Reikalavimai ir reguliavimas
Gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, akušerių, odontologų, vaistininkų, architektų ir veterinarijos gydytojų profesinė kvalifikacija pripažįstama automatiškai. Jums reikės pateikti savo kvalifikacijos įrodymą ir prieš pradedant dirbti, sulaukti kompetentingų institucijų leidimo.
Profesinė kvalifikacija bus pripažįstama vadovaujantis automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principu jei ji atitinka Direktyvos 2005/36/EB V priede nurodytus kriterijus. Jame įrašyti tik tie formalios kvalifikacijos įrodymai, kurie atitinka būtinuosius rengimo reikalavimus.
Jei diplomas neatitinka būtinų minimalių rengimo reikalavimų reikalingas pažymėjimas patvirtinantis, kad per 5 metus iki pažymėjimo išdavimo datos pagal tą profesiją dirbote ne mažiau kaip 3 metus iš eilės. Jį išduoda valstybės narės, kurioje buvo išduotas diplomas ir kurioje įgyta patirtis, kompetentinga institucija.
Paraiškos formą ir reikalingų dokumentų sąrašą galite rasti prie kompetentingų institucijų. Kartu turėsite pateikti ir dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Vertimai turi būti patvirtinti vertėjo, išvertusio dokumentus, parašu ir (arba) vertimo biuro antspaudu.
Sprendimas dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo priimamas per 3 mėnesius nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
Ketinant dirbti Lietuvoje pagal reglamentuojamą profesiją asmens turima profesinė kvalifikacija bus pripažįstama vadovaujantis Bendrąja profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistema.
Išskyrus profesijas kurių rengimo reikalavimai yra suvienodinti Europos Sąjungoje, jų yra septynios: gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas, akušeris, odontologas, vaistininkas, architektas, veterinarijos gydytojas.
Bendroji profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistema reiškia, kad Jūsų turimo rengimo dalykai bus lyginami su atitinkamos profesijos rengimo reikalavimais Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos kompetentinga institucija, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinusi aplinkybes ir nustačiusi atitinkamus trūkumus ar iš esmės skirtingus dalykus gali reikalauti:
- kad būtų baigiamas ne ilgesnį kaip trejų metų profesinės adaptacijos laikotarpis;
- profesinio tinkamumo priemonės (kompensacinės priemonės);
- tam tikrais atvejais kompetentinga institucija gali taikyti abi kompensacines priemones.
| Jei atvykstama iš valstybės narės kuri atitinkamos profesijos nereglamentuoja, o Lietuvoje ji yra reglamentuojama | Jei atvykstate iš valstybės, kuri atitinkamą profesiją reglamentuoja, o Lietuvoje ji nereglamentuojama |
|---|---|
| Turėsi įrodyti, kad per pastaruosius dešimt metų bent vienerius metus ar jam prilygstantį ne visą darbo laiką dirbote pagal tą profesiją savo kilmės valstybėje narėje ir turite vieną ar daugiau kompetenciją patvirtinančių dokumentų arba formalios kvalifikacijos įrodymų. | Tokiu atveju Jums profesinės kvalifikacijos pripažinimas nereikalingas. Jūs galite tiesiogiai kreiptis į darbdavį, kuris ir nustato pareigybės reikalavimus. |
Paraiškos formą ir reikalingų dokumentų sąrašą galite rasti prie kompetentingų institucijų. Kartu turėsite pateikti ir dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Vertimai turi būti patvirtinti vertėjo, išvertusio dokumentus, parašu ir (arba) vertimo biuro antspaudu.
Sprendimas dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo priimamas per 3 mėnesius nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
Jeigu reikia kreiptis dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo, tai galima padaryti naudojantis Europos profesine kortele (EPC).
Europos profesinė kortelė – tai elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo įvykdė visas sąlygas, būtinas norint laikinai ir kartais teikti paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje arba kad profesinė kvalifikacija būtų pripažinta siekiant įsisteigti priimančiojoje valstybėje narėje.
Profesijos, kurioms gali būti išduota Europos profesinė kortelė
Šiuo metu EPC procedūra taikoma tik ribotam profesijų skaičiui, ji išduodama penkioms profesijoms:
- Bendrosios praktikos slaugytojai;
- Vaistininkai;
- Kineziterapeutai;
- Kalnų gidai;
- Nekilnojamo turto agentai.
Norint pateikti paraišką išduoti EPC, reikia:
- susikurti „EU Login” paskyrą, jeigu jos dar neturite,
- prisijungti naudojantis „EU Login” paskyra (tai – Europos Komisijos tapatybės patvirtinimo sistema), tuomet pateksite į EPC sąsają,
- užpildyti EPC formą įrašant asmens duomenis ir kontaktinę informaciją,
- sukurti paraišką,
- įkelti elektroniniu būdu nuskenuotas atitinkamų dokumentų kopijas (kiekvienas patvirtinamasis dokumentas turėtų būti nuskenuotas ir įkeltas kaip atskira rinkmena),
- savo šalies institucijai pateikti visus reikiamus dokumentus.
Išsamesnės informacijos ieškokite EPC naudotojo vadove.
