2024 m. pirmą ketvirtį lietuviškos kilmės prekių eksporto apžvalga: traukėsi eksporto kainos, bet ne kiekiai

Jun 17, 2024 12:00 AM

Šių metų pirmą ketvirtį Lietuvos eksporto rezultatai buvo mažesni, palyginti su 2023 m. atitinkamu laikotarpiu. Per metus susitraukė tiek lietuviškos kilmės prekių eksportas, tiek ir reeksportas. Svarbu paminėti, kad Lietuvoje pagamintų prekių eksporto vertė susitraukė nežymiai, iš esmės tai lėmė sumažėjusios eksporto kainos, o ne kiekiai. Sugriežtinto sankcionuojamų prekių reeksporto kontekste, sparčiai sumenko reeksporto rezultatai, kurie turėjo didžiausią įtaką neigiamai bendro prekių eksporto kaitai.

2024 m. pirmą ketvirtį Lietuva eksportavo prekių už 9,2 mlrd. eurų. Apie du trečdalius šios vertės sudarė Lietuvoje pagamintos (arba lietuviškos kilmės) prekės, o apie trečdalį – reeksportas. Per metus atitinkamu laikotarpiu eksporto vertė sumenko visose prekių eksporto kategorijose: bendras eksportas (-9,7 proc.), lietuviškos kilmės prekių (-3,3 proc.) ir reeksportas (-19 proc.). Būtent reeksportas labiausiai prisidėjo prie Lietuvos bendro prekių eksporto vertės susitraukimo šių metų pirmą ketvirtį.

Plačiau analizuojant lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto dinamiką pagal atskirus ūkio sektorius, matyti, kad 2024 m. pirmą ketvirtį labiausiai prie eksporto vertės mažėjimo prisidėjo baldų ir medienos pramonė (-10 proc.), popieriaus pramonė (-26 proc.), drabužių, tekstilės ir odos pramonė (-16 proc.). Teigiamai prie Lietuvoje pagamintų prekių eksporto vertės augimo prisidėjo žemės ūkio sektorius (+7,9 proc.), chemijos ir vaistų pramonė (+3,1 proc.) bei maisto pramonė (+2,9 proc.).

Vertinant lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto rezultatų dinamiką per eksporto kiekių ir kainų prizmę, matyti, kad eksporto vertės mažėjimą iš esmės lėmė sumažėjusi eksportuojamų prekių kaina. 2024 m. pirmą ketvirtį Lietuvoje pagamintų prekių eksporto kainos susitraukė vidutiniškai apie 4,7 proc., palyginti su atitinkamu 2023 m. laikotarpiu. Labiausiai eksporto kainų mažėjimas paveikė chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektorių, kurio eksporto kainos per metus mažėjo apie 15 proc. Medienos ir jos gaminių eksporto kainos traukėsi apie 7,4 proc. Priešingos tendencijos matomos pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos sektoriuje, kur eksporto kainos per metus ūgtelėjo apie 11,5 proc.

Kalbant apie lietuviškos kilmės prekių eksportą, šių metų pirmą ketvirtį daugiausiai buvo eksportuota į Europos Sąjungos regioną (68 proc.). Pagal atskiras šalis, pagrindinės eksporto rinkos Lietuvoje pagamintoms prekėms buvo Vokietija (9,8 proc.), Lenkija (9,6 proc.) ir Nyderlandai (8,5 proc.). Tarp ne Europos Sąjungos šalių, kitos svarbiausios eksporto rinkos buvo JAV (5,6 proc.), Jungtinė Karalystė (5,1 proc.) ir Ukraina (3,3 proc.). Palyginti su 2023 m. pirmu ketvirčiu, labiausiai susitraukė eksportas į JAV (-17 proc.), o labiausiai išaugo į Estiją (+29 proc.). Abiem atvejais eksporto kaitą iš esmės lėmė energetinių produktų eksporto dinamika.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje kontekste, lietuviškos kilmės prekių eksportas į šalis agresores – Rusiją ir Baltarusiją – toliau menko. Per metus lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją sumenko 61 proc., į Baltarusiją – 72 proc., palyginti su 2023 m. pirmu ketvirčiu. Nors lietuviškų gaminių eksportas į Ukrainą taip pat šiek tiek susitraukė (-15 proc.), tačiau ši rinka ir toliau išlieka tarp dešimties svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių.

Sugriežtinto sankcionuojamų prekių reeksporto kontekste, šių metų pirmą ketvirtį prekių reeksporto rezultatai sumenko sparčiai (-19 proc.), palyginti su atitinkamu 2023 m. laikotarpiu. Daugiausiai reeksportuota į Latviją (16 proc.), Rusiją (10 proc.), Lenkiją (10 proc.) ir Baltarusiją (9,0 proc.). Per metus daugiausiai reeksportas mažėjo būtent į šalis agresores: Rusiją (-40 proc.) ir Baltarusiją (-35 proc.). Taip pat matomas ženklus reeksporto vertės mažėjimas į kai kurias Vidurio Azijos šalis, kurios buvo siejamos su sankcionuotų prekių patekimu į Rusijos rinką: į Kazachstaną (-67 proc.), Kirgiziją (-64 proc.), Armėniją (-85 proc.), Uzbekistaną (-37 proc.), Tadžikistaną (-81 proc.) bei Turkiją (-44 proc.). Reeksportas į kai kurias iš šių šalių grįžo į prieš Rusijos pradėto karo Ukrainoje laikotarpį buvusį lygį.

Matant šių metų pirmo ketvirčio prekių eksporto rezultatus, taip pat aktualu aptarti eksporto prognozes. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) šalys yra pagrindinės lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerės, svarbu paminėti, kad Europos Komisija prognozuoja šiais metais ES ekonomikos augimą 1,0 proc. Numatomas beveik visų ES šalių ekonomikų augimas: spartesniu tempu Pietų Europos šalyse ir šiek tiek lėčiau – Vakarų bei Šiaurės Europos šalyse. Vis dėlto Lietuvos eksportuotojams svarbios rinkos – Vokietijos – ekonomika po pernai stebėtos recesijos, šiemet, tikėtina, vis dar stagnuos (+0,1 proc. augimas). Prognozuojama, kad nors vidaus paklausa šioje šalyje palaipsniui atsigaus, tačiau šalies eksportas šiemet ir toliau bus vangus. Atitinkamai visa tai gali lemti Lietuvos eksporto rezultatus į šią valstybę.

Išsamesnius šių metų Lietuvos eksporto raidos scenarijus Inovacijų agentūra pateiks rugpjūčio mėn. pabaigoje.