Tarptautinių indeksų analizė atskleidė, kad Lietuvos inovacijų ekosistema kryptingai progresuoja – auga išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, šalis pirmauja visame pasaulyje pagal vienaragių vertę. Nepaisant spartaus augimo, pastebinamos ir tobulintinos sritys, pavyzdžiui, Europos Sąjungos vidurkio nesiekiantis darbo efektyvumas ir mažėjantis inovacijas diegiančių įmonių skaičius.
Praėjusius 6 mėnesius šeši Lietuvos verslai dalyvavo „Global Access Program“ (GAP) Kalifornijos universitete Los Andžele. Bendradarbiaudami su verslo administravimo magistro studentų komandomis, verslai atliko rinkos analizę, rengė rinkodaros strategiją ir verslo planą. Trys programos dalyvių – „Doclogix“, „Oixio“ ir „OPTOMAN“ – atstovai sako, kad dalyvavimas programoje leido ne tik įsivertinti rinkos niuansus, bet ir savo galimybes.
Daugiau nei 1000 jaunųjų verslininkų „Litexpo“ parodų rūmuose sukūrė tikrą idėjų, ambicijų ir antreprenerystės festivalį. „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamos Kalėdinės eXpo parodos „Kosminės Kalėdos: atrask jaunųjų žvaigždžių idėjas“ metu atsiskleidė jaunimo gebėjimas kurti novatoriškus, drąsius ir ateities iššūkius sprendžiančius verslus. Didžiausias dėmesys šiais metais buvo skirtas EdTech produktams, technologiniams sprendimams, dirbtinio intelekto (DI) prototipams. Pagrindinį prizą laimėjo trys komandos: „Erdvė visiems“, „Antrepreneriai“ ir „S&D Basketball Skills Academy“.
Startuolių ekosistema Lietuvoje sparčiai auga – „Startup Lithuania“ 2024 metų gruodžio duomenimis, TOP 20 šalies startuolių iš viso pritraukė virš 1,12 mlrd. eurų investicijų. Didžiausios investicijos 2024 metais – net 20 mln. eurų – sulaukė lietuvių startuolis „Ovoko“, vystantis integruotą naudotų automobilių dalių prekybos platformą. Bendrovė skelbia apie plėtros planus ir tikslą priimti 100 naujų darbuotojų.
Inovacijų agentūra atliko Lietuvos pažangiųjų medžiagų ir konstrukcijų verslo bei inovacijų ekosistemos studiją. Tai – viena iš sumanios specializacijos koncepcijos prioritetinių tematikų. Studija buvo atlikta, kad prisidėtų prie skatinimo vykdyti šios srities mokslinius tyrimus, kurti inovacijas ir technologijas, taip didinant Lietuvos konkurencingumą ir plečiant įsitvirtinimą globaliose rinkose.
Unikalius sprendimus kurianti Lietuvos technologijų įmonė „Sensmetry“ skinasi kelią į Azijos šalių kosmoso rinkas. Šių metų lapkritį bendrovė buvo pripažinta viena iš 4 laimėtojų Europos Sąjungos ir Japonijos kosmoso startuolių konkurse. Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupės vadovė Eglė Elena Šataitė teigia, kad Lietuvos kosmoso pramonė sparčiai augina raumenis pasauliniu mastu ir ragina naujausius startuolius aktyviai dalyvauti Europos kosmoso agentūros (EKA) programose.
Lietuvoje įsikūrusios įmonės „VUGENE“ pasiekimai pasaulyje rodo, kaip nedidelė, tarpdisciplinines bioinformatikos, genetikos, mikrobiologijos, informatikos ir statistikos žinias turinti komanda kuria mokslininkų JAV bei Europoje naudojamus inovatyvius sprendimus. Šalia savarankiškų įmonės pastangų plėstis traptautinėse rinkose, savo pagalbą įvairiomis priemonėmis suteikia ir Inovacijų agentūra, organizuodama pasaulines parodas bei verslo misijas. „VUGENE“ įkūrėjas Juozas Gordevičius, prieš 3 metus grįžęs iš JAV į gimtą šalį su drąsia vizija įkurti įmonę, dabar stiprina jos poziciją tarptautinėje biotechnologijų rinkoje.
Per pastaruosius keletą metų Lietuvos pramonė patyrė įvairiausių iššūkių – augo žaliavų ir energijos kainos, vyksta Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Nepaisant to, 2023 m. patyrusi 8,8 proc. metinį nuosmukį, šalies pramonė rodo pozityvius atsigavimo ženklus. Lyginant su pernai, per 10 šių metų mėnesių ji augo 2,4 proc. Inovacijų agentūros ekspertų teigimu, prie to prisideda didėjantis įmonių dėmesys technologijų diegimui ir inovacijų kūrimui.
Beveik šimtmetį veiklą Alytuje vykdanti įmonė „Astra LT“ – viena iš nedaugelio Europoje, besispecializuojanti didelių talpyklų ir slėginių indų gamyboje. Dėl novatoriškų sprendimų ir nuoseklių investicijų ji sėkmingai konkuruoja tarptautinėse rinkose, tiekdama savo gaminius daugiau nei 40 šalių. Naujausias įmonės žingsnis į priekį – „Norway Grants“ finansinio mechanizmo dėka įgyvendintas modernizavimo projektas, leidęs ženkliai padidinti produktyvumą ir užtikrinti aukščiausią gaminių kokybę.
Jau dešimtmetį įgyvendinama Inovacijų agentūros Mentorystės programa šiemet sutraukė beveik 270 dalyvių – kompetencijas auginti siekiančių verslo atstovų ir jiems padėti pasiryžusių, patyrusių verslo mentorių. Daugiau nei pusmetį savo žiniomis besidaliję mentoriai susitiko jau tradicija tampančioje Inovacijų agentūros mentorystės dienoje, kur netrūko įspūdžių ir padėkų.
Europos Kosmoso agentūra (EKA) kartu su Inovacijų agentūra paskelbė naują Lietuvai skirtą finansavimo kvietimą, kurio vertė – 1 mln. eurų. Šios investicijos numatytos tiems, kas veikia ar turi potencialo veikti kosmoso srityje. Pernai skelbto finansavimo galimybėmis pasinaudojo 8 Lietuvos įmonės ir mokslo institucijos, jos kurs inovacijas, skirtas tiek kosmoso misijoms, tiek pritaikymui Žemėje.
Plėtojant verslą neišvengiamai kyla daugybė iššūkių, kuriuos įveikti gerokai lengviau turint patirtimi ir patarimais pasidalinti galinčius mentorius. Tai – viena iš jau dešimtmetį gyvuojančios ir daugiau nei 150 mentorių tinklą jungiančios Inovacijų agentūros mentorystės programos sėkmės priežasčių.
Praėjusiais metais programoje sudalyvavo per 200 pradedančių ir augančių verslų atstovų bei jiems verslo vystymo kelyje padėti pasiryžusių kolegų, jau turinčių patirties bagažą. Kas motyvuoja tapti mentoriumi? Mintimis dalijasi mentorės Jūratė Labeckienė, Laura Budrienė ir Olga Štangej, Inovacijų agentūros mentorystės programoje padedančios augti Klaipėdos verslams.
Pasauliui ir technologijoms sparčiai žengiant pirmyn, nuo jų neatsilieka ir Lietuvos įmonės – vos prieš metus įsigijusi virtualios realybės (VR) filmavimui skirtą įrangą, kino paslaugas teikianti bendrovė „Litl Baz Pictures“ unikalių patirčių ištroškusiems žiūrovams jau pristatė ir du VR filmus, kurių vienas įtrauktas į šių metų Venecijos kino festivalio programą. Be to, jie neseniai gavo išskirtines teises kurti A. de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“ VR adaptaciją, kuris 2026 metais bus pristatyta visame pasaulyje.
Inovacijų agentūra kartu su „Civitta“ ekspertais atnaujino mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidų apskaitos vedimo ir MTEP projektų dokumentavimo rekomendacijas.
Tris dešimtmečius rinkoje veikianti įmonė „PakMarkas“ įgyvendino stambų – daugiau nei pusės milijono eurų vertės – projektą. Pasinaudojusi Norvegijos finansinio mechanizmo „Norway Grants“ finansavimu, pakavimo ir ženklinimo paslaugas siūlanti bendrovė įsigijo 9 naujos kartos gamybos įrenginius, taip padidindama savo konkurencingumą vietos ir tarptautinėse rinkose.
Inovacijų agentūros „ICT Lab“ skyriaus vadovas Martynas Survilas
2024 metais paskelbtame pasauliniame skaitmeninio konkurencingumo reitinge IMD Lietuva pašoko per 6 pozicijas ir užėmė 22 vietą iš 67 vertintų valstybių. Mūsų šalis įsitvirtina tarp Baltijos šalių lyderių, pranokdama Estiją ir Latvija, o geriausiai Lietuva vertinama pasiruošimo ateičiai kategorijoje – net 17 vieta.
Socialinio verslo akceleravimo programa, Inovacijų agentūros įgyvendinta antrąjį kartą, 15 įmonių suteikė progą sustiprinti savo verslo kompetencijas ir sužinoti, kaip paspartinti socialinio verslo augimą. Intensyvioje, beveik 2 mėn. trukusioje programoje socialiniai verslai gilinosi į verslo vystymo, finansų planavimo, partnerysčių ir investicijų, rinkodaros ir inovacijų temas, galėjo pasinaudoti ekspertų konsultacijomis.
Daugelis įmonių pripažįsta, kad šiandien verslo efektyvumas ir konkurencingumas priklauso ne tik nuo gamybos ar produktų, bet ir nuo gebėjimo skaitmenizuoti procesus, diegti reikalingas inovacijas. Tai neretai kelia iššūkių, tačiau Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Artūras Jakubavičius džiaugiasi, kad verslai vis dažniau ieško ekspertų pagalbos: vien į „EDIH LT“ centrą kreipėsi jau daugiau nei 650 įmonių ir kitų subjektų, o labiausiai įmonės vertina pagalbą priimant skaitmenizacijos sprendimus bei pritraukiant papildomą finansavimą.
Lietuvoje vystomi autonominių dronų stočių su integruotu dirbtiniu intelektu sprendimai jau greitai gali padėti išmanesniais paversti tokius inovatyvumu garsėjančius miestus kaip Dubajus. Lietuviškoms technologijoms kelią į JAE rinką padeda skintis ne tik nuoseklus įmonių darbas ieškant naujų eksporto galimybių, bet ir tikslinės verslo misijos. Būtent vienos iš jų – rugpjūtį Inovacijų agentūros Vilniuje organizuoto Lietuvos-JAE verslo forumo – metu šios Persų įlankos valstybės kompanijos atrado lietuvišką bepiločių orlaivių sprendimą „DBOX“.
Pirmadienį Lisabonoje prasidėjo 4 dienas truksianti viena didžiausių pasaulinių technologijų konferencijų „Web Summit“, kurioje mūsų šalies startuoliams skiriamas išskirtinis dėmesys. Lietuva turi nacionalinį stendą, siūlantį unikalią virtualią patirtį. Jame Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ atstovai supažindina tarptautinę auditoriją su šalies startuoliais ir jų inovacijomis.
Lietuvos pramonė vis daugiau dėmesio skiria žaliajai transformacijai. Per pastaruosius 4 metus šalies pramonės įmonės švariųjų technologijų diegimui ir vystymui iš viso pritraukė 376 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų. Inovacijų agentūros parengtas Pramonės švariųjų technologijų žemėlapis parodė, kad finansavimą gavo 459 įmonės. Didžiausios vienai bendrovei tekusios investicijos siekė 88,4 mln. eurų, o daugiausiai jų pavyko pritraukti pramonės įmonėms Telšių apskrityje.
Lietuvoje viešasis sektorius padedamas Inovacijų agentūros vis dažniau bendradarbiauja su startuoliais ir kitomis inovatyviomis įmonėmis. Šis bendradarbiavimas leidžia spręsti opias visuomenės problemas pasinaudojant galimybėmis, kurias kuria pažangios technologijos. Viena jų – dirbtinis intelektas. Ieškant daugiau būdų, kaip inovacijos galėtų dar labiau pasitarnauti viešajame sektoriuje, glaudžiai dirbame su kitomis šalimis, tarp kurių – svarbi partnerė Danija.