Pagrindiniai šią sritį reglamentuojantys Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai:
- 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijos pripažinimo;
- 2015 m. birželio 24 d. Komisijos Įgyvendinimo reglamentas dėl Europos profesinės kortelės išdavimo ir įspėjimo mechanizmo taikymo procedūrų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB;
- Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas.
Visose Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse ir Šveicarijoje veikia pagalbos centrai, kuriuose asmenys, siekiantys dirbti pagal reglamentuojamą profesiją valstybėse narėse, gali gauti informaciją apie profesinių kvalifikacijų pripažinimą.
Pagalbos centro dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo funkcijas Lietuvoje atlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pagalbos centras buvo įsteigtas vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo.
Pagalbos centro veiklą reglamentuoja šie Lietuvos Respublikos teisės aktai:
• Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas;
• Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“;
KOKIA PAGALBA TEIKIAMA?
• Teikiama pagalba profesinių kvalifikacijų pripažinimo klausimais piliečiams ir kitų valstybių narių pagalbos centrams: konsultuojama profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūrų Lietuvoje ir kitose valstybėse narėse, reglamentuojamų profesijų, Europos profesinės kortelės išdavimo ir kitais klausimais.
• Padedama Lietuvos ir kitų valstybių narių piliečiams įgyvendinti Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu bei Profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyva jiems suteiktas teises. Jeigu reikia, bendradarbiaujama su kilmės ar priimančiosios valstybės narės pagalbos centru, kompetentingomis institucijomis ir kontaktiniais centrais.
Konsultacijos
Pagalbos centras konsultuoja telefonu, elektoniniu paštu ar atvykus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
Pateikus užklausą elektroniniu paštu, į ją atsakoma kuo skubiau, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei atsakyti į užklausoje formuluojamus klausimus reikia informacijos, kuri susijusi su Lietuvos ir (ar) kitų valstybių narių institucijomis, rengimo įstaigomis, pareiškėjas informuojamas, kad užklausa priimta ir atsakymas bus pateiktas, kai tik bus gauta visa reikalinga informacija.
Konsultacijos teikiamos lietuvių ir anglų kalbomis.
SVARBU! Lietuvos Pagalbos centras konsultacijas profesinių kvalifikacijų pripažinimo klausimais teikia nemokamai. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos mokesčių už profesinių kvalifikacijų pripažinimą ir konsultacijas netaiko.
Kreipkitės
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Adresas: Šeimyniškių g. 19, LT-09236 Vilnius
SANDRA KVARACIEJIENĖ
El.p.: Sandra.Kvaraciejiene@eimin.lt
Tel: +370 689 87 970
RASA BALSERIENE
El.p.: Rasa.Balseriene@eimin.lt
Tel: +370 621 31 328
Norite palikti atsiliepimą? Tai galite padaryti Europos Komisijos puslapyje.
Lietuvoje studijų ir mokymo programos yra įrašytos į Valstybinį studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, kurį administruoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
Valstybinis studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras
Mokymo programos rengimą arba keitimą Lietuvos Respublikoje organizuoja ir metodinę pagalbą teikia Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Informacija apie visas įregistruotas modulines mokymo programas ir modulius skelbiama Švietimo ir mokslo ministerijos Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) interneto svetainėje.
Reglamentuojamas rengimas – tai bet koks rengimas, specialiai skirtas siekiant užsiimti tam tikra profesija, ir susidedantis iš kurso ar kursų ir, jei taikytina, papildytas profesiniu rengimu arba stažavimusi ar profesine veikla.
Profesinio mokymo programos paskirtis – suteikti profesines ir bendrąsias kompetencijas, numatytas profesiniame standarte. Formaliojo profesinio mokymo programa yra sudaryta iš atskirų modulių. Modulių pagrindu pagal profesinį standartą gali būti rengiamos Lietuvos I-V kvalifikacijų lygių (atitinkančios Europos kvalifikacijų sandaros kvalifikacinius lygius) modulinės mokymo programos.
Studijų programos akreditavimas – tai procedūra, kurios metu valstybės įgaliota institucija – Studijų kokybės vertinimo centras teisės aktų nustatyta tvarka pripažįsta, kad studijų programa atitinka nustatytus reikalavimus.
Studijų programa yra akredituojama, jeigu:
- yra pateikti visi dokumentai ir studijų programos apimtis kreditais atitinka teisės aktais nustatytus reikalavimus (jei programa vykdoma nuolatine ir ištęstine formomis, studijų programos, modulių ir atskirų dalykų apimtis vienoda abiem formoms);
- jei suteikta kvalifikacija atitinka Kvalifikacinių laipsnių sąrašą, patvirtintą Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimu.
- jei studijų sritis, kryptis ir šaka (jei yra), kuriai priskirta studijų programa, atitinka Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, patvirtintą Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimu.
Lietuvos Respublikoje reglamentuojamu rengimu laikomas rengimas pagal studijų ir mokymo programas, įregistruotas į Atvirą informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemą (AIKOS).
Specialios struktūros rengimo Lietuvos Respublikoje nėra.
Teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi ir 22
- Švietimo ir mokslo ministerija 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-479
- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 42 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ministro 2019 m. liepos 17 įsakymu Nr. V-835
Profesinės patirties prilyginimas aukštojo mokslo kvalifikacijai sukurtas siekiant greičiau suteikti galimybę įsidarbinti aukštos kvalifikacijos užsieniečiams, turintiems ne trumpesnę nei 5 metai profesinę patirtį, bet neturintiems aukštojo mokslo diplomo.
Apraše yra nustatyta profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai ir tai patvirtinančio dokumento išdavimo tvarka. Pripažinimą patvirtinantis dokumentas yra išduodamas tik darbdavio prašymu ir galioja tik konkrečiai darbdavio nurodytai vietai.
Darbdavys, planuodamas įdarbinti užsienietį, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą Lietuvoje:
- Ši procedūra taikoma tik nereglamentuojamoms profesijoms, kuriomis užsiimant nereikalaujama pagal teisės aktus turėti tam tikrą profesinę kvalifikaciją. Reglamentuojamų profesijų sąrašą galite rasti čia.
- Ši procedūra netaikoma užseniečiui, ketinančiam dirbti juridinio asmens vadovu ar juridinio asmens vadovo pavaduotoju.
- Jeigu profesija nereglamentuojama, ir užsienietis neturi aukštojo mokslo diplomo, tačiau turi ne mažesnę kaip 5 metų profesinę patirtį arba ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį per pastaruosius 7 metus (3 metų per pastaruosius 7 metus profesinės patirties reikalavimas yra taikomas tik informacinių technologijų ir ryšių technologijų paslaugų srities vadovams ir informacinių technologijų ir ryšių technologijų specialistams), reikia gauti dokumentą, patvirtinantį aukštą profesinę kvalifikaciją. Profesija, pagal kurią ketina dirbti užsienietis, gali būti priskirta Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms. Toliau darbdavys Ekonomikos ir inovacijų ministerijai turi pateikti nustatytos formos prašymą, užpildytą formą bei šiuos dokumentus.
| Užsienietis profesinę patirtį įgijęs dirbdamas pagal darbo sutartį turi pateikti: | Užsienietis profesinę patirtį įgijęs užsiimdamas profesine veikla savarankiškai turi pateikti: |
|---|---|
Dokumentai privalo būti išversti į lietuvių kalbą. Vertimas turi būti patvirtintas dokumentus išvertusio vertėjo parašu ir (arba) vertimo biuro antspaudu. |
Dokumentai privalo būti išversti į lietuvių kalbą. Vertimas turi būti patvirtintas dokumentus išvertusio vertėjo parašu ir (arba) vertimo biuro antspaudu. |
| Užsienietis profesinę patirtį įgijęs dirbdamas pagal darbo sutartį ir užsiimdamas profesine veikla savarankiškai turi pateikti visus aukščiau išvardintus dokumentus. | |
Dokumentų pateikimas:
- tiesiogiai į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vieną langelį, Šeimyniškių g. 19, LT-09236 Vilnius.
Kartu su juo turi būti pateikiami pridedamų dokumentų originalai ir (arba) dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno ar kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintos kopijos. Kai yra pateikiami dokumentų originalai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojas padaro ir patvirtina jų kopijas, o originalus grąžina pareiškėjui.
- Tiesiogiai į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vieną langelį: vienaslangelis@eimin.lt
Pateikiamos nurodytų dokumentų kopijos, patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos, notaro ar kito notarinius veiksmus įgalioto atlikti asmens arba konsulinio pareigūno ar kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno.
Šiais klausimais konsultuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Laura Galinytė, el.paštas Laura.Galinyte@eimin.lt, telefonas +37066083114.
Svarbu! Karantino laikotarpiu prašymai dėl profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikiami tik elektroniniu būdu – el. paštu vienaslangelis@eimin.lt.
Sprendimo priėmimas:
- Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrinama ar darbdavys yra įsisteigęs Lietuvoje, nėra bankrutavęs, ar tinkamai užpildytas prašymas ir pateikti visi dokumentai;
- Esant trūkumams, nustatomas ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip vieno mėnesio terminas pašalinti nurodytus trūkumus;
- Nepašalinus per nurodytą terminą trūkumų, dokumentai grąžinami darbdaviui;
- Kai pateikiami visi tinkamai įforminti dokumentai, sprendimas turi būti priimamas per vieną mėnesį nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos.
Teisės aktai:
- 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą.
- Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties straipsnis.
- Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 211 „Dėl profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai ir tai patvirtinančio dokumento išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Piliečiams išvykstantiems į valstybes nares tais atvejais, kai jie nori užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nustatyta Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme Ekonomikos ir inovacijų ministerija išduoda dokumentus apie profesinę patirtį ir jos trukmę.
Asmuo, turėdamas atitinkamos veiklos patirtį valstybėje narėje, kuri tos veiklos nereglamentuoja, gali ja užsiimti kitoje valstybėje narėje reglamentuojančioje tokią veiklą, tačiau asmuo turi įrodyti, kad jis užsiėmė ta veikla nustatytą laikotarpį.
