Inovacijos

Tai 2025 m. Lietuvos inovacijų rodiklių apžvalga, kurioje analizuojama šalies inovacijų situacija, remiantis tarptautiniais indeksais (GII, EIS), MTEP statistika ir įmonių inovatyvumu. Dokumentas parodo, kad Lietuva palaipsniui progresuoja inovacijų srityje, tačiau išlieka „nuosaikių inovatorių“ grupėje ir atsilieka nuo ES lyderių.

Tai išsami Lietuvos ekonomikos transformacijos analizė (2025 m.), nagrinėjanti tris pagrindines kryptis – produktyvumą, inovacijas ir eksportą – bei jų įtaką šalies konkurencingumui. Dokumente identifikuojami struktūriniai iššūkiai (žema pridėtinė vertė, mažos įmonės, ribotos MTEP investicijos) ir pateikiami scenarijai bei rekomendacijos, kaip pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos modelio.

Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) skirtos išlaidos Lietuvoje pernai augo 6,5 proc. Didžiausią indėlį į šį augimą įnešė valdžios sektoriaus ir aukštojo mokslo investicijos – jos užtikrino stabilų rezultatą ir sustiprino ilgalaikį pagrindą šalies verslo inovacijoms bei tarptautinei plėtrai. Inovacijų agentūros ekspertai įžvelgia, kad įmonės MTEP pradeda matyti kaip ilgalaikę investiciją, o ne laikinus valstybės ar Europos finansuojamus projektus, tačiau siekiant transformuoti ekonomiką būtinos reikšmingesnės investicijos.

Tai 2025 m. parengta Lenkijos atvejo analizė (case study), nagrinėjanti šalies sveikatos inovacijų ekosistemą, ypač personalizuotos medicinos srityje. Dokumente apžvelgiama sveikatos sistema, duomenų infrastruktūra, teisinis reguliavimas, stiprybės ir iššūkiai bei pateikiamos gerosios praktikos ir bendradarbiavimo galimybės ES mastu.

Tai analitinė ataskaita apie Lietuvos gynybos sektoriaus įmonių dalyvavimą NATO (NSPA) pirkimuose, kurioje įvertinamas įmonių pasirengimas, pagrindiniai iššūkiai ir pateikiamos rekomendacijos, kaip didinti jų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Tai Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus analizė ir tyrimo pristatymas, kuriame vertinamas sektoriaus dydis, ekonominiai rodikliai, MTEP ir inovacinė veikla bei įmonių plėtros tendencijos. Dokumentas parodo, kad sektorius auga (ypač pridėtinė vertė), tačiau susiduria su iššūkiais – finansavimo, talentų trūkumo ir komercinimo problemomis.

Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) Lietuvoje toliau didėja. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. jos siekė 772 mln. eurų ir buvo beveik 9 proc. didesnės nei metais anksčiau. Šiek tiek paaugo ir MTEP tenkanti šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, kuri pernai siekė 1,07 proc., o 2022 m. – 1,05 proc. Tai teigiamos tendencijos, rodančios didėjančią inovatyvių veiklų svarbą šalies ekonomikoje.

Šiandien paskelbtame IMD Pasaulio talentų reitinge Lietuva išlaiko tvirtą 23 poziciją tarp 67 vertintų šalių ekonomikų, tačiau jau galime matyti ir gilumoje esančius iššūkius. Nors didžiuojamės savo startuoliais, dalyvaujame įvairiose inovacijų programose, ar nėra taip, kad Lietuvos talentų iliuzija raibuliuoja tik vandens paviršiuje? Ar iš tiesų esame pasirengę iššūkiams, kuriuos atneša globalizacija ir vis labiau mus užkariaujantis dirbtinis intelektas (DI)?

Dokumente analizuojama Lietuvos pažanga pereinant prie žiedinės ekonomikos modelio. Dokumente vertinamas žiediškumo indeksas, medžiagų vartojimas, atliekų perdirbimas, palyginimas su ES šalimis bei pateikiamos politikos rekomendacijos, kaip didinti antrinių žaliavų naudojimą ir stiprinti atliekų tvarkymo sistemą.

Dokumente analizuojamos pagrindinės žaliavų rinkų tendencijos Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Dokumente vertinami pasiūlos ir paklausos pokyčiai, kainų dinamika, tiekimo grandinės rizikos, priklausomybė nuo importo bei žaliavų prieinamumo įtaka ekonomikai ir pramonei. Taip pat pateikiamos įžvalgos apie žaliavų rinkų ateities perspektyvas ir rekomendacijos politikai bei verslui.