Valstybės duomenų agentūros paskutiniaisiais duomenimis, šalyje stebimas nors ir nedidelis, tačiau nuoseklus, pramonės atsigavimas. Tačiau institucijų ir sektoriaus specialistų teigimu, ši trajektorija jau dabar patiria iššūkių, kurie atsispindės ekonominiuose rodikliuose, jei valstybės lygiu nebus įdiegti reikalingi pokyčiai.
Šiemet 100 metų jubiliejų švenčianti bendrovė „Birštono mineraliniai vandenys“ (BMV) žvelgia į ateitį su optimizmu, plėsdama savo eksporto galimybes ir stiprindama tvarią veiklą. Nepaisant iššūkių, tokių kaip išaugusios gamybos sąnaudos, bendrovė rado naujų būdų optimizuoti veiklą ir didinti eksporto apimtis. Įvairiose Inovacijų agentūros eksporto programose dalyvaujanti įmonė pripažįsta, kad įtikti užsieniečių skoniui nėra paprasta, tačiau kitos šalys jau pradeda pamėgti tyrą ir natūralų lietuvišką vandenį.
Lietuvos moksleiviai ir vėl turės galimybę išbandyti savo jėgas konstruodami mokomuosius palydovus Europos kosmoso agentūros (EKA) organizuojamame tarptautiniame konkurse „CanSat“. Jame geriausiai pasirodžiusios komandos iš Lietuvos lauks kelionė į EKA padalinį Nyderlanduose, o visi konkurso dalyviai turės progą įgyti vertingų teorinių ir praktinių žinių, geriau susipažinti su kosmoso industrija ir joje egzistuojančiomis karjeros galimybėmis.
Romualda Stragienė, Inovacijų agentūros vadovė
Sudėtingėjantys socialiniai iššūkiai ir augantys vartotojų poreikiai kuria sąlygas spartesnei inovacijų plėtrai viešajame sektoriuje, tačiau ne visada rinkoje galima rasti reikalingų inovatyvių sprendimų. Siekiant padėti spręsti šį iššūkį, Inovacijų agentūra skatina viešąjį sektorių išbandyti vis dar praktikoje retai naudojamus ikiprekybinius pirkimus ir skelbia 7 mln. eurų finansavimo kvietimą inovatyvių sprendimų kūrimui bei pradeda teikti ekspertines konsultacijas.
Pasaulio ekonomikos forumo duomenys rodo, kad kone du trečdaliai vadovų (63 proc.) pripažįsta, kad tvarumo sprendimai neša realią naudą. Augimas didelis, nes 2022 metais taip manančių buvo vos 23 proc. Inovacijų agentūra pastebi, kad tvarumas tampa realiai veikiančiu verslo tobulinimo instrumentu ir Lietuvos įmonėms siūlo nemokamas konsultacijas apie tai, kaip transformuoti savo verslą paverčiant jį žalesniu.
Kiekviena verslo kelionė susiduria su iššūkiais, o individualiems verslininkams dažnai dar sunkiau juos įveikti. Vis dėlto, žmonių, pasiryžusių įgyvendinti solo verslo idėjas, nemažėja. Inovacijų agentūros įkurti bendradarbystės centrai „Spiečius“, kartu su nevyriausybine organizacija „WoW University“, ragina solo verslininkus įgyti pasitikėjimo, kompetencijų ir žinių pasinaudojant bendruomenės ir mentorių palaikymu.
Įmonės siekiančios sustiprinti savo eksporto komandų kompetencijas, kviečiamos dalyvauti Inovacijų agentūros įgyvendinamoje programoje „Sparnai“. Į perspektyvių eksporto specialistų ugdymą orientuota programa suteikia progą motyvuotoms Lietuvos įmonėms į savo komandą priimti Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto studentus, kurie nepertraukiamu 4 mėnesių laikotarpiu naujausiomis žiniomis dalinsis su įmonės darbuotojais ir prisidės prie konkretaus eksporto plėtros iššūkio įmonėje sprendimo.
Lietuva pagal vienaragių skaičių milijonui gyventojų jau prilygsta JAV, Izraeliui ar Estijai. Spartus biotechnologijų sektoriaus augimas signalizuoja, kad vienaragių gretas gali papildyti būtent šios srities verslas. Valstybė deda dideles pastangas, kad iki 2030 metų gyvybės mokslų sektoriaus sukuriama pridėtinės vertės dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėtų iki 5 procentų. Prie šio tikslo aktyviai prisideda Inovacijų agentūra, asociacija „LithuaniaBio“ ir visa ekosistema.
Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ yra pirmoji kompanija Europoje, atrinkta į NASA „Space-H“ akceleratoriaus programą, skatinančią pažangias kosmoso sveikatos priežiūros technologijas. Duris į ją padėjo atverti 2023 metais pasirašytas MTEPI kontraktas su Europos kosmoso agentūra (EKA), su kuria bendradarbiaudama įmonė pradėjo kurti cheminius junginius, apsaugančius astronautus nuo radiacijos gilaus kosmoso misijose. Kartu su NASA „Delta Biosciences“ prisidės prie novatoriškų sprendimų kosmoso sveikatos priežiūros srityje, padedančių pasirengti artėjančiam žmonijos civilizacijos šuoliui – misijoms į gilųjį kosmosą.
Siekiant mažinti CO2 emisijas ir prisidėti prie klimato neutralumo tikslų, 2022 m. „Akmenės cementas“, „KN Energies“, „SCHWENK Latvija SIA“, „Larvik Shipping AS“ ir „Mitsui O.S.K. Lines Ltd“ įkūrė „CCS Baltic“ konsorciumą, kurio tikslas – sukurti pirmąją Baltijos šalyse CO2 surinkimo ir saugojimo vertės grandinę. Pasak Inovacijų agentūros ekspertų, šis gegužę Europos Komisijos bendro intereso projekto (PCI) statusą gavęs projektas yra labai svarbus žingsnis siekiant mažinti pramonės taršą.
Kultūros, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Inovacijų agentūra susitarė bendradarbiauti, siekdamos skatinti inovacijas kultūros ir kūrybinėse industrijose (KKI).
Dirbtinis intelektas yra vis labiau neatsiejamas nuo įvairių verslo procesų ir tampa daugelio šiuolaikinių technologinių sprendimų pagrindu. Mokytis juos kurti ir dirbtinio intelekto pagalba spręsti įvairias verslo bei visuomenės problemas dar mokyklos suole šį rudenį galimybę turės ne mažiau kaip 100 Lietuvos 9-10 klasių moksleivių, kuriems skirta Inovacijų agentūros kartu su partneriais įgyvendinama programa „Drąsiau į verslą su DI“.
Lietuvos ambasadoje Lenkijoje atidaryta Inovacijų agentūros verslo bendradarbiavimo erdvė. Erdvė suteiks galimybę Lietuvos verslo ir mokslo atstovams bendradarbiauti, keistis žiniomis ir lengviau pasiekti kolegas kaimyninėje šalyje. Naujoje vietoje taip pat bus siūlomi tinklaveikos renginiai, mentorystės programos, prieiga prie investuotojų ir kitų finansavimo paslaugų, pritaikytų Lietuvos verslo, siekiančio plėstis Lenkijoje, poreikiams.
Nors tarptautiniuose vandenyse mentorystės sąvoka pradėta vartoti daug anksčiau nei Lietuvoje, šiandien jos svarba, rodos, jau nenuginčijama – profesinės augimą skatinančios programos padeda auginti verslus, susidėlioti efektyvią strategiją, užmegzti vertingus ryšius. Tuo metu patys ekspertai teigia, kad mentorystė teikia neabejotiną naudą ne tik pradedantiesiems verslininkams, bet ir patiems mentoriams – pastarieji šį kelią renkasi dėl savirealizacijos, galimybės tobulinti kompetencijas, ugdyti lyderystę, plėsti profesinį tinklą.
Siekdama plėtoti žaliąją energiją bei savo klientams pasiūlyti tvaresnius sprendimus, saulės modulių gamintoja „Soli Tek R&D“ pristatė efektyvią energijos kaupimo sprendimą – pasinaudojusi Norvegijos finansinio mechanizmo „Norway Grants“ suteiktomis galimybėmis ir daugiau nei 1,9 mln. Eur investicijomis, bendrovė sukūrė autonominę išmanią elektros kaupimo bateriją.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama Lietuvos įmones diegti netechnologines inovacijas, paskirstė beveik 15 mln. eurų 160 projektų. Verslas galės šias investicijas panaudoti prekių ženklų, įmonės proceso, dizaino ir organizacinėms inovacijoms kurti.
Inovacijų agentūra jau antrus metus iš eilės kviečia Lietuvos įmones dalyvauti eksporto kompetencijų auginimo programoje „ExportLAB“, skirtoje geriau pasirengti eksportui. Programos metu 15 Lietuvos įmonių, kuriančių ar taikančių inovacijas, su ekspertų pagalba galės pasiruošti arba atnaujinti turimą eksporto strategiją bei apsibrėžti pokyčių ir veiksmų planą ruošiantis eksportui į naują šalį.
Komentaras. Mantas Biekša, Inovacijų agentūros Inovacijų skatinimo skyriaus vadovas.
Didžiausias Lietuvoje startuolių ekosistemos renginys „Startup Fair. Pulse 2024“ į Vilnių šiemet pritraukė virš 4000 dalyvių ir 300 investuotojų iš 64 valstybių. Svarbiausia renginio akimirka – prestižinis „Pitch Battle“ startuolių prisistatymas, kurio metu geriausiai pasirodę mūsų šalies startuoliai „BrachyDOSE“, „CBRX“, „Freya Cultivation Systems“, „KaiSense“, „Ligence Heart“ ir „Psylink“ iš partnerių „LitBAN“, „Coinvest Capital ir „Baltic Sandbox Ventures“ gavo kvietimą derėtis dėl rekordinės 5,6 mln. eurų investicijų sumos.
Skaitmeninio verslumo ugdymas šalies mokyklose įgauna pagreitį – startuoja antrus metus iš eilės Inovacijų agentūros organizuojama skaitmeninio verslumo ugdymo programa, kuri 5-8 klasių mokinius supažindins su antrepreneriška mąstysena ir šiuolaikiniais technologiniais įrankiais. Tai – vienintelė mokymosi metodika Lietuvoje, kurios tikslas – gerinti praktinius mokinių verslumo, ekonomikos ir skaitmeninio raštingumo įgūdžius, išlaisvinti kūrybiškumą ir palydėti juos nuo idėjų iki realių skaitmeninių produktų kūrimo.
Šiandien, dieną prieš didžiausią Lietuvoje startuolių renginį „Startup Fair“, į Vilnių jau atvyko 250 investuotojų iš 15 pasaulio valstybių. Juos subūrė „Investor Camp“ – renginys investuotojams, kurio metu jie turės galimybę susipažinti su mūsų šalies inovacijomis, megzti pažintis ir glaudesnius ryšius su Lietuvos startuolių ekosistema. Investor Camp“ organizuoja Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ skyrius, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija (LT VCA) bei Lietuvos verslo angelų asociacija (LitBAN).
Siekiant skatinti inovacijas ir startuolių plėtrą EdTech ir GameTech srityse, Inovacijų agentūra skelbia naują finansavimo kvietimą. Jauniems, inovacijomis grindžiamiems startuoliams, registruotiems Lietuvoje ne ilgiau kaip penkerius metus, suteikiama galimybė gauti iki 62 046,60 eurų finansavimą inovatyvių produktų ar prototipų kūrimui. Paraiškos priimamos iki 2024 m. lapkričio 4 d.
