Ateities architektai. Gyvensime iki 150-ies: mokslininkai ieško būdų, kaip ilgėjantį gyvenimą paversti kokybišku

Mar 3, 2025 2:43 PM

Ilgiausiai iki šiol gyvenęs žmogus sulaukė 122-ejų metų, tačiau šiandien mokslininkai spėja, jog jau yra gimęs žmogus, kuris išgyvens ir iki 150-ies. Mokslas ir technologijos sparčiai keičia mediciną, o kartu su ja ir mūsų galimybes nutolinti senatvę. Tačiau ką tai reiškia? Ar pailgėjusi gyvenimo trukmė neprasilenks su gyvenimo kokybe? Kaip tinklalaidėje „Ateities architektai“ sako Inovacijų agentūros „BioTech Lab“ skyriaus vadovė Jekaterina Kalinienė: „Mes senstam, kaip visuomenė, bet lėtinės ligos jaunėja – dabar 27-erių žmogus su aukštu cholesteroliu nieko nebestebina“. Ar tai reiškia, kad tiesiog turėsime daugiau laiko sirgti? Mokslininkai jau dabar ieško būdų, kurie leistų senatvę pasitikti su kuo mažiau progresuojančių ligų.

Kada patartina pradėti galvoti apie senatvę?

Mokslininkai į senatvę žiūri šiek tiek kitaip, nei paprastas žmogus: „Žmogaus organizmas nustoja augti 25-erių. Jeigu nustoja augti, vadinasi, pradeda senti“, – tinklalaidėje sako Jekaterina Kalinienė. Tačiau ji pastebi, kad dažniausiai žmogus į savo sveikatą atsigręžia tada, kai kažką suskausta, o pirmieji pastebimi ženklai gali pradėti atsirasti jau sulaukus trisdešimtmečio.

Jos teigimu, nepaisant to, kad šiandien gyvename kur kas ilgiau nei praeities žmonės, lėtinės ligos jaunėja labai stipriai: „Kardiologai sako, kad dabar tos ligos, kurių anksčiau jaunesniems nei 40 metų net negalėdavo įtarti, atranda 28-erių ir 30-ies“.

Žinoma, tokių metų dažniausiai norisi tiesiog gerai leisti laiką, o ne rūpintis senatve. Tačiau mokslininkai akcentuoja, kad didžiausią indėlį savo gyvenimo kokybei ateityje galime padaryti rūpindamiesi savo sveikata jau dabar.

„VUGENE“ mokslo vadovė dr. Ingrida Olendraitė pastebi:  „Dažnai jauni žmonės sako, kad svarbu gyventi įdomiai, bet nebūtinai ilgai. Tačiau gali atsitikti taip, jog gyvensi ilgai ir kančiose, o ne trumpai ir linksmai“. Mokslininkai jau šiandien ieško būdų, kaip efektyvinti ligų diagnostiką ir jas aptikti kuo ankstyvesnėje stadijoje, kad netektų senatvės leisti ligose. Tačiau vien to negana.

Dr. I. Olendraitė sako, kad daug įtakos turi ir paties žmogaus gyvenimo būdas, o motyvaciją gyventi sveikiau ji pati atrado dar paauglystėje: „Aš sau buvau pasisakiusi, kad noriu būt labai „šustra“ bobutė. Ir tai yra visai gera motyvacija gyventi sveikiau. Niekada nėra per anksti žiūrėti į savo gyvenimą truputį toliaregiškiau“, – dalinasi mintimis dr. I. Olendraitė.

Mokslininkei antrina ir J. Kalinienė, kuri juokais primena, kad „pensijos perspektyvos yra labai miglotos, taigi tikriausiai turėsime dirbti dar ilgai, todėl turime išlikti darbingi“. Ji taip pat pastebi, kad gyventi sveikiau ir ilgiau motyvuoja ir pakitusios mūsų visuomenės normos: „Mes gimdome vaikus po 30–35 m., tai reiškia, kad kai jie baiginės mokyklą, mums jau bus gerokai virš 40 metų. O norėsis dar ir išleistuvėse sudalyvauti, vestuvėse pašokti. Labai tikėtina, kad mūsų vaikai tuoksis irgi ne 20-ies. Taigi reikėtų susiimti“, – įspėja Inovacijų agentūros „BioTech Lab“ skyriaus vadovė.

