Lietuvių vystoma fermentų inžinerijos technologija – tarp 10 stipriausiai ateitį keičiančių inovacijų
May 14, 2025 11:31 AM
Ar įmanoma sukurti gamtoje neegzistuojančius fermentus galinčius iš esmės pakeisti mūsų sveikatą, pramonę ir aplinką? Inovacijų agentūra jau ne vienerius metus remia pažangiausias Lietuvos įmones, siekiančias užkariauti pasaulinę rinką. Vienas įspūdingiausių pastarųjų metų pavyzdžių — biotechnologijų įmonė „Biomatter“, nuo nulio kurianti visiškai unikalius fermentus, galinčius atverti naujas galimybes medicinoje, biotechnologijose ir tvarioje gamyboje. Jų išradimas pelnė vietą tarp dešimties geriausių pasaulio jaunųjų inovatorių — „Young Inventors Prize 2025“ finalininkų, kurie šiandien kuria sprendimus, keičiančius mūsų rytojų.
Dirbtinis intelektas fermentų inžinerijoje
Įmonės „Biomatter“ bendraįkūrėjai Laurynas Karpus, Vykintas Jauniškis ir Irmantas Rokaitis, kartu su Rolandu Meškiu ir Donatu Repečka, sukūrė naujos kartos dirbtinio intelekto ir fizikinių modelių pagrindu grįstą fermentų inžinerijos platformą „Intelligent Architecture™“. Ši platforma leidžia kurti unikalius fermentus nuo „tuščio lapo“, išvengiant tradicinių metodų, kurie modifikuoja jau gamtoje esančius fermentus. Naudodami principą „iš apačios į viršų“ (angl. Bottom-up), jie užtikrina precizišką kontrolę, aukštesnį efektyvumą ir spartesnius inžinerijos ciklus.
Dėl šio išradimo komanda pateko tarp dešimties geriausių pasaulio inovatorių – vadinamųjų „rytojaus formuotojų“ – 2025 metų „Young Inventors Prize“ konkurse, kur buvo atrinkti iš daugiau nei 450 kandidatų. Konkurso nugalėtojus Europos patentų tarnyba paskelbs birželio 18 d. Islandijoje vyksiančios ceremonijos metu.
Gamtoje randami fermentai atlieka esmines funkcijas įvairiose pramonės šakose, tačiau tradiciniai inžinerijos metodai, pagrįsti gamtoje randamų fermentų modifikacijomis, riboja jų pritaikymą šiuolaikinėms reikmėms.
„Biomatter“ sukurta „Intelligent Architecture™“ platforma leidžia kurti unikalius fermentus, atitinkančius įvairių pramonės šakų poreikius. Sujungus mašininį mokymąsi, fizikiniais modeliais pagrįstą modeliavimą ir laboratorinius testavimus, platforma nuolat tobulina fermentų efektyvumą ir pritaikomumą, gerinant biologinių produktų gamybą, vaistų kūrimą ir tvarių cheminių medžiagų gamybą.
Auganti rinka
Fermentų rinka šiuo metu išgyvena spartų augimą – 2025 m. jos vertė siekia daugiau kaip 10 mlrd. eurų, o iki 2034 m. prognozuojama, kad ji pasieks 15 mlrd. eurų. Šis augimas atspindi fermentų svarbą šiuolaikiniuose gyvybės moksluose, ypač biotechnologijų, farmacijos ir tvarios gamybos srityse. Personalizuota medicina – viena sparčiausiai augančių sričių, kur fermentų inžinerija vaidina vis svarbesnį vaidmenį. Naudojant dirbtinį intelektą ir pažangius modelius, kaip „Biomatter“ atveju, galima kurti fermentus, kurie veikia konkrečiose pacientų grupėse arba sąveikauja su specifiniais biomolekuliniais taikiniais, taip leidžiant pasiekti gydymo tikslus, kurie anksčiau buvo neįmanomi.
Pasak „Biomatter“ bendraįkūrėjų, jų vystoma naujų fermentų kūrimo technologija, kurios galimybes riboja tik vaizduotė, atveria kelią spręsti pagrindines XXI a. sveikatos priežiūros ir tvarumo problemas.
Inovacijų agentūros kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija organizuojamame didžiausiame Baltijos šalių gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics 2025“ bus plačiai nagrinėjamos fermentų inžinerijos bei personalizuotos medicinos temos. Konferencijoje dalyviai turės galimybę susipažinti su naujausiais fermentų kūrimo sprendimais, biotechnologijų tendencijomis bei ateities medicinos vizijomis, kurias šiandien formuoja inovatyviausi Europos ir pasaulio kūrėjai.
Pasak Martyno Survilo, Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovo, įmonės „Biomatter“, pernai pritraukusios 6,5 milijono eurų investiciją, sėkmės istorija atskleidžia Lietuvos mokslo ir technologijų lyderių gebėjimą pasiekti tikrą proveržį biotechnologijų srityje.
„Naujausios prognozės rodo, kad personalizuotos medicinos rinkos vertė iki 2032 metų pasieks daugiau kaip 1 trilijoną eurų. Šiame sparčiai augančiame sektoriuje vis ryškiau matomas ir Lietuvos gyvybės mokslų įmonių indėlis – jos tampa svarbiomis žaidėjomis globalioje inovacijų ekosistemoje, kuriančioje aukštos pridėtinės vertės sprendimus biotechnologijų ir modernios medicinos srityse“, – sako M. Survilas.