Lietuvos aukštųjų technologijų įmonė „Sprana“ vis stipriau įsitvirtina pasaulinėje industrijos ekosistemoje – pasinaudojusi Inovacijų agentūros programos „Norway Grants“ finansavimu, bendrovė sukūrė inovatyvią PET pakuočių ruošinių tikrinimo sistemą. Dirbtiniu intelektu paremta technologija suteikia galimybę gaminti ekologiškesnes PET pakuotes bei ankstyvoje gamybos stadijoje aptikti juose esančias juodąsias dėmeles.
Dronai jau šiandien gerina kasdieninį vilniečių gyvenimą ir yra naudojami moderniems apsaugos bei gynybos sprendimams kurti. Pastebėję, kad dronų aptarnavimui reikalingas didelis žmogaus įsitraukimas, lietuvių įmonė „IT logika“ sukūrė inovatyvią autonominę stotį, leidžiančią bepiločius skrydžiams ruošti efektyviau.
Lietuva jau antrus metus iš eilės pasiekia Nacionaliniame pažangos plane išsikeltą tikslą - pasauliniame inovacijų indekse (angl. Global Innovation Index) užimti ne žemesnę nei 35-ą poziciją. Nepaisant neigiamo karo Ukrainoje poveikio investicinei aplinkai, pernai išaugusių palūkanų normų ir bendrų ekonomikos lėtėjimo nuotaikų Europoje ir pasaulyje, šiemet Lietuva užėmė 35-ą šią savaitę paskelbto įtakingo indekso vietą, beveik pakartodama rekordinį praėjusių metų pasiekimą, kuomet tarp 132-jų valstybių atsidūrė 34-oje pozicijoje.
Mėsainiai su augaline „mėsa“, 3D spausdintuvu atspausdinta žuvis ar sausainiai iš vabzdžių – maisto inovacijos šiandien vystosi kaip niekada sparčiai. Ekspertai pastebi, kad alternatyvių baltymų produktų tik daugės – mokslininkai jau kurį laiką tobulina „mėsos“ auginimo procesą laboratorijose ir ieško kitų alternatyvų, kurios sumažintų resursų poreikį gyvulininkystėje, prisidėtų prie gyvūnų gerovės ir mažintų poveikį klimatui.
Rugsėjo 25 d. į Kauno „Žalgirio“ areną susirinko bendradarbystės centrų „Spiečius“ nariai iš visos Lietuvos. Į ketvirtus metus organizuojamą, jau tradicija tapusį renginį, susirinko beveik 350 dalyvių – tiek jų vienija Inovacijų agentūros įkurtos aktyvaus verslo erdvės „Spiečius“.
Pilotiniame pakartotinio sveikatos duomenų panaudojimo startuoliams projekte išrinktas laimėtojas, kurio spartesnį sprendimo vystymą efektyvesnei vėžio terapijai padės vykdyti ir nuasmeninti lietuviški sveikatos duomenys. Tai – startuolis „BrachyDose“, vystantis dozimetrijos sistemą, skirtą gydymo kokybės užtikrinimui ir jos kontrolei vienam iš dažniausių vėžio gydymo būdų – brachiterapijos procedūroms.
Šiandien Vilniuje vykusioje Inovacijų agentūros konferencijoje „GovTech Leaders 2024“ technologijų ekspertai iš 20 šalių diskutavo apie tai, kaip technologijos keičia valstybės valdymą ir kaip pritaikyti geriausias patirtis Lietuvoje. Bendru ekspertų sutarimu, mažinti biurokratiją valstybėms gali padėti didesnė orientacija į rezultatus, vartotoją ir jo patirtį naudojantis viešosiomis paslaugomis bei besivystančios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas (DI).
Šiauliuose įsikūrusi įmonė „Ausnė“ – puikus įrodymas, kaip lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos poreikių gali atverti naujus verslo horizontus ir peraugti į sėkmės istorijas. 1998-aisiais savo kelionę pradėjusi kaip tekstilės gaminių gamintoja, šiandien bendrovė savo vietą po saule atrado rinkai siūlydama aukštos kokybės čiužinius ir antčiužinius.
Inovatyvių verslo idėjų turintys jaunuoliai iki 30 metų amžiaus ir vėl turi puikią galimybę jas įgyvendinti ir išauginti iki perspektyvių startuolių dalyvaudami bendradarbystės centrų „Spiečius“ jau antrą kartą įgyvendinamoje programoje „Kickstart LAB“. Programa šiemet apims ne tik Kauną ir Klaipėdą, bet ir Šiaulius. Dalyviai kviečiami registruotis jau dabar – ateiti su savo idėja, o programos pabaigoje išeiti su augimui pasiruošusiu startuoliu.
Rudenį startuoja jau trečiasis Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ startuolių akceleravimo programos, įgyvendinamos kartu su pasauline inovacijų platforma „Plug and Play“ ciklas. Pirmuose dviejuose programos etapuose jau sudalyvavo daugiau nei 20 įmonių, o trečiojo ciklo metu tikimasi atrinkti dar 15 ankstyvosios stadijos technologijų startuolių iš Lietuvos ir užsienio. Paraiškas galima teikti iki lapkričio 1 dienos.
Siekiant Lietuvos gynybos inovacijų sektoriaus augimo šią savaitę Inovacijų agentūra karu su Lietuvos kariuomene surengė „Miltech akademiją“. Keturių dienų renginyje dalyvavo regiono gynybos pramonės įmonės, investuotojai, mokslo ir tyrimų centrų, Lietuvos kariuomenės, Ukrainos karinių pajėgų, NATO ir kitų svarbių organizacijų atstovai. Taip pat buvo paskelbtas ir naujas finansavimas, skirtas skatinti Lietuvos įmones bendradarbiauti su Lenkija gynybos inovacijų srityje.
Rugsėjo 24 d. Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „GovTech Leaders 2024“, kuri suburs viešojo sektoriaus ekspertus ir inovacijų lyderius iš viso pasaulio. Vienas iš pagrindinių konferencijos pranešėjų – Mikey Dickerson, buvęs JAV prezidento Baracko Obamos patarėjas technologijų klausimais. Kartu su juo konferenciją atidarys Tamara Srzentic, buvusi Juodkalnijos viešojo administravimo, skaitmeninės visuomenės ir žiniasklaidos ministrė.
Spalio 3 d. Vilniuje jau 12 kartą vyks didžiausias Baltijos šalyse startuolių bendruomenę subursiantis renginys „Startup Fair”. Pulse 2024“. Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ skyriaus organizuojamame renginyje laukiama daugiau nei 2000 dalyvių ir virš 400 investuotojų iš daugiau nei 60 šalių, o pranešimus skaitys daugiau kaip 60 pranešėjų. Be pagrindinės konferencijos dalyvių taip pat lauks daugybė lydinčių renginių, tarp kurių – intriguojančios startuolių kovos jau tradiciniu tapusiame „Pitch Battle“ konkurse, tinklaveikos renginys investuotojams „Investor Camp“ ir oficialus uždarymo vakarėlis. Pagrindiniai renginio partneriai – SEB bankas, „Karma Ventures“ ir „Vilnius TechFusion“.
Šiandien paskelbtame IMD Pasaulio talentų reitinge Lietuva išlaiko tvirtą 23 poziciją tarp 67 vertintų šalių ekonomikų, tačiau jau galime matyti ir gilumoje esančius iššūkius. Nors didžiuojamės savo startuoliais, dalyvaujame įvairiose inovacijų programose, ar nėra taip, kad Lietuvos talentų iliuzija raibuliuoja tik vandens paviršiuje? Ar iš tiesų esame pasirengę iššūkiams, kuriuos atneša globalizacija ir vis labiau mus užkariaujantis dirbtinis intelektas (DI)?
Pirmą kartą organizuojamuose „Gyvybės mokslų pažangos apdovanojimuose“ pagerbti didžiausią proveržį gyvybės mokslų sektoriuje parodę Lietuvos mokslininkai, startuoliai bei labiausiai pasižymėjusios įmonės. Įvertinusi per pastaruosius kelerius metus šioje srityje vykusį augimą, Inovacijų agentūra paskelbė laureatus mokslo, startuolio, verslo proveržio, Lietuvos gyvybės mokslų ambasadoriaus bei metų energijos kategorijose.
Didžiausia regione laidų ir kabelių gamintoja AB „Lietkabelis“ baigė įgyvendinti „Norway Grants“ finansuotą projektą, kurio tikslas – automatizuoti įmonės veiklos procesus, klientams pasiūlyti aukštesnės pridėtinės vertės gaminius bei sumažinti gamtą teršiančių atliekų kiekį. Iš viso projekto metu buvo investuota 1,6 mln. Eur, iš kurių 600 tūkst. – Norvegijos finansinio mechanizmo investicijos.
Lietuvos kosmoso startuolis „Astrolight“ pateko į antrąjį NATO gynybos inovacijų akceleratoriaus DIANA etapą – įmonė atrinkta tarp 10 geriausių NATO šalių inovatorių ir sulauks iki 300 tūkst. eurų investicijų.
Norinčiam augti verslui gali kilti išties nemažai iššūkių ir klausimų, todėl Lietuvos regionų verslininkai palaikymo, žinių ir įkvėpimo semiasi bendraminčių bendruomenėse. Būtent jose naujų idėjų ir postūmį verslo plėtrai atrado jogos užsiėmimus Alytuje pradėjusi vesti Ernesta Paulauskienė bei unikalių medaus produktų e. parduotuvę Panevėžyje plėtojanti Karolina Razmutė-Gruzdienė. Verslininkės naujų galimybių verslui siekė atrasti dalyvaudamos bendradarbystės centrų „Spiečius“ verslo akceleravimo programoje.
Lietuvoje trūksta vandens valymo įrenginių, galinčių efektyviai ir saugiai išvalyti medikamentų likučiais užterštą vandenį, o mūsų šalyje jų koncentracija yra didžiulė. Įmonė „Bioksa“ gavo Europos sąjungos finansavimą ir sukūrė šią problemą sprendžiančios technologijos prototipą – dideliu efektyvumu pasižyminčią nanofiltracijos membranų ir pažangiosios oksidacijos sistemą.
Viso lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė pirmąjį metų pusmetį siekė 12,1 mlrd. Eurų ir buvo šiek tiek (1,2 proc.) mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Inovacijų agentūros ekspertų atliktos analizės duomenys rodo, kad Lietuvos aukštųjų technologijų eksporto vertė per metus išaugo net 12 proc., tad toks spartus augimas rodo didėjantį sektoriaus potencialą ir konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Tūkstantmečius psichodelinės arba enteogeninės medžiagos yra naudojamos įvairių kultūrų, o šiuo metu vyksta jų proveržis psichiatrijos srityje bei skinamas kelias į klinikinį pritaikymą. Daugėja įrodymų, kad psilocibinas – gamtoje aptinkamų grybų veiklioji medžiaga – išties gali būti efektyvus gydant depresiją ir nerimo sutrikimus. Tikslą vystyti naujus junginius, padėsiančius žmonėms, kurie serga sunkiais neurologiniais sutrikimais, kelia Lietuvos startuolis „Psylink“. Įmonė yra viena iš nedaugelio visoje Europoje, siekiančių komercializuoti naujas terapines priemones.
Rugsėjo mėnesį veiklą Lietuvoje oficialiai pradeda tarptautinis švietimo akceleratorius „Edu Challenger“. Jo tikslas – paremti švietimo inovacijas kuriančius startuolius padedant jiems rasti klientus, įeiti į užsienio rinkas ir pritraukti investicijas. Pirmoji programa prasidės jau lapkričio mėnesį, o iš viso planuojama atrinkti 30 startuolių iš Lietuvos ir viso pasaulio.
„Vienas iš procesų, kurį atliekame savo gamykloje, yra medienos džiovinimas. Su šiuo metu rinkoje esančiomis technologijomis jis užtrunka apie 5-7 paras bei reikalauja nemažo kiekio energijos. Mūsų tikslas šio projekto metu buvo paspartinti šį procesą bei medienos džiovinimo laiką sumažinti iki 2 parų, o tuo pačiu – tausoti gamtą bei sumažinti neigiamą poveikį aplinkai“, – dalijasi „Vli Timber“ generalinis direktorius Darius Lackus. Jo teigimu, aplinkosaugos tema, tvarus verslo vystymas bei socialinė atsakomybė – ašys, kurioms įmonė kasmet skiria vis daugiau dėmesio.
