Kodėl 2026-ieji taps „Veiksniojo intelekto“ lūžio tašku?
Jan 8, 2026 11:48 AM
Inovacijų agentūros AI Hub grupės vadovas Romanas Zontovičius
Jei pastaruosius kelerius metus praleidome mokydamiesi kalbėtis su mašinomis, tai 2026-ieji žymės esminį santykio pasikeitimą: mes nebe tik komunikuosime, bet ir pradėsime pasitikėti. Ankstyvoji generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) banga, sukėlusi daug susižavėjimo dėl gebėjimo kurti tekstus ar vaizdus, tebuvo preliudija į tikrąją revoliuciją. Žvelgiant į 2026-ųjų technologinį horizontą tampa akivaizdu, kad artėjame prie eros, kurią tiksliausia būtų vadinti „Veiksniojo intelekto“ (angl. Agentic AI) laikotarpiu.
Tai metai, kai DI nustoja būti pasyviu įrankiu, laukiančiu mūsų komandų, ir tampa proaktyviu partneriu, gebančiu savarankiškai veikti tiek globaliame tinkle, tiek specifinėje vietinėje infrastruktūroje. Vis dėlto tokia ateitis 2026-aisiais greičiausiai dar netaps kasdienybe, bet tai bus pirmieji žingsniai link jos.
Didžiausias pokytis, kurį pajus vartotojai, yra perėjimas nuo informacijos paieškos prie autonominio užduočių vykdymo. Lietuvoje, turinčioje išvystytą viešojo sektoriaus skaitmeninę ekosistemą, šis virsmas gali būti ypač ryškus. Iki šiol internetą naudojome kaip milžinišką biblioteką, tačiau 2026-aisiais šį kognityvinį krūvį perims autonominiai agentai, galintys tiesiogiai bendrauti su tokiomis sistemomis kaip VMI ar Registrų centras.
Įsivaizduokite situaciją, kai artėjant pajamų deklaravimo terminui jums nebereikia jungtis prie jokios sistemos – jūsų asmeninis finansų agentas, saugiai susietas su bankininkyste ir valstybiniais portalais, pats suformuoja deklaraciją, optimizuoja GPM lengvatas už gyvybės draudimą ar pensijų kaupimą ir pateikia jums tik galutinį, vieno paspaudimo patvirtinimą. Biurokratija, kuri anksčiau reikalavo specifinių žinių ir laiko, tampa nematoma fonine operacija.
Šis technologinis virsmas neišvengiamai palies ir mūsų fizinę sąveiką su aplinka, ypač transporto ir energetikos sektoriuose. Lietuvoje, kur sparčiai daugėja nutolusių saulės elektrinių ir dinamiškų elektros kainų planų, „aplinkos intelektas“ taps nepakeičiamu namų ūkio valdytoju. 2026-ųjų išmanieji namai – nesvarbu, ar Zarasuose, ar Kauno priemiestyje – ne tik stebės „Nord Pool“ biržos kainas, bet ir prognozuos vartojimą. Sistema, žinodama, kad rytoj planuojate kelionę į pajūrį, automatiškai įkraus elektromobilį būtent tą nakties valandą, kai elektra bus pigiausia ar net nemokama, o grįžtant namo savarankiškai suderins maršrutą, įtraukdama trumpą sustojimą „Ignitis“ stotelėje Kryžkalnyje ir kartu užsakydama kavą taip, kad ji būtų paruošta tiksliai jūsų atvykimo momentu. Tai nebebus atskirų programėlių valdymas – tai bus sklandi, vientisa patirtis, kurioje technologija tyliai orkestruoja visą logistikos grandinę.
Bene optimistiškiausias ir didžiausią vertę kuriantis scenarijus 2026-aisiais galėtų būti vystant sveikatos apsaugos sritį, kur Lietuva turi didelį „E. sveikatos“ duomenų bazės potencialą. Judame link biometrinio skaitmeninio dvynio koncepcijos, kuri galėtų tapti tarpininku tarp paciento ir gydymo įstaigų. Tai nebūtų tik epizodinis sveikatos duomenų stebėjimas – tai sistema, realiuoju laiku analizuojanti jūsų būklę ir, esant poreikiui, tiesiogiai komunikuojanti su Santaros ar Kauno klinikų registracijos sistemomis.
Įsivaizduokite rytą, kai jūsų asistentas, pastebėjęs nerimą keliančius širdies ritmo pokyčius, ne tik įspėja jus, bet jau yra rezervavęs vizitą pas kardiologą artimiausiu laisvu laiku ir nusiuntęs pirminę anamnezę gydytojui dar prieš jums atvykstant. Toks proaktyvus požiūris, sujungtas su valstybine infrastruktūra, gali radikaliai sumažinti eiles ir paversti prevencinę mediciną realybe.
Galiausiai, 2026-ieji atneš beprecedentį kūrybos ir edukacijos demokratizavimą, kuris ypač svarbus mažoms tautoms, siekiančioms išsaugoti savo kultūrinį identitetą. Generatyvinis DI pasieks lygį, kuriame lietuvių kalba, su visais jos niuansais ir tarmėmis, bus visapusiškai integruota į globalias platformas.
Moksleivis, besiruošiantis valstybiniams egzaminams, turės asmeninį DI korepetitorių, kuris ne tik išaiškins matematikos funkcijas, bet ir galės diskutuoti apie Kristijono Donelaičio „Metus“, pritaikydamas mokymo stilių prie mokinio pomėgių – galbūt aiškindamas hegzametrą per šiuolaikinės repo muzikos ritmiką. Kultūrinė kūryba taps prieinama kiekvienam: bet kuris iš mūsų galės sukurti aukštos kokybės istorinį filmą apie Mindaugą ar vizualizuoti Vilniaus ateities architektūrą, naudodamas tik savo balsą ir vaizduotę.
2026-ųjų vizija nėra tik apie galingesnius kompiuterius. Tai vizija apie technologiją, kuri supranta ir gerbia vietinį kontekstą. Tai bus unikalus sinergijos taškas, kuriame stipri skaitmeninė infrastruktūra susitinka su protingu, autonomišku dirbtiniu intelektu. Kai DI perima mokestinę rutiną, optimizuoja mūsų energetinius kaštus ir padeda saugoti sveikatą, mes atgauname laisvę daryti tai, kas svarbiausia – puoselėti ryšius su žmonėmis, kurti ir mėgautis gyvenimu. Tai ateitis, kurioje dirbtinis intelektas tampa ne svetimkūniu, o savu, patikimu ir beveik nematomu mūsų kasdienybės bendrakeleiviu.