Kodėl Lietuvai reikia inžinerinės pramonės kelrodžio?

Feb 24, 2026 3:12 PM

Inovacijų agentūros „Manufuture Lab“ skyriaus vadovas Justinas Didika

Pastaruoju metu vis garsiau Briuselyje – o kartu ir Lietuvoje – įvairiais formatais keliamas pramonės konkurencingumo klausimas. Laikas tikrai neatsitiktinis – žinome geopolitinę mūsų regiono padėtį, o šiemet iš esmės pradedami dėti pamatai naujam ES finansavimo periodui.

Šiame kontekste sparčiai auganti ir globaliai konkurencinga Lietuvos inžinerinė pramonė išsiskiria kaip viena stipriausių mūsų ekonomikos pozicijų. Turime talentą ir augančias įmones, tačiau be aiškaus kelrodžio rizikuojame veikti fragmentiškai ir neišnaudoti savo potencialo.

Metų pradžioje pasirodė kasmetinė Inovacijų agentūros Sumaniosios specializacijos ataskaita.  Sumani specializacija – tai valstybės prioritetinės vystymosi kryptys moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms. Ką ten matome? Tai, kad visi trys išskirti prioritetai – sveikatos technologijos ir biotechnologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos bei informacinių ir ryšių technologijų sritys Lietuvoje per metus kuria daugiau nei 5,3 mlrd. Eur pridėtinės vertės ir geba augti greičiau nei šiaip jau greitai auganti Lietuvos ekonomika.

Per pastaruosius 10 metų susijusių sričių sektoriai augo nuo 9,2% iki 13,1% dalies visoje šalyje sukuriamos pridėtinės vertės struktūroje. Didžiausias pagal generuojamą vertę išlieka, daugiausia inžinerinės pramonės šakų indėliu paremtas naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų prioritetas, generuojantis apie 5,1% pridėtinės vertės Lietuvoje.

Būtent gamybos sektorius, o ypač inžinerinės pramonės šakos, reikalauja papildomo dėmesio. Lietuvos ekonomikos stuburas – pramonė – išgyvena struktūrinį pokytį, tradicinės šakos susiduria su transformacijos būtinybe, o naujos inžinerinės nišos auga itin sparčiai.

Apdirbamoji gamyba nuo nepriklausomybės atkūrimo sudarė apie 18–19% ekonomikos, tačiau pastarąjį dešimtmetį jos dalis sumažėjo ir 2024 m. pasiekė 15,2% ribą.  Tuo metu inžinerinė pramonė stiprina savo vaidmenį – per dešimtmetį jos dalis Lietuvos pramonės pridėtinėje vertėje išaugo nuo penktadalio iki trečdalio. Itin reikšmingas atskirų inžinerinės pramonės šakų augimas. Elektroninių komponentų ir plokščių, ryšių įrangos, įvairių tipų laivų gamyba savo kuriamą pridėtinę vertę daugiau nei dešimt kartų (bendrai iki 425 mln. Eur 2024 m. duomenimis) . Optinių, matavimo ir navigacinių prietaisų gamyba – daugiau nei penkis kartus, iki beveik 300 mln. eurų. Šios sritys ne tik rado naujas nišas, bet ir savo  produktyvumu lenkė ES vidurkius, tuo pačiu augdamos 2–5 kartus sparčiau nei visa Lietuvos ekonomika.

Tai ne tik skaičiai. Pastarųjų 10-15 metų proveržis inžinerijos srityje yra realios istorijos, atspindinčios Lietuvos potencialą. „Nanoavionics“ – daugiau nei 200 specialistų įdarbinusi ir dešimtis milijonų eurų pajamų generuojanti įmonė – gimė iš dar 2012 m. NASA praktiką atlikusių Lauryno Mačiulio ir Vytenio Buzo idėjos. Šiandien tai Europoje gerai žinomas palydovų gamintojas. Dar daugiau – tie patys vaikinai ženkliai prisidėjo prie tarptautinį pripažinimą ir milijonines rizikos kapitalo investicijas jau pritraukusių „Astrolight“ ir „Unmanned Defence Systems“ atsiradimo. Tai rodo pozityvų ekosisteminį efektą.

Tai nėra pavienis atvejis. „Light Conversion“ per dešimtmetį pajamas padidino daugiau nei septynis kartus – iki 135 mln. eurų – ir tempia į priekį visą sektorių. Po to kai prieš 40 metų pardavė pirmą lietuvišką lazerį, Lietuvos lazerių sektorius savo pajamas kas penkerius metus dvigubina, du kartus viršydamas šiuo metu 1 trln. dolerių vertės pasaulinės fotonikos rinkos augimą. 2025 m. tarp 100 įtakingiausių pasaulio fotonikos atstovų – trys lietuviai. Pastaraisiais metais turime jau ir prie kvantinių skaičiavimų tyrimų kosmose prisidedantį pirmąjį lietuvišką „Integrated Optics“ lazerį.

Inžinerinis talentas atsispindi ir pramoninės robotikos ir automatizavimo sprendimus kuriančios sparčiai augančios įmonės kaip Elinta Robotics ar inovatyvius skaitiklius ir duomenų valdymo sprendimus kuriantys Axioma Metering. Tai taip pat ir savo globalias problemas atliepiančias nišas randantys švariųjų technologijų startuoliai, įskaitant 2025 m. Kaune metų startuoliu tituluota ličio jonų baterijų perdirbimo sprendimus kurianti Fivrec.

Startuolių greičiais sugeba plėstis ir jau pakankamai dideli inžinerijos atstovai. „Teltonika“ įmonių grupė pastaraisiais metais Liepkalnyje atidarė 4 naujas gamyklas, artimiausių metų planai lustų srityje dar ambicingesni. Vien per pastaruosius penkis metus „Teltonika“ grupė augino savo pajamas daugiau beveik keturis su puse karto iki 352 mln. Eur.

Vienos reikšmingiausių Lietuvą per pastarąjį dešimtmetį pasiekusių tiesioginių užsienio investicijų taip pat inžinerijos srityje: 2017 m. Kaune įsikūrusius Hella ir Aumovio (buv. Continental) šiandien generuoja šimtamilijonines pajamas Galiausiai, inovatyvius inžinerinius robotikos, automatizavimo sprendimus diegiasi ar vis dažniau ir patys atžalinėse įmonėse kuria ir besitransformuojantys tradicinių Lietuvos pramonės šakų atstovai. Tai ypatingai atsispindi medienos apdirbimo, baldų pramonėje tokiais pavyzdžiais kaip VMG Technics ar Industrial Robotics Company.

Minėta „Nanoavionics“ istorija įdomi dar ir tuo, jog rodo, kaip lietuvių inžinerinis talentas gali būti tikslingai įgalintas ir ilgainiui pats prisidėti prie įgalinti vietinę inovacijų ekosistemą. Praktiką NASA pildė 2014 m. pasitelktas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansaivmąs, vėliau sekė sutartis su VU dėl „LituanicaSAT-2 ir papildomos ES fondų lėšos. 2015 m. pritrauktas rizikos kapitalas, papildoma MITA ir Lietuvos mokslų tarybos parama, 2016 m. užsitikrintas ir „Horizontas 2020“ programos finansavimas komercializacijai. Vėliau – Europos kosmoso agentūros programos.

Visos šios nacionalinę ir ES priemonės, mokslo ir rizikos kapitalą į vieną sujungusios idėjos išpildymas stiprino ne tik pačią įmonę, tačiau prisidėjo prie Lietuvos stiprinimo – daugiau bendradarbiavimo su NASA bei ESA, atsiveriantys papildomi keliai kitiems Lietuvos ekosistemos atstovams.

Per dešimt metų daug nuveikta. Tačiau kur būsime po dešimties metų? Atsakymas priklausys nuo šiandienos sprendimų. Tam reikia kryptingos inovacijų ekosistemos skatinimo, talentų rengimo, imigracijos politikos, gilesnės mokslo ir verslo sąveikos, įgalinto rizikos kapitalo ir aiškios vystymosi krypties.

Šiemet Inovacijų agentūra imasi lyderystės vienydama inžinerinės pramonės ekosistemos narius, mokslo ir verslo partnerius bei „Kurk Lietuvai“ projektą ir rengia pirmąjį tokį strateginį dokumentą Lietuvoje – Lietuvos inžinerinės pramonės kelrodį, skirtą kryptingam Lietuvos inžinerijos talento įgalinimui.