Daugiau nei 40 Lietuvos gynybos sektoriaus įmonių ir organizacijų dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos gynybos sektoriaus verslo misijoje Varšuvoje. Trijų dienų verslo misijos metu lietuviai buvo supažindinti su Lenkijos gynybos ekosistema, dalyvavo MSPO parodoje ir Lenkijos-Lietuvos verslo forume. Forume atidarymo kalbas sakė ir diskusijoje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Lietuvos pramonės įmonių atstovus kviečiame dalyvauti tyrime, kurio tikslas – išsamiai išanalizuoti švariųjų technologijų sektorių Lietuvoje.
Inovatyvūs Lietuvos verslai ir toliau sėkmingai skinasi kelią tarptautinėje rinkoje. Unikalius informacinių technologijų sprendimus kurianti bendrovė „Baltic Amadeus“ pasinaudojo valstybės finansavimu ir kartu su „BSW Group Technologies Israel“ ėmėsi dirbtiniu intelektu paremto įrankio kūrimo, padėsiančio didinti kibernetinį atsparumą.
Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriaus įmonės stiprina ryšius su Jungtiniais Arabų Emyratais. Ketvirtadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos–Jungtinių Arabų Emyratų forume dalyvavo daugiau nei 100 verslo atstovų iš Lietuvos bei per 40 verslininkų iš JAE. Forumo metu buvo pristatytos abiejų šalių verslo ekosistemos ir įvyko daugiau nei 50 tikslinių verslo susitikimų.
Vilniuje beveik pusė šimto startuolių spalio 3 d. turės išskirtinę progą prisistatyti daugiau nei 400 tarptautinių investuotojų kasmetiniame „Pitch Battle“ konkurse, kurio laimėtojams atsivers naujos investicijų pritraukimo galimybės. Startuolių pasirodymų kovos – „Pitch Battle“ – vyks didžiausio ir svarbiausio startuolių renginio Lietuvoje „Startup Fair. Pulse 2024“ metu. „Pitch Battle“ prizinis fondas siekia rekordinius 3 mln. eurų – tiek į pasirinktą vieną ar kelis startuolius yra pasirengę investuoti renginio partneriai.
Daugiau nei trejus metus produktus iš perdirbtų medžiagų kurianti „Provectus Redivivus“ žengė dar vieną svarbų žingsnį tvarumo link. Kartu su įmone „Avago“ ir partneriais iš Norvegijos sukūrė naujos kartos akustinę plokštę, pagamintą iš perdirbtų poliuretano, plastiko bei gumos atliekų. Bendrovės vadovo Artūro Juknos teigimu, klimato kaitos ir triukšmo taršos problemas sprendžianti plokštė – vienintelė pasaulyje.
Lietuvos startuolių ekosistema iki šiol yra išauginusi 3 vienaragius – daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių vertinamas kompanijas. Tai žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusios „Vinted“, „Nord Security“ ir „Baltic Classifieds Group“ sėkmės istorijos. Tačiau neseniai apie pasiektą vienaragio statusą paskelbus Lietuvoje didžiausią dalį darbuotojų turinčiam startuoliui „Flo Health“ su mūsų šalimi vienaip ar kitaip sietinų vienaragių būtų galima priskaičiuoti bent 3 kartus daugiau.
Lietuvos įmonėms atsiveria naujos galimybės pristatyti savo inovacijas Jungtinėse Valstijose. Inovacijų agentūra kviečia apie plėtrą JAV galvojančius verslus dalyvauti programose, padėsiančiose į vieną didžiausių technologijų rinkų žengti užtikrintai. Tam skiriamas 240 tūkst. eurų finansavimas.
Jau šeštą kartą organizuojama „BrandLAB“ programa kviečia Lietuvos įmones registruotis ir su ekspertų pagalba paruošti tvirtą bei veiksmingą prekės ženklo strategiją tarptautinėms rinkoms. Ši programa suteiks galimybę Lietuvos verslams sėkmingai plėstis į užsienio rinkas eksportuojant su nuosavu prekiniu ženklu.
Rugpjūčio 22 dieną Vilniuje vyks Lietuvos – Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) verslo forumas, kurio metu Lietuvos ir JAE verslo atstovai dalinsis verslo galimybėmis. Į Lietuvą atvyksta daugiau nei 20 JAE verslo atstovų, kurie veikia Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) rinkoje. Lietuvos įmonės forumo metu turės galimybę sudalyvauti tikslinėse verslo sesijose ir užmegzti vertingus verslo ryšius.
Inovacijų agentūros verslumo įgūdžių programa „Startuok nuo 50+“ jau trečius metus iš eilės sukvietė 50 m. ir vyresnius asmenis, norinčius pradėti savo verslą arba jau verslaujančius, bet siekiančius gilinti kompetencijas. Šiais metais prie programos prisijungė net 103 dalyviai. Didelė jų dalis susibūrė į baigiamąjį renginį Panevėžyje, kur dalijosi įspūdžiais, įveiktais iššūkiais ir ateities planais.
Patyrusių verslininkų mentorystė, ekspertinės konsultacijos ir individualūs verslo augimo planai – taip atrodo Inovacijų agentūros įgyvendinamos kompetencijų ugdymo ir patirties mainų programos „Verslo skrydis“ dalyvių kasdienybė. Jos suteikiamą naudą jaučia ne tik smulkieji regionų verslininkai, sulaukiantys vertingų patarimų bei visapusės pagalbos verslo plėtros klausimais, bet ir prie programos prisijungę mentoriai.
Inovacijų agentūra įgyvendins sumanių įgūdžių ugdymo projektą, skirtą labai mažoms, mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms. Jo tikslas – tobulinti inovacijų valdymo gebėjimus, padėsiančius verslams lengviau prisitaikyti prie rinkos pokyčių, spręsti sudėtingus iššūkius ir atverti galimybes plėstis į tarptautines rinkas. Per kelerius metus daugiau nei 1500 įmonių ir beveik 20 tūkst. jų darbuotojų gaus prieigą prie naujausių žinių nemokamai.
Atliekų perdirbimo ir antrinio panaudojimo apimčių didinimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) ir mūsų šalies tvarumo prioritetų. Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. pagal antrinio žaliavų panaudojimo indeksą pasyvyti ir pralenkti ES vidurkį, todėl dedamos didelės pastangos, kad pasiektume norimus rezultatus. Tikimasi, jog prie to svariai prisidės naujas didelės svarbos tarptautinis ES Regioninio inovacijų slėnio (Circular Innovation Valley – ECIV) projektas, kuriame dalyvauja ir Inovacijų agentūra.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir Inovacijų agentūra kviečia ankstyvos stadijos kibernetinio saugumo startuolius bei norinčius juos kurti į CyberUP startuolių akceleratorių. Atranką praėjusios komandos dalyvaus 3 mėnesių mokymų programoje, kuri prasidės rugsėjo 12 d.
Siekiant stiprinti Lietuvos įmonių tarptautinį bendradarbiavimą su Izraeliu, Inovacijų agentūra paskelbė 600 tūkst. eurų finansavimo kvietimą. Šalies įmonėms atveriamos galimybės jungtis į tarptautines mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) programas bei kartu su Izraelio partneriais kurti arba tobulinti inovatyvius produktus.
Europos Sąjunga (ES), įgyvendindama savo skaitmeninę strategiją, siekia reglamentuoti dirbtinį intelektą, kad užtikrintų geresnes šios novatoriškos technologijos kūrimo ir naudojimo sąlygas. Dirbtinis intelektas (DI) gali atnešti daug naudos, pavyzdžiui, užtikrinti geresnę sveikatos priežiūrą, saugesnį ir švaresnį transportą, efektyvesnę gamybą ir pigesnį bei tvaresnį energijos vartojimą. 2021 balandžio mėn. Europos Komisija pasiūlė pirmąją ES dirbtinio intelekto reguliavimo sistemą. Joje siūloma DI sistemas, kurios gali būti naudojamos įvairiose programose, analizuoti ir klasifikuoti pagal jų keliamą riziką naudotojams. Prie DI akto sukūrimo daugiausia prisidėjo Europos Parlamentas, Taryba ir įvairios ES institucijos, atspindinčios bendras pastangas formuoti DI naudojimą ir plėtrą. Skirtingi rizikos lygiai reiškia didesnį arba mažesnį reguliavimą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ komanda rengia naują 42 mln. eurų priemonę, kuri skirta dekarbonizacijos sprendimams pramonės įmonėse įgyvendinti. Inovacijų agentūroje įkurtas padalinys „GreenTech Hub“ jau dabar vieno langelio principu teikia visokeriopą pagalbą verslui, siekiančiam prisitaikyti prie pokyčių žaliosios transformacijos srityje.
Baigtos vertinti didelio susidomėjimo sulaukusio kvietimo „Gynybos inovaciniai čekiai“ paraiškos – finansavimas bus skirtas 10-iai gynybos srities įmonių. Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat svarsto finansuoti daugiau įmonių iš rezervinio sąrašo.
Siekdama didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę bei užtikrinti žemesnes šildymo kainas, daugiau nei dešimtmetį veiklą vykdanti įmonė „Biovatas“ užbaigė ketverius metus vykusį projektą ir Alytaus mieste įrengė kogeneracinę elektrinę. Projekto vertė – daugiau nei 13 mln. eurų, kurių didžioji dalis buvo finansuota iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Skaitmeninės Europos programa (Digital Europe Programme) finansuos platų spektrą paslaugų, susijusių su visos Europos Sąjungos (ES) kibernetiniu saugumu, skaitmeninių įgūdžių tobulinimu ir technologinių pajėgumų didinimu. Šioms išskirtinės svarbos kryptims bus skiriama 210 mln. eurų. Inovacijų agentūra ragina Lietuvos įmones ir viešojo sektoriaus įstaigas nepraleisti galimybės pasinaudoti šiuo finansavimu.
Paslaugas Lietuvos verslui teikianti Inovacijų agentūra pirmąjį šių metų pusmetį šalies įmonėms ir kitoms organizacijoms iš viso išmokėjo 42 mln. eurų iš ES finansavimo programų ir paskelbė finansavimo kvietimų, per kuriuos šalies organizacijos iš viso siekė pritraukti 153,4 mln. eurų. Be to, beveik šešioms dešimtims įmonių agentūra padėjo sudalyvauti 6 tarptautinės parodose ir suorganizavo 7 verslo misijas tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Pirmąjį šių metų pusmetį ypatingas dėmesys skirtas regionų verslo auginimui, gynybos inovacijų ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių skatinimui.
Siekdama didinti šalies konkurencingumą bei skatinti pramonės sektoriaus persiorientavimą į žiedinę ekonomiką, Inovacijų agentūra ragina verslus pasinaudoti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (ESIC) paslaugomis. Centrai įmonėms ir organizacijoms siūlo konsultacijas ir pagalbą šiose srityse: testavimas prieš investuojant, finansavimo paieška, įgūdžių ir kompetencijų tobulinimas, tinklaveikos galimybės. Paslaugos kofinansuojamos Europos komisijos ir RRF lėšomis.
LP EXPRESS, kartu su Inovacijų agentūra, antrus metus iš eilės skelbia nacionalinius Mylimiausios Lietuvos elektroninės parduotuvės rinkimus. Jau nuo šiandien nominuoti savo mylimiausią parduotuvę galima apsilankius adresu www.post.lt/mylimiausia-eparduotuve. Kaip ir pernai, apdovanotos bus ne tik e.parduotuvės, bet ir pirkėjai – už pareikštas simpatijas jų gali laukti prizai. Penkiems savo mylimiausią parduotuvę nominavusiems žmonėms burtų keliu bus įteikti 100 eurų vertės čekiai apsipirkti pasirinktoje e. parduotuvėje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pavedė Inovacijų agentūrai teikti paraišką dėl jungimosi prie Europos gynybos fondo projekto ir tapti gynybos akceleratoriumi, kuris padėtų augti pažangius sprendimus vystantiems Lietuvos ir Europos verslams. Planuojama, kad naujasis akceleratorius per dvejus metus išaugins apie 20 pradedančiųjų (angl. „start-up“) ir besiplečiančiųjų (angl. „scale-up“) gynybos ir saugumo sektoriaus verslų.
