IMD konkurencingumo indeksas: ekonominiai iššūkiai liečia viso regiono konkurencingumą

Jun 28, 2023 1:49 PM

Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė

Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD atliekamu pasaulio konkurencingumo vertinimu, Lietuvos pozicija šiais metais įvertinta 32 vieta (2022 m. buvo 29 vieta) iš 64 į vertinimą įtraukiamų šalių.

Naujausiame IMD Pasaulio konkurencingumo indekse matome visam regionui būdingų ekonominių iššūkių atspindžius. Bendrai regioniniame kontekste Lietuvos pozicija išlieka toje pačioje 21 vietoje. Tai patvirtina dviejų greičių pasaulio ekonomikos hipotezę: Europos ir toms šalims, kurios pirmiau atsivėrė po covid-19 ribojimų, kurios labiau pažeidžiamos energetinių kainų ir karo Ukrainoje pasekmių, ekonominė situacija buvo sudėtingesnė. Tuo tarpu Azijos šalims pastarieji metai buvo ekonomiškai geresni ir todėl matome Malaiziją ir Tailandą aplenkiant Lietuvą konkurencingumo pozicijose. Labiausiai konkurencinga ekonomika 2023 m. vertinimu išliko Danija.

Sudėtinga ekonominė situacija 2022 m. lėmė šiame indekse prastėjusius Lietuvos ekonominės padėties vertinimus. Dvi svarbiausios praėjusių metų ekonominės tendencijos – infliacija ir energijos kainos, skaudžiai palietė ne tik Lietuvą, bet ir visą Centrinės ir Rytų Europos regioną, kurio šalių vidutiniai konkurencingumo įvertinimai krito labiausiai lyginant su kitais regionais. Dideli infliacijos tempai Lietuvos konkurencingumą kainų aspektu sumažino per 10 vietų, o dėl rekordinių kainų išaugęs energetikos prekių (dujų ir elektros) importas blogino ir tarptautinės prekybos rodiklius. Dėl to Lietuvos vertinimas sumažėjo per 11 vietų. Tačiau 2023 m. stebint energijos produktų kainų kritimą, didėjant elektros gamybos apimtims šalies viduje, bei matant infliacijos stabilizavimosi ir lėtėjimo prognozes kitais metais galime tikėtis Lietuvos „grįžimo“ į anksčiau turėtas pozicijas.

Sudėtingos ekonominės sąlygos lėmė ir didesnį spaudimą valstybės finansams bei bendrai šalies valdymui. Dėl augančių palūkanų normų didėja valstybės skola ir jos aptarnavimo kaštai. Ir nors pati valstybės skola išlieka santykinai nedidelė, jos augimas mažina Lietuvos konkurencinį pranašumą. Taip pat galima pastebėti suprastėjusią verslo nuomonę apie valdžios efektyvumą. Labiausiai prastėjo pasitikėjimo pensijų kaupimo sistema vertinimas. Tikėtina, kad prie to galėjo prisidėti ir vėl atnaujintos diskusijos apie kaupimo antrojoje pensijų pakopoje reglamentavimą bei pasaulinių ekonominių sunkumų metu sumažėjusi pensijų fondų grąža. Bendra Lietuvos valdžios efektyvumo vertinimas sumažėjo per 10 vietų, o prie to labiausiai prisidėjo dėl jau aptartų veiksnių per 14 vietų nukritęs viešųjų finansų konkurencingumas.

Stebint ekonomines Lietuvos prognozes 2023 ir 2024 m. minėtos įtampos šiais metais turėtų išlikti. Numatomas palūkanų normų didinimas neigiamai atsilieps tiek ekonomikos augimui, tiek ir viešiesiems finansams. Visa tai gali lemti prastėsiančius konkurencingumo vertinimus ir kitais metais.

Ilgesnėje perspektyvoje siekiant išlaikyti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą labai svarbi yra ekonomikos struktūros kaita: perėjimas nuo darbui imlių sektorių prie didelę pridėtinę vertę kuriančių veiklų, kurių jautrumas darbo ir kitiems kaštams yra gerokai mažesnis, paklausa pastovesnė.

Iš kitos pusės, Lietuvos verslo konkurencingumas (efektyvumas) IMD vertinimuose išlieka aukštas – 27-ta vieta. Toks yra Šiaurės Amerikos bei Pietų Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių verslo efektyvumo vidurkis. Mūsų regiono šalyse vidutinė vieta yra 45, kas rodo, kad Lietuvos verslų pasirengimas konkuruoti visame pasaulyje yra itin geras. Verslo dinamiškumas, jo greita reakcija, lankstumas ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančių

sąlygų yra vienas iš labiausiai patrauklių Lietuvos ekonomikos konkurencinių pranašumų, kuris leido ganėtinai lengvai perplaukti covid-19 ir karo Ukrainoje sukeltas bangas. Verslo gebėjimas prisitaikyti prie išaugusio aplinkos netikrumo yra vienas svarbiausių ekonomikos konkurencingumo veiksnių.

Inovacijų agentūra, siekdama ir toliau prisidėti prie Lietuvos verslo konkurencingumo didinimo, siūlo kompetencijų, reikalingų efektyviai verslo veiklai, produktyvumo didinimui, inovacijų kūrimui, kėlimo paslaugas. Verslo skaitmenizavimui, inovatyvių produktų kūrimui, procesų inovacijoms, prisitaikymui prie kintančios verslo aplinkos ir standartų, tokių kaip aplinkosauginiai reikalavimai, žiedinė ekonomika, energijos ištekliai ir naujos medžiagos, teikiamos ir finansavimo paslaugos. Inovacijų agentūros administruojama ES investicijų dalis šiuo metu siekia 774 mln. Eur. Smulkaus ir vidutinio verslo, kuris gali pasinaudoti šia prieiga prie finansų ir kitų verslo konkurencingumą stiprinančių Inovacijų agentūros paslaugų, mastas siekia apie 100 tūkst. įmonių. Tai neabejotinai prisidės ne tik prie verslo konkurencingumo didinimo, bet efektyvus finansinių išteklių paskirstymas taip pat teigiamai turėtų paveikti ir visos šalies ekonominę situaciją.

IMD institutas ekonomikos konkurencingumo indeksus skelbia jau 35-tą kartą. Į vertinimus įtraukiamos 64 šalys. Konkurencingumo indeksas sudaromas iš statistinių duomenų ir verslo apklausos rezultatų. Lietuvoje IMD vertinimo partneriu yra Inovacijų agentūra.