)

Įgyvendinti ikiprekybinio pirkimo projektai

Mar 28, 2025 10:14 AM

Lietuvos banko projektas „LBChain“: blokų grandinės technologijų platforma

Lietuvos bankas inicijavo projektą „LBChain“, kuris yra pirmoji finansų sektoriui skirta blokų grandinės technologijų platforma-paslauga. Šio projekto tikslas – sujungti technologinę ir reguliacinę patirtį bei padėti finansų ir „FinTech“ sektoriui kurti inovatyvias paslaugas, tyrinėti naujas technologijas ir jas pritaikyti praktikoje.

Projektas suteikė galimybę tiek Lietuvos, tiek tarptautinėms finansų įmonėms ir startuoliams eksperimentuoti saugioje, inovacijoms palankioje aplinkoje. Taip buvo siekiama skatinti naujoves, gilinti žinias apie blokų grandinės technologijas bei stiprinti sektoriaus konkurencingumą.

Projekto etapai

I etapas: Koncepcijos sukūrimas ir įgyvendinamumo vertinimas (4 mėnesiai)
Tikslas: Sukurti „LBChain“ platformos koncepciją ir įvertinti jos technologinį bei reguliacinį įgyvendinamumą.
Pagrindinės veiklos:

Teorinė analizė, paremta tyrimais ir eksperimentais.
Tikslinės grupės poreikių analizė ir reikalavimų formulavimas.
Rizikų identifikavimas bei įgyvendinamumo vertinimas.
Gairių ir funkcinių reikalavimų aprašymas.

II etapas: Platformos prototipo kūrimas ir testavimas (3 mėnesiai)
Tikslas: Sukurti ir išbandyti „LBChain“ platformos prototipą, optimizuoti jo veikimą pagal nustatytus poreikius.
Pagrindinės veiklos:

Iteracinis prototipo kūrimas ir testavimas virtualioje aplinkoje.
Iš testavimo dalyvių gauto grįžtamojo ryšio analizė.
IT valdymo procesų ir paslaugos teikimo modelių detalizavimas.
Platformos testavimas su pirmąja „FinTech“ įmone.

III etapas: Veikiančios platformos sukūrimas ir diegimas (2 mėnesiai)
Tikslas: Sukurti pilnai veikiančią platformą, užtikrinant jos kokybę, saugumą ir patogumą naudoti.
Pagrindinės veiklos:

Platformos tobulinimas remiantis II etapo rezultatais.
Saugumo, greitaveikos ir vartotojo patirties (UX) testavimas.
Platformos testavimas su trimis tikslinės grupės segmentais.
Dokumentacijos rengimas, personalo mokymai ir platformos diegimas.

Lietuvos jūrų muziejaus projektas: Gyvūnų terapijos metodika holistinei sveikatai

Lietuvos jūrų muziejus inicijavo unikalų projektą – „Moksliniais tyrimais pagrįstos gyvūnų terapijos metodikos sukūrimas ir integravimas į holistinės medicinos sveikatos koncepciją“. Projekto tikslas – sukurti pirmąją Europoje inovatyvią gyvūnų asistuojamos terapijos metodiką, kuri užtikrintų abipusę naudą tiek pacientams, tiek terapijoje dalyvaujantiems gyvūnams. Ši metodika yra orientuota į holistinės medicinos sveikatos modelį ir siekia stiprinti visuomenės psichinę sveikatą bei gerovę.

Projektas išsiskyrė tuo, kad vienodai akcentavo žmogaus ir terapijoje dalyvaujančių gyvūnų gerovę, taip užtikrindamas terapijos saugumą ir veiksmingumą.

Projekto etapai

I etapas: Teorinio-hipotetinio modelio sukūrimas (4 mėnesiai)
Tikslas: Parengti teorinį-hipotetinį modelį, kuriuo remiantis būtų vertinama žmogaus ir terapijoje dalyvaujančių gyvūnų gerovė.
Pagrindinės veiklos:

Sisteminė tyrimų apie žirgų, šunų ir delfinų terapinį poveikį metaanalizė.
Teorinio gyvūnų gerovės vertinimo modelio kūrimas.
Gyvūnų terapijos metodikos koncepto sukūrimas, remiantis trimis poveikio kryptimis: sensorine, motorine ir psichoemocine/psichosocialine.

II etapas: Sukurto modelio empiriniai tyrimai (2 metai)
Tikslas: Išbandyti teorinį modelį praktikoje ir analizuoti terapijos poveikį žmogui ir gyvūnui.
Pagrindinės veiklos:

Tyrimo metodologijos kūrimas.
Mokslinio tyrimo atlikimas, siekiant įvertinti terapinį poveikį.
Duomenų analizė.

III etapas: Prototipo kūrimas ir testavimas (4 mėnesiai)
Tikslas: Sukurti terapinį prototipą ir išbandyti jį praktinėje veikloje, vertinant terapijos efektyvumą žmogaus ir gyvūno gerovei.
Pagrindinės veiklos:

Išsamios metodikos parengimas vaikų ir suaugusiųjų grupėms, įtraukiant žirgų, šunų ir delfinų terapiją.
Terapinio prototipo efektyvumo vertinimas praktinėse bazėse.
Rekomendacijų parengimas dėl gyvūnų terapijos integravimo į holistinį sveikatos modelį, akcentuojant naudą tiek žmogui, tiek gyvūnui.

