Europa stiprina prekybos tiltus su Azija: kodėl šis posūkis svarbus ir Lietuvos verslui

Apr 16, 2026 1:07 PM

Inovacijų agentūros Tarptautinių partnerysčių skyriaus vadovė Indrė Balčiūnaitė 

Vos prasidėjus šiems metas tapo akivaizdu, kad Europos Sąjunga (ES) Azijoje veikia gerokai ryžtingiau nei anksčiau. Sausį ES ir Indija užbaigė derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo, o dar pernai rugsėjį buvo finalizuotos derybos su Indonezija dėl CEPA ir investicijų apsaugos susitarimo. Tuo pat metu ES tęsia derybas su Tailandu, Filipinais ir Malaizija, o su Singapūru nuo šių metų vasario jau įsigaliojo skaitmeninės prekybos susitarimas. Visa tai rodo ne pavienius sprendimus, o nuoseklią kryptį: Europa sistemingai plečia savo ekonominį, technologinį ir geopolitinį buvimą Azijoje.  

Šį posūkį lemia ne vien siekis didinti eksportą. ES prekybos politika šiandien vis aiškiau susijusi su ekonominiu saugumu, tiekimo grandinių atsparumu ir priklausomybių mažinimu. Europos Komisijos prekybos dokumentuose akcentuojama, kad tikslas yra geresnė prieiga prie sparčiai augančių rinkų, naujos investicijų galimybės, mažesnė rizika tiekimo grandinėse ir aukštų standartų įtvirtinimas tarptautinėje prekyboje. Tai reiškia, kad ES Azijoje ieško ne tik pirkėjų, bet ir partnerių, su kuriais galėtų kartu kurti patikimesnę pramonės, skaitmenizacijos ir žaliųjų technologijų architektūrą.  

Europos strategija Azijoje – platesnis partnerių tinklas 

Ypač svarbus šiame kontekste yra ASEAN regionas. ES ir ASEAN santykiai prasidėjo 1977 m., o 2020 m. buvo perkelti į strateginės partnerystės lygį. Ši partnerystė tampa vis reikšmingesnė ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai: kartu ES ir ASEAN sudaro apie 14 proc. pasaulio gyventojų, apie 20 proc. pasaulio BVP ir maždaug ketvirtadalį pasaulinės prekybos. ES šiandien yra trečia pagal dydį ASEAN prekybos partnerė po Kinijos ir JAV bei antras didžiausias tiesioginių užsienio investicijų šaltinis, kurio sukauptos investicijos regione 2024 m. viršijo 330 mlrd. eurų.  

Būtent todėl kalbėti apie Aziją vien per Kinijos prizmę jau nebeužtenka. Europa aiškiai signalizuoja, kad jos Azijos strategija remsis platesniu partnerių tinklu. ASEAN šalys tampa svarbios kaip gamybos, logistikos, žaliavų, duomenų ir inovacijų centrai. Tailandas, Filipinai ir Malaizija ES akimis yra ne tik eksporto rinkos, bet ir ilgalaikės tiekimo grandinių diversifikacijos dalis. Europos Komisija savo derybų tiksluose su šiomis valstybėmis nuosekliai akcentuoja rinkos prieigą, skaitmeninę prekybą, energijos ir žaliavų sritis, intelektinės nuosavybės apsaugą ir tvarios plėtros nuostatas.  

Susitarimas su Indija – padvigubintas eksportas 

Indonezijos atvejis ypač iškalbingas. 2025 m. rugsėjį finalizuotas CEPA rodo, kad ES siekia stiprinti ryšius ne vien su tradicinėmis partnerėmis, bet ir su valstybėmis, kurios yra strategiškai svarbios žaliųjų technologijų grandinėms. Europos Komisija aiškiai pristato šį susitarimą kaip dalį prekybos diversifikavimo strategijos, o jo turinyje daug dėmesio skiriama tvarumui, aplinkosaugai ir investicijų apsaugai. Tai svarbus signalas verslui: ateities prekybos susitarimai bus ne tik apie muitų mažinimą, bet ir apie tai, kaip suderinti prieigą prie kritinių išteklių su aukštais aplinkos ir darbo standartais.  

Dar vienas lūžio taškas – didžiausią populiaciją (1,476 mlrd.) pasaulyje turinti Indija (vien 2025 m. Indijos populiacija padidėjo 23,1 mln., Kiniją paliekant antroje vietoje su 7,9 mln. prieaugiu – iš viso 1,412 mlrd. Šių metų sausį užbaigtos derybos dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo yra vienas svarbiausių pastarojo meto ES prekybos politikos žingsnių. Europos Komisija šį susitarimą įvardija kaip didžiausią, kokį kada nors yra sudariusi kuri nors iš šalių, ir prognozuoja, kad jis galėtų padėti daugiau nei padvigubinti metinį ES eksportą į Indiją, kartu mažinant tarifus daugiau kaip 90 proc. prekių. Atsižvelgiant į tai, kad ES jau dabar yra didžiausia Indijos prekybos partnerė, šis susitarimas kuria naują mastą Europos verslo galimybėms Azijoje.  

Svarbūs ir skaitmeninės prekybos susitarimai 

Svarbu ir tai, kad ES Azijoje juda ne tik klasikinių laisvosios prekybos susitarimų logika. Su Singapūru jau įsigaliojęs skaitmeninės prekybos susitarimas rodo, kad Europos ambicija apima atvirus tarpvalstybinius duomenų srautus, vartotojų pasitikėjimo užtikrinimą, asmens duomenų apsaugą, elektroninę komerciją, skaidrias taisykles ir kibernetinį patikimumą. Panašia kryptimi juda ir santykiai su Pietų Korėja, kur jau galiojantį prekybos susitarimą papildo užbaigtos derybos dėl skaitmeninės prekybos susitarimo, o su Japonija nuo 2019 m. veikianti ekonominė partnerystė tebėra vienas svarbiausių aukštų standartų prekybos pavyzdžių Azijoje. ES ambicija šiomis taisyklėmis papildyti ne tik naujus, bet ir jau turimus FTA (per priedus). 

Galimybės Lietuvos verslui 

Lietuvos verslui ši kryptis svarbi keliais lygmenimis. Pirmiausia, ji atveria platesnį rinkų žemėlapį eksportui ir partnerystėms. Antra, ji kuria stabilesnes sąlygas įmonėms, kurios ieško alternatyvų vienai geografijai ar vienam tiekimo kanalui. Trečia, ji sustiprina galimybes sektoriams, kuriuose Europa ir Azija viena kitą papildo: puslaidininkiai, elektronika, duomenų infrastruktūra, žalioji energetika, baterijų vertės grandinės, pažangi gamyba, logistikos ir skaitmeninės paslaugos. Kitaip tariant, kalbame ne tik apie prekybos apimčių augimą, bet ir apie naują bendradarbiavimo kokybę. 

Vis dėlto sėkmei neužtenka vien susitarimų. Azijos rinkose konkurencinis pranašumas vis dažniau priklausys nuo gebėjimo veikti aukštų standartų aplinkoje: užtikrinti atsekamumą, tvarumą, duomenų apsaugą, reguliacinį atitikimą ir technologinį patikimumą. ES būtent tai ir mėgina eksportuoti į savo prekybos santykius – ne vien tarifų mažinimą, bet ir taisykles, kurios daro verslo aplinką labiau nuspėjamą. 

Todėl dabartinį Europos posūkį į Aziją reikėtų vertinti ne kaip trumpalaikį derybų suaktyvėjimą, o kaip ilgalaikę strateginę kryptį. Europa aktyviai perbraižo savo ekonominius ryšius taip, kad jie būtų atsparesni, labiau diversifikuoti ir geriau suderinti su žaliąja bei skaitmenine transformacija. O Lietuvai tai reiškia labai aiškų signalą: Azija tampa ne periferine, o vis svarbesne augimo, partnerystės ir technologinio bendradarbiavimo erdve, kurioje verta veikti jau dabar.