalis, pavyzdžiui, Rumuniją ir Slovėniją, bet jos kol kas nepatenka net ir į dvidešimtuką. Tarp kitų sparčiai augančių eksporto rinkų ne Europos Sąjungoje yra Norvegija, Australija ir Indonezija.

Grėsmės: konkurencinis valstybių, kuriose perdirbami tarpiniai Lietuvos produktai, spaudimas
Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu Lietuvos eksportui grėsmę kelia mažėjantis šalies konkurencingumas rinkose, kuriose perdirbami tolimesniam eksportui iš Lietuvos importuoti tarpiniai produktai. Pavyzdžiui, Vokietija yra lietuviškų gaminių eksporto svarbiausi vartai į kitas rinkas. Lietuvoje pagamintos prekės perdirbamos Vokietijoje ir suvartojamos, pavyzdžiui, Kinijoje. Senėjanti Vokietijos visuomenė, didesni energetiniai kaštai (dėl energijos perdavimo) ir nepakankamos investicijos į infrastruktūrą (ypač į skaitmeninę infrastruktūrą) gali padidinti Vokietijos gamybos kaštus ir sumažinti šios šalies konkurencingumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, o tai darytų poveikį ir Lietuvos eksportui. Šiuo aspektu lygiai taip pat svarbus Lietuvai yra ir Švedijos bei Lenkijos konkurencingumas. 

Galimybės ir perspektyvos
Net pridėtinės vertės kontekste, ES valstybės išlieka svarbiausia Lietuvos eksporto rinka. Visgi, ES valstybių dalis, vertinant pagal pridėtinės vertės eksportą yra gerokai mažesnė (37%), negu vertinant pagal tradicinę eksporto statistiką (54,6%). Tad mūsų atlikto tyrimo rezultatai diskusijoms dėl eksporto diversifikacijos suteikia naują atspalvį: argumentas, kad Lietuvos eksportas pernelyg smarkiai priklausomas nuo ES rinkų, praranda šiek tiek svorio. Taigi ir scenarijus, numatantis ES ekonomikų stagnaciją, nebeatrodo toks jau problemiškas Lietuvos eksportui, koks būtų matuojant pagal tradicinę eksporto statistiką. 

Išsiaiškinus, kad JAV, Kinija ir kitos besivystančios rinkos suvartoja daugiau mūsų produkcijos nei manėme anksčiau, tampa aišku, kad Lietuvos eksportuotojams atsivėrusios tam tikros galimybės. Lietuvos verslas turėtų siekti įtvirtinti ir stiprinti savo pozicijas Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir kitų pramoninių Europos šalių tiekimo grandinėse – tokiu būdu netiesiogiai eksportuosime savo pridėtinę vertę į JAV, Kiniją ir kitas didžiąsias ekonomikas.