Lietuvos žemės ūkio rūmų projektas: inovatyvi šernų populiacijos valdymo sistema

Lietuvos žemės ūkio rūmai (LŽŪR) inicijavo projektą „Šernų populiacijos valdymas afrikinio kiaulių maro kontrolei“, siekdami sukurti modernią ir efektyvią AKM kontrolės sistemą. Afrikinis kiaulių maras (AKM) – tai pavojinga virusinė liga, kelianti didžiulius ekonominius nuostolius gyvulininkystės sektoriui. Kadangi vakcinų nuo AKM nėra, šios ligos kontrolė reikalauja inovatyvių sprendimų.

Projektu siekta sukurti pažangią sistemą, pagrįstą aerodistanciniais metodais ir mašininio mokymosi algoritmais, kurie leistų tiksliai analizuoti šernų populiacijas, jų migraciją ir užtikrintų efektyvų lokalizavimą bei skaičiavimą didelėse teritorijose. Tuo metu esami šernų apskaitos metodai buvo nepakankamai tikslūs ir ekonomiški, todėl projektas buvo orientuotas į naujausių technologijų taikymą AKM kontrolei.

Projekto etapai

I etapas: Inovatyvaus produkto koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas (5 mėnesiai)
Tikslas: Parengti ir patvirtinti Afrikinio kiaulių maro kontrolės sistemos koncepciją.
Pagrindinės veiklos:

Žinių taikymo koncepcijos formulavimas.
Sistemoje numatytų taikyti metodų ir komponentų efektyvumo bei įgyvendinamumo vertinimas.

II etapas: Inovatyvaus produkto prototipo sukūrimas (10 mėnesių)
Tikslas: Sukurti ir patikrinti Afrikinio kiaulių maro kontrolės sistemos modelį.
Pagrindinės veiklos:

Sistemos maketo kūrimas ir testavimas.
Maketo (modelio) tikrinimas, imituojant realias sąlygas.
Prototipo (bandomosios versijos) kūrimas.
Prototipo demonstravimas.

III etapas: Galutinio produkto kūrimas ir testavimas (4 mėnesiai)
Tikslas: Pagaminti galutinę AKM kontrolės sistemos versiją ir ją išbandyti.
Pagrindinės veiklos:

Bandomosios partijos gamyba.
Galutinio produkto įvertinimas, remiantis vartotojų ir užsakovų atsiliepimais.

Kauno miesto poliklinikos projektas: cukrinio diabeto rizikų identifikavimo ir monitoringo sistema

Kauno miesto poliklinika inicijavo projektą „Cukrinio diabeto automatinė rizikų identifikacijos ir monitoringo sistema“, siekdama pagerinti diabeto kontrolę ir prevenciją pasitelkiant mokslinius tyrimus bei pažangias technologijas. Cukrinis diabetas (CD) yra sparčiai plintanti liga, kuri sukelia rimtas komplikacijas ir didžiulę naštą sveikatos sistemai bei ekonomikai. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, CD sergančiųjų skaičius nuolat auga, todėl labai svarbu įgyvendinti inovatyvius sprendimus, kurie padėtų savalaikiai identifikuoti rizikas ir užkirsti kelią ligos progresavimui. Projekto tikslas buvo sukurti individualizuotą sprendimą, pagrįstą dirbtinio intelekto ir duomenų analitikos metodais, kad būtų efektyviau valdoma diabeto rizika.

Projekto etapai

I etapas: produkto koncepcijos sukūrimas (7 mėnesiai)
Tikslas: Sukurti ir patvirtinti „Cukrinio diabeto automatinės rizikų identifikacijos ir monitoringo sistemos“ koncepciją, atlikus taikomuosius mokslinius tyrimus.
Pagrindinės veiklos:

Modulio koncepcijos kūrimas ir patvirtinimas.
Duomenų analizė: esybių identifikavimas, grupavimas, klasifikavimo metodų pasirinkimas.
Dirbtinio intelekto algoritmų pradinė analizė ir testavimas.

II etapas: prototipo sukūrimas (12 mėnesių)
Tikslas: Sukurti produkto programinį maketą, išbandyti prototipą ir pritaikyti realioms sąlygoms.
Pagrindinės veiklos:

Algoritmo kūrimas ir personalizuotų diabeto valdymo metodų analizė.
Duomenų rinkimas ir dirbtinio intelekto modelių mokymo strategijos įgyvendinimas.
Sukurto prototipo testavimas ir optimizavimas realiose situacijose.

