Kaip saulės elektrinė pakeitė beveik du šimtmečius veikiančios kepyklos kasdienybę
Feb 9, 2026 10:57 AM
Dar 1832 metais Klaipėdoje pradėjusi veikti pirmoji mechanizuota kepykla padėjo pagrindą ilgaamžei duonos kepimo tradicijai Lietuvoje. Šią tradiciją iki šių dienų puoselėja UAB „Klaipėdos duona“. Čia išsaugoti senieji plikytos duonos receptai ir iš kartos į kartą perduodama meistrystė, tačiau greta istorinio paveldo vis svarbesnę vietą užima ir modernūs, tvarumo link žengti padedantys sprendimai. Naujausias jų – 300 kW galios saulės elektrinė, kurią įmonė įsidiegė pasinaudojus Inovacijų agentūros kvietimu ir Europos Sąjungos finansavimu.
Projektas buvo įgyvendintas pagal Inovacijų agentūros kvietimą „Skatinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą pramonės įmonėse (vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“. Iš ES lėšų jam buvo skirta kiek daugiau nei 102 tūkst. eurų. Anot Inovacijų agentūros Investicijų vertinimo vadovės Gintarės Kuncaitytės, įdiegta 300 kW galios saulės elektrinė leido įmonei reikšmingai mažinti gamybos kaštus, didinti veiklos efektyvumą ir stiprinti konkurencingumą.
„Tokie sprendimai turi ir platesnį poveikį visam pramonės sektoriui – jie mažina priklausomybę nuo importuojamos energijos, skatina technologinę modernizaciją ir didina verslo atsparumą elektros kainų svyravimams. Investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius taip pat prisideda prie klimato kaitos švelninimo, efektyvesnio išteklių naudojimo ir ilgalaikės ekonominės vertės kūrimo“, – pabrėžia G. Kuncaitytė.
Esminį pokytį sukūręs sprendimas
Daugiau kaip 180 rūšių kepinių kasdien gaminanti „Klaipėdos duona“ nuosekliai rodo, kad kultūros paveldas ir pažangūs energetiniai sprendimai gali sėkmingai veikti kartu. Įmonės technikos vadovas Mindaugas Rimkus pasakoja, kad sprendimas investuoti į saulės elektrinę gimė vertinant tiek aplinkosauginius, tiek ekonominius veiksnius. „Idėja įsirengti saulės elektrinę kilo matant dvi aiškias kryptis – siekį mažinti poveikį aplinkai visoje vertės grandinėje ir augantį bei svyruojantį elektros kainų spaudimą gamybai“, – sako jis.
Šias prielaidas sustiprino ir atnaujintas energetinis auditas. 2021 metais atlikti vertinimai parodė, kad nuosava elektros generacija leistų stabilizuoti dalį savikainos ir kartu sumažinti CO₂ emisijas. Pasak technikos vadovo, tai tapo logišku ir laiku priimtu sprendimu, ypač turint omenyje 2022 metų elektros kainų krizę, kuri aiškiai parodė delsimo kainą. Įmonė jau anksčiau buvo investavusi į energinio efektyvumo sprendimus – perteklinės šilumos surinkimo sistemas, todėl saulės elektrinė tapo nuosekliu šios krypties tęsiniu, o ne pavieniu projektu. M. Rimkus atvirai pripažįsta, kad ES finansavimas turėjo lemiamos įtakos projekto mastui ir tempui. „Parama sutrumpino atsipirkimo laikotarpį beveik perpus ir leido rinktis ilgaamžiškesnius, aukštesnės kokybės techninius sprendimus. Projektą būtume įgyvendinę bet kuriuo atveju, tačiau ES parama pagreitino startą ir reikšmingai padidino bendrą efektyvumą. Tai buvo ne kosmetinis, o esminį pokytį sukūręs sprendimas“, – pabrėžia jis.
Džiaugiasi rezultatais
Saulės elektrinės įrengimas nebuvo vien energetinis sprendimas – jis tapo platesnės įmonės strategijos dalimi. Projektu siekta ne tik mažinti gamybos savikainą ar stabilizuoti elektros kainas, bet ir nuosekliai mažinti CO₂ emisijas bei stiprinti atsakingos gamybos kryptį. „Mūsų tikslas buvo apjungti kelis aspektus: mažinti kaštus, valdyti elektros kainų rizikas, sumažinti emisijas ir pagrįsti įmonės tvarumo kryptį konkrečiais skaičiais. Šiandien tiek vartotojai, tiek prekybos partneriai, tiek eksporto rinkos tikisi atsakingos gamybos – svarbu ne tik produktas, bet ir tai, kaip jis pagaminamas“, – sako M. Rimkus.
Nors didžioji dalis elektros energijos jau anksčiau buvo naudojama iš nutolusių elektrinių, nuosava saulės elektrinė parinkta taip, kad veiktų maksimaliai efektyviai. 300 kW galios elektrinė padengia likusią, maždaug 15 proc. siekiančią, įmonės elektros poreikio dalį, leidžiant beveik visą pagamintą energiją sunaudoti pačioje gamyboje. Įsirengus saulės elektrinę, įmonė jau fiksuoja apčiuopiamus rezultatus: sutaupyta 211 tonų iškastinio kuro, 250 tonų sumažintos CO₂ emisijos. „Matome aiškią projekto naudą – mažėjančius energijos kaštus, didesnę kainų stabilumo kontrolę ir ryškiai gerėjančius emisijų rodiklius. Tai investicija, kuri atsiperka ne tik finansiškai, bet ir kuria ilgalaikę aplinkosauginę vertę“, – pabrėžia M. Rimkus.
Tvarumo plėtra ir patarimas abejojantiems
Priklausydama įmonių grupei „Kuren Foods“, „Klaipėdos duona“ tvarumo klausimus vertina platesniame kontekste – kaip ilgalaikės grupės strategijos dalį. Visa grupėje naudojama elektra yra žalia, o likutinė jos dalis perkama iš saulės ir vėjo parkų, kartu nuolat vertinant tolesnes plėtros galimybes ir technologinius sprendimus. Turėdamas praktinės patirties, įmonės technikos vadovas M. Rimkus dažnai bendrauja ir su kitomis įmonėmis, svarstančiomis investicijas į atsinaujinančią energetiką. Pasak jo, sėkmingo projekto pagrindas – kruopštus pasirengimas ir sprendimai, paremti skaičiais.
„Svarbiausia parengti duomenimis paremtą projektą – atlikti auditą, modeliuoti kelis atsipirkimo scenarijus ir įvertinti integraciją su esamais procesais. Taip pat būtina skirti dėmesio techninei kokybei: stogo būklei, kabeliams, apsaugos ir monitoringo sprendimams. Būtent tai lemia, kaip elektrinė veiks ilgą laiką“, – pabrėžia jis. Pasak M. Rimkaus, ES parama tokiais atvejais tampa svarbiu katalizatoriumi – ji leidžia greičiau priimti sprendimus ir sumažinti riziką, tačiau ilgalaikę sėkmę lemia aiškiai apibrėžti tikslai ir konkretūs rodikliai, pagal kuriuos vėliau vertinami rezultatai.