Gyvensime ilgiau, tačiau dėl kokybės dar reikės pasistengti

Tai, kad dėl įvairiausių priežasčių ligos ankstėja, kelia klausimų, kalbant apie ilgesnį gyvenimą. Ar tai reiškia, kad gyvendami ilgiau, tiesiog turėsime daugiau laiko sirgti? Mokslininkai sutinka, kad ilgesnė gyvenimo trukmė kol kas nebūtinai reiškia tai, kad turėsime kokybišką senatvę. Todėl laboratorijose šiandien jau vyksta tyrimai, kuriais ieškoma būdų diagnozuoti ligas anksčiausiai, kaip tik įmanoma, kad gydymas būtų efektyvesnis, o gijimas – lengvesnis.

J. Kalinienė atkreipia dėmesį, kad naujausi tyrimai greičiausiai atves ir į naują, inovatyvesnį požiūrį į visą sveikatos sistemą, kuriam, anot jos, jau turime pagrindus, tačiau kol kas dar nespėjome įgyvendinti: „Kiekvienas žmogus yra labai individualus organizmas, jo atsakas yra kitas, jo atsparumas yra kitas, jo imuninė sistema yra kita. Todėl plačiąja prasme turime kalbėti apie personalizuotą mediciną, o tam reikia sisteminio pokyčio“, – sako J. Kalinienė.

Pasak medicinos inovacijų eksperto Arūno Žebrausko, viena perspektyviausių sričių medicinoje ir moksle šiuo metu yra genomika, kur susipina be galo daug duomenų, biotechnologijos ir netgi dirbtinis intelektas.

„Mūsų gaunama genetinė informacija būtų beprasmė be informacinių technologijų instrumentų, nes tuomet negalėtume jos išanalizuoti“, – atkreipia dėmesį A. Žebrauskas. Jis pastebi, kad ne tik patys genetiniai tyrimai, bet ir tobulėjančios galimybės išanalizuoti tyrimų metu gautus duomenis, galėtų atvesti mus į personalizuotą mediciną. Tuomet galbūt galėsime išanalizuoti kiekvieno žmogaus genetinę informaciją, sužinoti, kokiomis ligomis jis sirgs, kur jų priežastis, kokius vaistus jam geriausia skirti.

„Kaip išmokome mokykloje, yra DNR, kurie „sėdi“ branduolyje, o RNR viską valdo. Dabar mokslininkai gali pažiūrėti ne tik kaip atrodo mūsų DNR, bet ir kaip tas genomas veikia – nusekvenuoti RNR. Kitaip tariant, jei paimsime iš piršto kraujo ir nusekvenuosime viską, mokslininkai matys tik bendrą vaizdą. Tačiau dabar jau yra įmanoma „išgaudyti“ atskiras ląsteles ir jas nusekvenuoti tiek sveikas, tiek, pavyzdžiui, vėžio ląsteles“, – pasakoja A.Žebrauskas. Būtent taip išanalizavus ląsteles galima suprasti, kokie procesai jose veikia gerai, o kuriuos reikėtų pataisyti. 

A.Žebrauskas pažymi, kad kai kuriais vėžio atvejais išsamūs genetiniai tyrimai jau yra taikomi kaip įprastinė praktika, o tai reiškia, kad artėjame prie dar didesnio proveržio – genų terapijos: „Kai žinosime kas konkrečiai blogai, koks genas pažeistas, kai atsiras technologijos, leidžiančios tą geną sutaisyti (įvesti genų terapiją), tai ateis ir gydymas“, – sako A. Žebrauskas.

