Ateities architektai. Lietuva ruošiasi personalizuotai medicinai: kaip tai pakeistų gydytojų darbą ir paciento patirtį?

May 27, 2025 11:32 AM

Įsivaizduokite, kad gydytojas paskiria jums vaistą, prieš tai išanalizavęs visą jūsų genetinę informaciją, ir pritaikęs gydymą specialiai jūsų organizmui. Šis scenarijus dar nėra įprastas kiekvienam pacientui, tačiau Lietuva sparčiai juda link tokio gydymo metodų. Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ mokslininkė dr. Ingrida Olendraitė pabrėžia, kad individualizuotas požiūris į žmogų atveria visiškai naujas galimybes tiek diagnostikoje, tiek gydyme. O tradicinę sveikatos priežiūros sistemą ji lygina su vieno dydžio batais, kuriuos bandome pritaikyti visiems: „Daug kam jie puikiai tinka, tačiau yra ir tokių, kuriems labai spaudžia, o kiti – visai negali su jais paeiti“, – sako mokslininkė.

Personalizuota medicina  – individualus dėmesys pacientui

Personalizuota medicina dažniausiai siejama su pažangiais tyrimais ir technologijomis, leidžiančiais tiksliau diagnozuoti ligas ir parinkti gydymą, pritaikytą konkrečiam pacientui. Tačiau multiomikos bioinformatikė, „VUGENE“ mokslo vadovė dr. Ingrida Olendraitė atkreipia dėmesį, kad individualizuotas gydymas prasideda kur kas ankstesnėje gydymo stadijoje – ne nuo tyrimų, o nuo požiūrio į pacientą. „Visų pirma, reikia skirti žymiai daugiau laiko paciento ir gydytojo kontaktui: tuomet būtų galima nuodugniai įvertinti ir žmogaus gyvenimo stilių, įpročius, ir kitus veiksnius, kurie gali nulemti ligos eigą“, – sako dr. I. Olendraitė. Mokslininkė pasakoja dažnai išgirstanti istorijų, kai pacientų nusiskundimai gydytojo kabinete yra „nurašomi“ antsvoriui, ar hormonų sutrikimams, nors jų ryšys su paciento nusiskundimais ne visada yra pagrindinė priežastis. Taigi, anot jos, pirmiausiai turi keistis požiūris, o tuomet galima kalbėti  apie tikslesnę diagnostiką ir gilesnius genetinius tyrimus.

Jai pritaria ir Santaros klinikų Biobanko vyresnioji tyrėja Dovilė Juozapaitė. Tyrėjos teigimu, perėjus prie personalizuotos medicinos, pacientas pajaustų didesnį dėmesingumą jam ir jo sveikatai. Iš paciento pusės, anot jos, procesas mažai kuo skirtųsi nuo dabartinio, tačiau gydytojai turėtų kur kas daugiau informacijos apie patį žmogų ir jo ligą: ligos istorija būtų kur kas išsamesnė o atliekami tyrimai – žymiai gilesni, atskleidžiantys genetinės informacijos ypatumus. „Juos išanalizavę, mes galime pritaikyti konkrečius gydymo metodus, strategijas būtent tam konkrečiam pacientui“, – pasakoja D. Juozapaitė.

Idealaus scenarijaus atveju, pasak dr. I. Olendraitės, gydytojai turėtų galimybę prieiti prie didelės duomenų bazės, kurioje būtų pacientų genetinė informacija: „Įtariant tam tikrą ligą, gydytojas galėtų prisijungti prie sistemos ir pasižiūrėti, kokie  snipai (angl. SNPs), vieno nukleotido variacijos yra tame žmoguje, matyti viską, kas būtų svarbu konkrečiai diagnozei“, – sako dr. I. Olendraitė. Ji pasakoja, kad ši genetinė informacija nusako ne tik esamas ligas, bet ir tikimybę susirgti vėliau. Toks sprendimas, anot jos, palengvintų diagnostiką, o ligos būtų užčiuopiamos kur kas anksčiau. Tai ypatingai svarbu vėžio ir kai kurių kitų kompleksinių ligų atvejais.

Genetiniai duomenys – žaliava naujiems proveržiams medicinoje

Genetiniai tyrimai, kuriais remiasi personalizuota medicina, reiškia, jog turėtume atskleisti gydytojui visą savo genetinę informaciją. Tad kyla natūralus klausimas – ar būsime pasiruošę be baimės dalintis tokiais jautriais duomenimis? Pasak mokslininkės dr. I. Olendraitės, normalu, kad ši mintis žmonėms kol kas gali kelti nerimą – personalizuotos medicinos sąvoka daugeliui vis dar atrodo miglota, o baimę dažnai lemia nežinomybė.

Vis dėlto, mokslininkė pabrėžia, kad bijoti nereikėtų. Genetinių tyrimų duomenys ne tik padeda geriau suprasti ligų kilmę, bet ir leidžia kurti naujus diagnostikos bei gydymo metodus. „Personalizuota medicina tapo įmanoma dėl mokslinių tyrimų. Netgi esant labai daug mokslinės literatūros, daugybė ligų dar nėra išanalizuota“, – sako dr. I. Olendraitė.  Taigi galimybė atverti mūsų genetinius duomenis specialistams – padėtų ne tik pasveikti pačiam pacientui, bet ir būtų didžiulė pagalba mokslui, siekiant giliau pažinti sudėtingus ligų mechanizmus ir padėti ateities pacientams.

D. Juozapaitė pabrėžia, kad norint pasiekti tikrą personalizuotą gydymą, būtina užtikrinti, jog ir moksliniai, ir klinikiniai tyrimai apimtų įvairias pacientų grupes: „Kad galėtume personalizuotą gydymą taikyti visiems, turime turėti mokslinį pagrindą – visi personalizuotos medicinos gydymo būdai remiasi į klinikinius tyrimus.“ Anot jos, šiuo metu biobankuose jau kryptingai renkamos įvairių pacientų grupių mėginių ir duomenų kolekcijos, kad ateityje būtų galima kurti lygiavertes gydymo strategijas tiek vyrams, tiek moterims, tiek vaikams.

Svarbu ne tik surinkti duomenis, bet ir tinkamai juos saugoti, analizuoti

Kalbant apie genetinius duomenis, svarbu suprasti, kad vien juos surinkti neužtenka – būtinas tinkamas duomenų sisteminimas, analizė ir priežiūra. Pasak D. Juozapaitės, genetinių duomenų valdymas yra sudėtingas procesas: „Joks gydytojas, atsidaręs žalius genetinius duomenis, nesupras, ką jie reiškia, jei jie nebus tinkamai susisteminti ir išanalizuoti. Tai – bioinformatikų ir medicinos genetikų darbas.“ Taigi, anot jos, dar praeis šiek tiek laiko, kol galėsime Lietuvoje taikyti personalizuotą mediciną visu pajėgumu, nes „turėsime užsiauginti naujų specialistų kartą“.

Tuo tarpu Dr. I. Olendraitė pabrėžia, kad genetinių ir kitų sveikatos duomenų valdymas yra neatsiejamas ir nuo tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Deja, praktikoje dažnai pasitaiko, kad duomenis surinkusios įstaigos nenoriai jais dalijasi net moksliniais tikslais. „Taip pralaimime visi“, – akcentuoja dr. I. Olendraitė. Jos teigimu, reikėtų sukurti jungtines sistemas, kurios leistų visiems specialistams turėti prieigą prie tvarkingai saugomų ir palaikomų duomenų.

Dr. Olendraitė atkreipia dėmesį, kad didelį proveržį medicinoje kuria startuoliai, tačiau jiems dažnai yra žymiai sunkiau gauti prieigą prie tokių duomenų: „Būdamas universiteto nariu, gali pasiekti duomenų bazes kur kas lengviau. Tačiau jei atstovauji privačiai įmonei ar net stipriai nevyriausybinei organizacijai, duomenų prieiga gali būti ribota“, – perspėja dr. I. Olendraitė.

Vis dėlto, kaip pastebi Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius Martynas Survilas, situacija keičiasi į gera. Jo teigimu, pastaruoju metu vykę susitikimai su Sveikatos apsaugos ministerijos, ligoninių ir Valstybinės duomenų agentūros atstovais  rodo, kad problema pripažįstama, ir yra aktyviai ieškoma sprendimų. „Jeigu sutvarkysime šiuo metu eksponentiškai augantį duomenų kiekį ir užtikrinsime platesnę prieigą, galėsime tikėtis tikro proveržio personalizuotoje medicinoje, dirbtinio intelekto sprendimuose ir kitose inovacijose. Duomenys yra žaliava, būtina pažangai kurti“, – apibendrina jis.

Ar personalizuota medicina gali išgydyti vėžį?

D. Juozapaitė patikina, kad gydant vėžį, personalizuota medicina yra taikoma jau šiandien: „Lietuvoje  yra pacientų, kuriems gydymas parenkamas vadovaujantis personalizuotu požiūriu. Pavyzdžiui, mūsų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre daugelį metų visiems pacientams, sergantiems hematologinėmis ligomis, yra atliekamos genetinės analizės, kurių pagrindu tikslinama diagnozė ir parenkamas individualus gydymas“, – sako ji. Nuo šių metų pradžios, anot jos,  daugiau genetinių tyrimų yra finansuojama ir valstybės lėšomis.

