Verslo proveržiui – „Spiečiaus“ parama: „Matuza Tactical“ auga ir žvalgosi į užsienį

Jul 9, 2025 12:00 PM

Kai profesionalus karys Tautvydas Matuzevičius, norėdamas patobulinti turimą ekipuotę, stojo prie siuvimo mašinos, tarnybos draugai vis pajuokaudavo, kad jam tuoj teks imtis verslo. Šios mintys buvo pranašiškos – dabar T. Matuzevičius kartu su žmona valdo lietuviškos taktinės ekipuotės gamybos įmonę „Matuza Tactical“, kuri kasmet stabiliai didina apyvartą ir žvalgosi eksporto galimybių. Vadovas pasakoja, kad įsitvirtinti rinkoje padėjo ne tik kokybiški produktai ir atkaklus darbas, bet ir Lietuvoje veikiantis Inovacijų agentūros įkurtų bendradarbystės centrų tinklas „Spiečius“, suteikęs žinių, verslo kontaktų ir pasitikėjimo, žengiant pirmuosius plėtros žingsnius.

Buvęs profesinės karo tarnybos karys, šiuo metu – aktyvus karys savanoris ir šaulys T. Matuzevičius pasakoja, kad „Matuza Tactical“ atsirado iš poreikio tobulinti ir pildyti išduodamą ekipuotę.

„Pradėjus tarnauti profesinėje karo tarnyboje jautėsi ekipuotės trūkumas. Po truputį rinkoje jau pasirodydavo gaminių, tačiau jie buvo brangūs. Daugelį elementų išduodavo kariuomenė, tačiau geram kariui visada norisi šio to daugiau. Pradėjau rankomis bandyti siūti, taisyti gaminius. Taip pasidariau gertuvės dėklą, kuris funkciją atliko geriau, negu išduotasis“, – verslo užuomazgas prisimena pašnekovas.

Iš pradžių ekipuotę jis siuvo rankomis, vėliau – buitine siuvimo mašina, tada atsirado poreikis  įsigyti pramoninę siuvimo mašiną.

„2018 sukūrėme „Matuza Tactical“ „Facebook“ puslapį, o susidomėjimas juo padėjo apsispręsti visa galva nerti į ekipuotės gamybą“, – kaip kolegų karių Algirdo batalione sugalvota pravardė Matuza tapo prekės ženklu, pasakoja T. Matuzevičius.

Ugdo tikslines kompetencijas

Pašnekovas pripažįsta, kad imtis verslo neturint patirties – buvo nemenkas iššūkis. Ieškodama, kaip įgyti daugiau teorinių žinių 2023 m. įmonė prisijungė prie Inovacijų agentūros bendradarbystės centro „Spiečius“ Panevėžyje, kur rado ne tik modernią darbo vietą, bet ir verslią bendruomenę bei nemokamas paslaugas pradedančiam verslui. Indrė Gendroliūtė-Gerulienė, Inovacijų agentūros Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė, pasakoja, kad „Spiečiaus” tinklas įkurtas būtent tam, kad padėtų pradedančiam ir augančiam verslui.

„Tapę bendradarbystės centro nariais, augantys verslininkai gali 18 mėnesių neatlygintinai naudotis verslumo skatinimo paslaugomis. „Spiečiaus“ paslaugų paketas sukurtas taip, kad ugdytų tikslines verslo kompetencijas, užtikrintų individualizuotą pagalbą ir verslas galėtų steigtis bei augti palankesnėmis sąlygomis”, – teigia ji.

Anot I. Gendroliūtės-Gerulienės, „Spiečius“ dažniausiai atranda verslą jau pradėję, bet su  jo plėtojimo pradžioje kylančiais iššūkiais susiduriantys vadovai.

„Naudodamiesi „Spiečiaus“ paslaugomis ir dalyvaudami verslo bendruomenės gyvenime nariai siekia įveikti tokius iššūkius kaip tikslinis kliento identifikavimas, paslaugos ar produkto įvedimas į rinką, finansavimo pritraukimas, klientų ir partnerių paieškos sunkumai“, – vardija vadovė.

