Kosmoso technologijos – nematomas gynybos ir saugumo elementas

Jul 4, 2025 10:18 AM

Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ ekspertas

Pirmasis plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą taikinys buvo ne karinė bazė, o palydovinis ryšys. Tam tikra prasme invazija prasidėjo ne žemėje, o orbitoje. Tai pavyzdys, kaip pasikeitė gynybos realybė, kurioje pergalę arba pralaimėjimą lemia duomenų srautai, ryšys ir žvalgybinė informacija, kuri yra tiesiogiai priklausoma nuo infrastruktūros kosmose, kuri yra lygiai taip pat kritinė ir labai pažeidžiama, kaip ir energetikos ar geležinkelių infrastruktūra.

Kosmoso vaidmuo gynyboje formavosi dar Šaltojo karo metu – kuomet tai buvo palydovų, skirtų šnipinėti lenktynės. Palydovai fiksuodavo raketų paleidimo aikšteles, strateginius objektus ar karines bazes.

Modernios karinės operacijos remiasi milžinišku kiekiu informacijos, kurios rinkimas ir perdavimas neatsiejami nuo kosmoso technologijų inovacijų.. Norint identifikuoti grėsmes, sinchronizuoti pajėgas ar nukreipti dronus, reikia stebėti objektus tūkstančių kilometrų spinduliu ir, svarbiausia daryti tai greičiau bei tiksliau, nei daro priešininkas. Praradus ryšį ar žvalgybinius duomenis, kariuomenė lieka be „akių ir ausų“, o tai gali lemti ne tik taktinius nesklandumus, bet ir strateginį paralyžių. Todėl šiandien kosminės technologijos ir inovacijos tampa viena pagrindinių sričių, į kurią yra investuojama vis daugiau, siekiant stiprinti gynybos pajėgumus ar atsparumą kinetinėms ir kibernetinėms atakoms. Natūraliai, su besivystančia infrastruktūra kosmose šalys nuo JAV iki Kinijos sparčiai investuoja į galimybes šią infrastruktūrą trikdyti, perimti ar net sunaikinti.

Pavyzdžiui, 2022 metų vasario 24-osios rytą, likus vos kelioms valandoms iki pirmųjų raketų smūgių, Rusija įvykdė kibernetinę ataką prieš „Viasat“ palydovinio ryšio tinklą, kurį Ukrainos institucijos ir kariuomenė naudojo komunikacijai. Per kelias minutes buvo išjungti tūkstančiai interneto modemų visoje šalyje, dingo ryšys tarp padalinių, sutriko veiksmų koordinacija, net dalis infrastruktūros tapo nevaldoma. Vokietijoje tuo pat metu buvo prarasta beveik 6000 vėjo jėgainių stebėsenos prieiga – tai parodė, kad ataka nebuvo tik prieš Ukrainą, tai buvo smūgis visai europinei priklausomybei nuo vienos ryšio platformos.

Tuo metu alternatyva tapo „Starlink“. Vos per kelias dienas iš SpaceX buvo atgabenta šimtai terminalų, kurie užtikrino saugų, greitą ir mobilų ryšį – ir žvalgybai, ir informacinei kovai, ir net dronų valdymui. Tai buvo ir techninis, ir taktinis lūžis: palydovai tapo infrastruktūra, be kurios kariauti nebeįmanoma.

Tai yra viena pamokų, kurios turime mokytis ir mes, jog šalia karinės technikos ar karių kiekio, turime turėti ir strateginį pranašumą, kuri suteikia kosmoso technologijos.

Europa transformuojasi

Šiuo metu pasaulio valstybės į kosmosą investuoja itin sparčiai – 2024 m. bendra viešųjų išlaidų suma kosmoso sričiai siekė apie 120 mlrd. eurų, o daugiau nei pusė šių lėšų (54 proc.) nukreipta į karinės paskirties technologijas. Tuo tarpu Europa labai atsilieka: net 85 proc. jos investicijų tenka civilinės paskirties kosmoso technologijoms ir inovacijoms.. Tai reiškia, kad Europa ir kosmoso srityje yra labai priklausoma nuo kitų šalių, ypač JAV, kurioje pastaruosius metus dominuoja privačios įmonės, kurių vadovai vertinami nevienareikšmiškai.

Vis dėlto, bent jau požiūrį į kosmoso technologijas Europa transformuoja. Europos kosmoso agentūra (EKA) kitąmet ketina pradėti įgyvendinti programą, skirtą Europos atsparumui stiprinti. Programa bus siekiama naudoti esamą palydovinę infrastruktūr`, siekiant plėtoti duomenų saugumo sprendimus, integruoti naujos kartos technologijas. Svarbus impulsas atėjo ir iš Europos Komisijos: 2030 m. planuojama paleisti IRIS² – saugią, Europoje valdomą palydovinio ryšio sistemą, kuri, planuojama, taps alternatyva „Starlink“.

Strateginis pasirengimas ne visada priklauso nuo turimų resursų – jį lemia ir gebėjimas veikti greitai. Lietuva, nors ir neturi paleidimo aikštelių ar didelio kosmoso biudžeto, jau vysto gynybos ir saugumo technologijas bei inovacijas, įskaitant ir dvigubos paskirties kosmose srityje.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Astrolight“, vystanti saugų, itin greitą lazerinį ryšį tarp Žemės ir kosmoso. „Astrolight“ 2024 m. pateko tarp dešimties geriausių NATO DIANA inovatorių, gavo EKA finansavimą, atidarė padalinį Danijoje ir i dirba su saugumo ir gynybos sektoriaus partneriais Europoje.

Tačiau „Astrolight“ – toli gražu ne vieninteliai Lietuvoje, tikslingai dirbantys kosmoso srityje ir vystantys dvigubos paskirties technologijas. „Kogsberg NanoAvionics“ vysti bei nuolat tobulina mažųjų palydovų sistemas, kurios gali būti pritaikomos ir gynybos bei saugumo reikmėms mūsų kariuomenei ar sąjungininkams. „BlackSwan Space“ kuria programinę įrangą palydovų spiečiams valdyti, „Novian Pro“ vysto dirbtinio intelekto sprendimus kosminių optinių sistemų modeliavimui, „Coetus“ bei „Geomatrix“ analizuoja palydovinius duomenis, kurių žmogaus akis negali fiksuoti. Tokių duomenų analizė gali pasitarnauti ir siekiant stebėti kritinę infrastruktūrą, strateginius objektus, pasienio ruožus ar nedraugiškų kaimynų veiksmus. . Tai rodo, kad Lietuvos kosmoso pramonė labai praktiškai gali prisidėti prie gynybos ir saugumo stiprinimo.

Turime praktiškai visą vietinę ekosistemą, kompetencijas ir tarptautinį įdirbį ir pripažinimą, kurį labai svarbu išnaudoti ir mūsų šalyje. Dabar puikus metas stiprinti partnerystes su NATO ir ES, didinti investicijas, aiškiai įvardyti kosmosą kaip vieną iš strateginių prioritetų. Gynyba nėra tik ore, vandenyje ar ant žemės, kosmosas buvo, yra ir vis labiau bus ta vieta, kurioje kritinė infrastruktūra vaidins vis svarbesnį vaidmenį.