„Versli Lietuva“ analitika: kodėl brangsta žaliavos ir ko tikėtis ateityje?

Sep 9, 2021 3:00 PM

2021 m. pirmoje pusėje pasaulio ekonomika pasižymėjo itin sparčiu žaliavų kainų kilimu. Brangsta, atrodo, viskas: metalai, mediena, žemės ūkio produkcija. Kas tai sąlygoja ir ko tikėtis per šiuos ir ateinančius metus?

Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ analitikai apžvelgė situaciją pasaulinėse žaliavų rinkose ir numatomas tendencijas, su išsamiu komentaru galima susipažinti čia.

Kaip teigiama „Versli Lietuva“ analitikų apžvalgoje, žaliavų kainos pasaulio rinkoje 2021 m. pirmąjį pusmetį gerokai išaugo. Iš esmės didėjo visų žaliavų kainos – brango metalai, žaliavinė nafta, žaliavinė mediena, plastikai, žemės ūkio produktai. To priežastis – didelė žaliavų paklausa ir ribota jų pasiūla pasaulio rinkoje.

Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių stiprią paklausą žaliavoms, yra spartus didžiųjų pasaulio ekonomikų atsigavimas po COVID-19 viruso pandemijos. Tiek JAV, tiek Kinijoje, tiek Indijoje matomas labai stiprus pramonės aktyvumas. Šios valstybės, ypač Kinija ir JAV, yra didelės pramoninės valstybės ir jos savo gamybiniuose procesuose naudoja daug žaliavų. Todėl esant didelei paklausai ir ribotai pasiūlai, atsiranda žaliavų trūkumas pasaulinėje rinkoje, trūkinėja vertės grandinės ir kyla žaliavų kainos.

Antroji priežastis, dėl kurios atsirado žaliavų trūkumas pasaulinėje rinkoje, kyla iš pasiūlos pusės ir yra nulemta Kinijos uostų veiklos ypatumų. Kai kurie Kinijos uostai dėl naujos COVID-19 viruso atmainos ir viruso protrūkių riboja darbą uostuose, iš kurių vyksta prekyba su Europa. Didelė krovos darbų paklausa ir ribota pasiūla lėmė, kad žaliavų tiekimas stringa, konteinerių gabenimo kainos labai pakilo, taip pat trūkinėja ir vertės grandinės. 2021 m. rugpjūčio mėn. vieno konteinerio pristatymo kaina iš Kinijos į Šiaurės Europą, palyginti su kaina prieš metus, buvo padidėjusi maždaug 5 kartus, o Kinijai teberibojant uostų veiklą mažai tikėtina, kad kainos artimiausiu metu sumenks. Taigi, Kinijos uostams ribotai tiekiant žaliavas į Europos uostus, kyla transportavimo kaštai, o tai didina žaliavų kainą.

Dar viena žaliavų kainų kilimo priežastis yra naftos kainų padidėjimas, dėl kurių didėja transportavimo kaštai, kurie pereina ir į žaliavų kainos augimą.

Vertinant importo ir eksporto kainų kaitą Lietuvoje, žaliavų kainų kilimas neišvengiamai lemia ir spaudimą infliacijai Lietuvoje bei eksporto kainų kilimą. Lietuva, būdama maža atvira ekonomika, importuoja žaliavas tam, kad galėtų gaminti tarpinio ir galutinio vartojimo prekes vidaus rinkai bei eksportui. Importuotų žaliavų kainų augimas atitinkamai didina gamybos kaštus ir lemia būtinybę verslui didinti eksportuojamos produkcijos kainas. Jei 2021 m. pirmąjį ketvirtį importo ir eksporto kainos didėjo nedaug – atitinkamai 2,3 ir 0,1 proc., tai antrojo ketvirčio kainų kilimas buvo labai spartus – importo kainos padidėjo 13,0 proc. per metus, o eksporto kainos – 7,7 proc.Pastarosios tendencijos, labai tikėtina, išliks ir vėlesniais metų ketvirčiais, todėl didelį poveikį eksporto vertės augimui 2021 m. darys ne tik didėsiantys eksportuojami kiekiai, bet ir kainų kaita.

Išsami žaliavų kainų raida 2021-2022 m. vertinta remiantis „Verslios Lietuvos“ prenumeruojama  „The Economist Intelligence Unit (EIU)“ duomenų baze, užsienio žiniasklaidos šaltiniais, Lietuvos statistikos departamento duomenimis.

„Versli Lietuva“ nuolat atnaujina komentarų ir įžvalgų, aktualiomis pasaulio ir Lietuvos ekonomikos, užsienio prekybos bei verslo temomis, skiltį. Joje pateikiama apibendrinta informacija, ekspertinės įžvalgos, tyrimais pagrįsta nuomonė apie pasaulines ir Lietuvos verslo aktualijas, svarbiais užsienio prekybos ir verslumo klausimais.