Austėja Ričkutė dar mokyklos suole išdrįso išmėginti savo, kaip verslininkės, jėgas. Nors pirmasis verslas nepasisekė, Austėja nenuleido rankų ir įkūrė jau metus veikiančią „Moki Doki“ jaunąją bendrovę. Šią platformą, siūlančią moksleiviams korepetitorių paslaugas, mergina sukūrė praktinio verslumo ugdymo programos „accelerator_x“ metu. Visiems, dar mokykloje trokštantiems sukurti savo verslą, Austėja pataria drąsiai bandyti naujas sritis ir nepasiduodi nesėkmės akivaizdoje.
Aštuoniolikmetė Gabija Urnaitė džiaugiasi hobį siūti pavertusi verslu – dvyliktokė „accelerator_x“ programos metu įgijo verslo vystymo patirties ir įkūrė jaunąją bendrovę „JEDIG“. Moksleivė kuria ir prekiauja rankų darbo aksesuarais ir jau spėjo parengti savo drabužių kolekciją, kurią šiemet pristatė Jūros šventės metu.
Lukas Kaminskis užaugo verslininkų šeimoje ir apie savo verslą pradėjo galvoti būdamas vos keturiolikos metų. Dar mokykloje pradėjęs lavinti IT įgūdžius ir „accelerator_x“ programos metu įgijęs verslo kūrimo patirties, dabar 24-erių metų jaunuolis yra šios programos mentorius ir tarptautinės programavimo mokyklos „Turing College“ įkūrėjas. Siekiantiems pradėti verslą dar mokyklos suole, Lukas pataria tai daryti ne vieniems, burti talentingų žmonių komandą ir jungtis į „accelerator_x“ programą.
Laurynas Bielevičius dar mokyklos suole sukūrė savo verslą – paskutinėje Alytaus Jotvingių gimnazijos klasėje besimokantis jaunuolis drauge su komanda įkūrė kibernetinio saugumo bendrovę „Trusty“. Laurynas jau gali džiaugtis ne tik sėkminga verslo pradžia, bet ir inovatyvia paslauga patraukęs investuotojų dėmesį. Moksleivis visiems, svajojantiems sukurti verslą pataria nepramiegoti galimybės – pasirinkti žinomą sritį, įsigilinti į konkurentų veiklą, rinką ir startuoti.
Verslas nėra tik suaugusių užsiėmimas – tuo įsitikinę jaunieji verslininkai, savo verslus pradėję dar mokyklos suole. Austėja Ričkutė ir Lukas Kaminskis – verslumo ugdymo programos „accelerator_x“ alumnai – neabejoja, jog pradedant savo verslą svarbiausia išdrįsti žengti pirmąjį žingsnį, būti aktyviems, nuolat ieškoti partnerių ir nebijoti prašyti kitų pagalbos.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” pristato naują įrankį smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams – praktinių verslo e. mokymų platformą „Verslo e. gidas“. Mokymų platformą sudaro teorinė medžiaga, interaktyvios praktinės užduotys bei verslui skirti įrankiai, o savo žiniomis čia dalinasi patyrę verslo konsultantai. E. platformoje visapusiškai sustiprinti verslumo žinias gali tiek savo pirmąjį verslą kuriantys, tiek jau verslo patirties sukaupę verslininkai.
Įvyko finalinis praktinės verslumo ugdymo programos „accelerator_x“ renginys – projektą vainikavo kasmetinė „eXpo” mugė, kurioje moksleiviai pristatė bei prekiavo savo sukurtais produktais ir paslaugomis. „eXpo“ mugėje šiemet dalyvavo rekordinis moksleivių skaičius – beveik 400 geriausių „accelerator_x“ projekto dalyvių, įkūrusių net 130 mokomųjų bendrovių. Ši „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojama programa dėka „Verslios Lietuvos” inicijuotos plėtros šiemet išaugo net tris kartus.
Kitų metų pavasarį verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ padės Lietuvos įmonėms pradėti elektroninę prekybą Taivano rinkoje. Lietuviškiems verslams bus sudaryta galimybė atsidurti vienoje didžiausių Taivano e. prekybos platformų „PC Home“.
Jonė Kalendienė, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldžios verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė nuo gruodžio 10 d. palieka agentūrą ir sugrįžta dirbti į privatų sektorių.
Rizikos kapitalo investicijos į Lietuvos startuolius šiais metais siekia neregėtas aukštumas. 2021 metų Lietuvos rizikos kapitalo investicijų augimas 2,2 karto viršijo prieš tai buvusį 2018 metų rekordą ir pasiekė 428 mln. Eur. Investicijos į ankstyvosios stadijos startuolius taip pat neatsiliko, o užsienio investuotojų susidomėjimas Lietuvos startuoliais nuosekliai didėjo.
