Lietuvos pažangiųjų medžiagų ir konstrukcijų verslo bei inovacijų ekosistemos studija

Dec 18, 2024 11:09 AM

Inovacijų agentūra atliko Lietuvos pažangiųjų medžiagų ir konstrukcijų verslo bei inovacijų ekosistemos studiją. Tai – viena iš sumanios specializacijos koncepcijos prioritetinių tematikų. Studija buvo atlikta, kad prisidėtų prie skatinimo vykdyti šios srities mokslinius tyrimus, kurti inovacijas ir technologijas, taip didinant Lietuvos konkurencingumą ir plečiant įsitvirtinimą globaliose rinkose.

Pažangios medžiagos ir konstrukcijos yra identifikuojamos kaip itin didelį potencialą Lietuvoje turintis sektorius. Jo svarbą konkurencingumui, atsparumui ir strateginiam savarankiškumui užtikrinti pabrėžia ir ES, todėl yra numatytos didelės investicijos šios ekosistemos vystymui.

Išsami studija čia.

Studijos santrauka čia.

PAGRINDINĖS STUDIJOS ĮŽVALGOS

Ekosistemos dalyviai ir jų vertinimas

131 įmonė Lietuvoje priskiriamos pažangių medžiagų ir konstrukcijų ekosistemai. Pagal įmonės dydį, ekosistemoje daugiausia vyrauja smulkios ir vidutinė įmonės – 81, didelių įmonių skaičiuojama 18, o startuolių identifikuota 19 (~16 proc. nuo visų identifikuotų įmonių). 6 įmonės turi aukštą inovacijų potencialą. Pagal taikymo sritis ekosistemoje daugiausia įmonės veiklą vykdo elektronikos ir statybos srityse.

Pagrindinės Lietuvos mokslo institucijos, vykdančios aktualius mokslinius tyrimus pažangiųjų medžiagų ir konstrukcijų srityje, yra FTMC, KTU, VU, VILNIUS TECH, KU.

Atsižvelgiant į platų Lietuvos mokslo institucijų įdirbį pažangiųjų medžiagų ir konstrukcijų kūrime bei šios srities tyrimuose, galima pažymėti išskirtinai perspektyvias inovacijas ir potencialą, susijusias su puslaidininkiais ir nanomedžiagomis.

Ekosistemos būklė

Lietuvos pažangiųjų medžiagų ir konstrukcijų ekosistemos būklės analizė parodė, kad pastaruoju metu augo šios ekosistemos apyvarta (nuo 6,5 mlrd. Eur 2018 m. iki 10 mlrd. Eur 2022 m. (~6 proc. visos apyvartos) ir sukuriama pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis (nuo 0,87 mlrd. Eur 2018 m. iki 1,7 mlrd. Eur 2022 m.). Vieno darbuotojo per metus sukuriama vertė pažangiųjų medžiagų tematikoje šiek tiek augo, tačiau vis vien išlieka prie mažiausią darbuotojų efektyvumą turinčių sektorių.

Ekosistemos įmonių apyvartos dalis nuo visų Lietuvos ne finansų įmonių apyvartos sumažėjo nuo 6,9 proc. 2018 m. iki 6,3 proc. 2022 m., tačiau aukšto potencialo įmonių apyvartos dalis išaugo nuo 0,09 proc. 2018 m. iki 0,24 proc. 2022 m. Nors bendras ekosistemos lietuviškos kilmės prekių eksporto dalis sumažėjo nuo 23,4 proc. 2018 m. iki 21,4 proc. 2023 m., aukšto potencialo įmonių eksporto dalis išaugo tris kartus – nuo 0,4 proc. 2018 m. iki 1,2 proc. 2023 m.

Lietuvos pažangiųjų medžiagų ir konstrukcijų ekosistemos dalyviai turi pakankamą autonomiją savarankiškai pasirinkti veiklos partnerius. Ekosistemos dalyviai supranta įgūdžių ugdymo poreikį ir siekia perorientuoti savo veiklą į inovatyvesnę, atsižvelgdami į mokslo ir technologijų vystymosi tendencijas, tačiau mokslo institucijų perduodamų technologijų inovacijoms kurti apimtys yra menkos.

Gerėja pažangių medžiagų ir konstrukcijų technologinė aplinka – daugėja įrangos, infrastruktūros, gamybinių pajėgumų. Tačiau, nors technologiškai pajėgi, Lietuva per maža, kad užtikrintų gamybos apimtis pasaulinėms rinkoms. Technologijos, kurios suteiktų daugiau galimybių plėstis į didesnes rinkas šioje srityje yra 3D spausdinimas, gamybos automatizavimas ir robotizavimas, biotechnologijų integravimas, CO2 pėdsako mažinimo ir vandenilio technologijos.

Ekosistemos brandos vertinimas, atliktas remiantis ekosistemos dalyvių ir ekspertų pateiktais vertinimais, parodė, kad ši ekosistema yra besiformuojančiame brandos lygyje. Nustatytos ekosistemos spragos:

• stokojama ekosistemos veikėjų, kurie formuotų pakankamą paklausą mokslui ir inovacijoms, bei aukšto inovacijų potencialo įmonių;
• nišinių ekosistemos vizijų stoka (pavyzdžiui, puslaidininkinės ir nanomedžiagos, kt.), trūksta lyderystės nukreipiant ekosistemą link pasauliui ir ES aktualaus mokslo ir inovacijų;
• ribota mokslo ir verslo partnerystė, trūksta lyderystės skatinant aktyvų bendradarbiavimą tarp ekosistemos dalyvių ir integruojant juos į vidines vertės grandines bei šalinant integravimosi barjerus;
• menka integracija į tarptautines iniciatyvas ir vertės grandines, t.y. dėl finansinių įnašų stokos, Lietuva nėra įsitraukusi į prioritetinius ES projektus ar tarptautines organizacijas, atstovaujančias šį sektorių.

Vis tik, nors Lietuvos pažangiųjų medžiagų ir konstrukcijų ekosistema yra besivystanti, tačiau turi didžiulį plėtros potencialą, kurį sukuria tarptautinis poreikis inovacijoms, ES prioritetai ir rizikų valdymas vertės grandinėse.