Naujos kartos gydymas atsižvelgs į kiekvieno iš mūsų unikalumą

A. Žebrausko minima genomika aprėpia tik dalelę tyrimų, kurie padeda susidaryti bendrą žmogaus genetinės informacijos vaizdą. Multiomika – tai biologinių duomenų analizės metodas, apimantis kelių skirtingų sričių tyrimus vienu metu, tarp jų ir genomiką, siekiant gauti dar išsamesnį supratimą apie biologinius procesus.

Multiomikos mokslininkė dr. I. Olendraitė atkreipia dėmesį, kad mes, kaip žmonės, biologiškai esame labai skirtingi: „Yra net tokių situacijų, kai, pavyzdžiui, vaistai veikia labai gerai, apie, 90% atvejų, tačiau 1% žmonių visai neveikia, nes jie turi kelias mutacijas. Taigi tam tikrais atvejais, jeigu neturi savo genetinės informacijos, tu net nežinai, ar konkretus vaistas tau veiks“, – sako mokslininkė. Šią situaciją ji iliustruoja asmeniniu pavyzdžiu: „Aš pati esu tyrusis savo vadinamuosius „snipus“ (vieno nukleotido variacijas, angl. SNPs: single nucleotide polymorphisms). Ir paaiškėjo, kad turiu vieną variantą savo genome, kuris lemia, kad tam tikros operacijos metu, kur dažnai duoda vieną vaistą, mano organizmas jo nemetabolizuotų. O tas vaistas kainuoja apie 100 000 eurų“, – sako mokslininkė. Taigi dėmesys kiekvienam pacientui individualiai, naudojant inovatyvius tyrimus, galėtų taupyti tiek pinigus, tiek laiką, o svarbiausia – padėti laiku pastebėti ligą ir net išgelbėti gyvybę.

Dr. I.Olendraitė aiškina: „Mūsų RNR dirba daug visokiausių darbų. Nuo RNR pagaminami baltymai yra funkcinis, labai aktyvus veikėjas mūsų ląstelėse. Ir jeigu norime suprasti, kaip  veikia kažkokia liga, sindromas ar tas pats senėjimas, mes tai galime padaryti, jeigu matome ne tik pavienius fragmentus, bet ir skirtingų lygių informaciją (multiomika): DNR variantus, RNR ir baltymų ar metabolitų kiekius. Tik atlikę visus tyrimus, mes tas detales sudėliojame sau į bendrą paveiksliuką, ir matome, kas ten pas mus ląstelėse „įjungta“, kas „išjungta“, ir tada viskas yra labai aišku. Kartais tie niuansai gali būti esminiai“, – pasakoja mokslininkė. 

Kas daroma, kad tokia diagnostika būtų prieinama visiems?

Tokie tyrimai jau vyksta mokslininkų laboratorijose, tačiau kol tai taps įprastu sveikatos patikrinimu, prieinamu kiekvienam, dar teks palaukti. „Visam tam reikia ir pinigų, ir įgūdžių, kad žmonės mokėtų išsianalizuot duomenis, o tokių specialistų šiai dienai visai trūksta“ , – sako dr. I. Olendraitė. Jos teigimu, jei tokia sritis, kaip multiomika, toliau žengs į priekį, bei bus plačiau naudojama, galima būtų stebėti ir senatvės keliamus požymius, į juos gilintis, ir juos gydyti.

A. Žebrauskas pritaria pašnekovei ir pasakoja, kad būtent šiai sričiai dabar skiriama itin daug dėmesio: „Kaip tik šiuo metu vykdome projektą, kurio lyderis yra Vilniaus universitetas, Gyvybės mokslų centras, kitos mokslo institucijos bei verslai. Kartu siekiame įkurti Genų technologijų centrą, kuris ir užsiims tokio tipo tyrimais bei jų vystymu. Nes reikia tinkamos infrastruktūros, laboratorijų, įrangos, kad būtų vykdomi reikiami tyrimai, kurie galiausiai virstų prieinamais sprendimais pacientams“, – sako A. Žebrauskas.