III etapas: bandomosios partijos sukūrimas (5 mėnesiai)
Tikslas: Išbandyti sukurtą produktą realiomis sąlygomis ir užtikrinti techninės specifikacijos atitikimą.
Pagrindinės veiklos:

Sistemos funkcionalumo įgyvendinimas: duomenų mainai (SPIS, HL7 standartas) ir pranešimai.
Produkto testavimas realiomis sąlygomis.
Produkto gyvybingumo ir rinkos perspektyvų vertinimas naudojant SLM ir SLM3 metodus.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos projektas: nanomedžiagomis modifikuotas asfalto mišinys, didinantis automobilių kelių dangų tvarumą

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos inicijavo projektą, siekdama sukurti nanomedžiagomis modifikuotą asfalto mišinį, kuris užtikrintų geresnį automobilių kelių dangų tvarumą. Esama kelių būklė Lietuvoje rodo, kad tradiciniai asfalto mišiniai nesuteikia pakankamo atsparumo sunkiosioms transporto priemonėms ir klimato sąlygoms. Atsižvelgiant į didėjantį eismo intensyvumą ir klimato iššūkius, būtina sukurti tvarius sprendimus, kurie užtikrintų ilgalaikį kelių dangų patvarumą. Nors kitose šalyse kurti nanomedžiagomis modifikuoti asfalto mišiniai, jie nėra pritaikyti Lietuvos klimato sąlygoms, todėl šiuo projektu siekiama sukurti inovatyvų sprendimą, skirtą Baltijos šalių regionui ir panašaus klimato šalims.

Projekto etapai

I etapas: nanomedžiagomis modifikuoto asfalto mišinio koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas (6 mėnesiai)
Tikslas: Sukurti ir patvirtinti nanomedžiagomis modifikuoto asfalto mišinio koncepciją, atlikus taikomuosius mokslinius tyrimus.
Pagrindinės veiklos:

Identifikuoti tinkamas medžiagas, jų kiekius ir nanomedžiagų įterpimo į bitumą arba asfalto mišinį technologijas, atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius.
Atlikti laboratorinius bandymus, siekiant įvertinti koncepcijos įgyvendinamumą ir tarpusavio sąveiką tarp produkto elementų.
Remiantis bandymų rezultatais, nustatyti efektyviausią nanomedžiagą, jos kiekį ir įterpimo technologiją.

II etapas: nanomedžiagomis modifikuoto asfalto mišinio prototipo sukūrimas (12 mėnesių)
Tikslas: Sukurti nanomedžiagomis modifikuoto asfalto mišinio prototipą, remiantis I etapo rezultatais, ir patikrinti jį laboratorinėmis sąlygomis.
Pagrindinės veiklos:

Sukurti produkto maketą, atsižvelgiant į pirmojo etapo tyrimus.
Testuoti prototipą, imituojant realias aplinkos ir transporto priemonių apkrovos sąlygas.
Naudojant mechanistinius-empirinius metodus, įvertinti produkto ilgaamžiškumą pagal vyraujančius klimatinius veiksnius.

III etapas: nanomedžiagomis modifikuoto asfalto mišinio bandomosios partijos sukūrimas (12 mėnesių)
Tikslas: Sukurti bandomąją partiją ir įvertinti jos funkcionavimą realiomis sąlygomis.
Pagrindinės veiklos:

Paruošti ir pagaminti nanomedžiagomis modifikuotą asfalto mišinį asfalto gamykloje.
Įrengti bandomąjį eksperimentinį ruožą kelyje, siekiant įvertinti produkto veikimą realiomis transporto priemonių apkrovos ir klimatinių sąlygų sąlygomis.
Vertinti produkto gyvybingumą ir perspektyvas, suteikiant galimybę potencialiems vartotojams išbandyti produktą realiomis sąlygomis.

Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) projektas: Automatizuotų technologijų, skirtų elektros oro linijų diagnostikai ir gedimų nustatymui, sukūrimas

Iki projekto įgyvendinimo elektros skirstomųjų tinklų operatoriai oro linijų apžiūras atliko rankiniu būdu, o tai reikalavo daug laiko ir žmogiškųjų išteklių. Procesas buvo imlus darbuotojų resursams ir turėjo įtakos tinklo eksploatavimo kaštams. Šis projektas buvo vykdomas siekiant sukurti automatizuotą sistemą, kuri minimizuotų žmogaus įsitraukimą į apžiūros procesą, užtikrintų tikslesnį ir greitesnį defektų nustatymą bei padidintų elektros tinklų priežiūros efektyvumą.

Projekto etapai

I etapas: Sprendimo koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas (6 mėnesiai)

Tikslas: Išanalizuoti pasaulyje naudojami elektros oro linijų apžiūros sprendimai ir sukurta technologinės sistemos koncepcija, atitinkanti numatytus reikalavimus.

Pagrindinės veiklos:

Atlikti esamų oro linijų apžiūros technologijų analizė
Parengti technologinio sprendimo koncepcija
Nustatyti pagrindinius sprendimo parametrus ir charakteristikas
Įvertinti ekonomines ir technologines rizikas
Sudaryti įgyvendinimo planą

II etapas: Prototipo sukūrimas ir išbandymas realiomis sąlygomis (12 mėnesių)

Tikslas: Sukurti ir išbandyti veikiantį automatizuotos oro linijų apžiūros sistemos prototipą.

Pagrindinės veiklos:

Parinkti ir integruoti techninę įrangą
Sukurti programinę įrangą
Atlikti testavimus laboratorinėmis ir realiomis sąlygomis
Įdiegti pradinius duomenų analizės modulius
Įvertinti pirmojo prototipo veikimą

III etapas: Prototipo testavimas ir tobulinimas (9 mėnesiai)

Tikslas: Prototipo tobulinimas ir optimizavimas, siekiant užtikrinti jo atitikimą techninei specifikacijai bei praktiniam naudojimui.

Pagrindinės veiklos:

Atlikti išsamų prototipo testavimą realiomis sąlygomis
Identifikuoti ir pašalinti techninius trūkumus
Pagerinti funkcionalumą ir naudotojo patirtis
Parengti galutinę produkto versiją
Parengti techninę dokumentaciją

Energijos skirstymo operatoriaus (hu) projektas: Elektros skaitiklių gedimų/pažeidimų priežasčių nustatymo pagal teisiškai tvirtintą metodiką, ir objektyvių išvadų pateikimo paslauga

Dėl įvairių priežasčių elektros skaitikliai gali netinkamai apskaityti elektros energiją, kai nebeveikia įtampos ritės ar kiti analogiškos paskirties elementai. Šios problemos gali būti sukeltos natūralių gamtinių veiksnių, gamybinių defektų, netinkamo montavimo ar tyčinio prietaisų sugadinimo. Projekto inicijavimo metu trūko patikimos metodikos, leidžiančios tiksliai nustatyti gedimo priežastis ir priskirti atsakomybę dėl tyčinio sugadinimo. Projekto tikslas buvo sukurti metodiką ir paslaugą, kuri leistų nustatyti tikrąsias elektros skaitiklių gedimo priežastis ir objektyviai pateikti tyrimo išvadas, naudojant modernias technologijas.

Projekto etapai

I etapas: Metodikos koncepcijos kūrimas (11 mėnesių)
Tikslas:. Sukurti prietaiso ir metodikos koncepciją, leidžiančią identifikuoti elektros skaitiklių gedimų priežastis ir pateikti mokslinių tyrimų analizės pagrindu išvadas.
Pagrindinės veiklos:

Atlikti mokslinių tyrimų rezultatų analizė
Nustatyti esminiai gedimo priežastys, įvertinant techninius ir fizinius parametrus
Suformuluoti metodikos koncepcijos teorinį pagrindą, grindžiamą tyrimais
Pateikti sprendinio įgyvendinimo planą, įvertinant ekonominius ir technologinius neapibrėžtumus
Patikrinti koncepciją realiomis sąlygomis

II etapas: Taikomieji moksliniai tyrimai ir metodikos kūrimas (12 mėnesių)
Tikslas: Sukurti taikomosios mokslinių tyrimų metodikos, kurios pagrindu būtų nurodomos objektyvios priežastys dėl elektros skaitiklių gedimų, įskaitant techninius parametrus ir atsakomybę.
Pagrindinės veiklos:

Sukurti metodiką, leidžiančią nustatyti technines gedimo priežastis ir atsakomybę dėl tyčinio sugadinimo
Parengti išvadas, pagrįstas techniniais įrodymais
Patikrinti metodikos funkcionavimą realiomis sąlygomis
Pateikti sprendinio įgyvendinimo schemą ir procesinę schemą tyrimo atlikimui

III etapas: Metodikos tobulinimas ir bandomasis testavimas (6 mėnesiai)
Tikslas: Pagal II etape pasiektus rezultatus, patobulinti metodiką ir suteikti išvadų pateikimo paslaugą, patikrintą realiomis sąlygomis.
Pagrindinės veiklos:

Įvertinti ir patobulinti metodikos versiją pagal pasiektus rezultatus
Išbandyti metodiką, užtikrinant jos funkcionalumą realiomis sąlygomis
Pateikti išvadas ir ataskaitas apie paslaugos veiksmingumą

Registrų centro (RC) projektas: Erdvinių trimačių (3D) duomenų, būtinų ūkio plėtros projektų efektyviam įgyvendinimui, parengimo, saugojimo ir valdymo technologijos sukūrimas

Nekilnojamo turto kadastre ir daugelyje kitų registrų bei kadastrų kaupiama daugybė erdvinių duomenų, tačiau šie duomenys nėra tinkamai integruoti, o jų vizualizacija dažniausiai atliekama dvimačiu formatu. Dvimatis atvaizdavimas riboja informacijos suvokimą, nes dažnai neatskleidžia visų svarbių detalių ir atspalvių, reikalingų priimant tikslius ir efektyvius sprendimus. Tai gali sąlygoti klaidingus sprendimus tiek valdžios institucijose, tiek versle ir gyventojų tarpe. Tuo tarpu, trimatis erdvinių duomenų atvaizdavimas gerokai pagerina informacijos išskaidymą ir suvokimą, leidžia priimti tikslesnius sprendimus. Projektu buvo siekiama sukurti technologiją, leidžiančią integruoti ir vizualizuoti erdvinius 3D duomenis, skirtus efektyviam ūkio plėtros projektų įgyvendinimui. Technologija užtikrintų duomenų konvertavimą iš dvimačių į trimačius modelius, jų integraciją į esamas geoinformacines sistemas ir vizualizavimą REGIA platformoje. Projektu buvo siekiama padidinti sprendimų priėmimo kokybę ir užtikrinti sklandų informacijos pasidalijimą tarp suinteresuotų asmenų.