Šeši lietuviški verslai, kuriantys inovacijas medicinos, lazerių ir informacinių technologijų sektoriuose, dalyvaus programoje „Global Access Program“ (GAP) Kalifornijos universitete Los Andžele. Ateinančius šešis mėnesius programos dalyviai bendradarbiaus su verslo administravimo magistro studentų komandomis, kurie padės atlikti rinkos analizę, parengti rinkodaros strategiją ir verslo planą.
Naujai įkurta 200 kv. m. studija, suburta 14-os specialistų komanda, moderni įranga ir daugiau nei perpus išaugusios metinės pajamos – tokie pokyčiai vos per metus laiko įvyko Rokiškyje įsikūrusios grožio studijos „My Time“ įkūrėjos Justinos Vingrienės gyvenime. Ir tai – ne vienintelė sėkmės istorija, kaip verslininkai, prisijungę prie „Spiečiaus“ bendradarbystės centrų ir čia vykstančių programų, išplėtė savo vykdomas veiklas, įgijo trūkstamų kompetencijų bei atrado būrį bendraminčių.
Viešųjų pirkimų tarnyba ir Inovacijų agentūra liepos 12 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuri padės stiprinti abiejų įstaigų darbą, kuriant inovatyvių viešųjų pirkimų kompetencijų tinklą. Susitarimas taps pagrindu keistis gerąja praktika ir savo patirtimi dalintis su kitomis viešojo sektoriaus organizacijomis, tuo pačiu atvers inovacijų kūrėjams galimybes siūlyti naujausius technologinius sprendimus, kurie tobulins viešųjų paslaugų teikimą.
Baimė, žinių ir patirties trūkumas – neretai yra pagrindiniai veiksniai, trukdantys pradėti nuosavą verslą ar užsiimti vykdomos veiklos plėtra. Tačiau kai noras tampa didesnis už visas abejones, netrukus atsiranda ir sprendimai, padedantys išspręsti kylančius iššūkius. Tai patvirtina ir trijų drabužių kūrėjų patirtys, kurios, prisijungusios prie savo mieste esančių bendradarbystės centrų „Spiečius“, šiandien sėkmingai plėtoja savo nuosavus verslus.
Lietuvoje skaičiuojant per 170 socialinių verslų, Inovacijų agentūra jau antrą kartą kviečia šioje srityje veikiančius verslininkus registruotis į specialiai jiems skirtą akceleravimo programą. Socialinio verslo akceleratorius siekia padėti verslininkams visapusiškai stiprinti kompetencijas, gebėjimus, tinklaveiką ir įgalinti savojo verslo potencialą. Šios, praktiniais pavyzdžiais paremtos, mokymų programos nauda įsitikino ir pernai joje dalyvavę socialiniai verslininkai, kurių dalis turėjo progą įgyti tarptautinės patirties užsienio stažuotėje.
Europos kosmoso agentūra (EKA) kartu su Lietuvos delegacija patvirtino EKA Trečiųjų šalių programos (angl. Requesting party activities (RPA)) rekomenduojamų finansuoti projektų sąrašą, kuriame – net aštuonios Lietuvos verslo ir mokslo institucijų projektų paraiškos. Jų įgyvendinimui numatoma skirti beveik 1 mln. eurų.
Daugiau nei 21 mln. eurų – tiek verslui kainuos įgyvendinti naujo periodo ES struktūrinių fondų projektus, penktadienį vykusiame Verslo tarybos susirinkime pranešė Inovacijų agentūra. Jo metu organizacija, kartu su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) bei verslo asociacijų atstovais aptarė, kaip valstybinėms institucijoms sekasi mažinti verslo subjektams tenkančią administracinę naštą (AN), kokia pažanga įvyko per pastaruosius porą metų bei kur reikėtų daryti pokytį.
Daryti pokytį visuomenėje – tokį tikslą sau išsikėlė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai, dalyvavę Inovacijų agentūros ir universiteto inicijuotuose verslo iššūkių projektuose. Vieno jų metu Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino programos studentai siekė padėti mokykloms į ugdymo procesą įtraukti vaikus su specialiaisiais poreikiais bei kurti realius pokyčius įtraukiojo ugdymo srityje.
Inovacijų agentūros renginyje pristatytos finansavimo priemonės, kurios padės įmonėms pereiti prie tvaresnės gamybos bei taupyti energiją. Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra ir Aplinkos projektų valdymų agentūra kviečia įmones ir toliau konsultuotis dėl naujų finansavimo priemonių investicijoms į atsinaujinančių energijos išteklių bei švaresnės gamybos, energijos vartojimo efektyvumo technologijų diegimo projektus. Jie bus įgyvendinami pasitelkiant Europos Sąjungos Modernizavimo fondo lėšas.
Inovacijų agentūra kartu su 24 partneriais dešimtyje šalių skatins personalizuotos medicinos sektoriaus Europoje vystymąsi. Dalyvaudama PRECISEU (angl. PeRsonalised Medicine Empowerment Connecting Innovation ecoSystems across EUrope) konsorciumo veikoje Inovacijų agentūra prisidės prie didelės apimties projekto, kuriuo siekiama išnaudoti regioninių inovacijų ekosistemų potencialą sveikatos priežiūros sistemų Europoje transformacijai.
Norėdama paskatinti jaunimo verslumą Lietuvoje, Inovacijų agentūra kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) pakvietė studentus įsitraukti į verslo iššūkių projektus. Jų metu Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino programos studentai ėmėsi praktiškai spręsti iššūkius ir kurti realų pokyti įtraukaus ugdymo arba jaunimo iki 30 metų verslumo srityse.
Trečiadienį buvo pristatytos dvi naujos startuolių akceleratorių programos Lietuvoje – švietimo ir žaidimų technologijų. Jos paskatins auginti šiose srityse dirbančius šalies startuolius ir didinti jų potencialą įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje. Tarptautinius akceleratorius į Lietuvą pritraukė Inovacijų agentūroje veikianti „Startup Lithuania“ komanda.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teikia viešam aptarimui 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos 1 prioriteto „Pažangesnė Lietuva“ 1.2. uždavinio „Pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms, mokslinių tyrimų organizacijoms ir valdžios institucijoms“ siūlomų naujų veiklų, skirtų dirbtinio intelekto vystymui, aprašymus.
Nuo inovatyvaus sprendimo dvigubo finansavimo prevencijai iki virtualios realybės sprendimo gyvosios atminties išsaugojimui – tokius projektus planuoja įgyventi 10 Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų. Jos savo iššūkius, kuriuos siekia spręsti šiuolaikinių technologijų pagalba, pristatė trečiadienį Vilniuje vykusiame „GovTech iššūkių Demo Day“ renginyje.
Inovacijų agentūra, kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe, Gargžduose atidarė bendradarbystės centrą „Spiečius“. Tai – jau 15-asis centras šalyje, veiksiantis kaip erdvė, kurioje teikiamos nemokamos verslumo skatinimo paslaugos, buriama aktyvi ir versli regiono bendruomenė.
Sparčiai augantis Lietuvos finansinių technologijų („FinTech“) sektorius ir toliau stiprina ryšius su Taivanu – antradienį sostinėje vykusio Lietuvos-Taivano verslo forumo metu šalių delegacijos ieškojo bendrų sinergijos taškų ir aptarė ekonominio bendradarbiavimo galimybes.
Šveicarijos vadybos instituto IMD kasmet sudaromame pasaulio konkurencingumo reitinge – pozityvios naujienos Lietuvai. Ji pakilo per dvi pozicijas ir 2024 m. rikiuojasi 30-ta tarp 67 vertintų šalių. Lietuva taip pat įsitvirtino ir kaip Baltijos šalių lyderė užnugaryje palikusi Estiją bei Latviją.
Dinamiškos ir konkurencingos verslo aplinkos sąlygomis veikiančios įmonės vis dažniau ieško galimybių plėsti savąsias eksporto ir inovacijų vystymo kompetencijas. Individualias konsultacijas aukštųjų technologijų ir sumanios specializacijos įmonėms vykdančios Inovacijų agentūros atstovai pastebi, kad tinkamai išnaudodami visas prieinamas paslaugas bei priemones verslai turi didesnes galimybes įgyvendinti savo idėjas, užtikrinti tvarų verslo augimą ir konkuruoti ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje rinkoje.
Šių metų pirmą ketvirtį Lietuvos eksporto rezultatai buvo mažesni, palyginti su 2023 m. atitinkamu laikotarpiu. Per metus susitraukė tiek lietuviškos kilmės prekių eksportas, tiek ir reeksportas. Svarbu paminėti, kad Lietuvoje pagamintų prekių eksporto vertė susitraukė nežymiai, iš esmės tai lėmė sumažėjusios eksporto kainos, o ne kiekiai. Sugriežtinto sankcionuojamų prekių reeksporto kontekste, sparčiai sumenko reeksporto rezultatai, kurie turėjo didžiausią įtaką neigiamai bendro prekių eksporto kaitai.
14-ąjį NATO inovacijų iššūkį laimėjo Lietuvos įmonė BROSWARM, pasiūliusi inovatyvų sprendimą minų atpažinimui ir neutralizavimui nuotoliniu būdu. Trečiadienį Vilniuje vykusiame finaliniame renginyje tarptautinė komisija vertino 10 finalistų, tarp kurių buvo kompanijos iš Lietuvos, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Belgijos ir Latvijos.
Regionuose įkurtų bendradarbystės centrų „Spiečius“ nariai ir vėl kviečiami teikti paraiškas finansinėms subsidijoms gauti. Viso parama siekia 565 tūkst. eurų, kuriuos smulkieji ir vidutiniai regionų verslininkai galės išnaudoti veiklos skaitmeninimo ir optimizavimo sprendimų diegimui. Šią priemonę trečius metus iš eilės įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Inovacijų agentūra.
Lietuvoje pirmą kartą pradedama įgyvendinti „GovTech smėliadėžės“ programa, skirta praktiškai išbandyti dirbtinio intelekto (DI) technologija grįstų sprendimų galimybes viešajame sektoriuje. Birželio 5 d. Vilniuje vykusiame programos atidarymo renginyje 14 viešojo sektoriaus institucijų pristatė savus iššūkius, kuriuos planuoja spręsti pasitelkdamos dirbtinį intelektą. Taip pat buvo nagrinėjama, kokią įtaką dirbtinis intelektas gali turėti viešojo sektoriaus veiklai.
Pasauliui kiekvienais metais vis labiau žengiant į skaitmeninę erdvę, stiprėja ir Lietuvos „Fintech“ sektoriaus vaidmuo. Nuosekliai auga licencijuotų įmonių segmentas, plėtojami inovatyvūs sprendimai, o sėkmė šiame sektoriuje jau pripažįstama ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu – Lietuva pritraukia vis daugiau „Fintech“ įmonių, startuolių, užsienio investuotojų bei kuria gyvybingą finansinių technologijų ekosistemą.
Inovacijų agentūros įsteigti bendradarbystės centrai „Spiečius“ tęsia tradiciją ir visą vasarą kviečia nemokamai naudotis daugiau nei 100 patogių darbo vietų visoje Lietuvoje. Akcija „Vasara „Spiečiuje“ yra puiki galimybė siekiantiems pakeisti darbo aplinką, patogiai dirbti keliaujant po Lietuvą ar tiesiog ieškantiems įkvepiančių erdvių produktyviam savo ar nedidelės komandos darbui.
Lietuvos verslo asociacijos kviečiamos teikti paraiškas dėl finansavimo, skirto didinti Lietuvos įmonių eksportą bei tarptautinį konkurencingumą. Iš viso skiriama 400 tūkst. eurų, kuriais bus finansuojamas įmonių ir jų produkcijos pristatymas tarptautinėse parodose ir mugėse bei išvykstamųjų verslo misijų organizavimas.
Lietuva toliau įsitvirtina kaip viena sparčiausiai augančių ir tvirčiausių startuolių ekosistemų regione ir pasaulyje. Tai parodė naujausias „StartupBlink“ pasaulinio startuolių ekosistemų indeksas, kuriame Lietuva užėmė 16 vietą pasaulyje, Vilnius pakilo į 71 vietą pasaulyje. Šalies sostinė buvo išskirta kaip geriausias Europos Sąjungos miestas kibernetinio saugumo industrijai.
Siekdama didinti Lietuvos verslų, kuriančių inovatyvias paslaugas, gaminius ar technologijas, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, Inovacijų agentūra kviečia juos pasinaudoti 50 tūkst. eurų finansavimo krepšeliu. Įmonės gali padengti būsimas ar patirtas išlaidas už dalyvavimą renginiuose, skirtuose susipažinti su tarptautinėmis mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) programomis, ugdyti gebėjimus rengti tarptautinių projektų paraiškas, susirasti partnerių ar investuotojų.
Vilnius
Šaltibarščių porcija, kurią galima įsidėti į kišenę, nuskraidinti į kosmosą arba nusiųsti lauktuvių tetai į Ameriką. Geriausia Panevėžio regiono mokomąja bendrove pripažinta „Frostiq“ šią idėją pavertė realybe ir neketina sustoti – žada sukurti liofilizuotų lietuviškų patiekalų visiems metų laikams.
Siekiant skatinti pradedančiųjų smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektų kūrimąsi, augimą ir plėtrą Lietuvos regionuose, net 13-oje savivaldybių pradedama įgyvendinti verslo kompetencijų ugdymo ir patirties mainų programa „Verslo skrydis“. Pirmaisiais projekto metais laukia 7 mėnesius truksianti patyrusių verslininkų mentorystė, ekspertinės konsultacijos, tinklaveika, individualūs verslo augimo planai bei visoje Lietuvoje išplėtota bendradarbystės centrų „Spiečius“ infrastruktūra darbui ir susitikimams.
Šių metų balandžio 25 d. Europos Parlamentas priėmė Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą (angl. Net-Zero Industry Act – NZIA). Tikimasi, kad jis oficialiai įsigalios birželį, po to, kai jį patvirtins Europos Taryba. Šis aktas sudarys prielaidas ES žaliųjų technologijų pramonės sektoriaus augimui ir gamybos pajėgumų didinimui bei stiprins Europos konkurencingumą klimato neutralumui pasiekti reikalingų technologijų srityje. Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ grupės vadovė Teresė Škutaitė sako, kad NZIA atvers naujų galimybių ir Lietuvos verslui, o valstybė jau dabar ruošiasi šio teisės akto įsigaliojimui.
Siekiant stiprinti Lietuvos gynybos sektorių bei skatinti verslo, mokslo bendradarbiavimą sprendžiant Lietuvos kariuomenės iššūkius Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra skelbia kvietimą „Gynybos inovacinių čekių“ finansavimui, kuris skirtas smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams. Jis padės gynybos srities produktus vystančioms įmonėms įsigyti paslaugas inovacijoms iš mokslo ir studijų institucijų ar brandžiųjų inovatorių. Iš viso tam numatytos 300 tūkst. eurų investicijos.
Produkcijos pristatymui užsienio parodose ir eksportui skirtų produktų bei paslaugų sertifikavimui labai mažos, mažos ir vidutinės Vidurio bei vakarų Lietuvos įmonės siekė gauti daugiau nei 20,2 mln. eurų finansavimą. Pagal Inovacijų agentūros paskelbtą kvietimą „Expo galimybės“ sulaukta beveik 300 projektų įgyvendinimo planų (PĮP), iš jų – 171 įvertintas teigiamai. 147 projektams jau buvo skirtas 9,9 mln. eurų finansavimas, o likusiems projektams 1,4 mln. Eurų finansavimas bus paskirstytas iki birželio pabaigos.
Kviečiame dalyvauti Inovacijų agentūros organizuojamoje apklausoje. Jos tikslas – išsigryninti įmonių materialiojo turto (technologijų, įrenginių) poreikį, pagal kurį bus nustatyta Europos Sąjungos Modernizavimo fondo „Pramonės dekarbonizavimo“ finansavimo kryptis ir rengiama finansavimo schema. Ją formuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
14-ajame NATO inovacijų iššūkyje viso pasaulio įmonės buvo kviečiamos kurti nuotolines minų atpažinimo ir neutralizavimo technologijas. Jau paaiškėjo ir 11 finalininkų. Pirmą kartą tarp geriausius sprendimus pasiūliusių šalių yra Lietuvos vardas – į finalą pateko net penkios mūsų įmonės.
Gegužės 17 d. Inovacijų agentūros organizuotame renginyje skirtingų sričių mokslo ir verslo atstovų konsorciumai pristatė, kaip įgyvendins misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas. Jos efektyviai prisidės prie visuomenei opių onkologinių ir paveldimų ligų gydymo, klimato kaitos bei šalies kibernetinio atsparumo problemų sprendimo. Bendra visų trijų projektų vertė siekia 94,612 mln. Eurų.
Molėtų aerodrome įvyko Nacionalinis moksleivių mokomųjų palydovų konkurso „CanSat“ finalas, kuris subūrė net 16 komandų. Jos pristatė savo sukonstruotus palydovus, o pirmąją vietą ir galimybę atstovauti Lietuvą birželio mėnesį Nyderlanduose vyksiančiame tarptautiniame renginyje „Inžinierius vienai dienai“ iškovojo KTU inžinerijos licėjaus komanda „SpaceDroneSat“.
Šiandien, gegužės 15-ąją, sostinėje vyksta bene svarbiausias šalies kosmoso industrijos renginys „Vilnius Space Days 2024“. Antrus metus organizuojamoje konferencijoje, skirtoje skatinti tarptautines partnerystes, susibūrė šalies kosmoso elitas ir žinomiausios pasaulio organizacijos. Tarp jų – didžiojo Europos sistemų integratoriaus OHB SE koncerno atstovai bei kosmoso industrijos įmonės „Alter Technologies at TUV Nord“ atstovas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė oficialiai pasirašė JAV Valstybės departamento ir kosmoso agentūros NASA inicijuotą „Artemis“ susitarimą, kuriuo įtvirtinami praktiniai saugaus ir tvaraus kosmoso tyrinėjimo principai. Lietuva tapo 40-ąja šį susitarimą pasirašiusia šalimi.
Inovacijų agentūra drauge su Kauno technologijos universitetu (KTU) tęsia eksporto lyderių programos „Sparnai“ įgyvendinimą ir kviečia šalies įmones priimti studentus keturių mėnesių stažuotei, taip prisidedant prie eksporto srities specialistų auginimo ir šalies konkurencingumo didinimo. Per 10 metų programoje jau sudalyvavo 135 įmonės, tarp kurių – ir šimtametes tradicijas puoselėjantys „Birštono mineraliniai vandenys“ bei Lietuvos „fintech“ startuolis „Finomark“.
Prisistatymas investuotojams dar kitaip žinomas kaip „pitch’inimas” – neatsiejama startuolių pasaulio dalis, leidžianti suteikti savo idėjoms „kūną” arba suprasti, kada verčiau pradėti iš naujo. Inovacijų agentūros „Startup Lithuania” startuolių bendruomenės koordinatorė Milda Vilčinskaitė ir startuolio „Micapass” produkto vadovė Gintarė Košubienė pasakoja, kaip turi atrodyti geras pristatymas ir kokius kelius jis gali atverti sėkmės atveju.
Prie žaliosios transformacijos siekiančios prisidėti Lietuvos įmonės kviečiamos dalyvauti Bulgarijos sostinėje Sofijoje birželio 4-5 dienomis vyksiančiame renginyje „Business Cooperation and the European Green Deal“. Renginyje bus aptariamos verslo galimybės Europos Žaliojo kurso kontekste. Dalyvauti Inovacijų agentūros ir Norvegijos organizacijos „Innovation Norway“ kartu su partneriais organizuojamame renginyje įmonės gali pasinaudodamos Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo („Norway Grants“) programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ lėšomis.
Lietuvos ir Vidurio Europos ankstyvosios stadijos technologijų startuoliai vėl kviečiami dalyvauti „Startup Lithuania“ akceleravimo programoje, kuri įgyvendinama kartu su pasauline inovacijų platforma „Plug and Play“. Startuoliai jau gali teikti paraiškas ir prisijungti prie antrojo iš numatytų 5 akceleravimo ciklų bei gauti aukščiausio lygio mentorystės paslaugas, prieigą prie rizikos kapitalo ir pasaulinio bendradarbiavimo tinklo.
London Biotechnology Show
Atsižvelgdama į kasmet itin sparčiai augantį elektroninės prekybos sektorių, Inovacijų agentūra kviečia smulkiuosius ir vidutinius šalies verslininkus dalyvauti nemokamose e. komercijos dirbtuvėse „e.comGO“. Ketvirtą kartą vyksianti programa kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo, gerosiomis praktikomis dalijasi ir joje jau dalyvavę verslai.
Š. m. balandžio 29 d. Aplinkos ministerija paskelbė viešąją konsultaciją, skirtą surinkti informaciją apie šalies rinkoje naudojamus ekologiškumo teiginius ir aplinkosauginius ženklus. Ji vyks apklausos forma, dalyvauti kviečiami Lietuvos gamintojai, produktų ir paslaugų tiekėjai.
Platesnį mastą įgaunant ne tik kalboms, bet ir darbams, susijusiems su žaliąja ekonomika ir į ekologiją orientuotomis inovacijomis, lietuviško verslo sėkmės istorijų sąrašas vis pildosi. Daugiau nei šimtą metų veikiantis vaistažolių perdirbimo fabrikas „Švenčionių vaistažolės“ pasinaudojo Inovacijų agentūros priemone „Eco Inovacijos LT+“ ir į savo gamybos liniją įdiegė modernią įrangą, padėsiančią taupyti gamtinius išteklius, atsisakyti kenksmingų žaliavų ir plastiko naudojimo produktų gamyboje bei prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo.
Jau dešimtmetį skaičiuojanti Inovacijų agentūros eksporto lyderių programa „Sparnai“ kviečia kartu didinti Lietuvos konkurencingumą bei ugdyti talentus. Siekiant stiprinti eksporto pajėgumus, šalies įmonės yra kviečiamos registruotis į programą ir 4 mėnesių stažuotei priimti studentus, motyvuotus pradėti karjerą eksporto srityje.
London Biotechnology Show
Gegužės 8–9 d. vyks „London Biotechnology Show“ renginys, kurio metu mūsų pažangiausios gyvybės mokslų srities įmonės, sėkmingai taikančios inovatyvius sprendimus, prisistatys Lietuvos nacionaliniame stende.
Inovacijų agentūra kviečia smulkiuosius ir vidutinius šalies verslininkus dalyvauti jau ketvirtą kartą vyksiančiose praktinėse e. komercijos dirbtuvėse „e.comGO“. Penkias savaites truksiančios programos metu dalyvių laukia teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, padėsiantys verslininkams patobulinti savo elektronines parduotuves, įgyti naudingų žinių bei konkurencinį pranašumą tiek vietos, tiek tarptautinės vertės grandinėse.
Startuoliai ir inovatyvūs verslai gali reikšmingai prisidėti sprendžiant aktualius viešojo sektoriaus iššūkius Europoje. Balandžio 24 d. Vilniuje vykusiame projekto „GovTech4All“ „DemoDay“ renginyje 6 Europos miestų savivaldybių atstovai pristatė savo specifinius su energiniu efektyvumu ir klimato kaita susijusius iššūkius, kuriuos siekia spręsti technologijų pagalba.
Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijų iniciatyva Lietuvoje dar labiau stiprinamos gynybos inovacijos. Tai įtvirtinta trišaliu susitarimu, kurį pasirašė Inovacijų agentūros, Lietuvos kariuomenės ir Gynybos resursų agentūros atstovai. Susitarimas taps pagrindu didinti gynybos technologijų pažangą, sudarys sąlygas augti šios srities pramonei ir stiprinti nacionalinius pajėgumus.
Balandžio 22 d. Inovacijų agentūra pradeda registraciją į trečius metus iš eilės vyksiančią verslumo įgūdžių programą „Startuok nuo 50+“. Ši programa skirta 50 m. ir vyresniems asmenims, nedrįstantiems pradėti savo verslo, arba tokį jau turintiems – atnaujinti savo verslumo žinias. „Startuok nuo 50+“ metu dalyviai ne tik sužinos daug naudingos ir aktualios informacijos, bet taip pat turės galimybę konsultuotis su patyrusiais mentoriais bei užmegzti vertingas verslo pažintis.
Gegužės 15 d. Lietuvoje vyks „Vilnius Space Days 2024“ – Inovacijų agentūros organizuojamas tarptautinis renginys, sostinėje subursiantis šalies kosmoso elitą ir žinomiausias pasaulio organizacijas, tarp kurių – ir kosmoso pramonės flagmanu Europoje laikomo OHB SE koncerno atstovai. Antrus metus vyksianti konferencija kvies susipažinti su kasmet vis labiau augančiu kosmoso sektoriumi, ateities tendencijomis bei užmegzti naudingas tarptautines partnerystes.
Inovacinę veiklą vykdančių įmonių vaidmuo Lietuvos ekonomikoje tampa vis svarbesnis. Kaip rodo naujausi Valstybinės duomenų agentūros duomenys, nors su inovacijomis susijusias veiklas 2020-2022 m. laikotarpiu, išskyrus statybų sektorių, vykdė pusė (53 proc.) šalies įmonių, jų apyvarta sudarė net 84 proc. visų šalyje veikiančių bendrovių (be statybų sektoriaus) apyvartos. Ši dalis nuo 2018 m. išaugo 15,6 proc., o nuo 2020 m. – 1,4 proc. Inovacijų sektoriaus svarbą šalies ekonomikai liudija ir faktas, kad inovacinėse įmonėse 2022 m. dirbo net 78 proc. visų Lietuvos įmonių darbuotojų – 6,6 proc. daugiau nei 2018 m. Tad koks Lietuvos inovacijų sektoriaus paveikslas ryškėja?
Balandžio 11 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyko Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumas, į kurį susirinko daugiau nei 900 svečių iš Trijų jūrų regiono ir partnerių šalių. Renginyje vyko ne tik dinamiškos diskusijos, bet ir daugiau nei 300 B2B/B2G susitikimų bei 20 susijusių renginių, kurie atvėrė plataus masto verslo bendradarbiavimo galimybes. Vienas svarbiausių verslo forumo rezultatų – 5 šalių pasirašytas antrojo Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo steigimo ketinimų protokolas, numatantis 155 mln. eurų finansavimą skirti regiono ekonominiam augimui.
Lietuvos kosmoso verslo sektorius ir toliau veržiasi į priekį – radarinius palydovų duomenis apdorojančios ir panaudojančios įmonės UAB „Geomatrix“ ir UAB „Coetus“ tapo Europos kosmoso agentūros (EKA) inicijuojamo projekto, skirto Baltijos jūros regionui (Baltic GTIF) kovoti su klimato kaitos iššūkiais, konsorciumo dalimi. Kaip teigia prie projekto įmonėms padėjusios prisijungti Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupės ekspertas Eigirdas Sarkanas, tai – itin reikšmingas įvykis, prisidėsiantis prie Lietuvos kosmoso ekosistemos augimo ir šalies konkurencingumo didinimo.
Šiemet Lietuvoje pirmą kartą vyks Trijų jūrų iniciatyvos (3Seas) verslo forumas. Be kitų regionui svarbių temų, tokių kaip energetinis saugumas, klimatui neutralios ekonomikos kūrimas, transatlantinio bendradarbiavimo skatinimas, dalyvaujančių šalių integracija transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, renginio metu didelis dėmesys bus skiriamas karo niokojamos Ukrainos atstatymui.
Balandžio 3 d. Vilniuje vyko „Inovacijų agentūros“ startuolių padalinio „Startup Lithuania“ ir JAV įmonės „Plug and Play“ organizuotas renginys „Accelerator Kick-Off“, pažymėjęs pirmąjį akceleravimo programos ciklą Lietuvoje. Jo metu vienuolika perspektyviausių šalies startuolių, atrinktų „Plug and Play“ investicijų komiteto, turėjo galimybę pristatyti savo idėjas ir užmegzti naudingus ryšius su potencialiais investuotojais.
Siekdama skatinti verslumo ugdymą nuo pat mokyklos suolo, Inovacijų agentūra, bendradarbiaudama kartu su antreprenerystės ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, kviečia šalies mokyklas prisijungti prie praktinio verslumo ugdymo programos. Jos metu 9-12 kl. mokiniams suteikiama galimybė įgyti realios verslo kūrimo patirties, išmokti priimti svarbius sprendimus ir kartu su pedagogų-mentorių bei verslo praktikų pagalba įgyvendinti visus verslo vystymo etapus.
Šių metų pradžioje NATO paskelbė 14-ąjį tarptautinį inovacijų iššūkį, kurio metu Lietuvos ir kitų šalių įmonės kviečiamos kurti technologijas, galinčias nuotoliniu būdu atpažinti sprogstamosiomis medžiagomis užterštas vietas ir jas neutralizuoti. Organizacijos savo pasiūlymus gali teikti iki š. m. balandžio 17 dienos – vienas iš finalininkų sprendimų bus toliau plėtojamas ir pritaikomas NATO.
Inovacijų agentūra kviečia startuolius pasinaudoti 150 tūkst. eurų subsidija, skirta jų kelionėms į technologijų, startuolių ir tarptautinius renginius finansuoti. Pernai tarptautinėje parodoje „WEB Summit“ dalyvavusio pasaulyje pripažinto startuolio „Ondato“ vadovas Liudas Kanapienis pabrėžia, kad dalyvavimas tokiuose renginiuose yra itin naudingas pritraukiant naujus partnerius ir klientus bei kuriant verslui naudingus ryšius.
Skaitmeninės Europos programą (Digital Europe Programme) Lietuvoje koordinuojanti Inovacijų agentūra informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje veiklas vykdančias ar planuojančias vykdyti įmones bei viešojo sektoriaus įstaigas kviečia pasinaudoti 261,5 mln. eurų investicijomis. Į 22 naujus finansavimo kvietimus gali pretenduoti organizacijos įgyvendinančios projektus duomenų ir dirbtinio intelekto, debesijos, pažangių skaitmeninių įgūdžių bei kibernetinio saugumo srityse.
Baltijos šalyse lyderiaujanti vonios baldų ir jų detalių gamintoja UAB UAB „Raguvos baldai ir Ko“ koja kojon žengia ne tik su pasaulinėmis mados tendencijomis, tačiau ir inovatyviais gamybos sprendimais. Daugiau nei 30 metų savo veiklą vykdanti bendrovė pasinaudojo Inovacijų agentūros priemone „Pramonės skaitmeninimas“ ir įsigijo naują įrangą, padėjusią automatizuoti gamybos procesus, padidinti darbo našumą bei užtikrinti tvaresnę įmonės veiklą.
Prisidėdama prie Nacionalinės pažangos programoje iškelto tikslo iki 2030 metų bent 30 proc. viešųjų paslaugų perduoti socialiniams verslams arba nevyriausybinėms organizacijoms įgyvendinimo, Inovacijų agentūra kviečia Lietuvos savivaldybes dalyvauti viešųjų paslaugų perdavimo projekte. Jo metu net šešių atrinktų savivaldybių atstovai turės galimybę įgyti vertingų žinių apie viešųjų paslaugų perdavimo procesą, susipažinti su pokyčio teorija, konsultuotis su patyrusiais ekspertais bei kartu su teisininkų pagalba parengti viešųjų pirkimų dokumentus.
„Išmanymas, darbštumas ir meilė saldainiams – trys kertinės vertybės, lydinčios mus nuo pat įkūrimo pradžios“, – sako ilgiausiai Lietuvoje veikiančio šokolado fabriko „Rūta“ direktorė Rūta Gilaitienė. Jos teigimu, šiandien 250 darbuotojų turinti įmonė stengiasi ne tik puoselėti šimtametes tradicijas, išlaikyti savo gaminių kokybę ir pirkėjų pasitikėjimą, bet taip pat – išnaudoti technologijų teikiamas galimybes ir investuoti į inovacijas.
Skatinant Lietuvos gynybos pramonės plėtrą ir mokslo institucijų įsitraukimą kuriant Lietuvos kariuomenei ir Ukrainos paramai aktualias gynybos technologijas, Krašto apsaugos ministerija kartu su Inovacijų agentūra skelbia naujus finansavimo kvietimus pagal Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021–2027 m. programą. Projektų finansavimui planuojama skirti iki 670 tūkst. eurų.
Inovacijų agentūra paskelbė kofinansavimo kvietimą inovatyvių produktų, skirtų neekonominei veiklai vykdyti, įsigijimui. Kvietimas skirtas pirkimų vykdytojams (perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams), o numatoma kvietimo kofinansavimo suma sieks iki 4 184 950 eurų.
Prieš daugiau nei 20 metų mažame sandėlyje veiklą pradėjusi plastikinių pakuočių gamintoja „Plastiksė“ šiandien – tarptautinis verslas, teikiantis novatoriškus pakuočių sprendimus didžiausioms Lietuvos ir užsienio bendrovėms. Vievyje įsikūrusi gamykla per mėnesį pagamina per 10 mln. vienetų PET pakuočių, kurios iškeliauja į įvairias Europos šalis, Aziją ir netgi Šiaurės Ameriką.
Inovacijų agentūroje įkurtas naujas padalinys „GreenTech Hub“. Jo komanda padės Lietuvos verslui prisitaikyti prie reguliacinių pokyčių žaliosios transformacijos srityje, skatins taikyti žaliąsias technologijas, konsultuos įmones dėl finansavimo galimybių. Naujajam padaliniui vadovaus Inovacijų agentūros pramonės ekspertė Teresė Škutaitė.
Po keleto ieškojimų ir eksperimentavimo metų fotovoltinius modulius gaminanti įmonė „Via Solis“ koja kojon žengia su pasaulio energetikos lyderiais ir pirmoji pasaulyje į savo gamybos liniją integruoja naują technologiją, kurioje naudojamas skystasis silikonas. Nusprendę technologiją patobulinti taip, kad gamybos metu būtų sunaudojama mažiau energijos, o pats produktas būtų draugiškesnis aplinkai, gamintojai pasinaudojo Inovacijų agentūros priemone „Eksperimentas“, skirta mokslinių tyrimų, eksperimentinės veiklos (MTEP) skatinimui.
Inovacijų agentūra skelbia du finansavimo kvietimus viešojo sektoriaus organizacijoms eksperimentuoti skaitmeninių technologijų srityje. 2024 m. „GovTech“ (inovatyvių viešojo sektoriaus technologijų) sprendimų kūrimui ir testavimui numatoma skirti iki 781 200 eurų investicijų.
Stiprėjantis Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius turi vis didesnį svorį šalies ekonomikoje, o IT paslaugų eksporto augimas yra pagrindinė to priežastis. Vien per 2022 metus Lietuvos IRT sektoriaus eksporto apimtys išaugo 41 proc. o pajamos nuo 2018 m. kasmet vidutiniškai didėjo 22 proc.
Su daugiau kaip tūkstančio startuolių – tarp kurių ne vienas vienaragis – ekosistema ir virš 40 tūkst. IT talentų Lietuva taip pat pelno vis didesnį tarptautinį pripažinimą ne tik kaip IT kompetencijų, bet ir inovacijų centras. Tad kas lemia Lietuvos IRT sėkmę?