Nuo šiol Lietuvos eksportuotojams užmegzti ryšį su partneriais ar klientais užsienyje bus lengviau – šį mėnesį startavo atnaujinta verslo kontaktų platforma „B2Lithuania”. Nemokamoje, verslumą ir eksportą skatinančios agentūros „Versli Lietuva“ platformoje jau yra užsiregistravusios beveik 2,6 tūkst. įvairios Lietuvos eksportuojančios įmonės, po kurių profilius gali naršyti ir čia pat virtualius susitikimus organizuoti potencialūs užsienio partneriai.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ šį pavasarį inicijavo „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamos praktinės verslumo ugdymo programos „accelerator_x“ įgyvendinimą visos Lietuvos mastu. Programos metu pasiekti rezultatai sumušė visus mokyklų verslumo rekordus: šiemet „accelerator_x“ programoje sudalyvavo beveik 3200 moksleivių, kurie įkūrė 825 mokomąsias bendroves, o į programos įgyvendinimą įtraukta ir apmokyta per 130 mokytojų.
Patyrę ir sėkmingi šalies verslininkai ragina kolegas nebijoti dalytis savo patirtimi ir tapti jaunųjų verslininkų mentoriais – taip ne tik padėti augti mažiau patyrusiems verslams, bet ir patiems pasisemti naujos patirties. Verslininkai ir įvairių sričių specialistai kviečiami prisijungti prie „Verslios Lietuvos“ suburto ir vystomo verslo mentorių tinklo, kurį šiuo metu sudaro daugiau nei 180 mentorių, šiemet pagelbėjusių net 130 Lietuvos verslų.
Verslo kūrimas patirties neturintiems žmonėms – didelis iššūkis. Siekiant padėti Lietuvos startuoliams jų kūrimosi pradžioje, „Startup Lithuania“, „Vienaragiai LT“ ir „LT VCA“ kartu su žymiausiomis Lietuvos teisininkų kontoromis sukūrė visiems prieinamą teisinių dokumentų šablonų platformą.
2021 metai tampa įsimintini visai Lietuvos startuolių ekosistemai: pritraukta rekordinė investicijų suma, viršijanti 420 mln. Eur, kelis kartus išaugę pardavimai bei fiksuoti 5 startuolių įmonių pardavimai (angl. „exit“). Siekiant pažymėti šiuos išskirtinius Lietuvos startuolių ekosistemos metus „Startup Lithuania“ kartu su „Go Vilnius“ kviečia apžvelgti inovatyvių verslų pasiekimus ir apdovanoti geriausius Vilniaus startuolius renginyje „Wrap Up of 2021 & Startup Awards“, kuris šiais metais vyks gruodžio 9 dieną.
Inovacijų agentūra paskelbė 2021 m. III ketvirčio žaliavų rinkų apžvalgą. Joje analizuojamas žaliavų poreikis ir suvartojimas Lietuvoje, identifikuojamos svarbiausios nacionaliniu mastu žaliavų grupės ir žaliavos, vertinamos jų kainų kitimo tendencijos ir perspektyvos bei antrinių žaliavų panaudojimas šalyje. Konstatuojama, kad spartus didžiausių pasaulio ekonomikų atsigavimas 2021 m. lėmė staigų energetinių išteklių paklausos šuolį, dėl kurio energetinių išteklių kainos pasiekė rekordines per pastarąjį dešimtmetį kainas.
Nors pasaulyje stinga žaliavų, jų kainos kyla, ES toliau taiko sektorines sankcijas Baltarusijai, o Lietuvos ir Kinijos politiniai bei ekonominiai santykiai išlieka įtempti, Lietuvoje pagamintų prekių eksporto vertė toliau sparčiai auga. Tai labiausiai lemia didelis pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ES ekonomikų ir JAV ekonominis aktyvumas. Lietuvos eksporto augimo potencialo nemažina ir tai, kad kai kurioms svarbioms Lietuvos prekybos partnerėms tarptautinės institucijos pastaruoju metu kiek pablogino ekonominę prognozę. Tikimasi, kad 2021 m. eksporto augimas bus dviženklis.
Lapkričio 3 d. Šveicarijos mieste Bazelyje Lietuvos gyvybės mokslų industrijos atstovai prisistatė Šveicarijos gyvybės mokslų sektoriuje lyderiaujančioms įmonėms.
Lietuvos startuolių ekosistemoje šiais metais toliau fiksuojamos rekordinės pritrauktų investicijų apimtys ir pardavimų augimas. Per šiuos metus Lietuvos startuoliai jau pritraukė daugiau nei 420 mln. Eur investicijų, o apibendrinti pusmečio pardavimų rezultatai yra beveik tris kartus didesni nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Išskirtiniai šių metų startuolių pasiekimai bus plačiai apžvelgti renginyje „Wrap up of 2021 & Startup Awards“ gruodžio 9 d.
Daina Kleponė, „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė
Verslo pusryčių Dubajuje istorija pagaliau atkreipė visų dėmesį į Lietuvos eksporto politikos įgyvendinimą ir visi sužinojo apie eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ organizuojamas verslo misijas, verslo forumus, tarptautinius renginius. Tokių renginių, skirtų eksporto skatinimui, tarptautinių ryšių mezgimui, potencialių verslo kontaktų paieškai, prieš pandemiją per metus suorganizuodavome apie pusšimtį. Įvairiose pasaulio šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje priimant užsienio verslo misijas.
Per pastarąjį ketvirtį Lietuvos matomumas užsienio šalių naujienų portaluose sparčiai augo, tam įtakos daugiausia turėjo valdymo (vidaus ir užsienio politikos), kultūros ir ekonomikos srities aktualijos. Viena iš matomiausių temų – nereguliarios migracijos srautai į šalį. Šios temos kontekste Lietuva buvo minima daugiausiai kontekstinio ir neutralaus pobūdžio pranešimuose. Ekonomikos srities pranešimai lėmė didžiausią teigiamo tono pranešimų apie šalį skaičių, o kultūros srities teigiamo tono pranešimais buvo pasiekta didžiausia skaitytojų auditorija. Tą rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės ir šalies viešojo sektoriaus institucijų atlikta šalies skaitmeninio matomumo ir žinomumo analizė.
Tarptautinėje parodoje „Expo 2020“ Lietuva šiemet prisistato per tvarumo prizmę ir, remdamasi Lietuvos pozicionavimo užsienyje strategija „Co-Create“ („Atvira kurti kartu“), kviečia pasaulio šalis drauge kurti tvarią ateitį. Lietuvos nacionalinės dienos parodoje ašimi tapo Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų verslo forumas, kuriame dalyvauja pusšimtis lyderiaujančių Lietuvos įmonių ir verslo atstovų. Vizito metu taip pat numatyti verslo susitikimai aptarti dvišalės prekybos ir investicijų galimybes.
Kviečiame į antrąjį aukcioną, kuriame bus parduodamas nereikalingas, netinkamas (negalimas) naudoti turtas. Antrasis aukcionas vyks lapkričio 10 d. A. Goštauto g. 40A, Vilnius, 10.00 val., dalyvių registracija pradedama lapkričio 10 d. 9.30 val.
Pirmojo karantino metu iš poreikio padėti pandemijos paralyžiuotam verslui „Verslios Lietuvos“ komandos sutelkta ir iki šiol gyvuojanti pagalbos verslui iniciatyva „Internete karantino nėra“ skinasi kelią Europos Komisijos konkurse – pateko į Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų trumpąjį sąrašą. Lietuva finale yra vienintelė iš Baltijos šalių, o savo kategorijoje „Investavimas į verslumo įgūdžius“ susitinka su Vokietija ir Italija.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama, kad Lietuvoje įsikurtų kuo daugiau inovacijas diegiančių įmonių, taip pat skatindama šalies verslą aktyviau vykdyti inovacinę veiklą ir užmegzti abipusiškai naudingus bendradarbiavimo ryšius, skelbia papildomus kvietimus teikti paraiškas pagal priemones „Inostartas“ ir „Inočekiai“. Šioms priemonėms numatyta skirti beveik 2 mln. eurų investicijų.
Kiekvienais metais po Europos didmiesčius keliaujantis Europos industrinės biotechnologijos ir bioekonomikos forumas EFIB penkioliktą kartą kitąmet spalį vyks Lietuvos sostinėje Vilniuje. Tai Vienoje vykusio renginio metu pranešė organizatorius Europos biotechnologijų pramonės įmonių asociacija „EuropaBio“.
Kaip sukurti inovaciją? Dažniausiai tam neužteks perskaityti kelių vadovėlių. Kritinis mąstymas, komandiškumas, antreprenerystė – kompetencijos, kurios reikalingos ne tik inovacijų sukūrimui, bet taip pat bus nepakeičiamos ateities darbo rinkoje. Kaip jų įgauti, atrodo, atsakymą turi versliausi Lietuvos mokytojai.
Nors šiuo metu netrūksta verslo finansavimo galimybių, tačiau finansinių lėšų trūkumas inovatyvaus verslo vystymui – viena pagrindinių viso pasaulio startuolių problemų, kuri neaplenkia ir Lietuvos.
Lietuvos gynybos technologijų pramonė dar labai jauna, tačiau ekspertai sutaria, kad ji turi gerą potencialą augti. Jau dabar daugiau nei 40 lietuviškų įmonių konkuruoja nacionalinėje ir tarptautinėse gynybos rinkose, jų produktai ir paslaugos optikos, lazerių, elektronikos ir IRT srityse atitinka pasaulinės gynybos rinkos poreikius.
Spalio 1 dieną Dubajuje prasidėsianti ir pusę metų truksianti pasaulinė paroda „EXPO 2020“, tikimasi, taps didžiausiu ir labiausiai lauktu šių ir ateinančių metų tarptautiniu renginiu.
Siekiant pritraukti užsienio investicijų į šalies mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) sritį šiandien paskelbtas kvietimas paraiškoms teikti pagal priemonę „SmartInvest LT+”.
Tvarumui tampant ne tik rinkodaros triuku, bet ir pažangos sinonimu, verslai vis aktyviau ieško būdų, kaip sukurti aplinkai draugiškesnes gaminių pakuotes. Ne išimtis ir naudojamos medžiagos: jos turi būti lengviau perdirbamos bei reikalaujančios mažiau išteklių. Neretai tenka ieškoti aukso vidurio tarp pakuotės funkcionalumo, produktams suteikiamos apsaugos ir mažesnio poveikio aplinkai. Nors vieno visiems tinkamo tvarumo recepto kol kas nėra ir vargu ar bus, rinkoje atsiranda vis daugiau problemų, ypač aktualių e-komercijos verslams.
Finansų ministerija pagal DNR plano veiksmą „Skaitmeninės ekonomikos inovacijų rinkos kūrimas finansuojant inovatyvius viešuosius pirkimus „GovTech“ sprendimams ir skatinant žaliąsias inovacijas“ kvietė viešojo sektoriaus organizacijas teikti paraiškas siekiant finansuoti viešuosius pirkimus įgyvendinant „GovTech“ sprendimus. „GovTech“ sprendimai – tai įvairūs inovatyvūs sprendimai viešojo sektoriaus ir socialinėms problemoms spręsti. „GovTech“ terminas apima inovacijas teisėkūros, energetikos, kultūros, turizmo, mokesčių, socialinės gerovės, sveikatos apsaugos, transporto, teisingumo ir policijos, švietimo bei aplinkos apsaugos srityse.
Finansų ministerija pagal DNR plano veiksmą „Skaitmeninės ekonomikos inovacijų rinkos kūrimas finansuojant inovatyvius viešuosius pirkimus „GovTech“ sprendimams ir skatinant žaliąsias inovacijas“ kvietė viešojo sektoriaus organizacijas teikti paraiškas siekiant finansuoti viešuosius pirkimus įgyvendinant „GovTech“ sprendimus. „GovTech“ sprendimai – tai įvairūs inovatyvūs sprendimai viešojo sektoriaus ir socialinėms problemoms spręsti. „GovTech“ terminas apima inovacijas teisėkūros, energetikos, kultūros, turizmo, mokesčių, socialinės gerovės, sveikatos apsaugos, transporto, teisingumo ir policijos, švietimo bei aplinkos apsaugos srityse.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ kviečia labai mažo, mažo ir vidutinio verslo atstovus nemokamai gauti tikslines verslo konsultacijas teisės, finansų, verslo strategijos, pardavimų ir rinkodaros temomis. Verslams konsultacijas teiks išoriniai verslus konsultuojantys profesionalai. Bendra konsultacijoms numatyta suma siekia net 1 400 000 eurų ir planuojama, jog iki šių metų pabaigos konsultacijomis pasinaudos bei savo verslo kompetencijas sustiprins daugiau nei 350 verslo atstovų.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“, siekdama skatinti regionuose veikiančių verslų augimą, inicijavo verslo akseleravimo programą, kuri vyks 13-oje Lietuvos miestų veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius“. Programos metu verslininkai ne tik patobulins teorines verslo vystymo žinias, bet taip pat išbandys įvairius praktinius verslo valdymo įrankius. Šioje akseleravimo programoje, kurios vertė siekia 225 000 eurų, galės dalyvauti 200 regionų verslininkų. Registracija į programą jau vyksta.
Kas dvejus metus Lietuvoje rengiamas ir jau penktą kartą įvyksiantis didžiausias Baltijos šalyse gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“ šiemet bus virtualus, o gyvybės mokslų kūrėjai, inovatoriai ir politikos formuotojai susitiks, diskutuos ir keisis idėjomis net visą savaitę rugsėjo 20-24 dienomis.
Nei užsitęsusi pandemija, nei gręsiantys nauji karantino suvaržymai neveikia Lietuvos verslo prekybos su užsienio partneriais apimčių. Priešingai, pandemija atvėrė didesnes galimybes kai kuriems sektoriams, o tai pagerino bendras eksporto apimtis ir prognozes.
Spalio gale Lietuvą aplankys didžiausia istorijoje Taivano verslo delegacija, kuri domėsis galimybėmis investuoti Lietuvoje, bendradarbiauti su mūsų šalies įmonėmis, pirkti lietuvišką produkciją ir organizuoti Taivano gyventojų turistines keliones į mūsų šalį.
„Verslios Lietuvos“ pagalbos verslui iniciatyva „Internete karantino nėra“ kviečia Lietuvos gamintojų ir kūrėjų e. parduotuves išbandyti naujo formato e. prekybos skatinimo būdą – pirkėjams prisistatyti laikiname Lietuvos e. parduotuvių prekybos salone (angl. Showroom), kuris įsikurs Kaune spalio 15-17 d. vyksiančioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“.
„Versli Lietuva“ analitikų sukurta Savivaldybių duomenų bazė, kurioje pateikiama detali informacija apie ekonominį Lietuvos regionų vystymąsi, buvo atnaujinta ją papildžius 2020 m. duomenimis apie vidutinį neto ir bruto darbo užmokesčius. Ši informacija atskleidžia, jog praėjusiais metais visose Lietuvos apskrityse vidutinis darbo užmokestis augo.
Pasaulyje bene visos valstybės pasirinko skirtingus kelius, kaip valdyti COVID-19, kurią sukelia virusas SARS-CoV-2, pandemiją. Vienos užsidarė atvykėliams ir ribojo judėjimą šalies viduje, kitos netaikė griežtų priemonių, trečios, vos atsiradus galimybei, suskubo visuotinai skiepyti gyventojus. Šiais metais tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ pandemijos valdymo praktikos skirtingose šalyse bus viena svarbiausių tarptautinės konferencijos temų.
Kaip ir kitiems sektoriams, baldų sektoriaus įmonėms teko prisitaikyti prie naujos realybės, skaitmeninių partnerystės bei prekybos kanalų. Tačiau beveik du metus trukusi pauzė nuo gyvų tarptautinių parodų baigėsi. Rugsėjo 9-13 dienomis Paryžiuje vykstančios parodos „MAISON & OBJET“ organizatorių atlikta apklausa parodė, kad įmonės laukia dalyvavimo gyvose parodose. Šioje parodoje „Verslios Lietuvos“ organizuojamame Lietuvos nacionaliniame stende prisistato ir 8 Lietuvos įmonės.
2021 m. pirmoje pusėje pasaulio ekonomika pasižymėjo itin sparčiu žaliavų kainų kilimu. Brangsta, atrodo, viskas: metalai, mediena, žemės ūkio produkcija. Kas tai sąlygoja ir ko tikėtis per šiuos ir ateinančius metus?
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę Miunchene susitiks su Vokietijos automobilių pramonės įmonių vadovais ir pakvies juos aktyviau investuoti Lietuvoje bei bendradarbiauti su vokiečių automobilių gamintojais jau dirbančiomis Lietuvos įmonėmis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas ES paramai gauti pagal priemonę „E. komercijos modelis COVID-19“. Pagal šią priemonę verslas gali diegti informacines technologijas verslo sandoriams valdyti elektroniniu būdu. Priemonei skirta 40 mln. eurų.
Klaipėdoje vykusios kūrybinės dirbtuvės – „Įjunk poveikį“ socialinio verslo sprintas – subūrė 12 komandų, tiek turinčių socialinio verslo idėjų, tiek jau vystančių savo socialinius verslus. Dvi komisijos atrinktos komandos pateko į antrąjį projekto etapą, kuriame galės toliau stiprinti savo verslus ir gauti iki 15 000 eurų vertės finansinį krepšelį, skirtą reikiamos įrangos įsigijimui ir ekspertinei pagalbai.
Verslūs ukmergiškiai buriasi miesto centre įsikūrusiame bendradarbystės centre „Spiečius“. Prie „Spiečiaus“ prisijungę nariai gali ne tik nemokamai naudotis darbo erdve, bet ir pilnu verslumo skatinimo paslaugų paketu – individualiomis verslo konsultacijomis, mentorystės programa, dalyvauti renginiuose ir įvairiuose verslumo įgūdžių mokymuose bei programose. „Spiečius“, kurį įkūrė verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“, Ukmergės verslininkų laukia adresu Kęstučio a. 2-2 / Vienuolyno g. 14-2.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” kviečia dalyvauti specialiai smulkiesiems ir vidutiniams šalies verslininkams sukurtose mėnesio trukmės pradedančiųjų e.komercijos dirbtuvėse – „e.comGO“, kurios vyks trylikoje bendradarbystės centrų „Spiečius“ visoje Lietuvoje. „E.comGO“ dirbtuvės skirtos verslininkams, dar tik planuojantiems ar pradedantiems e.komercijos veiklas, pažingsniui susipažinti su e.komercijos subtilybėmis ir atrasti praktinius įrankius sėkmingam verslo vystymui elektroninėje erdvėje.
Šiais metais Lietuvos startuoliai turi kuo didžiuotis, per pirmąjį 2021 m. pusmetį pritrauktos rekordinės lėšos – daugiau nei 311 mln. Eur investicijų iš užsienio ir Lietuvos investicinių fondų, o net 61 proc. Lietuvos startuolių apyvarta augo daugiau nei dvigubai. Tai leidžia optimistiškai prognozuoti ir antrąjį metų pusmetį.
Nepaisant neapibrėžtumo tarptautinėje aplinkoje, susijusio su pasauliniu žaliavų stygiumi ir jų kainų kilimu bei ES pritaikytų sektorinių ekonominių sankcijų Baltarusijai, Lietuvos eksportuotojai puikiai prisitaiko prie neapibrėžtumo ir reikšmingai prisideda prie Lietuvos BVP augimo. Tai Lietuvai padeda išlikti lydere ir „Euromonitor“ rengiamame tarptautiniame ekonominio atsigavimo indekse: Lietuva šiame indekse pagal antrojo ketvirčio duomenis yra 4-oje vietoje.
Siekiant padėti nuo pandemijos nukentėjusiam vietinio turizmo sektoriui, iš Vyriausybės rezervo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirta 5 mln. Eur. Šias lėšas ministerija planuoja paskirstyti įvairiems vietinį turizmą skatinantiems projektams.
Rugpjūčio 3 d. startuoja nauja verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ tinklalaidė „Sentient“, kviečianti patirti, kaip gyvybės mokslai keičia mūsų gyvenimus, ir sužinoti, kaip prie to prisideda Lietuvos gyvybės mokslo lyderiai. Kiekvieną savaitę pasirodysiančioje tinklalaidėje inovacijų ir mokslo gerbėjai išgirs naujausias Lietuvos mokslininkų tyrimų idėjas ir sužinos sėkmingo verslo ir mokslo bendradarbiavimo formules. Tinklalaidė yra transliuojama anglų kalba.
Siekdama identifikuoti realią verslumo situaciją šalyje ir paskatinti startuolių plėtrą, po kelerių metų pertraukos Lietuva vėl dalyvaus globalaus verslumo stebėsenos tyrime (angl. „Global Entrepreneurship Monitoring“ (GEM)).
Šiuolaikiniame pasaulyje inovacijos atlieka labai svarbų vaidmenį organizacijoms, siekiančioms išspręsti kritines problemas, išlikti konkurencingoms rinkoje ir prisidėti prie ekonomikos augimo.
„Versli Lietuva“ skelbia 2020 m. Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų prekybinių santykių apžvalgą. Joje pateikiami pagrindiniai dvišalių prekybinių santykių rodikliai, apžvelgiama JAE ekonomika ir analizuojami perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių eksportui.
Savaitgalį startavus Ankstyvojo perspėjimo sistemai (APS), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atliko įmonių (PVM mokėtojų) vertinimą ir nustatė, jog 195 veiklą vykdančioms bendrovėms šiuo metu yra iškilusi grėsmė tapti nemokiomis. Šias įmones apie nemokumo riziką VMI informuos asmeniškai, o verslo atstovai, galės kreiptis į verslumo ir eksporto plėtros agentūrą „Versli Lietuva“ konsultacijoms dėl tolimesnių įmonės veiksmų.
Šį savaitgalį vykusiame „Įjunk poveikį“ socialinio verslo sprinte susibūrė Panevėžio apskrities socialiniai verslininkai, kurie beveik 3 dienas intensyviai tobulino savo socialinių verslų idėjas ir verslo modelius. Šiose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusi „Dūšios“ komanda, kuri pristatė santykių gerinimo žaidimą, buvo pripažinta stipriausia ir turinčia didžiausią potencialą daryti teigiamą poveikį visuomenei. Komanda pateko į antrąjį etapą, kuriame toliau stiprins savo socialinį verslą ir gaus net 15 000 eurų vertės finansinį krepšelį ekspertų konsultacijoms ir reikalingai įrangai įsigyti.
Įsivažiavus ekonomikai ir eksporto augimui, rinkoje auga ir eksporto specialistų poreikis – darbuotojų, kurie būtų dedikuoti darbui su eksportu ir tikslingai plėstų įmonės veiklą į užsienį. Per tris „Versli Lietuva“ organizuojamas eksporto lyderių programas „Sparnai“ išryškėjo tam tikros kompetencijos, būdingos sėkmingiems eksporto specialistams. Šios savybės padėjo dalyviams pirmąjį trečiosios programos pusmetį sugeneruoti kontraktų už daugiau nei 9 mln. Eurų.
Lietuvos verslas per mažai išnaudoja tarptautinių viešųjų pirkimų galimybes kaip dar vieną pardavimų kanalą ieškant potencialių verslo partnerių ir stabilių pajamų, įsitikinusi verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“. Europinės tendencijos taip pat palankios – perkančiosios organizacijos vis dažniau pasitelkia ne vietinius, bet užsienio tiekėjus.