Projekto etapai

I etapas: Erdvinių duomenų integravimo koncepcijos parengimas (5 mėnesiai)
Tikslas: Parengti trijų geriausių technologijos koncepcijų, skirtų erdvinių duomenų integravimui, atranką ir įvertinimą.

Pagrindinės veiklos:

Parengti ir pateikti keturias technologijos koncepcijas.
Atrinkti ir įvertinti tris geriausias koncepcijas, kurios bus toliau plėtojamos.

II etapas: Technologijos prototipo ir bandomojo produkto sukūrimas (12 mėnesių)
Tikslas: Sukurti technologijos prototipą ir bandomąjį produktą, apimantį erdvinių 3D duomenų integravimą ir vizualizavimą.

Pagrindinės veiklos:

Sumodeliuoti ir įvertinti geoinformacinių sistemų platformų architektūrą.
Parengti lazerinio skenavimo, fotogrametrijos duomenų apjungimo metodiką.
Sukurti bandomąjį produktą – apibrėžtos teritorijos integruotus erdvinius 3D duomenis.

III etapas: Paslaugos bandomojo produkto publikavimui REGIA sukūrimas (8 mėnesiai)
Tikslas: Sukurti paslaugą bandomųjų produktų publikavimui REGIA platformoje.

Pagrindinės veiklos:

Parengti paslaugą, leidžiančią publikuoti bandomuosius 3D duomenis REGIA.
Pristatyti sukurtus produktus potencialiems vartotojams ir informuoti visuomenę apie naujas paslaugas.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro projektas: Išteklių atgavimo iš sąvartynų galimybių vertinimo modelio sukūrimas ir jo išbandymas Lietuvos sąlygomis

ES Sąvartynų direktyvos pakeitimas (2017 m.) įpareigojo šalis nares iki 2025 metų sukurti duomenų bazes apie sąvartynų vietas ir juose sukauptus išteklius, taip pat skatinti medžiagų, energijos ir kitų ūkinei veiklai reikalingų išteklių atgavimą iš sąvartynų. Lietuvoje tuo metu nebuvo efektyviai veikiančio įrankio, kuris leistų įvertinti ir prognozuoti sąvartynų išteklių atgavimo potencialą. Projektu buvo siekiama sukurti ir išbandyti inovatyvų išteklių atgavimo iš sąvartynų vertinimo modelį, skirtą įvertinti medžiagų ir energijos potencialą sąvartynuose, siekiant efektyviau išnaudoti atliekų resursus.

Projekto etapai

I etapas: Inovatyviojo produkto koncepcijos kūrimas (6 mėnesiai)
Tikslas: Sukurti pirmąją modelio schemą, kuri apimtų Lietuvos sąvartynų vietas, atliekų kiekius ir sudėtį, bei gamtos, socialinius ir ekonominius veiksnius, įtakojančius išteklių atgavimą.
Pagrindinės veiklos:

GIS duomenų apie sąvartynų vietas ir atliekų sudėtį rinkimas ir analizė.
Pirminės modelio schemos sukūrimas, remiantis medžiagų ir energijos balansu.
Ekonominių ir aplinkosauginių rodiklių nustatymas.

II etapas: Inovatyviojo produkto prototipo sukūrimas (12 mėnesių)
Tikslas: Parengti ir išbandyti vertinimo algoritmą bei patikrinti jo veikimą eksperimentinėje aplinkoje.
Pagrindinės veiklos:

Sukurti algoritmą atliekų frakcijų savybių ir medžiagų bei energijos potencialo skaičiavimui.
Atlikti bandomuosius sąvartynų kasybos ir atliekų morfologinės sudėties tyrimus.
Verifikuoti algoritmą naudojant eksperimentinius duomenis.

III etapas: Inovatyviojo produkto bandomosios partijos sukūrimas ir išbandymas (6 mėnesiai)
Tikslas: Sukurti programinę įrangą, kuri atliks išteklių atgavimo ir panaudojimo vertinimą regionuose ir ją pristatyti atitinkamoms Lietuvos institucijoms.
Pagrindinės veiklos:

Sukurti galimybių vertinimo programinę įrangą, pagrįstą patikrintu algoritmu.
Atlikti išteklių atgavimo ir panaudojimo vertinimą Lietuvos sąvartynuose.
Programos pristatymas savivaldybėms ir regioniniams atliekų tvarkymo centrams.