2025 m. sumaniosios specializacijos stebėsenos ataskaita analizuoja Lietuvos MTEPI (mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų) sektorių būklę, raidą ir poveikį ekonomikai. Joje nustatyta, kad prioritetinius sektorius sudarantys verslai 2024 m. augo sparčiau nei visa šalies ekonomika, sukūrė reikšmingą pridėtinės vertės, eksporto ir užimtumo dalį bei pasižymėjo aukštesniu nei vidutiniu produktyvumu.

Ši 2024 m. sumaniosios specializacijos stebėsenos ataskaita nagrinėja Lietuvos MTEPI sektorių raidą, ekonominį poveikį ir inovacijų ekosistemos pokyčius. Joje pabrėžiama, kad prioritetiniai sektoriai – ypač IRT, pažangi gamyba ir gyvybės mokslai – didina ekonomikos konkurencingumą, generuoja vis didesnę pridėtinę vertę ir eksportą, tačiau kartu išryškėja iššūkiai, susiję su verslo investicijų į MTEP stoka, talentų trūkumu ir regioniniais netolygumais

Dokumentas analizuoja Lietuvos inovacijų ekosistemos būklę, sektorių struktūrinius pokyčius ir jų indėlį į ekonomikos augimą. Joje pabrėžiama, kad prioritetiniai sektoriai – ypač informacinių technologijų, pažangios gamybos ir gyvybės mokslų sritys – stiprina šalies konkurencingumą, didina produktyvumą bei eksporto apimtis. Tuo pačiu identifikuojamos pagrindinės problemos: nepakankamas verslo įsitraukimas į MTEP veiklas, žmogiškųjų išteklių trūkumas ir ryški regioninė disproporcija

Šis dokumentas pateikia atnaujintą EVRK (ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus) kodų priskyrimą sumaniosios specializacijos (S3) MTEPI prioritetams ir tematikoms. Juo siekiama užtikrinti nuoseklų ekonominių veiklų susiejimą su inovacijų prioritetais, leidžiant tiksliau analizuoti sektorių rodiklius, vertinti jų indėlį į inovacijų ekosistemą ir vykdyti stebėseną.

Šis dokumentas priklauso sumaniosios specializacijos (MTEPI) stebėsenos ir analitikos kontekstui ir yra skirtas struktūruotai pateikti informaciją apie inovacijų ekosistemą, jos prioritetus arba susijusius analitinius duomenis. Juo siekiama užtikrinti nuoseklų duomenų naudojimą, palengvinti MTEPI sektorių analizę bei sprendimų priėmimą, pagrįstą faktais ir rodikliais.

Dokumentas pristato sumaniosios specializacijos (MTEPI) analitinę ar metodinę informaciją, skirtą inovacijų prioritetų, sektorių ar jų vertinimo sistemai apibrėžti. Jis naudojamas kaip pagrindas MTEPI stebėsenai, leidžiantis nuosekliai analizuoti ekonomikos struktūrą ir inovacijų raidą.

Kasmetiniame IMD Pasaulio konkurencingumo reitinge Lietuva šoktelėjo per devynias pozicijas ir šiemet rikiuojasi ant aukščiausio istorijoje – 21-ojo laiptelio. Inovacijų agentūros analitikų vertinimu, šiam pasiekimui įtakos turėjo lanksčiai prie pokyčių prisiderinantis verslas bei sparti skaitmeninė transformacija.

Kasmetiniame IMD Pasaulio konkurencingumo reitinge Lietuva šoktelėjo per devynias pozicijas ir šiemet rikiuojasi ant aukščiausio istorijoje – 21-ojo laiptelio. Inovacijų agentūros analitikų vertinimu, šiam pasiekimui įtakos turėjo lanksčiai prie pokyčių prisiderinantis verslas bei sparti skaitmeninė transformacija.

Lietuva jau antrus metus iš eilės pasiekia Nacionaliniame pažangos plane išsikeltą tikslą – pasauliniame inovacijų indekse (angl. Global Innovation Index) užimti ne žemesnę nei 35-ą poziciją. Nepaisant neigiamo karo Ukrainoje poveikio investicinei aplinkai, pernai išaugusių palūkanų normų ir bendrų ekonomikos lėtėjimo nuotaikų Europoje ir pasaulyje, šiemet Lietuva užėmė 35-ą šią savaitę paskelbto įtakingo indekso vietą, beveik pakartodama rekordinį praėjusių metų pasiekimą, kuomet tarp 132-jų valstybių atsidūrė 34-oje pozicijoje.