Dokumentų apie profesinę patirtį ir jos trukmę išdavimas asmenims, vykstantiems į kitas valstybes nares
Reikalingi dokumentai:
- Užpildytą prašymą išduoti dokumentą apie profesinę patirtį ir jos trukmę;
- asmens pilietybę įrodantį dokumentą;
- dokumentą apie valstybinį socialinį draudimą (Šį dokumentą pagal jūsų pageidaujamą laikotarpį (per pastaruosius 10 metų) galite gauti kreipęsi į „Sodrą“);
- formalios kvalifikacijos įrodymą (jei turite: diplomą, kitą turimą pažymėjimą, kt.);
- darbdavio išduotą pažymą apie profesinės veiklos pobūdį;
- verslo liudijimą ir trukmę arba trumpą savarankiškai dirbančio pareiškėjo savo profesinės veiklos ir trukmės aprašymą (savarankiškai dirbantiems pareiškėjams);
- mokesčių inspekcijos išduodamą pažymą apie individualios veiklos vykdymą (jei vykdėte individualią veiklą);
- pavardės (vardo) keitimą patvirtinantį dokumentą (jei šie duomenys keitėsi);
- įgaliojimą (jei prašymą pildo įgaliotas asmuo).
Prašymo pateikimas:
- elektroniniu paštu: Sandra.Kvaraciejiene@eimin.lt;
- paštu ar atnešti į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Šeimyniškių g. 19, LT-09236 Vilnius;
- naudojantis Pranešimų dėžute.
Prašymų nagrinėjimas:
Asmens prašymas dėl dokumento apie profesinę patirtį ir jos trukmę išdavimo išnagrinėjamas per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje dienos.
Kontaktinis asmuo:
Sandra Kvaraciejienė, Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vyriausioji specialistė, el.paštas Sandra.Kvaraciejiene@eimin.lt, telefonas +370 689 87970.
! SVARBU Profesinės patirties pripažinimas yra nemokamas.
Teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“;
- Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB 2005 m. rugsėjo 7 d. dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo“.
2018 m. birželio 28 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (toliau – Proporcingumo direktyva).
Siekiant įgyvendinti Proporcingumo direktyvos nuostatas, yra priimti šie Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktai:
- 2020 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15, 16 straipsnių pakeitimo ir 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIII-2986;
- 2020 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 9, 58, 59 straipsnių, 6 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymas Nr. XIII-2985;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 637).
Vadovaudamasis pirmiau nurodytais teisės aktais, teisės akto projekto rengėjas, prieš nustatydamas naują ar keisdamas esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – Nuostatos), turi atlikti šių teisės aktų projektų nuostatų proporcingumo vertinimą. Vyriausybės nutarimo Nr. 637 patvirtintame Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos apraše yra įtvirtinami proporcingumo vertinimo kriterijai, kuriais remiantis atliekamas Nuostatų proporcingumo vertinimas.
Nors Vyriausybės nutarimu konkreti Nuostatų proporcingumo vertinimo forma nėra patvirtinta, teisės aktų projekto rengėjas gali pildyti šią – Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo atlikimo formą. Joje teisės akto projekto rengėjui prie kiekvieno proporcingumo kriterijaus yra pateikiami orientaciniai klausimai, padėsiantys tinkamai įvertinti Nuostatas.
Praktiniai aspektai:
- Europos Komisijos parengtos rekomendacijos dėl teisės aktų nuostatų, ribojančių galimybes užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo.
- Praktiniai nuostatų proporcingumo vertinimo aspektai
Nuostatų proporcingumo vertinimo klausimais konsultuoja:
Sandra Kvaraciejienė, elektroniniu paštu Sandra.Kvaraciejiene@eimin.lt arba telefonu +370 689 87970.
Reglamentuojama profesija tai tokia profesinė veikla, kuria užsiimti reikalaujama turėti tam tikrą profesinę kvalifikaciją. Įprastai norint užsiimti tokia veikla reikia gauti ją koordinuojančios institucijos leidimą.
Patikrinti ar tam tikra profesija yra reglamentuojama Europos Sąjungoje, Europos ekonominės erdvės valstybėse (EEE) ar Šveicarijoje galite Reglamentuojamųjų profesijų duomenų bazėje.
- Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimas – procedūra, kurią įvykdžius valstybė suteikia galimybę savo teritorijoje užsiimti reglamentuojama profesija ar profesine veikla, atsižvelgiant į specifinės profesinės kvalifikacijos turėjimą, įgytą kitoje valstybėje.
- Profesinė kvalifikacija – tai kvalifikacija, patvirtinta formalios kvalifikacijos įrodymu (diplomu, pažymėjimu, kompetenciją patvirtinančiu dokumentu) ir/arba profesine patirtimi.
- Profesinė patirtis – tai asmens faktiškas ir teisėtas darbas pagal darbo sutartį ar savarankiškai pagal tam tikrą profesiją, arba užsiėmimas profesine veikla valstybėje narėje. Profesinė patirtis tvirtinama kompetentingos institucijos išduotu dokumentu.
Kontaktinis asmuo:
Sandra Kvaraciejienė, Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vyriausioji specialistė, el.paštas Sandra.Kvaraciejiene@eimin.lt, telefonas +370 689 87970
| Naudingos nuorodos: |
|---|
SVARBU! Profesinės patirties bei profesinių kvalifikacijų pripažinimas yra nemokamas.
ES, Europos ekonominės erdvės valstybių (EEE) ar Šveicarijos pilietis profesinę kvalifikaciją įgijęs trečiojoje šalyje ir siekiantis dirbti pagal šią profesiją kitoje valstybėje narėje, turi turėti profesinės kvalifikacijos pripažinimą. Apie profesijas, kurios yra reglamentuojamos įvairiose ES šalyse ir atsakingas institucijas atliekančias profesinių kvalifikacijų pripažinimą sužinosite Reglamentuojamųjų profesijų duomenų bazėje.
Asmenų, įgijusių profesinės kvalifikacijas kitose valstybėse narėse ir siekiančių steigti verslą/įsidarbinti Lietuvoje, profesinių kvalifikacijų pripažinimą vykdo Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos. Kompetentingas institucijas ir informaciją pagal atitinkamas reglamentuojamas profesijas rasite čia.
Profesinės kvalifikacijos pripažinimas netaikoma:
- norintiems studijuoti kitoje valstybėje narėje;
- pradedantiems studijas vienoje valstybėje narėje ir norintiems jas tęsti kitoje valstybėje narėje.
Informaciją apie diplomų akademinį pripažinimą teikia ENIC-NARIC centrai http://www.enic-naric.net/. Lietuvoje tokią informaciją teikia Studijų kokybės vertinimo centras http://www.skvc.lt/.
Profesinė kvalifikacija gali būti pripažįstama pagal:
- Automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principas;
- Bendroji profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistema.
| Pagrindiniai šią sritį reglamentuojantys Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai: |
ES, Europos ekonominės erdvės valstybių (EEE) ar Šveicarijos pilietis profesinę kvalifikaciją įgijęs vienoje iš valstybių narių ir siekiantis dirbti pagal šią profesiją kitoje valstybėje narėje, turi turėti profesinės kvalifikacijos pripažinimą. Apie profesijas, kurios yra reglamentuojamos įvairiose ES šalyse ir atsakingas institucijas atliekančias profesinių kvalifikacijų pripažinimą sužinosite Reglamentuojamųjų profesijų duomenų bazėje.
Asmenų, įgijusių profesinės kvalifikacijas kitose valstybėse narėse ir siekiančių steigti verslą/įsidarbinti Lietuvoje, profesinių kvalifikacijų pripažinimą vykdo Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos. Kompetentingas institucijas ir informaciją pagal atitinkamas reglamentuojamas profesijas rasite čia.
Profesinės kvalifikacijos pripažinimas netaikoma:
- norintiems studijuoti kitoje valstybėje narėje;
- pradedantiems studijas vienoje valstybėje narėje ir norintiems jas tęsti kitoje valstybėje narėje.
Informaciją apie diplomų akademinį pripažinimą teikia ENIC-NARIC centrai http://www.enic-naric.net/. Lietuvoje tokią informaciją teikia Studijų kokybės vertinimo centras http://www.skvc.lt/.
Profesinė kvalifikacija gali būti pripažįstama pagal:
- Automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principas;
- Bendroji profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistema.
Pagrindiniai šią sritį reglamentuojantys Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai:
|
Trečiosios šalies pilietis profesinę kvalifikaciją įgijęs ES, EEE ar Šveicarijoje ir siekiantis dirbti pagal šią profesiją kitoje valstybėje narėje, turi turėti profesinės kvalifikacijos pripažinimą. Apie profesijas, kurios yra reglamentuojamos įvairiose ES šalyse ir atsakingas institucijas atliekančias profesinių kvalifikacijų pripažinimą sužinosite Reglamentuojamųjų profesijų duomenų bazėje.
Asmenų, įgijusių profesinės kvalifikacijas kitose šalyse ir siekiančių steigti verslą/įsidarbinti Lietuvoje, profesinių kvalifikacijų pripažinimą vykdo Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos. Kompetentingas institucijas ir informaciją pagal atitinkamas reglamentuojamas profesijas rasite čia.
Profesinės kvalifikacijos pripažinimas netaikoma:
- norintiems studijuoti kitoje valstybėje narėje;
- pradedantiems studijas vienoje valstybėje narėje ir norintiems jas tęsti kitoje valstybėje narėje.
Informaciją apie diplomų akademinį pripažinimą teikia ENIC-NARIC centrai http://www.enic-naric.net/. Lietuvoje tokią informaciją teikia Studijų kokybės vertinimo centras http://www.skvc.lt/.
| Pagrindiniai šią sritį reglamentuojantys Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai: |
Trečiosios šalies pilietis profesinę kvalifikaciją įgijęs trečiojoje šalyje ir siekiantis steigti verslą/dirbti pagal šią profesiją Lietuvoje. Apie profesijos ir atsakingas institucijas atliekančias profesinių kvalifikacijų pripažinimą sužinosite Reglamentuojamųjų profesijų sąraše.
Profesinės kvalifikacijos pripažinimą vykdo atitinkamos kompetentingos institucijos. Nuorodoje pateikiamos profesinę kvalifikaciją pripažinti reikalingos formos bei išsamus reikalingų pateikti dokumentų sąrašas. Sprendimus dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo kompetentingos institucijos priima kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos.
Teikiant paraiškas būtina pateikti ir dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Vertimai turi būti patvirtinti vertėjo, išvertusio dokumentus, parašu ir (arba) vertimo biuro antspaudu. Dėl informacijos apie pateikiamų dokumentų patvirtintas kopijas (notaro ar atitinkamos institucijos) prašome kreiptis į atitinkamas kompetentingas institucijas.
| Pagrindiniai šią sritį reglamentuojantys Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai: |
Kai reglamentuojama profesija susijusi su visuomenės sveikata ar sauga ir nėra automatiškai pripažįstama pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo tvarką, kompetentinga institucija gali patikrinti paslaugos teikėjo profesinę kvalifikaciją, iki jam pradedant teikti paslaugas.
Automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principas – principas, kai profesinė kvalifikacija automatiškai pripažįstama asmeniui, turinčiam nustatytus būtiniausius rengimo reikalavimus atitinkantį išsilavinimą, garantuojantį reikiamą kvalifikaciją.
Reglamentuojamos profesijos, kurioms taikomas išankstinis patikrinimas, kai neatitinka minimalių automatinio profesinio kvalifikacijos pripažinimo principo reikalavimų:
Apima šias profesijas: Abdominalinė chirurgija ( Abdominal surgery (gastro-enterological surgery)); akušerija ginekologija (Obstetrics gynaecology); alergologija ir klinikinė imunologija (Allergology and clinical immunology); anesteziologija reanimologija (Anaesthetics); chemoterapinė onkologija (Medical oncology); chirurgija (Surgery); darbo medicina (Occupational medicine); dermatovenerologija (Dermato-venereology); endokrinologija (Endocrinology); fizinė medicina ir reabilitacija (Physiotherapy); gastroenterologija (Gastroenterology); genetika (Genetics); geriatrija (Geriatrics); gydytojų odontologų specialistų (burnos chirurgija) (Oral surgery); gydytojų odontologų specialistų (ortodontija) (Orthodontics); hematologija (Haematology); infektologija (Infectology); kardiologija (Cardiology); kraujagyslių chirurgija (Vascular surgery); krūtinės chirurgija (Thoracic surgery); laboratorinė medicina (Laboratory medicine); nefrologija (Nephrology); neurochirurgija (Neurosurgery); neurologija (Neurology); oftalmologija (Ophthalmology); onkologija radioterapija (Radiotherapy); ortopedija traumatologija ( Orthopaedics); otorinolaringologija (Otorhinolaryngology); patologija (Pathology); plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija (Plastic surgery); psichiatrija (Psychiatry); pulmonologija (Respiratory medicine); radiologija (Radiology); reumatologija (Rheumatology); urologija (Urology); vaikų chirurgija (Paediatric surgery); vaikų ir paauglių psichiatrija (Child and adolescent psychiatry); vaikų ligos (Paediatrics); veido ir žandikaulių chirurgija (Maxillo-facial surgery); vidaus ligos (General (internal) medicine).
Lietuvoje yra 44 reglamentuojamos profesijos, atitinkančios Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2005/36/EB įtvirtintą reglamentuojamo profesijos sąvoką, kuriomis užsiimant reikia turėti tam tikrą profesinę kvalifikaciją.
Apima šias profesijas: Abdominalinė chirurgija ( Abdominal surgery (gastro-enterological surgery)); akušerija ginekologija (Obstetrics gynaecology); alergologija ir klinikinė imunologija (Allergology and clinical immunology); anesteziologija reanimologija (Anaesthetics); chemoterapinė onkologija (Medical oncology); chirurgija (Surgery); darbo medicina (Occupational medicine); dermatovenerologija (Dermato-venereology); endokrinologija (Endocrinology); fizinė medicina ir reabilitacija (Physiotherapy); gastroenterologija (Gastroenterology); genetika (Genetics); geriatrija (Geriatrics); gydytojų odontologų specialistų (burnos chirurgija) (Oral surgery); gydytojų odontologų specialistų (ortodontija) (Orthodontics); hematologija (Haematology); infektologija (Infectology); kardiologija (Cardiology); kraujagyslių chirurgija (Vascular surgery); krūtinės chirurgija (Thoracic surgery); laboratorinė medicina (Laboratory medicine); nefrologija (Nephrology); neurochirurgija (Neurosurgery); neurologija (Neurology); oftalmologija (Ophthalmology); onkologija radioterapija (Radiotherapy); ortopedija traumatologija ( Orthopaedics); otorinolaringologija (Otorhinolaryngology); patologija (Pathology); plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija (Plastic surgery); psichiatrija (Psychiatry); pulmonologija (Respiratory medicine); radiologija (Radiology); reumatologija (Rheumatology); urologija (Urology); vaikų chirurgija (Paediatric surgery); vaikų ir paauglių psichiatrija (Child and adolescent psychiatry); vaikų ligos (Paediatrics); veido ir žandikaulių chirurgija (Maxillo-facial surgery); vidaus ligos (General (internal) medicine).
Asmenys, įgiję reglamentuojamas profesines kvalifikacijas Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK):
| Esu Lietuvos pilietis, iki „Brexit“ JK įgijęs gydytojo arba bendrosios praktikos slaugytojo, akušerio, odontologo, vaistininko, veterinarijos gydytojo, architekto profesinę kvalifikaciją, ir noriu grįžti į Lietuvą ir dirbti pagal vieną iš minėtų profesijų. Kaip bus pripažįstama mano profesinė kvalifikacija? | Jeigu profesinę kvalifikaciją (gydytojo arba bendrosios praktikos slaugytojo, akušerio, odontologo, vaistininko, veterinarijos gydytojo, architekto ir Jūsų profesinę kvalifikaciją įrodantis (-ys) dokumentas (-ai) įtrauktas 2005/36/EB direktyvos V priedą)) įgijote iki „Brexit“, Jums bus taikomas automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principas, kadangi profesinę kvalifikaciją esate įgijęs tuo metu, kai JK dar buvo ES valstybė narė, ir šių profesijų rengimo reikalavimai buvo suderinti visose ES valstybėse narėse. Daugiau informacijos rasite Inovacijų agentūros puslapyje (reglamentuojamos profesijos):https://inovacijuagentura.lt/kcis/kontaktinis-centras/reglamentuojamos-profesijos/reglamentuojamu-profesiju-sarasas. |
|---|---|
| Esu Lietuvos pilietis, po „Brexit“ JK įgijęs (gydytojo arba bendrosios praktikos slaugytojo, akušerio, odontologo, vaistininko, veterinarijos gydytojo, architekto) profesinę kvalifikaciją ir noriu grįžti į Lietuvą ir dirbti pagal vieną iš minėtų profesijų. Kaip bus pripažįstama mano profesinė kvalifikacija? | Po „Brexit“ JK tampa trečiąja valstybe, todėl automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principas šiuo atveju nebus taikomas, nes jai nebegalioja ES teisės aktai ir minėtų profesijų rengimo reikalavimai JK jau nėra derinami su ES valstybių narių rengimo reikalavimais. Taigi asmenų, įgijusių minėtas profesines kvalifikacijas JK po „Brexit“ ir siekiančių įsidarbinti Lietuvoje, profesinės kvalifikacijos bus pripažįstamos kaip ir piliečių, įgijusių minėtas profesines kvalifikacijas trečiosiose valstybėse. Minėtų profesinių kvalifikacijų pripažinimą vykdo Lietuvos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 61 straipsnio nuostatomis. Kompetentingas institucijas ir konkrečius kontaktus pagal atitinkamas reglamentuojamas profesijas rasite Inovacijų agentūros puslapyje (reglamentuojamos profesijos): https://inovacijuagentura.lt/kcis/kontaktinis-centras/reglamentuojamos-profesijos/reglamentuojamu-profesiju-sarasas
Išimtis: Rengiantis Brexit buvo parengtas Įstatymo 18 str. papildymas kuris buvo priimtas 2019-04-11 ir įsigaliojo Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dieną: ,,Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos savo nustatyta tvarka, vadovaudamosi šio straipsnio 1–7 dalyse nustatytais reikalavimais, pripažįsta šio straipsnio 1 dalyje nurodytus formalios kvalifikacijos įrodymus, kurie valstybių narių, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) piliečiams Jungtinėje Karalystėje išduoti ne vėliau kaip per vienus metus nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos.“ Šis pakeitimas nustato, kad piliečių, įgijusių Jungtinėje Karalystėje profesinę kvalifikaciją pagal 7 sektorines profesijas (gydytojas, odontologas, bendrosios praktikos slaugytojas, akušeris, vaistininkas, architektas, veterinarijos gydytojas) ne vėliau kaip per vienus metus nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos, tai yra iki 2021 m. sausio 31 d., profesinės kvalifikacijos bus pripažįstamos pagal automatinį profesinių kvalifikacijų pripažinimo principą. |
| Esu Lietuvos pilietis, įgijęs JK kitą profesinę kvalifikaciją (nei prieš tai išvardytos), ir noriu grįžti į Lietuvą ir dirbti. Ar JK įgytai mano profesinei kvalifikacijai, pagal kurią ketinu dirbti Lietuvoje, reikalingas profesinės kvalifikacijos pripažinimas? Kaip bus pripažįstama mano profesinė kvalifikacija? | Ar Jūsų profesija Lietuvoje yra reglamentuojama, galite pasitikrinti pagal Reglamentuojamų profesijų sąrašą.
Jeigu Jūsų profesija yra reglamentuojama, turite kreiptis į Lietuvos kompetentingas institucijas dėl Jūsų profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Kompetentingas institucijas ir konkrečius kontaktus rasite Inovacijų agentūra puslapyje: https://inovacijuagentura.lt/kcis/kontaktinis-centras/reglamentuojamos-profesijos/reglamentuojamu-profesiju-sarasas. Jeigu Jūsų profesija yra nereglamentuojama, profesinės kvalifikacijos pripažinimas nereikalingas. Dėl Jūsų teisės užsiimti atitinkama profesine veikla sprendžia darbdavys. Asmenys, norintys dirbti JK pagal reglamentuojamą profesiją, aktualią informaciją apie profesinių kvalifikacijų pripažinimą JK gali rasti čia. |
Kiekviena ES valstybė narė turi gaminių kontaktinį centrą. Teikdami informaciją apie nacionalines taisykles ir teisių gynimo priemones, kontaktiniai centrai padeda sumažinti riziką, kad gaminiui bus neteisėtai uždrausta patekti į kitos ES valstybės narės rinką.
Kokios yra gaminių kontaktinio centro misiją?
Gaminių kontaktinis centras yra atsakingas už nacionalinės informacijos, susijusios su:
informacija apie abipusio pripažinimo principą ir Reglamento 2019/515 dėl abipusio prekių pripažinimo taikymą;
už nacionalinių techninių taisyklių įgyvendinimą atsakingų kompetentingų institucijų tiesioginiai kontaktiniai duomenys;
teisių gynimo būdai ir procedūros, galimos kilus ginčui tarp kompetentingos institucijos ir įmonės, įskaitant SOLVIT tarnybos teikiamą problemų sprendimo procedūrą;
gaminiams taikomų ES derinimo teisės aktų perkėlimas ir įgyvendinimas pagal Reglamentą (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties.
Konsultacijos – jei turite papildomų klausimų dėl gaminio taisyklių ir reikalavimų, kviečiame susisiekti su mūsų konsultantais el. paštu konsultacijos@inovacijuagentura.lt arba užpildyti užklausos formą dešniajame kampe. Mes susisieksime su Jumis per 15 darbo dienų nuo jūsų užklausos gavimo. Konsultacijos teikiamos nemokamai.
Jei domintės gaminių teikimu į kitas ES rinkas galite pateikti užklausą gaminių kontaktiniams centrams kitose šalyse.
Naudingos nuorodos:
- ES prekybos pagalbos tarnyba;
- Statybos gaminių kontaktinis centras teikia konsultacijas ūkio subjektams dėl pagrindinių statybos darbų reikalavimų, taikomų pagal kiekvieno statybos produkto naudojimo paskirtį;
- SOLVIT – tai paslauga, kurią teikia nacionalinės administracijos kiekvienoje ES šalyje bei Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje.
Speciali SOLVIT procedūra pagal Reglamento (ES) 2019/515 8 straipsnio 1 dalį*
*Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektui pradėjus SOLVIT procedūrą, pagrindinis centras arba vadovaujantis centras gali prašyti Komisijos pateikti nuomonę, kuri padėtų išspręsti bylą. Ši speciali tvarka taikoma tik tais atvejais, kai institucijos priėmė administracinį sprendimą pagal Reglamento 5 straipsnį. Tai apima galimybę SOLVIT centrui prašyti Komisijos įvertinti, ar administracinis sprendimas atitinka abipusio pripažinimo principą ir reglamento reikalavimus (reglamento 8 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis). Problemų sprendimo procedūra pagal reglamentą apima ilgesnius terminus nei įprasta SOLVIT procedūra, kad Komisijai būtų pakankamai laiko pateikti nuomonę.
Ginčai, kylantys tarp vartotojų ir gamintojų bei tarp gamintojų ir valstybės institucijų, gali būti sprendžiami teisme arba neteisminio ginčų sprendimo tvarka. Neteisminis ginčų sprendimas, dar žinomas kaip alternatyvus ginčų sprendimas, yra ginčų neteisminio sprendimo mechanizmas, kai ginčą tarp dviejų šalių sprendžia neutrali trečioji šalis.
Neteisminis ginčų sprendimas iš esmės yra teismo proceso alternatyva. Ši ginčų sprendimo sistema turi savo taisykles, kurios yra priešingos griežtam teisminiam sprendimui.
Gamintojai, tiekdami į rinką produktus, turi užtikrinti kad jie yra saugūs. Tokiu būdu turi būti garantuojama, kad produktai atitinka ES saugumo, sveikatos ir aplinkosauginius reikalavimus. Pats gamintojas yra atsakingas už atitikties vertinimą, techninės dokumentacijos parengimą, atitikties deklaracijos paruošimą ir produkto žymėjimą CE ženklu. Tik atlikus šiuos veiksmus, produktas gali būti tiekiamas į ES rinką.
Intelektinė nuosavybė apima teises, susijusias su: literatūros, meno ir mokslo kūriniais, vaidybine artistų veikla, fonogramų įrašais, radijo ir televizijos laidomis, visų žmogaus veiklos sričių išradimais, moksliniais atradimais, pramoniniais pavyzdžiais (dizainu), prekių ir paslaugų ženklais, bendrovių vardais ir kitais komerciniais žymenimis, kitas panašaus pobūdžio teises.
Pagal šį principą valstybė narė negali uždrausti savo teritorijoje parduoti gaminius, kurie yra teisėtai parduodami kitoje valstybėje narėje, net kai tie gaminiai buvo pagaminti vadovaujantis techninėmis taisyklėmis, kurios skiriasi nuo vietos gaminiams taikomų taisyklių. Tai reiškia, kad tam tikros nacionalinės techninės kliūtys gali būti pagrįstos išimtiniais atvejais, vadovaujantis visuomenės saugumo ir kt. pagrindais, o kitos – ne.
Abipusio pripažinimo reglamento tikslas – stiprinti vidaus rinkos veikimą, gerinant laisvą prekių judėjimą ES rinkoje. Jis reikalauja, kad visos valstybės narės teiktų informaciją apie jų nacionalines technines taisykles gaminiams ir nustato standartinių procedūrų vykdymą vadovaujantis šiomis taisyklėmis.