Vilniaus miesto savivaldybės projektas: Viešosios aplinkos humanizavimas racionalizuojant transporto eismą miesto centrinėje dalyje (Vilniaus senamiesčio pavyzdžiu)

Augant automobilizacijos lygiui, Vilniaus miesto senamiestyje atsiranda neigiamų pasekmių: grūstys, infrastruktūros žala, triukšmas, eismo nelaimės, teršalai ir gyventojų sveikatos problemos. Projektu buvo siekiama sukurti išmanią eismo valdymo sistemą, mažinančią šias problemas ir skatinančią tvarų judumą, naudojant pažangias technologijas. Siekiama sumažinti teršalų emisijas 15%, triukšmo lygį 10% ir pagerinti viešųjų erdvių naudojimą.

Projekto etapai

I etapas: Eismo ribojimo koncepcijos kūrimas (6 mėnesiai)
Tikslas: Sukurti koncepciją, taikant inovatyvias eismo organizavimo ir valdymo priemones, atlikti transporto srautų ir miesto erdvių tyrimus, įvertinti esamą eismo organizavimą ir visuomenės įtraukimo priemones.

Pagrindinės veiklos:

Transporto srautų analizė ir miesto atvirųjų erdvių tyrimas.
Eismo organizavimo metodikų vertinimas (amerikietiškas vs europietiškas modeliai).
Inovatyvių priemonių kūrimas ir laboratoriniai patikrinimai.
Interaktyvus sužaidybintas aplinkos modelis, skirtas viešosios nuomonės surinkimui.
Modelio kūrimas ir parengimas pagal konkrečius objektus.

II etapas: Pilotinio modelio diegimas (9 mėnesiai)
Tikslas: Išbandyti parengtą modelį Vilniaus senamiestyje, pritaikant koncepcijoje pasiūlytas metodikas ir technologijas, bei įvertinti jų efektyvumą realiose sąlygose.

Pagrindinės veiklos:

Integruoti metodikas ir priemones, skirtas automobilių įvažiavimo ribojimui, statymui, viešojo transporto ir elektrinio transporto skatinimui.
Pilotinio modelio testavimas konkrečioje Vilniaus senamiesčio teritorijoje.
Efektyvumo ir tinkamumo vertinimas Lietuvos sąlygoms.
Viešosios nuomonės analizė, taikant sužaidybintas aplinkos technologijas.

III etapas: Inovatyvių sprendimų ir įrangos taikymas (12 mėnesių)
Tikslas: Įdiegti galutinį modelį ir metodiką Vilniaus senamiestyje, įvertinti modelio išplėtimo ir pritaikymo galimybes kitose Lietuvos miestų centruose.

Pagrindinės veiklos:

Pilotinio modelio pritaikymas realiose sąlygose didesnėje teritorijoje.
Inovatyvių sprendimų pasirinkimas ir įrangos diegimas.
Modelio išplėtimo ir replikavimo sąlygų vertinimas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos projektas: Inovatyvių įtvarų gamybos technologijos sukūrimo paslauga

Projektu buvo siekiama sukurti naują technologiją, skirtą individualizuotų medicininių įtvarų gamybai. Tai apėmė 3D skenavimo ir modeliavimo technologijų pritaikymą, inovatyvios gamybos medžiagos parinkimą bei gamybos proceso optimizavimą, siekiant užtikrinti greitą ir ekonomiškai efektyvų gamybą. Galutinis tikslas – sukurti veiksmingą ir rinkai paruoštą technologiją, kuri padėtų pacientams greičiau gauti individualiai pritaikytus įtvarus.

Projekto etapai

I etapas: Inovatyviojo produkto koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas (4 mėnesiai)

Tikslas: Išanalizuoti galimas technologijas ir sukurti inovatyvaus įtvaro koncepciją, įskaitant skenavimo metodus, skaitmeninį modeliavimą ir gamybos procesus.

Pagrindinės veiklos:

Alternatyvių galūnės skenavimo technologijų analizė ir tinkamiausios technologijos parinkimas.
Skaitmeninio modeliavimo programinės įrangos analizė ir pasirinkimas.
Įtvaro gamybai tinkamų medžiagų (5-8 sertifikuotų) atranka ir gamybos procesų parengimas.
Įtvaro gamybos ir pritaikymo metodikos sukūrimas.
Gamybos proceso trukmės ir kaštų įvertinimas.
Įtvaro koncepcijos patvirtinimas, pirmųjų maketų gamyba ir laboratorinis patikrinimas.

II etapas: Inovatyviojo produkto prototipo sukūrimas (17 mėnesių)

Tikslas: Sukurti įtvaro prototipą, patikrinti jo gamybos proceso efektyvumą ir atlikti pradinius funkcionalumo bandymus.

Pagrindinės veiklos:

Sertifikuotų medžiagų (2-3) atranka galutinei gamybai.
Biologinio suderinamumo vertinimas (jei būtina).
Vaizdų nuskaitymo ir apdorojimo sistemos sukūrimas.
Gamybos proceso algoritmo kūrimas ir testavimas.
Įtvaro fizinių, cheminių ir biologinių savybių išbandymas.
Įtvaro maketo gamyba ir pirminis testavimas artimomis realioms sąlygomis.
Įtvaro prototipo demonstravimas.

