2022 m. prekių eksporto rezultatai: didelė kainų įtaka ir netipiška reeksporto raida

Feb 9, 2023 2:50 PM

Karo Ukrainoje kontekste, 2022 m. Lietuvos prekių eksporto rezultatai buvo netipiški. 2022 m. bendra Lietuvos prekių eksporto vertė augo labai sparčiai. Lyginant su atitinkamu 2021 m. laikotarpiu bendrasis eksportas ūgtelėjo net 28,1 proc. Antrojo pusmečio bendrojo eksporto vertės augimo tempas buvo panašus į pirmojo, tačiau kiek didesnę įtaką eksporto vertės augimui 2022 m. antrąjį pusmetį, lyginant su pirmuoju, darė eksporto kainų kaita, sparčiau augo prekių reeksporto ir lėčiau – lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė. 2022 m. sausio-lapkričio mėn. eksporto kainos kilo daugiau nei 12 proc. (iš jų: pirmąjį pusmetį – 11,6 proc., antrąjį – 13,4 proc.)  2023 m. Europoje tevykstant karo veiksmams ir tvyrant didelei politinei įtampai, kainų poveikis eksporto vertės augimui kitąmet turėtų būti mažesnis, bet reikšmingas, o spartaus eksporto apimčių augimo, lėtai augant visai ES ekonomikai, tikėtis nereikėtų.

Didžiausią įtaką bendram eksporto augimui darė lietuviškos kilmės prekės, kurių eksportas 2022 m. padidėjo 26,7 proc. per metus.  Pirmąjį metų pusmetį jo vertė paaugo 32,7 proc., antrąjį – 21,7 proc. Labiausiai prie augimo prisidedantys eksportuojantys sektoriai 2022 m. pirmąjį pusmetį, kaip ir antrąjį metų pusmetį, reikšmingai nesikeitė. 2022 m. didžiausią teigiamą įtaką lietuviškos kilmės prekių eksporto augimui darė naftos pramonė, ji nulėmė kiek mažiau nei pusę visos vertės augimo (11,5 proc. p. iš 26,7 proc.). Taip pat augo ir kitų Lietuvos ekonomikos sektorių – inžinerinės pramonės (4,4 proc. p.), maisto, gėrimų ir tabako pramonės (4,3 proc. p.), baldų (1,6 proc. p.), medienos ir popieriaus pramonės (1,5 proc. p.) – eksportas. Pastebėtina, kad chemijos ir vaistų pramonės produktų eksporto raida 2022 m. beveik nedarė įtakos lietuviškos kilmės eksporto kaitai (-0,1 proc. p.).

Pagal rinkas, daugiausia eksportuojama į Vokietiją, Lenkiją, Latviją, JAV  ir Nyderlandus. Karo Ukrainoje kontekste, lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas rytų kryptimi per metus sumenko. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Ukrainą mažėjo maždaug dešimtadaliu ir Ukraina iškrito iš svarbiausių eksporto rinkų dešimtuko – 2021 m. ji buvo 8-a, o 2022 m. 11-a svarbiausia Lietuvos eksporto rinka. Eksporto vertė į sankcijų veikiamas šalis agresores Rusiją ir Baltarusiją per metus sumažėjo atitinkamai 45,4 proc. ir 36,5 proc. (kartu – 213 mln. eurų). Eksporto vertė į Vidurio Azijos šalis – Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikistaną, Uzbekistaną ir Turkmėnistaną – augo sparčiai, tačiau absoliučia verte prieaugis buvo gana menkas (kartu – 38 mln. eurų) ir nepadengė vertės sumažėjimo Rusijos ir Baltarusijos rinkose. Lietuviškos kilmės eksporto vertė į Taivaną buvo maža (21,7 mln. eurų),  į Kiniją – kiek didesnė (45,1 mln. eurų).

2022 m. prekių reeksportas paaugo 30,6 proc. per metus. Pirmąjį metų pusmetį jo vertė paaugo 20,0 proc., antrąjį – net 39,7 proc. Didžiausią teigiamą įtaką reeksporto augimui darė gamtinių dujų pramonės šaka; ji nulėmė apie trečdalį reeksporto vertės augimo (9,7 proc. p. iš 30,6 proc.). Taip pat nemenkai prie reeksporto augimo prisidėjo inžinerinei pramonei priklausančių variklinių transporto priemonių prekių grupė (6,3 proc. p.) ir kitos prekės (3,4 proc. p.). Gamtinių dujų reeksportas buvo nukreiptas į Latvijos, Lenkijos ir Estijos rinkas, o reeksporto struktūroje ši pramonės šaka 2022 m. netipiškai sudarė 7,8 proc. (2021 m. –  0,2 proc.). Taigi, dėl sukelto karo Ukrainoje ir jo pasekmių, 2022 m. prekių reeksporto struktūroje buvo nemenki pokyčiai. Pagal rinkas, daugiausia 2022 m. reeksportuota į Latviją, Rusiją, Lenkiją, Baltarusiją ir Estiją. Prekių reeksporto augimas rytų kryptimi nemenksta ir tendencijos yra kiek kitokios nei kalbant apie lietuviškos kilmės eksportą. 2022 m. reeksporto vertė į šalį agresorę Rusiją sumenko 25,0 proc., o į Baltarusiją didėjo 52,4 proc. (kartu – sumažėjo 373 mln. eurų). Į Ukrainą reeksporto vertė per metus mažėjo maždaug dešimtadaliu (53 mln. eurų). Reeksporto vertė į Vidurio Azijos šalis – Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikistaną, Uzbekistaną ir Turkmėnistaną – kartu sudėjus augo sparčiai ir absoliučia verte prieaugis buvo gana nemenkas (kartu – 953 mln. eurų). Jis iš esmės padengė reeksporto vertės sumažėjimą Rusijos rinkoje (845 mln. eurų).