Pramonės atsinaujinimas – raktas į energetinės priklausomybės mažinimą ir tvarumo didinimą
Oct 21, 2022 11:14 AM
Inovacijų agentūra pradeda įgyvendinti „Lietuva 2030“ viziją pagal trimis misijomis grįstą programą. Viena iš misijų – „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“, kurios pagrindiniai tikslai: mažinti Lietuvos energetinę priklausomybę, taip prisidedant prie susidariusios energetinės krizės sprendimo visoje Europos bendrijoje. Taip pat, ketinama imtis veiksmų sprendžiant klimatinę krizę ir kovoti su globaliniu atšilimu.
Įgyvendinant šią misiją, užsibrėžta pagerinti 3 tvarumo rodiklius. Planuojama, kad inžinerinės pramonės sektoriaus sukuriama pridėtinės vertės dalis dar iki 2025 m. didėtų iki 6,7 proc. Taip pat, iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą net 25 proc. (palyginus su 2005 m. kiekiu). Ir bene svarbiausias iššūkis – iki 2030 m. net 50 proc. bendro galutinio energijos sunaudojimo išgauti iš atsinaujinančių šaltinių.
Dabartinė situacija nedžiugina
Didžiausi energetikos išteklių vartotojai, ir tuo pačiu teršėjai, – pramonės įmonės. Deja, bendrai Lietuvos pramonėje tik kas aštunta darbo vieta yra kurianti aukštesnę vertę, kai palyginimui Europos Sąjungoje – tokių trečdalis. Taip pat, esame sąrašo pabaigoje, pagal investicijas į mokslinių eksperimentinių tyrimų plėtrą (toliau MTEP): šiuo metu Lietuvos investicijos į MTEP siekia vos 1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (toliau BVP), kai tuo tarpu ES šalių vidurkis beveik dvigubai didesnis – 1,9 proc.
„Šiuo metu Lietuva susiduria su iššūkiu savo ekonomiką transformuoti į inovatyvią. Tai rodo palyginti žema – 39 vieta Pasauliniame inovacijų indekse. Panaši tendencija išlieka jau kelerius metus. Palyginimui, mūsų kaimynai estai užima 18 vietą minimame reitinge. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, ES investicinių fondų programoje 2021–2027 metams, Lietuvai iškeltas ambicingas tikslas – iki 2030- ųjų Pasauliniame inovacijų indekse pakilti į 20 vietą. Iššūkis nemažas, pasitempti yra kur, tačiau tai nėra misija neįmanoma”, – teigia Paulius Petrauskas, Inovacijų agentūros Proveržio sričių departamento direktorius.
Situaciją išgelbėtų inovacijos pramonėje, skaitmenizavimas ir investicija į talentus
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonių asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis antrina P. Petrauskui, kad pokyčiai būtini, o vienas efektyviausių būdų spręsti iššūkius, su kuriais susiduria pramonė, – procesų automatizacija, skaitmenizacija ir robotizacija.
Jo teigimu, šiuo metu inžinerinės pramonės sektorius susiduria su iššūkiais, kurie ateityje gali reikšmingai sumažinti sektoriaus konkurencingumą pasaulyje. Pagrindiniai jų: darbuotojų ir reikalingų įgūdžių bei kompetencijų trūkumas, globalūs logistiniai sutrikimai, žaliavų bei energetinių išteklių brangimas ir kitos geopolitinės aplinkybės. Vienas efektyviausių ir ilgalaikiškiausių būdų tai spręsti – tai investicija į talentus, žmones, inžinerinių profesijų populiarinimas, naujų kompetencijų įgijimas, kurių reikia pramonei, ir darbuotojų perkvalifikavimas. Tai būtinos kompetencijos tolimesnei pažangios gamybos plėtrai.
„Pastaraisiais metais šis klausimas yra Europos politinėje darbotvarkėje ir tampa vis aktualesnis praktikoje – tiek dėl Žaliojo kurso tikslų bei kintančio reguliavimo, tiek dėl būtinybės veikti efektyviau“, – sako D. Lasionis.