Anot T. Matuzevičiaus, jį labiausiai sudomino organizuojami mokymai smulkiesiems verslininkams.

„Veiklą pradėjome neturėdami jokių verslininkystės pagrindų, todėl „Spiečiuje“ tikėjomės įgyti teorinių žinių ir gauti patarimų. Visi užsiėmimai buvo įtraukiantys ir naudingi. Labiausiai patiko, kad nekūrėme simuliacinių verslų – kaip pavyzdžius naudojome savo verslus, sprendėme mums kylančius iššūkius ir taikėme naujas idėjas. Labai naudingos buvo paskaitos apie finansų valdymą ir pardavimus“, – vardija pašnekovas.

Buria bendraminčių bendruomenę

Pasak I. Gendroliūtės-Gerulienės, klientai geriausiai vertina „Spiečiaus“ organizuojamus kontaktinius renginius ir Verslo akceleravimo programą, kur įgyja konkrečių, poreikius atitinkančių praktinių žinių.

„Net 73 proc. „Spiečiaus“ narių sako, kad ši narystė padeda padidinti pardavimus“, – naudą skaičiuoja ji.

Pasak vadovės, pradedantys ir potencialūs verslininkai dažnai baiminasi, kad jiems nepavyks.

„Žmonės ypač bijo nesėkmės. Taip pat juos gąsdina darbas neapibrėžtumo sąlygomis, žinių apie verslo kūrimą stoka, finansinių priemonių trūkumas. Šias ir panašias baimes padeda įveikti būtent dalyvavimas verslo bendruomenės gyvenime, mentorystė, kontaktų mezgimas“, – akcentuoja I. Gendroliūtė-Gerulienė.

T. Matuzevičius pritaria:

„Narystė „Spiečiuje“ leido įgyti ne tik verslumo žinių, bet ir susipažinti su kitais bendruomenės nariais. Jų palaikymas ir nuoširdus bendravimas suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, leido suprasti, kad visiems kyla panašių iššūkių. Bendruomenėje ne tik dalinomės patirtimi, bet ir apsikeitėme kontaktais“.

Šiuo metu  „Spiečiai“ yra įsikūrę 15–oje Lietuvos miestų, juose dalyvauja daugiau kaip 360 narių. Bendruomenė vis plečiasi – kasmet prisijungia daugiau kaip 100 naujų verslininkų visoje Lietuvoje. Be to, paslaugomis pasinaudoję verslininkai jas vertina teigiamai – 4,7 iš 5 balų.

„Itin svarbu, kad „Spiečiuje“ net 88 proc. narių užmezga jų verslui naudingų kontaktų, kas antras imasi naujų verslo projektų su kitais „Spiečiaus“ nariais ar mentoriais, kas ketvirtas savo verslui pritraukia investicijų. Tačiau svarbiausias ,,Spiečių” sėkmės variklis – reikšmingas narių apyvartos augimas. Prisijungus prie „Spiečiaus“, narių apyvarta vidutiniškai auga 60 proc.“, – skaičiuoja I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Apyvarta kasmet auga

2024 metais „Matuza Tactical“ parengė paraišką ir laimėjo BC „Spiečius“ subsidiją, už kurią įsigijo modernios siuvimo įrangos, leidusios optimizuoti siuvimo darbus ir paspartinti gamybos procesus.

Šiuo metu bendrovė gamina pilną ekipuotę pėstininkams – nuo šarvinių liemenių, taktinių diržų ir įvairios paskirties dėklų, iki specializuotų kuprinių, skirtų nešti tokioms ginklų sistemoms kaip prieštankinių raketų paleidimo sistema „Javelin“, automatinis granatsvaidis HK GMG ir pan.

„Gaminių dizainus kuriame patys, užsakymams įgyvendinti pasitelkiame siuvėjas iš Biržų ir aplinkinių rajonų. Bendradarbiaujame su skirtingomis ekipuotės, aktyvaus laisvalaikio ir ryšio įrangos parduotuvėmis, kurios platina mūsų produkciją visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, – dalinasi T. Matuzevičius.

