Lietuvos antrinių žaliavų rinkos iššūkiai ir galimybės

Dec 19, 2023 1:29 PM

Lietuvos Vyriausybė turi ambicingą užduotį – siekti antrinių žaliavų panaudojimo lygio, ne mažesnio nei ES vidurkis, o ilgalaikis Lietuvos įsipareigojimas yra iki 2050 m. sukurti klimatui neutralią ekonomiką. Naujoje inovacijų agentūros analitikų parengtoje studijoje siekiama sistemiškai ištirti Lietuvos pramonės antrinių žaliavų rinkų galimybes ir iššūkius – buvo atliktas aštuonių antrinių žaliavų rinkų (stiklo, medienos, plastiko, metalų, tekstilės, statybų ir griovimo, biologiškai skaidžių žaliavų, popieriaus ir kartono) funkcionalumo vertinimas. Taip pat išanalizuotos gerosios šioje srityje pirmaujančių šalių – Belgijos ir Nyderlandų – praktikos, bei pateiktos rekomendacijos Lietuvos pramonės sektoriui.

Pasak Teresės Škutaitės, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus verslo aplinkos vertinimo ekspertės, norint pasiekti geresnių žiediškumo rezultatų – būtinas horizontalus požiūris ir Aplinkos apsaugos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei pramonės atstovų įsitraukimas. „Atliekant studiją pastebėjome, kad pagrindiniai iššūkiai, susiję su atliekų perdirbimu apima visą grandinę nuo surinkimo iki perdirbimo: visų pirma, dauguma namų ūkių vis dar netinkamai rūšiuoja atliekas, taip pat susiduriama su problemomis, susijusiomis su decentralizuotu atliekų tvarkymo tinklu Lietuvoje. Trūksta investicijų į aukštos kokybės įrangą ir technologijas, naudojamas atliekų perdirbimui pramonėje. Be to, pastebima, kad paklausa antrinėms žaliavoms pramonės sektoriaus gaminamuose produktuose vis dar per maža, todėl platesnis jų naudojamas verslui nėra pelningas“, – situaciją komentuoja T. Škutaitė.

T. Škutaitė pabrėžia, kad antrinių žaliavų formavimo studija padeda indikuoti vietas, kur reikalingas finansinių ir kitų priemonių pastiprinimas tam, kad perėjimas prie klimatui neutralios ir žiedinės ekonomikos būtų vykdomas skatinant Lietuvos pramonės sektorių ieškoti inovatyvių veikimo būdų bei naujų technologinių galimybių.

Studijoje siūlomas šešių tikslinių priemonių paketas, siekiant didinti antrinių žaliavų naudojimą ir prieinamumą Lietuvoje. Pirmiausia – sukurti antrinių žaliavų stebėsenos sistemą, teikiančią išsamią informaciją apie šias žaliavas ir skatinančią rinkos dalyvių bendradarbiavimą. Antra – plėsti įmonių dalyvavimą antrinių žaliavų prekyboje per subsidijas ir kompensavimą. Trečia – teikti finansinę paramą verslo įmonėms, skatinant jas perorientuoti gamybą į antrinių žaliavų naudojimą, padengiant testavimo ir gamybos procesų pritaikymo išlaidas. Ketvirta – kurti finansines priemones, skatinančias investicijas į efektyvesnes žaliavų perdirbimo technologijas. Penkta – remti atliekų tvarkytojus kompensuojant saugumo sistemų įsigijimo ir modernizavimo išlaidas. Šešta – skatinti informuotumą pramonės įmonėms apie antrinių žaliavų naudą ir pramonės simbiozės galimybes per konsultacijas ir švietimo programas.

Galiausiai, studijoje siūlomas ir sisteminis sprendimas kurti „vieno langelio“ žaliųjų technologijos ir žiedinės ekonomikos plėtrai skirtą instituciją. Toks sprendimas galėtų prisidėti prie sėkmingo pasiūlytų priemonių įgyvendinimo, bei naujų formavimo tuo pačiu užtikrinant nuoseklų žiedinės ekonomikos principų siekimą.

Lietuvos antrinių žaliavų formavimo studiją rasite čia.

Dokumentas yra parengtas įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Sumanios specializacijos MTEP rezultatų diegimo, skaitmeninant gamybos procesus, pramonės įmonėse fasilitavimas (Smart Inotech pramonei)“.

Projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004.