Lietuvos kosmoso sektorius įsibėgėja – kaip užtikrinti augimą ir siekti daugiau?
Mar 13, 2025 9:50 AM
Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupės ekspertas Eigirdas Sarkanas
Lietuvos kosmoso sektorius stiprina pozicijas tarptautinėje kosmoso ekosistemoje. 2024 m. 18 įmonių užsitikrino daugiau nei 25 kontraktus su Europos kosmoso agentūra (EKA) už daugiau nei 4 mln. eurų. Tokių įmonių kaip „Sensmetry“, „Blackswan Space“ ar „Astrolight“ sėkmės istorijos tik patvirtina sektoriaus potencialą ir suteikia daug pagrindo optimizmui.
Lietuvos kosmoso sektoriaus spurtas
Lietuvos kosmoso sektorius pramonės vystymui pradžią davė 2014 m. dabar jau sektoriaus flagmano – bendrovės „NanoAvionics“ bei Kauno technologijos universiteto – į kosmosą paleisti pirmieji lietuviški palydovai. Praėjusiais metais, dabar jau Norvegijos technologijų bendrovės „Kongsberg“ dalimi tapusi „NanoAvionics“, klientams visame pasaulyje pagamino daugiau nei 20 palydovų.
Svarbus postūmis įvyko 2021 m. Lietuvai tapus asocijuota EKA nare. Šalis įsipareigojo iki 2025 m. į Lietuvos kosmoso sektoriaus vystymą kasmet investuoti bent po 3 mln. eurų.
Nors EKA narystės pradžia nebuvo lengva, tačiau praėję metai sustiprino Lietuvos kosmoso sektoriaus pozicijas ir suteikė pagrindą tolimesniam jo augimui. Su Lietuvos delegacijos Europos kosmoso agentūroje pagalba 18 įmonių užsitikrino daugiau nei 25 kontraktus su EKA, kurių bendras finansavimas siekia daugiau nei 4 mln. eurų. Palyginimui, per visą 2021–2023 m. laikotarpį ši suma siekė apie 2 mln. eurų.
Lietuviškos lazerinės technologijos pripažinimo sulaukia ir kosmose
Kosmoso technologijoms skirtų optinių komponentų bei technologijų srityje esame vieni labiausiai pažengusių Europoje. „Astrolight“ įmonės vystoma saugaus lazerinio ryšio technologija sudaro galimybes duomenis perduoti saugiau ir maždaug 10 kartų greičiau nei radijo dažnio pagrindu veikiančiomis ryšio priemonėmis. Dėl šios vystomos technologijos „Astrolight“ pernai Europos kosmoso agentūros buvo pripažintas vienu perspektyviausių startuolių, o dėl pritaikymo galimybių gynybos ir saugumo srityje NATO DIANA gynybos akceleratoriuje įmonė pateko tarp 10 geriausių inovatorių. Šis tarptautinis įvertinimas per NATO akceleratorių įmonei pritraukė 300 tūkst. eurų investicijų, o per EKA skirtas finansavimas siekia apie 600 tūkst. eurų
Tuo tarpu „Integrated Optics“ įmonė užsitikrino 575 tūkst. eurų EKA finansavimą fotonų šaltinio technologijai vystyti. Šis sprendimas padės kurti lengvesnius, patikimesnius ir ilgalaikius kvantinės telekomunikacijos sprendimus kosmose.
Svarbu ir tai, kad Europos Sąjunga (ES) kartu su EKA bei Europos kosmoso pramonės lyderiais pradeda įgyvendinti daugiau negu 10 mlrd. Eurų IRIS2 palydovinio ryšio programą, todėl pasaulyje žinomas Lietuvos lazerių sektorius turi milžinišką potencialą.
Inovacijos sistemų inžinerijos ir autonominės navigacijos srityse
Sistemų inžinerijos srityje išsiskiria „Sensmetry“. Įmonės sprendimai, diegiami tiek palydovuose, tiek antžeminėje infrastruktūroje, padeda identifikuoti ir užkirsti kelią potencialioms klaidoms tiek palydovų projektavimo etape, tiek ir jų misijų metu kosmose.
„Sensmetry“ potencialą rodo tai, kad 2024 m. pavasarį įmonės sukurtas palydovų valdymo sprendimas EKA sistemų inžinerijos konkurse buvo pripažintas geriausiu Europoje, o rudenį bendrovė tapo viena iš keturių ES ir Japonijos startuolių konkurso nugalėtojų.
Tuo tarpu „Blackswan Space“, pasitelkiant dirbtinį intelektą kuria sprendimus palydovų aptarnavimui kosmose. Įmonės vystoma technologija leidžia palydovams priartėti prie kitų kosmose esančių objektų, su jais susijungti arba jų išvengti esant susidūrimo rizikai. Įmonė 2024 m. per EKA pritraukė daugiau negu 400 tūkst. eurų finansavimo ir sulaukė privačių investuotojų dėmesio pritraukdama 760 tūkst. eurų investiciją.
Proveržis palydovų duomenų pritaikymo srityje
Palydovinių Žemės stebėjimo duomenų pritaikymo srityje 2024-uosius Lietuvoje galima vadinti proveržio metais. Įmonės „Geomatrix“ ir „Coetus“ pernai per EKA pritraukė daugiau negu 820 tūkst. eurų finansavimą kurti įvairioms naujoms paslaugoms viešajam sektoriui žemės ūkio, miškų stebėjimo ir kitose srityse, kurios gali prisidėti prie klimato kaitos stebėjimo. „Coetus“ taip pat buvo viena iš įmonių gavusių Inovacijų agentūros „InoPažanga“ priemonės finansavimą, kurio suma siekia daugiau negu 720 tūkst. eurų.
Žemės stebėjimo duomenys – neatsiejama klimato stebėjimo, jo pokyčių prognozavimo bei vertinimo dalis. Šioje srityje dirbančios tarptautinės organizacijos, įskaitant ir Jungtines Tautas, skaičiuoja, kad klimatui stebėti ir analizuoti svarbūs virš 50 rodiklių. Daugiau nei pusė jų renkami būtent palydovų pagalba, todėl Lietuvos įmonių kuriamų sprendimų paklausa turėtų vis labiau augti.
2025-ieji – svarbių sprendimų metai
2024-ieji Lietuvos kosmoso sektoriui buvo spartaus augimo metai. Natūralu, kad su augimu didėja ir poreikiai, todėl vienas esminių klausimų ateičiai – kaip tą augimą išlaikyti ir, svarbiausia, užtikrinti technologijų ir inovacijų vystymo tęstinumą.
Galimybės tam prasideda nuo finansų. Jei narystės EKA pradžioje Lietuvos finansinės galimybės viršijo sektoriaus poreikius, tai šiuo metu esame pasiekę etapą, kuomet visų poreikių patenkinti nebegalime.
2025 m. pabaigoje EKA Ministrų Tarybos metu šalys narės, įskaitant ir Lietuvą, tvirtins naują trejų metų finansavimo ciklą. Sprendimai bus svarbūs ne tik dėl finansavimo dydžio, tačiau ir konkrečių finansavimo programų pasirinkimo. Nuo strategiškai pagrįstų sprendimų priklausys investicijų grąžos dydis bei Lietuvos kosmoso sektoriaus konkurencingumas tarptautiniu lygiu.
Turint omenyje Lietuvos tikslą iki 2027 m. pasiekti, kad kosmoso sektoriaus apyvarta sudarytų 1 proc. BVP, sprendimai Tarybos metu turės reikšmingą įtaką šio tikslo įgyvendinimui.