Nuo 2022 m. veikiančios įmonės apyvarta kasmet auga, per mėnesį „Matuza Tactical“  vidutiniškai pagamina 800 vnt. produkcijos. Bendrovės planuose – į asortimentą įtraukti daugiau spalvų, pasiūlyti produktų variantų iš skirtingų kamufliažų.

„El. parduotuvėje siūlome 70 skirtingų pavadinimų produktų ir nuolat pildome naujais. Esant poreikiui vykdome individualius užsakymus arba atliekame esamų produktų modifikacijas pagal kliento pageidavimus“, – sako vadovas.

Pirmieji eksporto žingsniai

Pasiekusios brandesnį augimo etapą, įmonės gali toliau naudotis platesniu Inovacijų agentūros paslaugų spektru – nuo eksporto konsultacijų iki dalyvavimo tarptautinėse verslo parodose nacionalinių stendų sudėtyje. Šia galimybe naudojasi jau ūgtelėjusios, eksporto plėtrai pasirengusios įmonės. Pavyzdžiui, „Matuza Tactical“ kitąmet dalyvaus vienoje didžiausių Europoje taktinės ekipuotės parodų „Enforce Tac 2026“, vyksiančioje Vokietijoje. Įmonė pristatys savo produkciją Inovacijų agentūros organizuojamame nacionaliniame Lietuvos stende kartu su dar devyniomis gynybos sektoriaus įmonėmis. 

„Šioje parodoje pernai buvome lankytojai. Tai didžiulė galimybė susitikti su medžiagų tiekėjais, susipažinti su kitais gamintojais ir užmegzti ryšius su ekipuotės platintojais Europoje. Tai bus mūsų pirmoji tarptautinė paroda, todėl didelių lūkesčių sau nekeliame, tačiau tikimės būti pastebėti ir galbūt rasti produkcijos platintojų užsienio šalyse“, – viliasi T. Matuzevičius.

Inovacijų agentūra šioje parodoje nacionalinį stendą organizuoja jau antrą kartą. Šiemet parodoje dalyvavo 11 Lietuvos įmonių, kurios turėjo 91 profesionalų susitikimą su galimais užsienio partneriais, o potencialių kontraktų vertė siekia 15,2 mln. Eur.

Simona Buziliauskienė, Inovacijų agentūros Rinkų plėtros skyriaus vadovė, sako, kad kasmet agentūra organizuoja vidutiniškai 10 nacionalinių stendų tarptautinėse parodose, orientuotų į eksportą, įskaitant robotikos ir automatizavimo, gyvybės mokslų, saugumo ir gynybos, lazerių bei informacinių technologijų sektorių parodas. Vien šiemet šia galimybe pasinaudojo per 80 Lietuvos įmonių.

„Neretai įmonės pirmą kartą dalyvauja tarptautinėje parodoje būtent per jungtinį nacionalinį stendą – tai saugesnis, labiau struktūruotas startas. Mūsų ekspertai padeda analizuoti rinką, pasiruošti prisistatyti užsienio auditorijai, B2B susitikimams, sudarome galimybes pasiekti vertingus kontaktus, konsultuojame formuojant vertės pasiūlymą. Siekiame, kad įmonė į parodą vyktų su aiškiais tikslais – ne tik „pasirodyti“, – akcentuoja ji.

S. Buziliauskienė teigia, kad pirmojoje parodoje dažniausiai tikimasi užmegzti pirmuosius kontaktus, gauti rinkos grįžtamąjį ryšį, įvertinti konkurencinę aplinką, suprasti, kaip įmonės produktas ar paslauga priimamas užsienyje.

„Svarbiausia – neskubėti tikėtis greitų pardavimų. Eksportas – tai procesas, reikalaujantis laiko, kantrybės ir strateginio požiūrio, todėl svarbu, kad įmonė ne tik dalyvautų, bet ir veiktų toliau, remdamasi įgyta patirtimi“, – pabrėžia pašnekovė.