Pirmūnai Rytų Europoje, tačiau ES vidurkio nepasivejame
Ekoinovacijų srityje Lietuva yra viena iš lyderių Vidurio ir Rytų Europoje (užima 16-ą vietą pagal ekoinovacijų indeksą), tačiau vis dar stipriai atsiliekama nuo ES vidurkio. Vienas iš pagrindinių rodiklių, kuris paaiškina žemą Lietuvos poziciją šiame sąraše – mažas skaičius pramonės įmonių, kurios investuoja į inovatyvias „žaliąsias“ technologijas ir produktų, paslaugų kūrimo procesus. Kitas svarbus rodiklis - aplinkosauginio vertinimo išvados, kuriose konstatuojama, kad Lietuva yra ištekliams ir energijai imli šalis, tačiau iki šiol neišnaudoja ekoinovacijų potencialo (organizacijos ESTEP duomenys, 2019 m.).
Inovacijų agentūros pažangios gamybos srities vadovė, Inovacijų vadybos srities mokslų daktarė Erika Tauraitė- Kavai pastebi, kad nepaisant pigesnio rizikos kapitalo, ekonominės krizės laikotarpiu įmonės yra mažiau linkusios investuoti į naujas technologijas.
„Investicijos į inovacijas yra itin rizikingos, todėl aukštos rizikos grąžos investicijų strategiją renkasi reta pramonės įmonė. Šiuo metu dėliojasi dvejopa situacija: įvertinus tai, kad šiuo laikotarpiu finansinės institucijos didina palūkanų normas skolintam kapitalui, tikėtina, kad pramonės noras skolintis ir investuoti į naujas technologijas bus mažesnis, nei ekonomikos pakilimo laikotarpiu. Iš kitos pusės, ES planuojama pramonės transformacija skatins reguliacinėmis ir finansinėmis priemonėmis verslus investuoti į žaliąją transformaciją, ir tuo pačiu - į žaliąsias technologijas: tvarią energetiką, energetinį efektyvumą bei dvideginio mažinimo technologijas. Įvertinus tai, potencialas pramonės transformacijai išlieka nemažas“, – sako E. Tauraitė – Kavai.
Ji taip pat pažymi, kad būtina suprasti, jog vien didelio ES dėmesio ir noro investuoti į inovacijas nepakaks. Būtina įveikti kitas dvi pagrindines kliūtis: kompetencijų trūkumą verslo įmonėse ir skatinančiojo finansinio kapitalo trūkumą. Todėl ypač svarbu, siekiant sėkmingos žaliosios transformacijos pramonėje, užtikrinti tiek sistemingą konsultacijų verslui pasiūlą, tiek ir tikslingą, savalaikį viešojo (bei rizikos) investicinio kapitalo prieinamumą žaliųjų technologijų kūrimui ir diegimui.
Daugiau apie Misijomis grįstą mokslo ir inovacijų programą visuomenės iššūkiams spręsti:
Misijų finansavimo programa yra efektyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo sprendimas, tai padės įveiklinti ir atnaujinant jau turimą infrastruktūrą, sukurti aktualius prototipus ir juos artimiausiu metu pristatyti rinkoje.
Dar šį rudenį startuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kuruojamas misijų projektas, kurį administruos ir įgyvendins Inovacijų agentūra. Projekto metu bus telkiami konsorciumai, kurie teiks sprendimus Nacionaliniame pažangos plane, skirtame Lietuvos vizijos įgyvendinimui, numatytiems tikslams įgyvendinti.
Konsorciumai, kviečiami teikti paraiškas šių tikslų sprendimams kurti, bus sudaryti iš mokslo, verslo ir kitų organizacijų, veikiančių pažangios gamybos srityse. „Sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos“ bei kitoms misijoms („Sumani ir įtrauki e.visuomenė“ ir „Inovacijos sveikatai“) iš viso skiriama 77,7 mln. Eur ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšų.