„Versli Lietuva" moksliniame straipsnyje išanalizavo reeksporto svarbą

Jan 19, 2016 4:22 PM

Lietuvos moksliniame leidinyje „Pinigų studijos“, kurį leidžia Lietuvos bankas, naujausiame numeryje paskelbtas „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės komandos tyrėjo Thomas E. H. Notten straipsnis apie Lietuvos reeksportą.

Toliau pateikta straipsnio santrauka, visą tekstą galite rasti Lietuvos banko puslapyje.

Santrauka Thomas E. H. Notten

LIETUVOS REEKSPORTO EKONOMINĖ REIKŠMĖ IR JĮ LEMIANTYS VEIKSNIAI

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos reeksportas – importuotų prekių eksportavimas į trečiąsias šalis jų papildomai neapdirbant. Aptariama reeksporto sudėtis, kryptys, veiksniai, reikšmė šalies ekonomikai. Nors reeksporto veikla Lietuvos įmonės pradėjo užsiimti šaliai atgavus nepriklausomybę, 2004 m. jai įstojus į Europos Sąjungą, reeksportas labai išaugo. Didžiąją reeksportuojamų prekių dalį sudaro mašinos ir įrenginiai, kompiuteriai, elektroniniai prietaisai ir jų dalys. Stambios reeksportuojamų prekių kategorijos yra ir lengvieji automobiliai bei vaisiai ir daržovės. Daugumos reeksportuojamų prekių kilmės šalis – Vakarų Europos valstybės, pagrindinės reeksporto kryptys – Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalys. Kitaip nei Honkongas ar Nyderlandai, Lietuva nėra pasaulinis reeksporto paskirstytojas, tai veikiau transporto ir logistikos koridoriaus tarp Rytų ir Vakarų dalis. Pagrindiniai Lietuvos reeksporto veiksniai – didelis rinkos potencialas NVS šalyse, konkurencingas Lietuvos transporto ir logistikos sektorius ir prekybininkų tarpininkų turimos žinios apie paklausą NVS šalyse (asimetrinė informacija). Straipsnyje keliami du pagrindiniai tikslai. Pirmas – taikant sąnaudų ir produkcijos analizę, nustatyti reeksporto kuriamą pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai. Apskaičiuojama, kad 2010 m. ji sudarė 1,7 procento bendrojo vidaus produkto. Didžiąją reeksporto pridėtinės vertės dalį sukūrė didmeninės prekybos paslaugos, kiek mažesnę – sausumos transporto ir sandėliavimo paslaugos. Antrasis straipsnio tikslas – nustatyti pagrindinius reeksporto veiksnius. Daroma išvada, kad tiek ilguoju, tiek trumpuoju laikotarpiu reeksporto apimtis daugiausia priklauso nuo ekonominio aktyvumo reeksporto rinkose. Labiausiai reeksporto išaugimą paaiškina didelis reeksporto paklausos elastingumas pajamoms. Kai suprastėja Lietuvos reeksportuojančio sektoriaus konkurencingumas, matuojamas kaip reeksporto kainų ir konkurentų eksporto kainų skirtumas, reeksportas krinta. Kadangi reeksporto kuriama vidinė pridėtinė vertė yra maža, reeksporto kainas tiek ilguoju, tiek trumpuoju laikotarpiu daugiausia lemia reeksportuojamų prekių importo kainos.

Moksliniame leidinyje „Pinigų studijos“ spausdinami lietuvių ir užsienio šalių autorių moksliniai ir apžvalginiai straipsniai apie ekonomikos, finansų, pinigų ir bankininkystės raidą, makroekonominių procesų modeliavimą ir prognozavimą, taip pat aktualijos, moksliniai komentarai ir mokslo veiklų recenzijos. Straipsniai leidiniui pateikiami laikantis nurodymų autoriams. Kiekvieną straipsnį recenzuoja du recenzentai ir vertina redaktorių kolegija, kurią sudaro Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai.