Naujienos »  2017 »  05 »  Brexit: duobė ar naujos galimybės Lietuvos verslui? )

Brexit: duobė ar naujos galimybės Lietuvos verslui?

May 31, 2017 4:07 PM

2017 m. kovo 29 d. pradėjo veikti 50 Lisabonos sutarties straipsnis – derybų dėl Brexit pradžia. JK siekia tikslo oficialiai palikti ES jau 2019 m. kovo mėn. Nors derybos prasideda, tačiau artimiausiu metu nepadaugės aiškumo dėl JK ir ES šalių narių santykių nei politikams, nei verslui.

Šiuo metu jau žinoma, kad keisis ES ir JK prekybos santykiai, kai kurios tarptautinės kompanijos svarsto persikėlimą iš JK, britų vartotojai jau stebi kylančias kainas greičiau, nei jų atlyginimai. O apklausos rodo, kad JK verslas stabdo investicijas dėl situacijos neaiškumo.

JK yra šešta pagal svarbą lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka

Lietuvos eksportas į JK sudaro apie 1,3 mlrd. eurų: lietuviškų prekių eksportas sudaro 809,7 mln. eurų, reeksportas – 152,6 mln. eurų, o paslaugų eksportas – 347,6 mln. eurų.

Lietuva net 6% lietuviškos kilmės produktų eksportuoja į JK, kuri yra 6-ta eksporto rinka ir su kuria turime teigiamą prekybos balansą – 287 mln. eurų. Lietuvos gamintojai daugiausiai į JK eksportuoja baldų (21%), mineralinio kuro (11%) ir plastikų (10%).

Paslaugų eksportas į JK sudaro apie 4,3% viso Lietuvos paslaugų eksporto. Daugiausia tai transporto paslaugos (62%), kitos verslo paslaugos (13%) ir ICT paslaugos (10%).

Labiausiai dėl prekybos su JK pažeidžiama yra odos apdirbamoji pramonė: beveik 19% šio sektoriaus eksporto apyvartos nukreipta į JK.  Duomenys rodo, kad drabužių siuvimo pramonė taip pat yra priklausoma nuo JK rinkos – 14% eksporto apyvartos sugeneruota šioje šalyje. Šiek tiek mažesnę eksporto apyvartos dalį JK sugeneravo baldų (11%), medienos (10%) ir tekstilės (9%) pramonės šakos.

JK yra reikšminga rinka Lietuvai, nes maždaug 1,5% BVP yra sukuriama iš prekybos su JK, o eksportas į JK tiesiogiai ir netiesiogiai daro įtaką darbo vietoms Lietuvoje, mūsų skaičiavimais su eksportu į JK rinką yra susijusios maždaug 20 tūkst. darbo vietų.

Ką būsimi prekybos su JK pokyčiai reiškia Lietuvos verslui?

Ar bus ir kokia apimtimi gali būti ribojama dvišalė prekyba priklauso nuo to, ar pavyks ES ir JK sutarti dėl prekybos sutarties. Mūsų vertinimu, tokią sutartį bus labai sudėtinga pasiekti per užsibrėžtą dvejų metų laikotarpį. Bendruoju atveju, jeigu nepavyktų laiku pasirašyti prekybos sutarties, tūrėtų būti taikomi Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) muitų tarifai, kurie yra aukšti tam daliai prekių grupių, tokioms kaip maisto produktams, tekstilės gaminiams ir rūbams bei kitoms.

Atitinkamai JK eksportas į ES šalis sudaro 175 mlrd. eurų. Jei nebus prekybos sutarties, JK produktams taip pat bus taikomi aukšti muitai, eksportuojant į ES. Tai ženkliai sumažins JK produktų konkurencingumą ES rinkoje. Toks scenarijus sukurtų palankias prielaidas Lietuvos gamintojams užimti didesnes pozicijas ES rinkoje, kurias užleistų JK verslas. Britų eksporto į ES struktūroje dominuoja chemijos pramonės gaminiai (vaistai, kosmetika, švaros priemonės), mašinų įrenginiai (varikliai), transporto priemonės (keleivių pervežimo automobiliai), tekstilė, apranga.

Iš pirmo žvilgsnio, Lietuvos ir JK eksporto struktūra skiriasi, tačiau keliuose sektoriuose esame konkurentai. Jei būtų taikomas PPO tarifų režimas, Lietuvos įmonėms, eksportuojančioms pieno produktus, žuvį, daržoves, vaisius, konditeriją, nealkoholinius gėrimus, tekstilės gaminius bei rūbus, galėtų atsirasti  naujų eksporto į ES plėtros galimybių.

Tačiau atsižvelgiant į visą Brexit proceso sudėtingumą ir santykinai labai trumpą dviejų metų laikotarpį kompromisui surasti, visiškai įmanomas scenarijus, pagal kurį po 2019 m. būtų patvirtintas papildomas pereinamasis laikotarpis Brexit procesui užbaigti. Pereinamojo laikotarpio paskelbimas galėtų paliesti ir tarpusavio prekybos sritį, tai yra pereinamuoju laikotarpiu dar galėtų galioti bemuitis režimas.

Brexit: lazda su dviem galais

Sudėtinga prognozuoti prasidedančių derybų pasekmes, tačiau pastarojo meto politinė retorika nežada nieko gero. Demonstruojamas požiūris leidžia manyti, kad sulauksime „kietojo Brexit“ scenarijaus.

Jei iš tikro derybose nebus pasiekti palankūs post-Brexit prekybos susitarimai, Lietuvos eksportuotojai gali tikėtis prekybos suvaržymų dėl aukštų importo tarifų, ypač maisto, tekstilės ir aprangos sektoriuose.

Tuo pačiu, šis scenarijus reikš ir tai, kad Lietuvos gamintojai galėtų didinti savo konkurencingumą ir rinkos dalis Europos Sąjungoje britų eksportuotojų sąskaita.

Parengta pagal Thomo Notten, VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. analitiko, komentarus Eksporto Klube, 2017 05 24.

2017.05.24 eksporto klubas_jk from Enterpsise Lithuania


©2021