III etapas: Inovatyviojo produkto bandomosios partijos sukūrimas (8 mėnesiai)

Tikslas: Pilnai išspręsti technologinius iššūkius ir pagaminti pirmąją bandomąją įtvarų partiją, pritaikytą klinikiniam naudojimui.

Pagrindinės veiklos:

Galutinių technologinių sprendimų įdiegimas gamybos procese.
Pirmosios bandomosios partijos (25-50 vnt.) gamyba pacientams.
Įtvaro galutinio produkto patvirtinimas.
Mokslinės-techninės bazės sukūrimas produkto komercializavimui ir tolimesniam vystymui.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos projektas: Operacinio lauko išmaniosios padidintos spalvų skyros apšvietimo sistemos sukūrimas

Nepaisant pažangos medicininės diagnostikos srityje, chirurginių operacijų metu tinkamas audinių vizualinis atskyrimas išlieka iššūkiu. Šiuolaikinės išmaniosios apšvietimo technologijos, pagrįstos puslaidininkinių šviesos diodų (LED) sistema, gali padėti chirurgams geriau identifikuoti nežymiai besiskiriančius audinių atspalvius operacinio lauko apšvietime. Projekto buvo siekiama sukurti inovatyvią operacinio lauko apšvietimo sistemą su padidinta spalvų skyra, leidžiančią tiksliau atkurti spalvas ir pabrėžti specifinius audinių skirtumus, taip pagerinant chirurginio gydymo kokybę.

Projekto etapai

I etapas: Operacinio lauko šviestuvo koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas (4 mėnesiai)

Tikslas: Atlikti operacinio lauko apšvietimo analizę ir nustatyti tinkamiausius šviesos šaltinius, siekiant padidinti spalvų skyrą chirurginių operacijų metu.

Pagrindinės veiklos:

Operacinio lauko spektrometriniai tyrimai: Audinių, kraujagyslių ir organų spalvų spektriniai matavimai naudojant etaloninę lempą, tyrimas atliekamas su gyvūnais, laikantis bioetikos reikalavimų.
Skaitmeninis šviesos šaltinių parinkimas: Kolorimetrinės informacijos apdorojimas, optimizuojant šviesos spektrą ir nustatant spalvų skyrą gerinančius parametrus. Skaičiavimai atliekami naudojant spektrų optimizavimo algoritmą.

II etapas: Operacinio lauko šviestuvo maketo ir prototipo sukūrimas (17 mėnesių)

Tikslas: Sukurti veikiantį operacinio lauko šviestuvo prototipą, pritaikytą medicininiams poreikiams.

Pagrindinės veiklos:

Maketo sukūrimas: Projektuojami elektriniai, optiniai ir šiluminiai parametrai, parenkami tinkamiausi šviesos šaltiniai, sukuriama daugiakanalė maitinimo sistema su skaitmeniniu valdymu.
Prototipo optimizavimas: Užtikrinama reikiama apšvieta (~1000 lx) ir spalvinės temperatūros reguliavimas (3000-8000 K), integruojamos papildomos funkcijos ir pradedamas pasirengimas sertifikavimui.

III etapas: Operacinio lauko išmaniosios apšvietimo sistemos bandomosios partijos gamyba (2 vnt.) (8 mėnesiai)

Tikslas: Pagaminti ir išbandyti pirmąsias operacinio lauko išmaniosios apšvietimo sistemos vienetų versijas, pritaikytas medicinos įrangos reikalavimams.

Pagrindinės veiklos:

Konstrukcijos pritaikymas medicinos standartams: Apšvietimo sistemos dizaino, maitinimo ir duomenų perdavimo metodų pritaikymas medicinos aplinkai.
Bandomosios partijos gamyba: Pagaminami du šviestuvo prototipai, atliekami bandymai ir pasirengimas sertifikavimui pagal 93/42/EEB direktyvą.
Produkto demonstracija: Prototipai perduodami testavimui ir praktiniam taikymui.

SĮ Susisiekimo paslaugos projektas: Neregių ir silpnaregių informavimo sistema (NSIS) Vilniaus viešajame transporte

Vilniaus viešasis transportas nėra pilnai pritaikytas žmonėms su regos negalia, todėl jų savarankiškas judėjimas mieste yra apribotas. Didžiausia problema – galimybės trūkumas identifikuoti sustojusio viešojo transporto priemonės maršruto numerį be pašalinės pagalbos. Projekto tikslas – sukurti ir įdiegti neregių ir silpnaregių informavimo sistemą (NSIS), kuri aktualią vizualinę informaciją pateiktų garsu. Tai pagerintų transporto paslaugų prieinamumą ir skatintų žmonių su regos negalia savarankiškumą.

Projekto etapai

I etapas: Praktinio pritaikomumo tyrimas (4 mėnesiai)

Tikslas: Ištirti Wi-Fi Direct ir Bluetooth Low Energy (BLE) technologijų tinkamumą neregių ir silpnaregių informavimo sistemos kūrimui.

Pagrindinės veiklos:

Ištirti įrangos veikimo atstumus laboratorijoje ir realiomis sąlygomis.
Įvertinti ryšio užmezgimo greitį, automatizmo lygį ir patikimumą.
Nustatyti komandų perdavimo galimybes tarp skirtingų įrangos vienetų.
Parengti galimybių ataskaitą su sprendimų palyginamąja analize.

II etapas: Prototipo sukūrimas ir testavimas (9 mėnesiai)

Tikslas: Sukurti ir išbandyti NSIS prototipą, naudojant pirmojo etapo tyrimų metu atrinktą techninę ir programinę įrangą.

Pagrindinės veiklos:

Sukurti techninės ir programinės įrangos prototipus.
Integruoti techninę ir programinę įrangą į veikiančią NSIS sistemą.
Ištestuoti sistemą laboratorinėmis ir realiomis sąlygomis.
Tobulinti sistemą pagal testavimo rezultatus.

III etapas: Bandomoji partija ir integravimas į NSIS (6 mėnesiai)

Tikslas: Pagaminti ir įdiegti bandomąją NSIS įrangos partiją Vilniaus viešajame transporte.

Pagrindinės veiklos:

Pagaminti suderintą kiekį techninės įrangos vienetų.
Įdiegti NSIS į viešojo transporto priemones.
Parengti naudojimo instrukcijas ir apmokyti naudotojus.
Užtikrinti techninį palaikymą bandomosios eksploatacijos metu.

Kauno miesto savivaldybės administracijos projektas: Transporto srautų matavimas realiu laiku, taikant inovatyvias technologijas, siekiant suvaldyti „kamščių“ situaciją mieste

Kauno mieste trūksta nuolatinės transporto srautų stebėsenos sistemos, dėl to eismo valdymo sprendimai priimami remiantis pasekmėmis, o ne priežasčių analize. Esami eismo intensyvumo matuokliai nėra integruoti į vieningą sistemą, neužtikrina nuolatinio duomenų rinkimo ir analizės, todėl nėra galimybės efektyviai planuoti infrastruktūros modernizavimo, vertinti įdiegtų priemonių veiksmingumo ir mažinti spūsčių. Ikiprekybinių pirkimų projektu buvo siekiama įdiegti nuolatinę transporto srautų stebėsenos sistemą, kuri leistų optimizuoti eismo valdymą, sumažinti spūstis, gerinti susisiekimo sistemos efektyvumą bei pagrįsti sprendimus dėl infrastruktūros plėtros ir viešojo transporto optimizavimo.

Projekto etapai

I etapas: Transporto srautų stebėsenos sistemos koncepcijos sukūrimas (6 mėnesiai)

Tikslas: Sukurti Kauno miesto transporto srautų stebėsenos sistemos koncepciją, pagrįstą naujausiais taikomųjų mokslinių tyrimų metodais ir eksperimentinės plėtros veiklomis.

Pagrindinės veiklos:

Nustatyti Kauno miesto gatvių tinklo problemines atkarpas ir eismo trikdžius.
Parengti transporto srautų tyrimų metodiką, užtikrinančią duomenų patikimumą.
Įvertinti esamų eismo intensyvumo matuoklių panaudojimo galimybes ir investicijų poreikį naujai stebėsenos sistemai.
Sukurti duomenų bazės, stebėsenos ataskaitų bei GIS formato stebėsenos rodiklių pavyzdžius.
Pateikti koncepciją, pagal kurią bus atrinkti vykdytojai prototipo kūrimui.

Tikslas: Sukurti ir išbandyti transporto srautų stebėsenos sistemos prototipą, užtikrinant jo veikimą realiomis sąlygomis.

Pagrindinės veiklos:

Sukurti transporto srautų stebėsenos sistemos prototipą pagal I etapo koncepciją.
Įgyvendinti prototipą Kauno mieste, aprėpiant bent 3 funkcines zonas, kurios turi tarpusavio jungtis bei jungtis su užmiesčio keliais.
Sukurti duomenų rinkimo ir analizės sistemas.
Pateikti skirtingų laikotarpių duomenų sisteminimo ataskaitų pavyzdžius.
Remiantis prototipo testavimo rezultatais, atrinkti vykdytoją bandomosios partijos kūrimui.

III etapas: Transporto srautų stebėsenos sistemos bandomosios partijos sukūrimas (12 mėnesių)

Tikslas: Parengti galutinę transporto srautų stebėsenos sistemos versiją, patikrintą realiomis sąlygomis, užtikrinant jos pritaikomumą rinkai.

Pagrindinės veiklos:

Sukurti bandomąją transporto srautų stebėsenos sistemos partiją pagal II etape sukurtą prototipą.
Ištestuoti sistemą realiomis sąlygomis Kauno mieste.
Atlikti produkto rinkos vertinimą ir pateikti galutinius tobulinimo siūlymus.
Užtikrinti, kad galutinė sistema atitiktų Kauno miesto savivaldybės poreikius eismo valdymui optimizuoti.