Kovo 13 d. Inovacijų agentūra pasirašė susitarimo memorandumą (angl. Memorandum of Understanding (MoU)) su Nyderlandų asociacija „Cell Agriculture Europe“ dėl alternatyvių baltymų plėtros skatinimo Lietuvoje ir visoje Europoje. Juo siekiama perimti gerąją praktiką iš pasaulinių lyderių ir stiprinti inovacijas maisto sektoriuje.
Pusei šimto Lietuvos įmonių, veikiančių aukštos pridėtinės vertės sektoriuje, atverti kelią į tarptautines rinkas padės Europos Sąjungos (ES) investicijos. Inovacijų agentūros ekspertai 50 pagal kvietimą „Expo galimybės pažangiems“ pateiktų projektų įvertino kaip tinkamus finansuoti. Iš viso verslo prašomas finansavimas siekia 4,35 mln. eurų.
Inovacijų agentūra skelbia du naujus finansavimo kvietimus inovacijas kuriančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms. Produktų, sukurtų vykdant inovatyvias veiklas, pateikimo į rinką skatinimui numatytas 600 tūkst. eurų finansavimas. „Inovacinių čekių“ skirtų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paslaugų, reikalingų jau pradėtam kurti įmonės produktui vystyti, įsigijimui suplanuota 220 tūkst. eurų investicijų. Paraiškas galima teikti iki šių metų balandžio 5 d.
Inovacijų agentūra kviečia pasinaudoti 7 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų aukšta pridėtine verte grįstų klasterių auginimui. Pagal kvietimą „InoKlaster“ projektų įgyvendinimo planus iki šių metų birželio 21 d. teikti ir į finansavimą pretenduoti gali aukšta pridėtine verte grįstų brandžių inovacijų klasterių koordinatoriai visoje Lietuvoje.
Šiandien įvykusios ceremonijos metu buvo apdovanotos lietuvių įmonės, sukūrusios geriausius inovatyvius sprendimus bendradarbiaujant su partneriais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pirmoji vieta ir pagrindinis 10 tūkst. eurų piniginis prizas, komisijos sprendimu, atiteko startuoliui „Inovatyvi medicina“, sukūrusiam išmanią robotinę sistemą „Sentante“ endovaskulinės chirurgijos procedūroms.
Tvarumas, inovacijos ir, žinoma, daug darbo – ant šių kertinių akmenų pastatę savo verslą, du lietuviai garaže startavusią bendrovę sėkmingai užaugino iki lyderės Lietuvoje ir regione. Tačiau jie neslepia, kad sustoti neketina – planuoja tapti pasaulinio lygio žaidėjais.
Mūsų šalis imasi NATO DIANA lyderystės itin svarbioje gynybos inovacijų skatinimo srityje – Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovė Sigutė Stankevičiūtė išrinkta vadovauti vienai iš trijų DIANA grupių.
Siekdama pritraukti užsienio investuotojų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos vykdymui Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, Inovacijų agentūra kviečia teikti paraiškas finansavimui gauti pagal priemonę ,,TUI Invest“. Iš viso tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui bus paskirstyti 6 mln. eurų, o didžiausia galima finansavimo suma vienam projektui siekia 2 mln., rašoma Inovacijų agentūros pranešime spaudai.
Inovacijų agentūra kviečia eksportuotojus prisistatyti jungtiniuose nacionaliniuose Lietuvos stenduose tarptautinėse verslo parodose. 2024 metais atrinktos aštuonios tikslinės tarptautinės parodos užsienyje, kuriose bus pristatomos Lietuvos informacinių ryšių ir technologijų, finansinių technologijų, gyvybės mokslų, lazerių, gynybos ir saugumo, sumanaus miesto bei inžinerijos sektorių eksporto galimybės.
Savo novatoriškais tyrimais ir ambicinga vizija garsėjantis Lietuvos biotechnologijų startuolis „Genomika“ sparčiai skinasi kelią į sėkmę. Neseniai pritraukusi daugiau nei 5 mln. eurų Europos Sąjungos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės investicijų, bendrovė, bendradarbiaudama su Inovacijų agentūra, dalyvaus Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vyksiančioje gyvybės mokslų parodoje „Bio International Convention 2024“.
Lietuva pirmininkauja Trijų jūrų iniciatyvai ir 2024 m. balandžio 11 d. organizuoja Trijų jūrų iniciatyvos vadovų viršūnių susitikimą bei neatsiejamą visos iniciatyvos dalį – tarptautinį Verslo forumą Vilniuje. Iniciatyvos tikslas – skatinti spartesnį šio regiono vystymąsi ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių junglumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV. Pirmininkavimo metu Lietuva ypatingą dėmesį skirs Ukrainai ir transatlantių ryšių stiprinimui.
Komentaras. Eigirdas Sarkanas, Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupės ekspertas
NATO paskelbė 14-ąjį tarptautinį inovacijų iššūkį – kviečia įmones kurti technologijas, galinčias nuotoliniu būdu atpažinti sprogstamosiomis medžiagomis užterštas vietas ir jas neutralizuoti. Šio iššūkio finalas, kurį kartu su NATO organizuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir Inovacijų agentūra, birželį įvyks Lietuvoje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama pritraukti užsienio investuotojų vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, skelbia 6 mln. eurų kvietimą.
Tebesitęsiančio karo Ukrainoje, kylančių palūkanų normų ir lėto pasaulio ekonomikos augimo kontekste, 2023 m. eksporte palyginti su 2022 m. laikotarpiu, atitinkamai atliepė pasaulinė situacija. Su ekonominiais sunkumais susiduria dauguma pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių. Tačiau sudėtingos ekonominės aplinkos kontekste, tam tikrų aukštųjų technologijų produktų eksportas, kaip rodo 2023 m. duomenys, yra mažiau jautrus nepalankiems išorės šokams palyginus su žemesnės pridėtinės vertės produktais.
Nors 2023-ieji vis dar pasižymėjo ekonomikos neapibrėžtumu ir įtempta geopolitine situacija, „Dealroom“ duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistema su trimis vienaragiais stabiliai stiebiasi toliau ir yra viena lyderiaujančių Vidurio ir Rytų Europoje. Pernai Lietuvos startuoliai pritraukė solidžias investicijas, išlaikė veiklos sektorių dinamiką, taip pat rodė prisitaikymą prie rinkos poreikių.
Lietuvos įmonės ieškodamos geresnių augimo galimybių vis dažniau naudojasi Inovacijų agentūros teikiamomis paslaugomis. Kaip rodo bendrovės „Rait“ atlikto tyrimo duomenys, populiariausios iš jų yra verslumo skatinimo ir finansavimo paslaugos, kuriomis praėjusiais metais naudojosi atitinkamai 39 proc. ir 37 proc. klientų. Inovacijų agentūros verslui teikiamas paslaugas teigiamai vertina 9 iš 10 pernai jomis pasinaudojusių įmonių.
Nedidelės vertės (vadinamąją de minimis) valstybės paramą siekiantys gauti verslai nuo šių metų pradžios gali pretenduoti į didesnę paramos sumą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo atnaujintas Europos Komisijos de minimis reglamentas. Vienas iš esminių pokyčių jame – nuo 200 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų didėjanti paramos suma vienai įmonei.
Paskelbtas pirmasis pilotinis projektas, siekiantis palengvinti startuoliams prieigą prie nuasmenintų antrinių sveikatos duomenų rinkinių. Ši prieiga padės inovatoriams treniruoti novatoriškus medicininius dirbtinio intelekto modelius, bei kurti sveikatos duomenimis grįstus biotechnologijų sprendimus - taip skatinant inovacijų vystymą bei proveržį sveikatos srityje.
Atrinktos 26 komandos, kurios dalyvaus Europos kosmoso agentūros inicijuotame mokomųjų palydovų konkurse „CanSat“ Lietuvoje. Laimėjusi komanda mūsų šalį atstovaus tarptautiniame renginyje „Inžinierius vienai dienai“ Nyderlanduose.
Prie Vidurio ir Vakarų Lietuvos startuolių ekosistemos vystymo prisidės daugiau nei 3 mln. eurų ES investicijų. Jos bus skirtos 4 projektų įgyvendinimo planus pagal Inovacijų agentūros kvietimą „Startuolis“ pateikusiems pareiškėjams, kurie teiks startuolių preakceleravimo ir inkubavimo paslaugas bei skatins inovatyvių produktų idėjų vystymą per hakatonus.
Silicio slėnyje (JAV) Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Inovacijų agentūros iniciatyva oficialiai atidarytas „InnoHub Lithuania“, kuris padės Lietuvos inovatyviems verslams, pažangių technologijų kūrėjams užmegzti ir plėtoti ryšius su partneriais JAV, o Lietuvos aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų eksportuotojams – įsitvirtinti strategiškai svarbioje JAV rinkoje. „InnoHub Lithuania“ prisijungė prie jau beveik dešimtmetį sėkmingai JAV veikiančio „Nordic Innovation House“.
Dešimtmetį veikianti ir lazeriais didžiąsias pasaulio laboratorijas ir net gynybos sektoriaus atstovus aprūpinanti bendrovė „Quantum light instruments“ pagamino naują įrenginį, kuriuo galės naudotis ne tik puslaidininkių pramonės, bet ir biomedicinos tyrimų įmonės. Naujausias įmonės projektas – didelio pasikartojimo dažnio derinamo bangos ilgio lazeris – DIDADELA.
Baltijos-Amerikos laisvės fondas (BAFF) ir JAV ambasada Lietuvoje kartu su Inovacijų agentūra kviečia teikti paraiškas Lietuvos-Amerikos inovacijų apdovanojimui laimėti. Pretenduoti gali Lietuvos verslai, aukštojo mokslo įstaigos ir kitos organizacijos ar fiziniai asmenys, kurie bendradarbiaudami su partneriais JAV sukūrė inovatyvų, moksliniais tyrimais grįstą sprendimą. Apdovanojimo prizinį fondą sudaro 15 tūkst. eurų.
Inovacijų agentūros skyrius „Startup Lithuania“ kartu su garsia JAV įmone „Plug and Play“ nuo šiandien kviečia startuolius teikti paraiškas į pirmąjį akceleravimo programos ciklą Lietuvoje. Jos tikslas – auginti ankstyvosios stadijos technologijų startuolius, padedant jiems pritraukti investicijas ir atveriant tarptautines galimybes.
Jau dešimtus metus skaičiuojanti Inovacijų agentūros verslo mentorystė išsiplėtė į virš 150 mentorių tinklą, apimantį įvairių sričių ekspertus. Ilgamečiai šios programos dalyviai dalijasi savo patirtimi ir pabrėžia, kad mentorystės esmė yra noras dalintis savo žiniomis bei individualus požiūris į kiekvieną verslą.
Lietuvos medicinos įmonė „Zive“, sėkmingai įgyvendino projektą „Ilgalaikio širdies stebėjimo dirbtinis intelektas – HEART AI“, skirtą ankstyvai širdies ligų diagnostikai. Projekto metu buvo sukurti išmanūs prietaisai, suteikiantys galimybę gauti kardiologinės diagnostikos ir prevencijos priemones tiesiog namuose, o juose integruotas dirbtinis intelektas – efektyviai išanalizuoti gautus duomenis bei suteikti gydytojams vertingos informacijos.
Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD pristatomame pasaulio skaitmeninio konkurencingumo indekse Lietuva užėmė 28 vietą iš 64 valstybių – tai viena iš aukščiausių pozicijų per penkerius metus. Šioje srityje mūsų šalies stiprybė yra žinios, reikalingos naujų technologijų atradimui, supratimui ir kūrimui.
Ryškėja naujas žemės ūkio ir maisto pramonės verslų susidomėjimo objektas – jau kurį laiką jų akį traukia agromaisto sektorius, orientuotas į inovatyvius aukštos pridėtinės vertės produktus. Inovacijų agentūros ekspertai, apžvelgę pasaulines agromaisto tendencijas, sako, kad tai nulėmė poreikis kurti tvarias maisto sistemas. Jos atlieptų naujus vartojimo įpročius ir turėtų mažesnį poveikį aplinkai.