Metų pradžia eksporte – išlieka spartus lietuviškos produkcijos ir aukštųjų technologijų eksporto augimas

May 13, 2025 3:40 PM

Nepaisant geopolitinių ir ekonominių įtampų, 2025 m. pradžios Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriaus eksporto rezultatai toliau demonstruoja sektoriaus konkurencingumą. Inovacijų agentūros analitikų duomenimis, prie bendro lietuviškos kilmės prekių eksporto ypač prisidėjo atsigaunanti chemijos pramonė.

2025 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos prekių eksportas augo nuosaikiai – 1,9 proc., pasiekdamas 9,2 mlrd. eurų. Vis dėlto šis skaičius slepia svarbų struktūrinį pokytį: augimą palaiko ne reeksportas, kuris traukėsi 9,8 proc., bet Lietuvoje pagamintos prekės. Jų eksportas per metus padidėjo net 7,9 proc., iki 6,5 mlrd. eurų.

Vienas ryškiausių šio laikotarpio pavyzdžių – chemijos pramonė, kurios eksporto vertė išaugo net 42,6 proc. (254,7 mln. eurų). „Šį šuolį didžiąja dalimi lėmė atsigavusi AB „Lifosa“, kuri 2024 m. pradžioje dar vis buvo sustabdžiusi veiklą. Tai rodo, kad tradicinė Lietuvos pramonė, kaip trąšų gamyba, ir toliau lemia didelę dalį eksporto dinamikos“, – sako Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė.

Tačiau stebima ir kryptinga Lietuvos ekonomikos transformacija link mažiau tradicinių sektorių. Lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų sektorius demonstravo labai stiprius rezultatus – čia eksporto vertė augo 14,7 proc., iki 573,6 mln. eurų. Daugiausia eksportuota elektronikos ir telekomunikacijų produktų (43,8 proc. viso aukštųjų technologijų eksporto), taip pat chemijos gaminių ir mokslinių instrumentų. Toks jau kurį laiką stebimas augimas demonstruoja Lietuvos gebėjimą įsitvirtinti globaliose tiekimo grandinėse su pažangiomis technologijomis.

Kalbant apie eksporto rinkas, dominuoja Europos Sąjunga (65,1 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto), tačiau dėmesį traukia ir atskirų šalių dinamika. Eksportas į JAV išaugo net 47,3 proc. – iš esmės dėl trąšų (+49 mln. eurų) ir mineralinio kuro (+98,5 mln. eurų) augimo. Pasak K. Tamoševičienės, tikėtina to priežastis – verslų skubėjimas išsiųsti prekes dar prieš įsigaliojant  galimiems naujiems muitams.

Eksporto vertė į Ukrainą augo penktadaliu, ypač trąšų (21 kartą daugiau nei pernai) bei elektros įrangos (2 kartus daugiau).Pastarieji duomenys rodo stiprėjantį ekonominį bendradarbiavimą su Lietuvos strateginėmis partnerėmis. Tikėtina, kad galimybių Ukrainos rinkoje ateityje bus atrandama vis daugiau.

Tuo metu eksporto į Rusiją ir Baltarusiją mažėjimas (atitinkamai -52,6 proc. ir -33,8 proc.) bei besitraukiantis reeksportas rodo, kad Lietuvos verslas vis labiau orientuojasi į tvarias, sankcijų neribojamas rinkas. Reeksporto vertė į šalis, kurios buvo laikomos galimais „apeinamaisiais keliais“ į Rusiją, per metus susitraukė daugiau nei 250 mln. eurų.

„Šie rezultatai rodo, kad Lietuva kol kas susitvarko su šių dienų iššūkiais, toliau tvirtina pozicijas kaip aukštos pridėtinės vertės prekių eksportuotoja ir demonstruoja gebėjimą augti net geopolitinių įtampų fone“, – sako K. Tamoševičienė.