Naujienos »  2024 »  02 »  Startuoja pirmasis pilotinis antrinių sveikatos duomenų startuoliams projektas )

Startuoja pirmasis pilotinis antrinių sveikatos duomenų startuoliams projektas

Feb 1, 2024 11:39 AM

Paskelbtas pirmasis pilotinis projektas, siekiantis palengvinti startuoliams prieigą prie nuasmenintų antrinių sveikatos duomenų rinkinių. Ši prieiga padės inovatoriams treniruoti novatoriškus medicininius dirbtinio intelekto modelius, bei kurti sveikatos duomenimis grįstus biotechnologijų sprendimus - taip skatinant inovacijų vystymą bei proveržį sveikatos srityje.

2024_02_01_Katažyna_Polubinska-17.jpg

Apie šį pilotą paskelbta „Baltic Sandbox Ventures“ demonstracinėje dienoje, skirtoje ankstyvosios stadijos gyvybės mokslų inovacijų kūrėjams. Joje taip pat prisistatė 20 komandų, kurių pusę suformavo žymūs Lietuvos mokslininkai ir medicinos specialistai, inkubavimo programos metu testavę kaip pritaikyti savo klinikinės praktikos įžvalgas ir akademinius tyrimus antreprenerystėje.

Pilotinis antrinių sveikatos duomenų projektas gyvybės mokslų inovacijoms spartinti

Šis pilotinis projektas, kurį inicijavo „EIT Health Lietuva“ centras, iš dalies koordinuojamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), bus vykdomas bendradarbiaujant su LSMU Kauno ligonine, LSMU ligonine „Kauno klinikos“ ir Vilniaus universiteto Santaros klinikų Biobanku. Iniciatyvą taip pat remia viešojo sektoriaus partneriai - Valstybinė duomenų ir Inovacijų agentūros, kartu su teisine advokatų kontoros „Ellex“ pagalba, ir ekspertine bei strategine parama iš „Baltic Sandbox Ventures“ - ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondo, besispecializuojančio giliųjų technologijų ir gyvybės mokslų srityse.

LSMU Sveikatos inovacijų vadovė Inga Kanapeckienė grindžia šios iniciatyvos svarbą: „Pastaruosius dvejus metus aktyviai bendravome su įvairiomis suinteresuotomis šalimis, pabrėždami antrinio sveikatos duomenų panaudojimo svarbą skatinant inovacijas sveikatos sektoriuje, moksliniuose tyrimuose, sveikatos priežiūros valdyme ir susijusiose srityse. Akivaizdu, kad nors diskusijos šia tema tęsiasi, Lietuva šiuo metu atsilieka nuo kitų Europos šalių pagal aktyvų antrinio sveikatos duomenų panaudojimą inovacijoms. Siekdami mažinti atotrūkį, pradedame pilotinį projektą, kurio tikslas - palengvinti startuolių prieigą prie sveikatos duomenų. Šia iniciatyva siekiame paskatinti aktyvesnį ir veiksmingesnį duomenų naudojimą, kuris galiausiai bus naudingas tiek inovacijoms, tiek duomenimis pagrįstiems moksliniams tyrimams mūsų regione.“

Dominykas Milašius, „Baltic Sandbox Venture“ investicijų partneris, argumentuoja: „Šis projektas - tai augančios Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus bendradarbystės rezultatas, greitinantis gyvybės mokslų inovacijas ekosisteminiu lygmeniu. Supaprastindami prieigą prie duomenų, suteikiame antrepreneriams galimybę geriau suprasti reguliacinę aplinką ir paspartinti medicinos inovacijos proveržius, kurie tobulintų ir pacientų priežiūrą. Mūsų fondo prisidėjimas - parama produkto, intelektinės nuosavybės ir verslo strategijoms, bei galima investicija - taip pat padės padidinti atrinktos inovacijos poveikį visai žinių ekonomikai.“

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina teigia: „Sveikatos ir gyvybės mokslų technologijoms ir jų vystymosi proceso spartai didelę įtaką daro duomenų, reikalingų algoritmų apmokymui ir kuriamo produkto testavimui, naudojimas. Lietuva turi neatsilikti šiame duomenų atvėrimo kelyje lyginant su kitomis Europos šalimis, kad dar labiau paskatintume sveikatos ir gyvybės mokslų inovacijų eksponentišką proveržį. Pradiniai žingsniai – suprasti, kuriose srityse atvirų duomenų poreikis yra didžiausias, tad ši pilotinė programa itin aktuali ir savalaikė. Esame daug jau padarę, todėl nedelsdami turime praktiškai įvertinti, kas veikia, o kas ne ir kur būtini pokyčiai.“

Anot Olego Niakšu, sveikatos apsaugos viceministro: „Pradėtas projektas svarbus savo praktiniu aspektu. Jo dėka, galėsime įvertinti bendradarbiavimo duomenų srityje situaciją, iš praktinės patirties įsigilinant į galimus barjerus, stabdančius duomenų atvėrimą ir ribojančius mokslo ir sveikatos inovatorių bendradarbiavimą. Tuomet galėsime kurti jų įveikimo strategiją, kartu sprendžiant mokslui ir rinkai aktualiausias problemas.“

Jekaterina Kalinienė, Inovacijų Agentūros „Biotech Lab“ skyriaus vadovė, pastebi: „Betarpiškai bendradarbiaudami su inovatyviomis įmonėmis ir parengę gyvybės mokslų kelrodį, žinome apie duomenų atvėrimo poreikį. Kartu su ekosistema rengiame „smėliadėžės“ koncepciją, kuri leistų MVĮ išbandyti kuriamus sprendimus saugioje aplinkoje. Todėl, ši pilotinė sveikatos duomenų programa atitinka mūsų strateginę kryptį praktiškai skatinti gyvybės mokslų inovacijas, bei padeda pamatus tolimesnės supaprastintos sistemos kūrimui.“

Inovatoriai iki vasario 19 d. galės teikti paraiškas dėl medicininių duomenų įgalinimo interneto svetainėje www.datapilot.lt. Tuomet, tarpdisciplininis ekspertų komitetas atrinks geriausias, inovatyviausias ir didžiausią teigiamą poveikį sveikatos priežiūrai galinčias paraiškas, bei parengs planą bent vienam sprendimui, kuris padės efektyviau atlikti testus, algoritmų treniravimą ir įgyvendinti ilgalaikę pateikimo rinkai strategiją.