Asociacijos „Infobalt“ duomenimis, kasmet mūsų šalyje trūksta nuo 3 000 iki 4 000 informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų. Naujausi skaičiavimai rodo, kad iki 2030 metų Lietuvoje IRT darbuotojų poreikis turėtų užaugti iš viso iki daugiau nei 70 tūkst. darbo vietų. Vietinei rinkai sugebant parengti vos apie 2 000 IRT specialistų, bendrovių ir viešojo sektoriaus žvilgsniai vis dažniau krypsta į užsienio rinkas ir būdus, galinčius padėti prisivilioti trūkstamus IRT specialistus.
Lietuvoje nuo liepos vidurio startuoja Ankstyvojo perspėjimo sistema (APS), kurią įgyvendina Finansų ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei VšĮ „Versli Lietuva“. Planuojama, jog ši sistema prevenciškai padės su finansiniais iššūkiais susidūrusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui išvengti nemokumo – išlaikyti dar gyvybingą verslą bei išsaugoti sukurtas darbo vietas.
Seimas šiandien pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam įstatymo „Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų“ projektui. Juo institucijos įpareigotos nemokamai atverti visus duomenis, kuriais jos disponuoja, viešasis sektorius taps atviresnis inovacijoms, o verslui, mokslininkams ir visuomenei bus sudaryta daugiau galimybių prisidėti prie ekonomikos plėtojimo, darbo vietų kūrimo. Įstatymo pakeitimai įsigalios šių metų liepos 17 dieną.
Jokių vizitinių kortelių, lankstinukų, rankų paspaudimų, mažiausiai 1,5 metro atstumas tarp žmonių, skaitmeniniai dalyvių pažymėjimai, COVID-19 testai kas 72 valandas, nuolatos dėvimi FFP2 respiratoriai – tokia naujoji verslo parodų realybė. Su ja pasaulinėje telekomunikacijų technologijų parodoje „Mobile World Congress“ Ispanijoje susipažįsta 9 Lietuvos informacinių ryšių ir technologijų įmonės
Net trylikos bendradarbystės centrų „Spiečius“ tinklas visoje Lietuvoje vasarą atveria duris kiekvienam, norinčiam keliauti po Lietuvą ir tuo pačiu darbuotis ne iš ofiso ar namų, bet skirtingų Lietuvos miestų.
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 dienos kai šalyje buvo paskelbtas karantinas iki birželio 28 dienos Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,15 mln. eurų, savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,6 mln. eurų subsidijų. Ministerijos inicijuotas ir nuo gegužės 24 d. Lietuvoje įsigaliojęs Galimybių pasas leido verslams net ir karantino sąlygomis dirbti pilnesniu pajėgumu, o žmonėms naudotis platesniu paslaugų ratu.
„Versli Lietuva“ skelbia 2020 m. Lietuvos ir Singapūro bei Lietuvos ir Pietų Korėjos prekybinių santykių apžvalgas. Jose pateikiami pagrindiniai dvišalių prekybinių santykių rodikliai, apžvelgiamos Singapūro ir P. Korėjos ekonomikos ir analizuojami perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių eksportui.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kviečia savivaldybėse ir regionuose įgyvendinamų projektų dalyvius teikti paraiškas Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinei atrankai, kurią organizuoja Europos Komisija. Šių apdovanojimų tikslas – pripažinti ir apdovanoti išskirtines viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo iniciatyvas, kuriomis skatinamas verslumas. Tai ne tik konkursas – juo taip pat siekiama išplėsti verslumo sampratą, skatinti palankių verslo sąlygų kūrimo politiką ir jos įgyvendinimą bei akcentuoti verslo sėkmės istorijas.
Lietuva pagal inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį padarė didelę pažangą ir pakilo iki 92 proc. nuo ES vidurkio – tai rodo Europos Komisijos atlikto ES inovacijų švieslentės tyrimo rezultatai. Šiemet Lietuva pagal inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį užima 18 vietą tarp 27 ES valstybių narių, Latvijai atiteko 25 vieta, o Estijai – 9 vieta visoje ES.
„Versli Lietuva“ skelbia 2020 m. Lietuvos ir Baltarusijos prekybinių santykių apžvalgą. Joje pateikiami pagrindiniai dvišalių prekybinių santykių rodikliai, apžvelgiama Baltarusijos ekonomika ir analizuojami perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių eksportui.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 21 d. iš viso yra patvirtinusi 160,5 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 121 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 31,8 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,15 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,6 mln. eurų subsidijų.
Šiais metais Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD sudaromame pasauliniame konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo iš 31 į 30 vietą tarp 64 valstybių. Aukščiausią vietą reitinge Lietuva užima pagal tarptautinės prekybos konkurencingumą ir pakilo iš 7 į 5 poziciją pasaulyje. Sustiprinti bendrą Lietuvos konkurencingumą ir išeiti iš vidutinio konkurencingumo ruožo Lietuvai padės ryškėjantys inovatyvios šalies bruožai.