Genetinė analizė stipriai prisideda prie onkologinių ligų gydymo kasdien, tačiau Dovilė pabrėžia, kad iššūkių vis dar yra: „Yra atvejų, kai net turėdami visus duomenis – paciento genomą, anamnezę, gyvenimo būdo informaciją – vis tiek negalime suprasti, kas vyksta. Tada tenka žiūrėti plačiau: analizuoti jo tėvų, brolių, seserų duomenis, vertinti visą šeimos medicininį kontekstą“, – dalijasi ji. Tokiais atvejais holistinis požiūris dažnai leidžia nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamą gydymą, net kai pavieniai genetiniai duomenys būna nepakankami.

Dr. I. Olendraitė taip pat pritaria, kad personalizuota medicina yra daug žadantis proveržis, kuris jau duoda rezultatų, tačiau pabrėžia, kad tai visgi nėra „auksinė piliulė“, galinti išgydyti visas ligas. Kaip pavyzdį ji pateikia CAR-T ląstelių terapiją – itin pažangią gydymo technologiją, kurios kūrėjai 2017 m. buvo apdovanoti Nobelio premija, o Europoje ir JAV ši terapija pradėta taikyti maždaug 2017–2018 metais. Lietuvoje CAR-T terapija pirmą kartą pritaikyta 2022 m. – mažam vaikui. Nors šis gydymas laikomas vienu moderniausių personalizuotos medicinos pasiekimų, deja, šiuo konkrečiu atveju jis nebuvo sėkmingas.

„Tai rodo, kad net patys pažangiausi metodai negali garantuoti išgijimo kiekvienu atveju“, – pabrėžia dr. I. Olendraitė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vertinant personalizuotos medicinos taikymą reikia atsižvelgti ir į praktinius aspektus – pavyzdžiui, finansinius išteklius ar tyrimų tikslingumą. Ne visuomet būtina visiems pacientams atlikti brangias ir sudėtingas viso genomo sekoskaitas – kiekvienu atveju reikia įvertinti, ar tokios priemonės tikrai būtinos ir naudingos.

Kaip išspręsti pažangių tyrimų prieinamumo iššūkį

Lietuvoje jau egzistuoja galimybė atlikti tam tikrus personalizuotus tyrimus, pavyzdžiui, farmakogenetinį: iš kraujo galima nustatyti, kokios medžiagos mūsų organizme sunkiau pasisavinamos, o, pavyzdžiui, trūkstant vitamino D – sužinoti, iš kokių šaltinių mūsų organizmas jį pasisavintų geriausiai. Tačiau šie tyrimai vis dar išlieka brangūs.

Pasak M. Survilos, padaryti tokias paslaugas prieinamas visai plačiajai visuomenei, yra siekiamybė, ir tiek įmonės, tiek institucijos ties tuo dirba kasdien. „Paslaugų kaina dažnai priklauso nuo technologijos išsivystymo ir sprendimų pasiūlos. Jeigu skatinsime tokių inovacijų plėtrą ir daugės įmonių, kuriančių sprendimus, automatiškai mažės ir galutinio produkto kaina“, – aiškina jis. Pasak Martyno, platesnis taikymas ir tikslesnė diagnostika ilgainiui taip pat padėtų mažinti ir bendras sveikatos priežiūros išlaidas, o visuomenė taptų sveikesnė ir ilgiau išlaikytų gerą gyvenimo kokybę, taigi šis tikslas apjungia visą visuomenę.

„Sveikatos duomenys šiais laikais yra kaip žaliava – kuo daugiau turėsime tinkamai struktūruotų ir kategorizuotų duomenų, tuo daugiau atsiras galimybių kurti naujus sprendimus, kurie galiausiai mažins kainas vartotojams“, – sako M. Survilas. Jis priduria, kad personalizuota medicina yra vienas iš Inovacijų agentūros prioritetų.

Pasak jo, kaip tik šiuo metu yra vykdoma mokslo ir verslo inovacijų programa, kurios misija yra „Inovacijos sveikatai“– joje dirba  verslą ir mokslą jungiantis konsorciumas, o sveikatos inovacijų kūrimui skirta net 33 milijonai eurų. Naujai įsteigtame Genų kompetencijų centre bus vykdomi pažangiausi šios srities tyrimai. „Tikimės, kad tai prisidės prie inovacijų, kurias galėsime pritaikyti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – sako M. Survilas.

Visą Inovacijų agentūros tinklalaidę „Ateities architektai“ žiūrėkite Inovacijų agentūros „YouTube“ paskyroje. Ją taip pat galite rasti ir „Spotify“.