Kas nutinka su dirbtinio intelekto sutaupytu laiku?
Mar 25, 2025 3:34 PM
Inovacijų agentūros „ICT Lab“ srities vadovas Romanas Zontovičius
Generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) keičia mūsų darbo įpročius – ir tą daro greitai. Kaip rodo 2023 m. Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrimas, tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“ leidžia atlikti tam tikras užduotis iki 40% sparčiau. Programuotojai šį efektą jaučia dar stipriau – MIT Sloan, „Microsoft Research“ ir „GitHub“ duomenimis, generatyvinio DI kodavimo įrankiai gali sutrumpinti programavimo laiką net 56%. Bet ar tai reiškia, kad žmonės šį laiką išnaudoja protingai? Ką daryti su sutaupytu laiku?
Apie tai, kaip darbuotojai turėtų išnaudoti dirbtinio intelekto sutaupytą laiką, diskutuojama nuo pat 2022 m. lapkričio, kai „OpenAI“ pristatė „ChatGPT“. Pavyzdžiui, Bostono konsultacijų grupė (BCG) nustatė, kad daugelis žmonių papildomas valandas skiria kitų užduočių sprendimui, bendravimui ar naujų dalykų mokymuisi. Tačiau ekonomikos Nobelio premijos laureatas Christopheris Pissaridesas turi kitokią nuomonę – jis mano, kad šį naujai atsiradusį laisvą laiką turėtume skirti savo gerovei gerinti ir netgi pereiti prie keturių darbo dienų savaitės.
Naujausias Lozanos universiteto Šveicarijoje atliktas tyrimas nustatė, kad generatyvinis DI vidutiniškai sutaupo vadovams maždaug 3 valandas per savaitę. Mokslininkai atskleidė įdomią tendenciją: daugiau nei trečdalis įmonių ir organizacijų vadovų prisipažino, kad pusę sutaupyto laiko tiesiog iššvaisto. Darbuotojų grupėje respondentai nurodė bent ketvirtadalį DI atlaisvinto laiko naudojantys neproduktyviai.
Tyrime DI naudojančių darbuotojų ir vadovų buvo klausiama, kaip produktyviai jie naudoja papildomą laiką. Daugiau nei pusė vadovų atsakė, kad tiesiog atliko daugiau tos pačios veiklos kaip ir anksčiau. Tik nedaugelis vadovų teigė, kad jį išnaudojo bendravimui su kitais, laikui su šeima, naujų įgūdžių mokymuisi ar fizinei ir emocinei sveikatai gerinti.
Kitaip tariant, DI gali sutaupyti laiko, bet tai nereiškia, kad jį išnaudojame išmintingai. Norint efektyviai paskirstyti sutaupytą laiką, žmonės pirmiausia turi suprasti, kada ir kiek jo sutaupo. Tik tada jie gali nuspręsti, kaip iš to gauti naudos. Deja, daugelis žmonių to iš karto nepastebi.
Ar mes iš tikrųjų esame pasiruošę protingai naudoti šią naujai atsiradusią „investiciją“? O gal tiesiog leidžiame laikui išslysti iš rankų?
Trys būdai efektyviai valdyti sutaupytą laiką
DI gali tapti galingu pagalbininku, bet tik tada, jei mokėsime su juo elgtis strategiškai. Jei nekontroliuojame, kaip skirstome savo laiką, jokia technologija nepadės tapti produktyvesniais. Štai keli principai, kurių pats laikausi ir rekomenduoju kitiems:
1. Fiksuokite, kiek laiko iš tiesų sutaupote
Negalite optimizuoti to, ko nematuojate. Palyginkite, kiek laiko skiriate užduotims su DI ir be jo. Jei tik spėjate, o ne matuojate – jūsų rezultatai gali būti klaidingi. Tokios programos kaip „Harvest“ ar „ActivTrak“ padės tiksliai stebėti produktyvumą.
2. Sudarykite aiškų veiksmų planą
Kai žinote, kiek laiko sutaupote, pagalvokite, kaip jį išnaudosite. Mokymasis, strateginis planavimas ar net gerai suplanuotas poilsis gali tapti investicija į ilgalaikį efektyvumą. Nes jeigu nesuplanuosite – laikas pats susiplanuos jus.
3. Stebėkite savo įpročius ir koreguokite strategiją
Reguliarus progreso vertinimas padės išvengti laiko švaistymo. Jei pastebite, kad sutaupytas laikas „pradingsta“ be aiškios naudos, metas grįžti prie pirmojo punkto ir peržiūrėti, ką galima patobulinti.
DI atveria naujas galimybes, bet ar jos bus išnaudotos – priklauso tik nuo mūsų pačių sąmoningumo ir gebėjimo priimti strateginius sprendimus.