Ką valgysime rytoj ir kodėl tai svarbu jau šiandien: inovatyvaus maisto perspektyvos Lietuvoje

Feb 3, 2026 1:17 PM

Maistas – mūsų kasdienybės, sveikatos ir net valstybės savarankiškumo klausimas. Tačiau įprastas maistas ne visada sveikas, ne visada gaminamas ar išgaunamas tvariai ir ekonomiškai efektyviai. Tad vis daugiau dėmesio skiriama inovatyviam maistui – produktams ir technologijoms, kurie keičia įprastą mitybą. Kas yra inovatyvus maistas, kam jis reikalingas, kokios Lietuvos perspektyvos šioje srityje – apie tai pasakoja Inovacijų agentūros „BioTech Lab“ skyriaus vadovė Jekaterina Kalinienė, kuri kartu su kolegomis prisideda prie inovacijų skatinimo bei inovatyvių šalies verslų stiprinimo.

„Inovatyvus maistas įdomus gali ne tik pagerinti visuomenės sveikatą, didinti žemės ūkio ar maisto pramonės tvarumą, bet ir kurti papildomą ekonominę vertę. Tai sritis, kuri vienu metu sprendžia labai daug svarbių problemų“, – įsitikinusi J. Kalinienė.

Inovacijos ir saugumas

Inovatyvus, arba vadinamasis „novel food“, Europos Sąjungoje apibrėžiamas kaip maistas, kuris iki 1997 metų nebuvo vartojamas. Pasak J. Kalinienės, toks maistas gali būti gaminamas iš naujų žaliavų arba įprastų žaliavų, kurios apdorojamos inovatyviomis technologijomis.

„Pavyzdžiui, žirniai nėra naujiena, bet žirnių pienas – jau inovacija. Augaliniai pieno pakaitalai, liofilizuoti produktai ar įvairūs augaliniai baltymai yra inovatyvaus maisto pavyzdžiai, kurie jau spėjo tapti mūsų kasdienės mitybos dalimi“, – aiškina ekspertė.

Inovatyvus maistas, anot J. Kalinienės, svarbus ne tik kaip technologinė ar vartojimo naujovė, bet ir kaip platesnis atsakas į visuomenei kylančius iššūkius.

Mitybos įpročiai vis dažniau vertinami per visuomenės sveikatos, aplinkos ir saugumo prizmę – štai Lietuvoje didelis gyvūninės kilmės maisto, ypač sočiųjų riebalų, vartojimas siejamas su dažnesnėmis širdies ir kraujagyslių ligomis. Juos galima būtų keisti augalinės kilmės alternatyvomis, kurios ne tik palankesnės mūsų sveikatai, taigi ir vartojančiųjų gyvenimo kokybei ir trukmei, bet ir klimatui, mat jų išgavimas kur kas mažiau prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje.

Nemažiau svarbus ir saugumo aspektas – augant pasaulio gyventojų skaičiui ir didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui, gebėjimas apsirūpinti maistu vietoje tampa vis vertingesni. „Jeigu valstybė sugeba pati užauginti, pagaminti ir perdirbti maistą, ji tampa kur kas atsparesnė. Nutrūkus tiekimo grandinėms, alternatyvų tiesiog nebūna“, – pabrėžia J. Kalinienė.

Padėti kuriantiems inovacija

J. Kalinienės teigimu, inovatyvaus maisto srityje Lietuva dar neįvertina savo pranašumų. Pas mus užauginama daug aukštos kokybės augalinės žaliavos, tačiau didelė jos dalis tiesiog eksportuojama neapdorota.

„Mes dažnai apsiribojame žaliavų pardavimu. Tuo metu kitos šalys iš mūsų žaliavų kuria brangius, aukštos pridėtinės vertės produktus. Aš nematau priežasties, kodėl to negalėtume daryti patys“, – sako J. Kalinienė.