J. Kalinienė taip pat atkreipia dėmesį, kad „nei viena inovacija neturi jokios prasmės, jeigu ji nėra komercializuota ir paleista į rinką“, taigi kompetencijų centrai, pasak jos, vaidins labai svarbų vaidmenį, nes leis mokslininkams ir verslininkams dirbti kartu, taigi procesai turėtų vykti kur  kas greičiau.

„Pirmo genomo sekvenavimas kainavo apie 3 milijardus ir užtruko 13 metų. Dabar mes galime tai padaryti už mažiau, nei 200 dolerių. Tai rodo mokslo progresą ir tai, kad ėmėme plačiai pritaikyti šią technologiją“, – primena J. Kalinienė ir sako, kad ši tendencija galioja kone visoms      inovatyvioms technologijoms. „Jeigu jos yra vystomos tik laboratorijose, ir po to nėra atiduodamos į verslo rankas, tuomet jos ir lieka laboratorijose. Ir niekada netampa pacientams nei įperkamos, nei prieinamos. Taigi šioje vietoje turime atverti kuo daugiau galimybių“, – sako J. Kalinienė.

Ar ilgesnis gyvenimas prilygsta kokybiškam gyvenimui?

Kalbant apie žmogaus gyvenimo trukmę, A. Žebrauskas prisimena Dž. R. R. Tolkino knygas apie elfus, kurie, patys gyvendami 1000 metų, žmones vadindavo „vienadieniais drugeliais“. Tačiau A. Žebrausko nuomone, net ir 150 metų gyventi „prasmė yra tik tada, kai tu esi sąlyginai sveikas, savarankiškas, žinai, kur tu esi, žinai, kas tu toks“. Pašnekovas pastebi, kad su amžiumi didėja ir tokių ligų rizika, kaip demencija, Alzheimeris, kurios labai apsunkina gyvenimą tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems. Todėl jo nuomone, reikėtų skaičiuoti ne ilgus gyvenimo metus, bet sveikus ir kokybiškus gyvenimo metus.

Dr. I.Olendraitė antrina, kad ilgėjančiai senatvei svarbu tinkamai pasiruošti, tiek kalbant apie sveikatos sistemą, tiek apie paties žmogaus socialinį ratą: „Labai svarbu, kad nebūtum tas vienas sveikas 150-metis. Sako, koks yra gyvenimas, kai tavo visi draugai numiršta. Labai liūdna, nes senatvėje  vienišumas yra milžiniška problema. Socializacija yra mūsų dalis“. Pasak jos, svarbūs ir sisteminiai pokyčiai: „Jei pavieniai turtingi žmonės bandys padaryti viską, kad būtų jauni, gražūs ir ilgai gyventų, mane, asmeniškai, tokia mintis nelabai žavi. Geriau paskirti tuos asmeninius milijonus, milijardus, kad tavo visi draugai turėtų kokybiškesnį gyvenimą, ir ieškoti būdų, kaip palengvinti gyvenimą su ligomis: moksliškai ir sistemiškai“, – sako dr. I.Olendraitė.

Mokslininkė pasakoja, kad dabartinė išgyvenamumo kreivė rodo, jog amžiaus grupėje virš 80-ies, tikrai yra pagerėjimas, tačiau jis vis tiek išlieka mažas, palyginus su tuo, kaip sumažėjo, pavyzdžiui, vaikų mirtingumas. Mokslininkė sako, jog vaikų atveju, didžiulę įtaką padarė vakcinos, patobulėjęs gydymas, diagnostika, antibiotikai, ir čia po truputį randame kelią. Tačiau vyresnėse amžiaus grupėse pokytis ne toks didelis, taigi kol kas nėra aišku, ar tai yra mūsų biologinė riba, ar reikia skirti daugiau dėmesio kokybiško senėjimo temai: išsamesnės stebėsenos ir naujų metodų, kaip medikai galėtų išgydyti ar bent jau palengvinti senatvės keliamus nepatogumus.

Visą Inovacijų agentūros tinklalaidę „Ateities architektai“ žiūrėkite Inovacijų agentūros „YouTube“ paskyroje. Ją taip pat galite rasti ir „Spotify“.