Vis daugiau mokslininkų ir medikų išbando savo mokslinių tyrimų, atradimų ir klinikinių įžvalgų praktinį pritaikymą

Vakarykščiame renginyje taip pat pristatyti „Baltic Sandbox Ventures“ ketvirtosios inkubavimo programos absolventai. Dviejų mėnesių programa vykdyta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru, Medicinos fakultetu ir Santaros klinikomis. Tarp 70 dalyvių – ir gerai visuomenei žinomi medicinos specialistai bei mokslininkai, turintys siekį komercializuoti savo inovacijas, tarp kurių - novatoriškos imunoterapijos bei dirbtinio intelekto diagnostikos įrankiai. Projektai pabrėžė transformacinį tarpdisciplininio bendradarbiavimo potencialą sveikatos priežiūros srityje.

„Ši demonstracinė diena parodė mokslinio nuosaikumo ir verslumo sinergiją“, - pabrėžė Sandra Golbreich, „Baltic Sandbox Ventures“ generalinė partnerė. „10 proc. mūsų programos dalyvių - gydytojai, 30 proc. - mokslininkai. Daugiau nei pusė inkubacijos dalyvių naudojosi savo moksliniais tyrimais ir klinikinėmis įžvalgomis verslo idėjoms kurti ir testuoti. Šioje programoje daugiausia dėmesio skyrėme hipotezių tikrinimui, intelektinės nuosavybės apsaugai, verslo strategijai, finansams ir lėšų pritraukimui. Didžiuojamės, kad sėkmingi mokslininkai ir gydytojai nebijo išbandyti savęs ir antreprenerystės kelionėje, todėl sieksime paremti atkakliausius ir tolesnės akceleravimo programos rėmuose, kartu investuodami į jų kuriamas įmones.“

Inkubacijos programos sėkmės įrodymas - daug tarpdisciplininio bendradarbiavimo pavyzdžių: Europos molekulinės biologijos laboratorijos mokslininkas ir klinikinio biobanko vadovas kuria novatorišką imunoterapijos metodą; serijinis antrepreneris ir akademinis prodekanas kuria naują medicinos diagnostikos prietaisą; kardiochirurgas ir serijinis antrepreneris kuria naujos kartos dirbtinio intelekto diagnostikos sprendimą; ir serijinė antreprenerė padeda genetikui kurti naujus ilgaamžiškumo sprendimus.

Prof. Daumanto Matulio, Vilniaus Universiteto Gyvybės Mokslų Centro Direktorius kviečia susimąstyti: „Kodėl susirinkome Gyvybės mokslų centre? Gyvybės mokslai tiria mūsų kūną, sveikatą ir mitybą. Kūne vyksta daugybė cheminių reakcijų, kurias galima atkartoti mėgintuvėliuose. Tai mokslininkams, tame tarpe ir šiame centre dirbantiems, padeda tirti ligos sukėlimo mechanizmus ir kurti vaistus. Šis procesas apima fundamentinius mokslus, gydymo būdų atradimą, patentavimą, komercializavimą ir pritaikymą klinikinėje praktikoje. Galutinis tikslas - išgydyti sunkiai sergančius pacientus naudojant sukurtas technologijas. Tai yra pagrindinis gyvybės mokslų ir biotechnologijų pramonės tikslas. Mokslo ir verslo ekosistema yra būtina, kad būtų teikiama parama kiekviename inovacijų kūrimo etape.“

Prof. Tomas Jovaiša, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas stacionarinėms paslaugoms, teigia: „Inovacijos, kurių taikymą ligoninėje matau šiandien palyginus su technologijomis, kurias naudojome man pradėjus medicininę karjerą, tai tarsi šuolis nuo garo variklio iki automobilių, kuriuos vairuojame šiandien. Medicinos daktarai, pradėję eksperimentuoti savo garažuose, atvedė mus iki tokių išradimų kaip kompiuterinė tomografija. Esu tikras, kad šios programos metu mūsų bendruomenės inovatoriai išmoko kaip vesti savo idėjas link realizavimo; po šios programos, galite jas nuvesti dar toliau. Linkiu didžiausios sėkmės šiame kelyje.“

Anot Prof. Daliaus Jatužio, Vilniaus Universiteto Medicinos Fakulteto Dekano: „Inovacijoms reikalingos ne vien žinios, bet ir įkvėpimas, lankstumas, gebėjimas bendradarbiauti, kryptingumas. Kuriant inovacijas tenka susidurti su nemažai techninių ir teisinių barjerų, o ir moksle ne visada iš karto pavyksta rasti atsakymus. Vis tik pirmieji žingsniai – labai svarbus pasiekimas. Noriu pasveikinti visus dalyvius – tikiu, kad didelių pasiekimų būsiąs dar ne vienas.“


©2021