Jos teigimu, toks pokytis – vienas iš pagrindinių tikslų dirbant Inovacijų agentūroje. Apskritai, žmones Inovacijų agentūroje traukia ir išlaiko tai, kad jų veikla turi aiškų – ir visiems naudingą – poveikį. Tai nėra darbas su vienu produktu ar vienu projektu – tai darbas su visa sritimi, kuri dar tik formuojasi ir nuo kurios priklausys, kaip Lietuva gyvens ateityje.

„Dirbantieji Inovacijų agentūroje gali matyti, kaip jų sprendimai veikia konkrečias įmones, gerina situaciją sektoriuje. Darbas su ateities maistu reiškia nuolatinį balansavimą tarp mokslo, verslo ir viešosios politikos, tarp tarptautinių procesų ir vietinių realijų, todėl reikalauja sisteminio mąstymo, smalsumo ir suteikia galimybes išskleisti ir išnaudoti savo stipriąsias puses svarbiems darbams.

Kolegos taip pat vertina galimybę dirbti su mokslo ir verslo lyderiais, dinamišką aplinką ir tarptautinį kontekstą, nes EBPO ar Europos Komisijos sprendimai tiesiogiai susiję su mūsų darbu“, – sako pašnekovė.

Kas gaminama Lietuvoje

Anot ekspertės, inovatyvaus maisto srityje, Lietuvoje daug potencialo turi tokios kryptys kaip precizinė fermentacija, augalinių baltymų išgavimas, maistinės vertės didinimas technologiniais sprendimais. Tai leidžia gerinti produktų sudėtį, mažinti cukraus ar nereikalingų priedų kiekį, kartu išlaikyti vartotojams pažįstamus skonius ir formas.

Nepaisant neišnaudoto potencialo, inovatyvus maistas Lietuvoje jau kuriamas. Vienas ryškiausių pavyzdžių – bendrovės „Supergarden“ taikoma liofilizacijos technologija leidžia išsaugoti maisto maistinę vertę ir skonį be papildomų konservantų. Bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūra, šis maistas pradėtas naudoti astronautų mitybai ir tapo viso Lietuvos inovatyvaus maisto sektoriaus vizitine kortele.

Dar vienas pavyzdys – įmonė „Pentasweet“, Vilniuje statanti pirmąją Europoje baltyminio saldiklio brazeino gamyklą. Šis fermentacijos būdu išgaunamas baltymas yra iki 1500 kartų saldesnis už cukrų, tačiau neturi jam būdingo neigiamo poveikio sveikatai.

Kita kryptis – žiedinė ekonomika ir maisto atliekų mažinimas. Biotechnologijų startuolis „Biohifas“, bendradarbiaudamas su „Mantinga“, sukūrė būdą, kaip

gamyboje susidarančias antrines žaliavas – duonos trupinius ir tešlos likučius – fermentuoti ir paversti baltymais bei skaidulomis praturtintu maisto produktu.

Darbas su ateities maistu

Iki rinką pasiekia galutinis gaminys, inovatyvaus maisto gamintojai turi išspręsti daugybę iššūkių – ir ne tik technologinių. Daugeliui įmonių reikia prieigos prie infrastruktūros, galimybių išbandyti sprendimus už laboratorijos ribų ir pagalbos žengiant į tarptautines rinkas. Pasak J. Kalinienės, būtent tokiose grandyse svarbus Inovacijų agentūros vaidmuo.

„Ateities maistas – tai nėra tik patraukli marketinginė žinutė. Tai didžiulė bioekonomikos transformacija, kuri grindžiama mokslo pažanga, technologijomis ir tvarumo siekiu. Be nuoseklios valstybės paramos šis sektorius Lietuvoje tiesiog negalėtų augti tokiu tempu kaip dabar. Inovacijų agentūra jungia politiką, mokslą, verslą ir tarptautines rinkas – padedame įmonėms pereiti nuo idėjos prie pilotinės produkto partijos, iš laboratorijos – į gamybą, o iš Lietuvos – į didesnes rinkas“, – sako ji.