Socialinės inovacijos: kūrybiški sprendimai, transformuojantys žmonių gyvenimus

Jul 21, 2025 12:00 AM

Nuo virtualios realybės, pritaikytos turintiems regėjimo ar klausos negalią, iki meno, kuris „išrašomas“ vietoj vaistų – socialinės inovacijos pasaulyje jau keičia požiūrį, kaip spręsti sveikatos ir įtraukties klausimus. Lietuvoje ši kryptis dar nauja, bet kūrybinės industrijos rodo, kad drąsos jungti kūrybą ir socialinį poveikį nestinga.

Socialinės inovacijos – tai kryptingai kuriami sprendimai, turintys realų, ilgalaikį teigiamą poveikį konkrečioms žmonių grupėms ar bendruomenėms, pasakoja Inovacijų agentūros Pažangos departamento vadovė Patricija Reut. Paprastai jos atsiranda tada, kai kasdienės problemos sprendžiamos naujais būdais: pavyzdžiui, kai dizaineriai kartu su inžinieriais sukuria patogią erdvę žmonėms su demencija.

„Socialinė inovacija visada prasideda nuo klausimų – kam tai kuriama,  kokią realią problemą padeda spręsti ir kokį poveikį sprendimas turės. Kai prie kūrybos jungiasi technologijos, mokslas ar verslas, atsiranda galimybė pasiekti daugiau žmonių, įtraukti bendruomenes ir kurti ilgalaikę vertę“, – sako P. Reut.

Svarbią vietą čia užima kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorius. Anot P. Reut, kūrybinės industrijos turi unikalų gebėjimą įnešti naują požiūrį į tai, kaip spręsti visuomenės iššūkius.

„Pastarųjų metų duomenys rodo, kad nors kūrybinis sektorius stiprėja, jo potencialas dar nėra iki galo išnaudojamas – KKI galėtų dar labiau prisidėti prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos ir inovatyvių socialinių paslaugų, jei sistemingai bendradarbiautų su kitais sektoriais. Todėl tam, kad daugiau kūrėjų drįstų jungtis į tarpdisciplinines komandas ir paverstų idėjas realiu pokyčiu, Inovacijų agentūra rugsėjį pradeda KKI akceleravimo programą“, – pasakoja P. Reut.

Lietuviška legenda virsta VR patirtimi visiems

Vienas iš pavyzdžių, kaip toks tarpsektorinis bendradarbiavimas atrodo praktikoje – audiovizualinius projektus kuriančios kūrybinės komandos „Bro Production“ kuriamas virtualios realybės (VR) projektas „Amber Tale VR“. Režisieriaus Gedimino Šiaulio animacinį filmą „Jūratė ir Kastytis“ komanda ruošiasi perkelti į virtualią realybę.

„Man ši legenda yra apie objekto materijos medžiagiškumą, tad atkuriant šį mitą  labai svarbus užmojis yra perteikti stebuklingą gintaro grožį. Šios patirties perkėlimas į VR erdvę ir pritaikymas platesnei auditorijai man kaip kūrėjui yra intriguojantis kūrybinis iššūkis“, – dalijasi režisierius.

„Idėja kilo iš noro aktualizuoti lietuvišką mitologiją ir padaryti ją gyvą šiuolaikinei auditorijai. Jūratės ir Kastyčio istorija – ne tik graži meilės legenda, bet ir simbolis, kaip susiduria skirtingi pasauliai. VR leis žiūrovui ne tik stebėti, bet ir išgyventi šią istoriją, patirti emocinius sluoksnius kitaip nei kine“, – pasakoja „Bro Production“ meno vadovas Šarūnas Mikulskis.

Kūrėjams nuo pat pirmųjų eskizų buvo svarbu, kad šis pasakojimas būtų prieinamas kuo platesnei auditorijai – tam jie bendradarbiauja su specialistais.

„Dirbame su garsinio vaizdavimo ekspertais, kad kurtume aukštos kokybės garso aprašymus tiems, kurių regėjimas ribotas. Be to, planuojame naudoti taktilinės grįžties technologijas, pavyzdžiui, „Woojer“ liemenes – jos leidžia garsą paversti kūno pojūčiais, nuo subtilių vibracijų iki stiprių impulsų. Mums svarbu, kad istorija pasiektų kiekvieną žiūrovą – ne tik kaip vaizdas, bet kaip pilna, jautri patirtis“, – aiškina „Bro Production“ prodiuseris Gvidas Radzevičius.

Pasak jo, toks projektas reikalauja daugiau tyrimų, partnerystės, testavimo – bet būtent čia slypi skirtumas nuo įprasto komercinio kūrinio. „Socialinė inovacija prasideda tada, kai klausi ne tik, kaip padaryti įdomų turinį, bet ir kaip jį padaryti prieinamą visiems. Tai lėtesnis procesas, bet jo poveikis – gilesnis“, – sako G. Radzevičius.

Jo teigimu, svarbiausia – neturėti baimės suklysti ir pradėti nuo klausimo, kam visa tai skirta. „Socialinė inovacija nėra vien meninė ambicija. Tai labiau nuolatinis pokalbis su tais, kuriems kuri. Ir kai matai, kad tavo darbas pasiekia tuos, kuriems dažnai tenka stebėti iš šono – supranti, kad tai verta visų pastangų“, – priduria jis.

Nuo meno recepto iki išmanių sprendimų visiems

Užsienyje socialinės inovacijos jau įsitvirtinusios kaip praktika, kur kūryba ir technologijos tiesiogiai sprendžia sveikatos, švietimo ar bendruomenių problemas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje „Mindset“ programa skiria finansavimą ir ekspertinę pagalbą kuriantiems išplėstinės realybės sprendimus psichikos sveikatos srityje – nuo terapijų prototipų iki skaitmeninių paslaugų, padedančių žmonėms gauti pagalbą greičiau.

Prevencinis socialinių inovacijų panaudojimas gerai sveikatos būklei užtikrinti stiprėja ir kitose šalyse. Danijoje, Kanadoje ir kitose šalyse vis plačiau taikoma „Menas pagal receptą“ koncepcija – žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sunkumų ar priklausančioms rizikos grupėms, vietoje įprastų vaistų gali būti skiriami reguliarūs meno užsiėmimai: kūrybinės dirbtuvės, muziejų lankymas ir pan. Šis metodas padeda stiprinti emocinę sveikatą ir mažinti sveikatos sistemoms tenkančią naštą. Kanadoje atlikta analizė rodo, kad kiekvienas į tokias programas investuotas doleris sutaupo keturis sveikatos sistemai skirtų išlaidų eilutėje. 

Kai kur socialinės inovacijos keičia ir pačią bendruomenių aplinką. Nyderlanduose įkurtas „Demencijos kaimas“ griauna stereotipus kaip turi atrodyti senjorų priežiūra – čia gyvenamosios erdvės pritaikytos demenciją turintiems žmonėms, o vietos bendruomenė tampa jų kasdienybės dalimi.

Kai kurios inovacijos susijusios su technologijomis, kurios suteikia laisvę ten, kur ji anksčiau atrodė nepasiekiama. Austrijoje sukurtas „WAIBROSports“ įrenginys leidžia akliesiems ar silpnaregiams savarankiškai sportuoti – bėgioti ar slidinėti naudojant vibracijos signalus, veikiančius kaip navigatorius.

Jungtinėse Valstijose socialinės inovacijos dažnai gimsta akademinėje ir kūrybinėje terpėje. „MIT IDEAS Challenge“ buria studentus ir vietos bendruomenes, kad kartu kurtų sprendimus socialiniams ar aplinkosauginiams klausimams. O Berkeley muzikos koledžas bendradarbiaudamas su „Nicorette“ ir „Spotify“ sukūrė specialią muzikinę patirtį žmonėms, norintiems mesti rūkyti.

„Pasaulis rodo, kad įtraukus kūrybą į kitas sritis galima pasiekti tuos, kurie dažnai lieka nuošalyje, ir kurti ilgalaikį poveikį. Lietuva turi tokį pat potencialą – reikia drąsos jungtis, ieškoti partnerių ir nebijoti idėjų, kurios turi vertę ir rinkai, bet ir visuomenei“, – sako P. Reut.

Projektą „KKI akceleravimo veikla fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, labai mažoms, mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms VVL regione ir sostinės regione“ bendrai finansuoja Europos Sąjunga.