Iš 2021 m. Lietuvoje susidariusių atliekų didžiausia įvairių atliekų dalis sudeginama kaip kuras energijai gauti. Inovacijų agentūros analitikai prognozuoja, kad 2023 m. atliekų kiekis Lietuvos pramonėje (be maisto pramonės) liks stabilus dėl sulėtėjusios išorės paklausos. Atsigaunant išorės paklausai, centriniams bankams mažinant palūkanas ir prasidėjus naujam pasaulio ekonomikos augimo ciklui, atliekų kiekis Lietuvos pramonėje laipsniškai kils dėl gamybos apimčių atsigavimo.
ES antrinių žaliavų rinkų analizė parodė, kad geriausiai išvystytos yra aliuminio, popieriaus ir kartono bei stiklo antrinių žaliavų rinkos. Jos jau dabar užima didelę rinkos dalį, yra mažiau priklausomos nuo politinių reguliavimų ir pasižymi geresniu žaliavų tiekimu bei aukštesnėmis apimtimis. Prasčiau išvystytos yra medienos, plastiko, komposto, statybos ir griovimo atliekų bei tekstilės antrinės rinkos. Šiose rinkose žaliavų tiekimas nestabilus, paklausa bei techniniai standartai silpni ir situaciją apsunkina reguliaciniai barjerai.
Lietuvoje 2021 m. daugiausiai perdirbta mineralinių atliekų – 700 tūkst. t (22,13% daugiau nei 2020 m.). Didžiausi atliekų perdirbėjai yra Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Iš viso perdirbta 1 052 785 t gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų iš viso 1 415 930 t visų atliekų kiekio.
Apžvalgoje taip pateikiamos konkrečios ekspertų rekomendacijos, ko reikėtų imtis siekiant paskatinti Lietuvos pramonės žiediškumą, bei siūloma atkreipti dėmesį į kitų šalių gerąsias praktikas.
Antrinių žaliavų rinkos apžvalgą galite rasti čia.
ES veikiančias antrinių žaliavų prekybos platformas rasite čia.
Dokumentas yra parengtas įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Sumanios specializacijos MTEP rezultatų diegimo, skaitmeninant gamybos procesus, pramonės įmonėse fasilitavimas (Smart Inotech pramonei)“. Projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004.
