Lietuvos startuolių realybė: kas veikia, kas stabdo ir kas gali padėti?
Mar 5, 2025 4:11 PM
Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ skyriaus vadovė Karolina Urbonaitė
Lietuvos startuolių ekosistema yra stipresnė nei bet kada – jau daugiau nei tūkstantis inovatyvių verslų veikia globaliai, pritraukdami investicijas ir talentus. Tačiau ši sėkmė nėra savaime suprantama – norint užtikrinti tolesnį augimą, būtina suprasti jų poreikius ir iššūkius. „Startup Lithuania“ atlikta apklausa atskleidžia dabartinę ekosistemos būklę ir aiškiai parodo, ko reikia, kad Lietuva išliktų dinamišku inovacijų centru.
Lietuvos startuoliai nėra tiesiog jauni verslai – jie yra greitai besiplečiantys, inovatyvūs, orientuoti į sprendimus ir nuo pat pirmos dienos siekiantys tarptautinės plėtros. Tai atsispindi ir apklausos rezultatuose – net 67 proc. apklaustų startuolių jau veikia užsienyje, o 45 proc. planuoja didesnę plėtrą dar šiemet. Prioritetinėmis apklaustų startuolių rinkomis išlieka JAV, Jungtinė Karalystė ir Vokietija, tačiau daugiau dėmesio skiriama ir Azijos regionui – jau 9 proc. apklaustų startuolių planuoja žengti į šį regioną.
Tačiau vien tik plėtra neužtikrina ilgalaikės sėkmės – svarbu, kokią vertę startuoliai kuria ir kokia yra jų technologinė bazė. Būtent todėl jų investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) yra tokios svarbios. Pusė apklaustų startuolių Lietuvoje vykdo MTEP veiklą, o 2023 m. iš 1328 MTEP vykdančių įmonių, remiantis Inovacijų agentūros skaičiavimais, 210 galėjo būti startuoliai. Tai rodo, kad startuolių ekosistemoje kuriamos technologinės inovacijos, turinčios ilgalaikį ekonominį poveikį ir galinčios pritraukti reikšmingas investicijas.
Barjerai augimui
Vis dėlto, augti be tinkamos paramos gali būti sudėtinga. Net 32,9 proc. apklaustų startuolių įvardija finansinių resursų trūkumą kaip esminę kliūtį verslo vystymui. Tai nestebina – geopolitinė situacija daro įtaką investuotojų elgesiui, o rizikos kapitalo fondai šiuo metu investuoja atsargiau.
Antrasis iššūkis – talentų stygius. 23,8 proc. apklaustų startuolių nurodo, kad jiems sunku rasti reikalingus specialistus. Be sisteminių priemonių startuoliams taps vis sunkiau konkuruoti su kitomis Europos šalimis, kuriose talentų rengimas yra prioritetinė strateginė kryptis.
Trečiasis barjeras – prieiga prie užsienio rinkų. 18,2 proc. apklaustų startuolių įvardija tai kaip esminį augimo stabdį. Globalus augimas reikalauja ryšių, patirties ir strateginio palaikymo, o būtent čia valstybės iniciatyvos gali turėti didelį poveikį.
Kaip Lietuva gali užtikrinti savo startuolių sėkmę
Lietuva turi stiprų inovacijų potencialą, tačiau jo realizavimas reikalauja bendrų valstybės ir privataus sektoriaus pastangų – būtina užtikrinti startuoliams reikalingus resursus, ryšius ir palaikymą augimui.
Vienas svarbesnių būdų, kaip Lietuva gali užtikrinti savo startuolių tarptautinę sėkmę, yra inovacijų ekosistemos jungimas su stipriausiais pasauliniais technologijų centrais. Pavyzdžiui, būtent tam buvo sukurtas „InnoHub Lithuania“ – lietuviškų inovacijų centras Silicio slėnyje, veikiantis kaip „Nordic Innovation House“ tinklo dalis. Ši partnerystė padeda megzti ryšius su JAV investuotojais, verslo partneriais ir mentoriais ir padeda Lietuvos verslams patekti į vieną konkurencingiausių inovacijų ekosistemų pasaulyje.
Kalbant apie investicijas, geopolitinė situacija ir rizikos kapitalo atsargumas reiškia, kad jie turi ieškoti naujų būdų pritraukti kapitalą. Valstybės remiami fondai, kurie dalijasi rizika su privačiais investuotojais, gali palengvinti šį procesą, tačiau vien finansavimo nepakanka – svarbus ir didesnis Lietuvos inovacijų ekosistemos matomumas tarptautinėje arenoje. Tokios programos kaip „Startup Lithuania Accelerator powered by Plug and Play“ suteikia prieigą prie investuotojų ir mentorystės tinklų, o kelionių kompensavimo programa leidžia startuoliams tiesiogiai susitikti su potencialiais investuotojais, taip didinant jų galimybes pritraukti kapitalą.
Talentų klausimas yra sudėtingesnis ir reikalauja kompleksinio požiūrio. Lietuva privalo sukurti aiškų ir nuoseklų talentų ugdymo kelią – pradedant jaunimo įtraukimu į technologijų ir verslumo ekosistemą mokyklose, tęsiant universitetų ir verslo bendradarbiavimą bei sukuriant patrauklias sąlygas aukštos kvalifikacijos specialistams iš užsienio. Tai nėra vienadieniai sprendimai – jiems reikalingos ilgalaikės programos.
Svarbu suvokti, kad Lietuvos startuolių sėkmė nėra vien tik jų pačių atsakomybė – valstybės, kurios anksti suprato startuolių reikšmę ekonomikos transformacijai, šiandien mato akivaizdžius rezultatus. Vis dėlto, kuriamos galimybės duoda rezultatų tik tada, kai verslai jas išnaudoja – šiandien net 83 proc. apklaustų startuolių žino apie „Startup Lithuania“ ir beveik pusė jų jau pasinaudojo teikiamomis paslaugomis, tačiau šis skaičius galėtų būti dar geresnis. Startuoliai, kurie kryptingai naudojasi teikiamomis galimybėmis, turi kur kas didesnes sėkmės galimybes nei tie, kurie viską bando daryti vieni.