„GovTech“ proveržis – kaip 200 mln. rinka kuria startuolių ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą
Mar 14, 2025 10:39 AM
Inovacijų agentūros „GovTech Lab“ skyriaus vadovė Liucija Sabulytė
„GovTech“ – inovatyvios technologijos ir skaitmeniniai produktai, skirti viešajam sektoriui, yra viena įdomiausių skaitmeninės valdžios sričių, išgyvenanti didelį proveržį. Pasaulio ekonomikos forumo skaičiavimais, globali „GovTech“ rinka per ateinantį dešimtmetį padvigubės ir sudarys 9,8 trilijono dolerių. Kaip galime geriausiai išnaudoti Lietuvos potencialą „GovTech“ srityje ir ko galime pasimokyti iš Europos lyderių?
Prognozuojama, kad iki 2035 m. globali „GovTech“ rinka bus lygi pusei Kinijos BVP. Spartų augimą galima sieti su trimis pagrindiniais veiksniais: augančiais piliečių ir verslo lūkesčiais viešosioms paslaugoms ir jų efektyvumui, sudėtingėjančiais viešojo sektoriaus iššūkiais, kurių neįmanoma išspręsti įprastiniais būdais, ir didesniu duomenų ir technologijų prieinamumu.
Šios tendencijos reiškia naujas galimybes tiek startuoliams ir kitoms inovacijas kuriančioms įmonėms, tiek viešajam sektoriui. Startuoliams tai nauja potenciali rinka, kuriai jie gali pasiūlyti inovatyvius technologinius sprendimus, o viešajam sektoriui – proga dar geriau įsigilinti į piliečių bei verslo poreikius ir pasiūlyti efektyvesnius įrankius bei paslaugas.
Startuolių ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas: naudos – apipusės
Skaičiuojama, kad Lietuvoje „GovTech“ rinkos dydis siekia apie 200 mln. eurų. Galvodami apie viešojo sektoriaus IT įrankius pirmiausiai įsivaizduojame įvairias duomenų bazes, apskaitos programas, kitus skaitmeninius produktus – sprendimus, kurie perkelia procesus iš popieriaus į skaitmeninę erdvę. Tačiau inovacijų pritaikymo valstybinėse įstaigose galimybės yra daug platesnės.
Geriausios praktikos jau šiandien yra taikomos Lietuvoje. Per šešerius gyvavimo metus, Inovacijų agentūros „GovTech“ laboratorija stiprino viešojo sektoriaus ir startuolių ryšius ir prisidėjo prie daugiau negu 100 viešojo sektoriaus problemų sprendimo, kuriant inovacijų prototipus ir testuojant rinkoje jau pristatytas inovacijas. Pastebime, kad bendradarbiavimas kuriant „GovTech“ sprendimus leidžia valstybinėms institucijoms į įsisenėjusias problemas pažvelgti naujai bei eksperimentuoti ieškant jų sprendimo, o verslai gauna naudingų įžvalgų apie viešojo sektoriaus bei piliečių poreikius, kuriomis gali pasinaudoti vystydami „GovTech“ produktus.
Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybė bendradarbiaudama su startuoliu „Agrodronas“ sukūrė sprendimą, kuris leidžia atpažinti laukinių gyvūnų daromą žalą pasėliams naudojant bepiločius orlaivius ir dirbtinį intelektą. Įrankis padeda ne tik nustatyti žalą, bet ir įvertinti jos dydį. „Registrų centras“ kartu su startuoliu „AAI Labs“ panaudojo skaidrumą užtikrinančią blokų grandinės technologiją ir jau netrukus pristatys sprendimą, kuris leis pagreitinti procesus visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. O Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokykla kartu su „Baltic Consol Line“ vystė dirbtinio intelekto technologija grįstą duomenų analizės įrankį – asistentą mokytojui, kuris leidžia rekomenduoti personalizuotą turinį mokiniui, atsižvelgiant į jo pomėgius ir interesus.
Viešasis sektorius startuoliams gali būti patrauklus ne tik dėl rinkos dydžio ir potencialaus rinkos augimo, bet ir dėl savo patikimumo kaip kliento. Be to, sprendimai, sukurti konkrečiai institucijai, gali būti lengvai pritaikomi kitoms įstaigoms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nes daugelis viešojo sektoriaus iššūkių yra panašūs visame pasaulyje.
Lietuvos potencialas „GovTech“ srityje
Skaitmeninės valdžios indekse Lietuva atrodo solidžiai – užimame 14-ą vietą iš 33 vertintų šalių. Tai reiškia, kad mūsų pastangos skaitmenizuoti viešąjį sektorių duoda rezultatų, tačiau yra sričių, kuriose turime galimybę tobulėti.
Lietuva neabejotinai yra viena iš duomenų valdymo srities lyderių – šalies rezultatas gerokai viršija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) vidurkį. Tai reiškia, kad Lietuva jau dabar sukuria stiprią duomenų infrastruktūrą, užtikrinančią, kad viešajame sektoriuje duomenys būtų prieinami, dalijami ir naudojami tikslingai. Pagal atvirumą ir skaidrumą, ypač skaitmeninių technologijų ir atvirų duomenų naudojimo srityje, taip pat demonstruojame stiprius rezultatus. Pagal šį rodiklį viršijamas EBPO vidurkis patvirtina, kad dėmesys skaidrumui augina pasitikėjimą valdžios institucijomis.
Vis dėlto, kai kuriose srityse yra erdvės tobulėjimui. Viena iš jų – proaktyvumas. Turime investuoti į gebėjimo numatyti piliečių poreikius ir pasiūlyti sprendimus iki jiems paprašant stiprinimą. Vartotojai taip pat turi būti įtraukti į paslaugų kūrimo procesą, nes dabar tik nedidelė dalis viešojo sektoriaus paslaugų yra pritaikytos atsižvelgiant į realius vartotojų poreikius.
Dar viena sritis – skaitmeninių strategijų stebėsena ir vertinimas. Nors strategijų turime, dažnai trūksta jų realaus poveikio matavimo. Be išsamių stebėsenos mechanizmų sudėtinga užtikrinti, kad įgyvendinami projektai atneštų norimus rezultatus.
Lietuva jau dabar yra stipri duomenų ir skaitmeninės infrastruktūros srityse, o toliau judėti į priekį galėtume labiau išnaudodami proaktyvų požiūrį ir įtraukdami gyventojus bei verslą į paslaugų kūrimo procesus. Jei šios sritys sulauks daugiau dėmesio, Lietuva neabejotinai galėtų pakilti į dar aukštesnes pozicijas globaliame skaitmeninės valdžios kontekste.
Ko galime pasimokyti iš Europos?
Skaitmeninės infrastruktūros stiprinimas, atvirų duomenų naudojimas, platformų integracija ir saugumo užtikrinimas tampa pagrindiniais viešojo sektoriaus inovacijų akcentais. Europos valstybėse jaučiamas noras inovuoti – valstybės aktyviai investuoja į sprendimus, kurie valdžios paslaugas daro greitesnes, paprastesnes bei labiau prieinamas visuomenei. Pavyzdžiui, pagal Skaitmeninės Europos programą numatyta 7,5 mlrd. eurų biudžetas, iš kurio 2,1 mlrd. eurų skiriama dirbtinio intelekto (DI) plėtrai.
Skaitmenizacijos lyderė Europoje Danija ypatingą dėmesį skiria bendradarbiavimui. Bendradarbiavimas tarp institucijų, verslo, mokslo, pilietinės visuomenės ir vartotojų yra vienas iš pagrindinių skaitmenizacijos ramsčių ir inovacijų katalizatorių. Ypatingas dėmesys skiriamas bendradarbiavimui su vartotojais tobulinant ir inicijuojant viešąsias paslaugas. Danija yra išvysčiusi ir pasauliui pristačiusi ne vieną metodiką ir įrankį, skirtą kurti į vartotojo poreikius orientuotas paslaugas. Taip pat Danija turi gilią, XVI-XVII a. siekiančią eksperimentavimo tradiciją. Todėl tiek viešasis sektorius, tiek visuomenė palankiai vertina eksperimentavimo iniciatyvas ir mato eksperimentavimą kaip galimybę užtikrinti nuolatinį mokymąsi, kuris yra būtinas siekiant nuolat gerinti viešąsias paslaugas.
Norvegijoje, kurioje praėjusiais metais buvo įsteigta Skaitmenizacijos ir viešojo valdymo ministerija, „GovTech“ inovacijos yra viena iš prioritetinių sričių. Pavyzdžiui, numatoma, kad iki 2030 metų visose viešojo valdymo institucijose bus naudojamas dirbtinis intelektas. Visgi svarbu pabrėžti, kad tiek Norvegijoje, tiek anksčiau minėtoje Danijoje skaitmeninimas viešajame sektoriuje nėra laikomas galutiniu tikslu, o priemone efektyviau spręsti visuomenės iššūkius, tokius kaip darbo jėgos trūkumas, visuomenės senėjimas, besitraukiantys regionai ir pan. Pokyčiai grindžiami moksliniais tyrimais, aktyviai įtraukiant mokslininkus ir išnaudojant ES „Horizonto“ programų teikiamas galimybes.
Semdamiesi gerųjų patirčių iš savo partnerių pastebime, kad norint realiai spręsti viešojo sektoriaus ir visuomenės iššūkius yra svarbu į problemas žiūrėti sistemiškai. Technologijos yra svarbios, jos sukuria galimybes, kurios nebūtų prieinamos be technologinės pažangos. Visgi, technologijos yra tik viena iš kelių problemos sprendimo dedamųjų. Todėl būtina matyti visą procesą ir aiškiai įvardinti kokių dar – reguliacinių, proceso, elgsenos ar kitų – pokyčių ir resursų reikės, kad problema būtų išspręsta. Taip pat svarbu, kad viešajame sektoriuje būtų investuojama į darbuotojų kompetencijų ugdymą, nes technologijos yra įrankis, kuris bus naudingas tiek, kiek sugebėsime jį panaudoti.