„Versli Lietuva“ skelbia 2020 m. Lietuvos prekybinių santykių su Latvija ir Estija apžvalgas. Jose pateikiami pagrindiniai dvišalių prekybinių santykių rodikliai, apžvelgiama Latvijos ir Estijos ekonomikos ir analizuojami perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių eksportui.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 14 d. iš viso yra patvirtinusi 155,2 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 116 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 31,49 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,14 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,6 mln. eurų subsidijų.
Ilgą laiką nevykstant gyviems renginiams, birželio 3-4 dienomis Vilniuje įvyko ilgai laukta hibridinė tarptautinė Lietuvos startuolių konferencija „Startup Fair: Recharge 2021“, kurios metu dėl geriausio startuolio vardo varžėsi net 40 inovatyvių verslų. Po įtemptų dviejų dienų kovų nugalėtoju tapo lietuvių sukurtas startuolis „Cogastro“, sukūręs pirmąją pasaulyje vabzdžių fermų stebėjimo ir valdymo programą.
„Versli Lietuva“ skelbia 2020 m. Lietuvos prekybinių santykių su Kinija ir Japonija apžvalgas. Jose pateikiami pagrindiniai dvišalių prekybinių santykių rodikliai, apžvelgiama Kinijos ir Japonijos ekonomikos ir analizuojami perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių eksportui.
Gegužę Vyriausybei pritarus Inovacijų agentūros koncepcijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje bei „Verslioje Lietuvoje“ prasidėjo paruošiamieji naujos agentūros kūrimo darbai. Pirmieji rezultatai jau pristatyti iš suinteresuotų šalių ir nepriklausomų inovacijų ekspertų suburtai patariamajai grupei.
Daina Kleponė, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė:
COVID-19 pandemijos metai buvo sėkmingiausi metai Lietuvos gyvybės mokslų sektoriui per visą jo vystymosi laikotarpį. Ar pagavę sėkmės bangą galime tikėtis, kad ji vilnys ilgai?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo šiol viešai skelbia duomenis apie verslo priežiūros institucijas bei jų veiklos vertinimą. Su verslo priežiūros institucijų pažangumo rodikliais galima patogiai ir paprastai susipažinti ministerijos puslapyje skelbiamoje interaktyvioje švieslentėje.
„Versli Lietuva“ skelbia 2020 m. Lietuvos prekybinių santykių su Jungtine Karalyste ir Prancūzija apžvalgas. Jose pateikiami pagrindiniai dvišalių prekybinių santykių rodikliai, apžvelgiama Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos ekonomikos ir analizuojami perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių eksportui.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu, Lietuvos prekių eksporto vertė paaugo 5,2 proc. , be naftos produktų – 7,2 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo dar sparčiau – 8,5 proc., o be naftos produktų augimas buvo dviženklis – didėjo net 13,3 proc.
Kitų metų pradžioje veiklą turėtų pradėti Inovacijų agentūra, kuri taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą ir visus inovacinės veiklos etapus – nuo idėjos plėtojimo iki produktų pateikimo rinkai. Inovacijų agentūros koncepcijai trečiadienį pritarta Vyriausybės pasitarime.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“, siekdama skatinti verslumo ugdymą nuo pat mokyklos suolo, inicijavo praktinės verslumo ugdymo programos „AcceleratorX“ įgyvendinimą visos Lietuvos mastu. Jau šį rudenį programoje galės dalyvauti 3 tūkst. 9-12 klasių moksleivių – visiems jiems bus suteiktos galimybės realizuoti savo verslo idėjas ir įkurti mokinių mokomąsias bendroves. Programą, kurios realizavimui skirta 840 tūkst. eurų, įgyvendins jaunimo verslumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“. Mokyklų registracija dalyvauti programoje jau prasidėjo ir vyks iki gegužės 7 d.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja mažąsias bendrijas, kad šiuo metu subsidiją pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ gali gauti tos mažosios bendrijos, kurios turi samdomų darbuotojų. Subsidijos suma skaičiuojama nuo 2019 m. sumokėtos GPM sumos.
Šiandien Vyriausybė pritarė patikslintai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtai subsidijų labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms koncepcijai. Patikslinimai leis išplėsti galimų paramos gavėjų skaičių ir padidins maksimalią išmokos sumą įmonėms, kurių veikla buvo iš esmės paralyžiuota karantino metu.
Pagal šio mėnesio pradžioje startavusią turgavietės mokesčio kompensavimo priemonę, kurios pagalba turgaviečių prekiautojai gali gauti vienkartinę 300 eurų kompensaciją, vien per pirmąją savaitę jau paskirstyta 788,1 tūkst. eurų kompensacijų 2627 turgavietės prekiautojams.
Nuo penktadienio dėl subsidijų gali kreiptis ir nuo karantino apribojimų nukentėjusios susijusios įmonės – kontroliuojamos kitos bendrovės arba pačios turinčios akcijų kitoje įmonėje.